Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise pareikštą ieškinį atsakovui E. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi bei šalims neišreiškus pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. B., vairavusio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pastarosios transporto priemonės savininkas pranešė apie įvykį ieškovui, prašė išmokėti išmoką. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokole užfiksuoti transporto priemonės „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (pridėta automobilio fotonuotraukų). 2022 m. spalio 7 d. Remonto išlaidų apskaičiavime pateikta išsami remonto darbų sąmata, kuri sudarė 345,21 Eur. 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovas kompensavo AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam išmokėtą 345,21 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl ieškovo sumokėtos AB (duomenys neskelbtini) 345,21 Eur sumos atlyginimo, tačiau atsakovas šios sumos nesumokėjo.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690- 415/2015; 2016 kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Duomenų byloje, kad atsakovas kompensavo ieškovui jo atliktą išmoką, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, savo kaltės, žalos dydžio neginčijo bei padarytos žalos ieškovui neatlygino, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 345,21 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo; jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Aptariamos palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui, taip pat papildomi reikalavimai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą (345,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22,00 Eur žyminis mokestis, valstybei – 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93, 98 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 345,21 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 21 cento) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (345,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 (dvidešimt du eurus 0 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,28 Eur (trylikos eurų 28 centų) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.