Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad jis buvo verčiamas dirbti su lūžusiu pirštu, tačiau jam nebuvo išduotas nedarbingumas, atsakovės atstovas nurodė, jog pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo konsultuotas medicinos darbuotojų, o nedarbingumas jam nebuvo išduotas, kadangi tuo metu jis atliko jam paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, atliekantys minėtą nuobaudą, į darbą nevedami, todėl Pravieniškių PN-AK pažeidimo nepadarė.

Tvirtino, jog pataisos įstaigos pareigūnai veikė pagal teisės aktus ir jų nepažeidė, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, kad dėl jų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Atsakovės atstovo nuomone, tai, kad pareiškėjas savo nepasitenkinimą reiškia skundais, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. sausio 1 d. iki pat šios dienos netinkamomis sąlygomis, tačiau jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas skundžiasi ne dėl laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. (kaip nurodyta skunde), o dėl laikotarpio nuo 2018 m. gegužės pabaigos (kaip nurodyta atsiliepime). Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK iš Kybartų pataisos namų atvyko 2018 m. gegužės 25 d. Pareiškėjo skundas yra 2020 m. lapkričio 15 dienos, o teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 16 d. Remdamasis šiais duomenimis, teismas nustato, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo už 2018 m. gegužės 25 d. – 2020 m. lapkričio 16 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Pravieniškių PN-AK pareigūnų ginčo laikotarpiu buvo nuolat persekiojamas, provokuojamas, įžeidinėjamas. Jis ne kartą dėl to rašė skundus Pravieniškių PN-AK direktoriui, tačiau situacija nepasikeitė. Pravieniškių PN-AK administracija, naudodama psichologinį smurtą ir grasinimus, nuteikdama prieš kitus nuteistuosius, jį privertė skundus atsiimti. Pravieniškių PN-AK pareigūnai nesilaiko Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo nuostatų, elgiasi nederamai, pažeidinėja nuteistųjų teises, nesivadovauja pareigūnų etikos principais.

Bylos duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių su 2019 m. vasario 7 d. skundu Nr. 72(16)86, kuriame teigė, kad 2019 m. vasario 7 d. jam atėjus ieškoti būrio viršininkės, prižiūrėtojas R. K. su juo nepagarbiai elgėsi, išvarė jį į lauką. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriui 2019 m. vasario 12 d. pateikė prašymą skundo Nr. 72(16)86 nenagrinėti. 2019 m. vasario 7 d. pareiškėjas Pravieniškių PN-AK pateikė dar vieną skundą Nr. 72(16)87, kuriame teigė, kad 2019 m. vasario 4 d. pamainos vyresnysis V. L., girdint visiems būrio nuteistiesiems, pagrasino, kad pareiškėjui ir toliau bus rašomi tarnybiniai pranešimai, tačiau jis Pravieniškių PN-AK direktoriui 2019 m. vasario 12 d. pateikė prašymą dėl skundo Nr. 72(16)87, ir Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. 7-921 informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į šį prašymą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama. Dėl minėtuose skunduose pataisos namų administracijai nurodytų aplinkybių pareiškėjas skunde teismui konkrečių aplinkybių neišdėstė, jų nedetalizavo, tik bendrai nurodė, jog skundų pateikimas jau pats savaime patvirtina pareigūnų neteisėtus veiksmus. Tačiau, teismo vertinimu, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių su 2020 m. vasario 10 d. prašymu Nr. 72(3-4)-250, kuriame nurodė, kad jis pataisos namuose patyrė grasinimų, žalojo save, ir prašė jam raštu atsakyti, kokių priemonių bus imtasi, ištaisant jam padarytą žalą. Bylos duomenimis, pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2020 m. vasario 10 d., kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių su prašymu Nr. 72(3-4)-251, prašydamas raštu atsakyti, kas 3-io sektoriaus pareigūnus apmoko bendraujant su nuteistaisiais naudoti psichologinį smurtą, priekabiauti, provokuoti. Ant šių prašymų yra pareiškėjo įrašai, kad atsakyta žodžiu, raštiško atsakymo nereikia. Pareiškėjas neneigė, jog įrašai buvo padaryti jo ranka. Nors skunde teismui nurodė, kad įrašus (jog atsakyta žodžiu) jis užrašė, eilinį kartą sulaukęs psichologinio spaudimo tai padaryti, tačiau į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Teismas pažymi, kad abiejuose prašymuose nurodyti teiginiai yra abstraktūs, nėra išdėstytos konkrečios aplinkybės dėl grasinimų, dėl žalojimosi, nėra nurodyta, kokie pareigūnai, kada, kokiais konkrečiais veiksmais tai atliko, todėl spręstina, jog minėti prašymas ir pareiškėjo įrašai atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų neįrodo.

Pareiškėjas tvirtino, jog buvo priverstas atsiimti skundus dėl nuolat patiriamo pareigūnų psichologinio smurto ir grasinimų susidoroti, iškelti baudžiamąsias bylas. Nurodė, kad pareigūnai nuteikdavo prieš jį kitus nuteistuosius, kurie naudodami psichologinį smurtą ir grasinimus priversdavo jį atsiimti skundus, nurodant, kad pareiškėjas niekam pretenzijų neturi. Tačiau nei skunde, nei teismo posėdžio metu neišdėstė, kaip konkrečiai pasireiškė neteisėti veiksmai, nenurodė, kuris konkrečiai pareigūnas ar kuris kitas nuteistasis grasinimu ar prašymu paveikdavo jį, kad pareiškėjas atsiimtų parašytą skundą, jokių konkrečių aplinkybių nenurodė ir tokių duomenų nepateikė. Atsakovės atstovas atsiliepime šias aplinkybes neigė. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas L. N. teigė, jog dėl jokių veiksmų dėl pareiškėjo, kad pastarasis atsiimtų prieš jį parašytus skundus nesiėmė ir poveikio nei pareiškėjui, nei skundus nagrinėjusiems asmenims nedarė, ir net nežinojo, kam jie priskirti nagrinėti. Minėtos aplinkybės byloje kitais duomenimis nepaneigtos. Pareiškėjas nenurodė, kokie asmenys, ar kiti įrodymai patvirtintų minėtas aplinkybes.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas skundėsi Pravieniškių PN-AK administracijai dėl netinkamo kitų nuteistųjų elgesio jo atžvilgiu ir, kad atsakovės atstovas, žinodamas apie netinkamą kitų nuteistųjų arba pataisos įstaigos pareigūnų elgesį su pareiškėju, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginius dėl jo privertimo atsiimti skundus pagrindžiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas kaip ypač nederamą ir provokuojamą išskyrė pareigūno L. N. elgesį.

Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai grasino susidoroti su pareiškėju ar naudojo kitokią prievartą prieš jį. Pareiškėjas tik išreiškė savo nuomonę, kad pareigūnai netinkamai elgėsi, tačiau konkrečiai jų neišdėstė, nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis pataisos namuose susižalojo rankos pirštą, po 2,5 val. medicinos personalo darbuotoja suteikė pirmąją pagalbą, tačiau jam nebuvo išduotas nedarbingumas; jis buvo verčiamas dirbti, budintis pareigūnas reikalavo gydytojo raštiško atleidimo nuo darbo; pareiškėjas įtaria, kad jis buvo verčiamas dirbti su lūžusiu pirštu.

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jis rytą išėjęs iš tualeto trinktelėjo duris ir susilaužė pirštą. Pašauktas pareigūnas jam pasakė, kad medikai ateis tik 8.30 val., kad jis neturi vaistinėlės, ir pasakė kuo nors apsukti pirštą. Apie 9 val. atėjusi seselė pirštą apipurškė šaldančiu skysčiu, uždėjo pagaliuką, pasakė, kad užgis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną nuo darbo buvo atleistas.

BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7 punktas nustatė, be kita ko, kad su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėją 2020 m. rugsėjo 25 d. konsultavo medicinos darbuotojai, o nedarbingumas jam nebuvo išduotas, kadangi tuo metu pareiškėjas atliko 2020 m. rugsėjo 18 d. jam paskirtą drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30-čiai parų (BVK 142 straipsnio 2 dalis). Paaiškino, kad, vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, atliekantys minėtą nuobaudą, į darbą nevedami.

Pareiškėjo argumentai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybe, nėra administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų net ir įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1063-442/2019). Pareiškėjui išaiškintina teisė dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuolat kentė blakių įkandimus, nes gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo ginčo laikotarpiu, buvo blakių, o Pravieniškių PN-AK administracija nesiėmė priemonių blakes išnaikinti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas 2021 m. vasario 26 d. rašte Nr. S-3849 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove „Utenos deratizacija“ (toliau ir – UAB „Utenos deratizacija“), pagal kurią įstaigos objektuose yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Paaiškino, kad apie pastebėtus kenkėjus yra informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Paaiškino, kad patalpose pastebėjus kenkėjų papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Šias aplinkybes patvirtina ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 23 d. pažyma Nr. 77-263. Iš byloje esančios 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 76-263 matyti, kad pagal šios sutarties 1.1 ir 3.2.3 papunkčius UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo Pravieniškių PN-AK 1-o, 2-o ir 3-io sektorių gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose atlikti kenkėjų (įskaitant blakes) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Iš 2020 m. kovo 9 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 76-41 (kopijos), sudarytos 2020 m. kovo 9 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ matyti, kad pagal šios sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčius UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo Pravieniškių PN-AK atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir papildomai esant poreikiui. Iš atliktų darbų (paslaugų) aktų kopijų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu UAB „Utenos deratizacija“ atliko kenkėjų naikinimo darbus būriuose ir / ar gyvenamosiose patalpose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas: 2018 m. birželio 18 d. – 3-io sektoriaus 2-ame būryje (buvo naikinti tarakonai ir blakės); 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 3-io sektoriaus 2-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje (atlikti kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbai); 2018 m. lapkričio 23 d. – 3-io sektoriaus 16 būryje (atlikti dezinsekcijos darbai); 2019 m. liepos 15 d. – 2-o sektoriaus 20-ame būryje (atlikti kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbai). Atsižvelgdamas į tai, kad nurodytais laikotarpiais pareiškėjas bausmę atliko patalpose, kuriose buvo naikinami buitiniai parazitai, teismas sprendžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko kalinimo sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracija ir pareigūnai neužkerta kelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimui į įkalinimo įstaigą; įkalinti asmenys, kurie kenčia nuo priklausomybės šioms medžiagoms, negali jai atsispirti ir nevartoti, kai šios medžiagos jiems yra lengvai prieinamos; Pravieniškių PN-AK už narkotinių medžiagų vartojimą yra jį baudusi, nepaisant to, kad būtent dėl administracijos ir pareigūnų neveikimo narkotinės medžiagos patenka į pataisos namus.

Atsakovės atstovas 2021 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-1189 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad pataisos įstaigos administracija pagal savo galimybes bei kompetenciją imasi visų galimų priemonių dėl narkotinių medžiagų patekimo į pataisos namus užkardymo: nuolat atlieka aktyvius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti narkotinių bei psichotropinių medžiagų patekimą į įstaigos teritoriją, taip pat nuolat atlieka prevencines priemones, kurių tikslas – sumažinti narkotikų vartojimą tarp nuteistųjų, atliekamas nuteistųjų švietimas. Paaiškino, kad, siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, atliekamos nuteistųjų, įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros, atliekami įeinančių į įstaigą (išeinančių iš jos asmenų) ir įvažiuojančių (išvažiuojančių) transporto priemonių patikrinimai, įrengtos inžinerinės bei techninės priemonės stebėjimui ir kontroliavimui. Įstaigoje yra patvirtinami Narkotikų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių planai, pagal kuriuos imamasi prevencinių ir kitų priemonių narkotinių medžiagų kontrolei. Nurodė, kad per 2020 m. iš nuteistųjų (suimtųjų) paimta medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir veikiančiomis psichiką – 45,8546 g. Pažymėjo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas kitų nuteistųjų ar pareigūnų buvo verčiamas naudoti narkotines medžiagas, kad dėl tokių veiksmų jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, todėl darytina išvada, kad narkotikų vartojimas buvo nulemtas paties pareiškėjo valinių veiksmų, o ne Pravieniškių PN-AK administracijos veikimo (neveikimo), neužkardant narkotinių medžiagų patekimo į Pravieniškių PN-AK teritoriją. Liudytojas L. N. paneigė pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad narkotinės medžiagos pataisos namuose platinamos padedant net pareigūnams. Neginčijo, kad pataisos įstaigoje psichiką veikiančių medžiagų yra, tačiau nurodė, kad pataisos įstaiga deda visas pastangas užkirsti kelią jų patekimui, su minėtomis medžiagomis yra kovojama. Paaiškino, kad nuteistieji prevenciškai testuojami, yra vykdomos kratos, pareiškėjas buvo sulaikytas turintis narkotinių medžiagų, ne kartą drausmine tvarka baustas už jų vartojimą.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje Nr. 06-A/2012/1732 yra 2019 m. balandžio 4 d. įrašas, kad nutraukus heroino vartojimą pareiškėjui laužo kaulus, kankina nerimas, nemiga. Iš pareiškėjo paaiškinimų skunde, liudytojo L. N. paaiškinimų teismo posėdyje, 2020 m. lapkričio 27 d. pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo paskirtos nuobaudos už psichotropinių medžiagų vartojimą: 2018 m. gruodžio 21 d., 2020 m. balandžio 9 d., 2019 m. kovo 26 d., o 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. liepos 23 d. – baudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad priemonės, kurių imasi Pravieniškių PN-AK, neužtikrina narkotinių medžiagų nepatekimo į pataisos namų teritoriją, todėl pareiškėjo teiginiai, jog Pravieniškių PN-AK neužtikrino narkotinių medžiagų nepatekimo į pataisos namus, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, yra pagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-865-502/2016.

Iš pareiškėjo 2020 m. vasario 10 d. prašymų Pravieniškių PN-AK direktoriui matyti, kad pareiškėjas prašė atsakyti jam raštu, kiek 2019 metais buvo užfiksuota pažeidimų dėl maisto 3-io sektoriaus valgykloje. Pareiškėjas 2020 m. vasario 17 d. įrašu prašyme patvirtino, kad jam atsakyta žodžiu, raštiško atsakymo nereikia. Pareiškėjas 2020 m. liepos 13 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė prašymą Nr. 72(3-4)1405, kuriame prašė duoti jam informacinius lapus, be kita ko, apie tai, kiek jam skiriama maisto, koks maistas. Ant prašymo yra pareiškėjo užrašas, kad išaiškinta žodžiu, raštiško atsakymo nereikia.

Iš atsakovės atstovo paaiškinimų 2021 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-1189 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 31 d. pažymos Nr. 77-2313, Nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 738/76-12 (kopijos), sudarytos 2016 m. sausio 26 d. Pravieniškių PN-AK ir viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ (2018 m. gegužės 8 d. pranešime nurodyta, kad VšĮ „Kretingos maistas“ pavadinimas nuo 2018 m. gegužės 8 d. pakeistas į VšĮ „Bruneros“), matyti, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuteistųjų maitinimo paslaugą teikė VšĮ „Bruneros“. Atsakovės atstovas 2021 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-1189 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad, siekiant nustatyti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl maitinimo, būtų tikslinga trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti VšĮ „Bruneros“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 4 punkte nurodyta, be kita ko, kad kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vieta (toliau – kalinimo įstaiga), viešojo konkurso būdu pasirinkusi paslaugos teikėją, maisto produktų atsargas, suformuotas ir pateiktas maitinimo paslaugos teikėjo, saugo įstaigos teritorijoje; už maisto produktų atsargų atnaujinimą atsako maitinimo paslaugos teikėjas. Šių taisyklių 5 punkte nurodyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Teismas sprendžia, kad pagal nurodytą 4 punkto nuostatą, kalinimo įstaigos (šiuo atveju – Pravieniškių PN-AK) administracija gali viešojo konkurso būdu pasirinkti maitinimo paslaugos teikėją. Tačiau šių taisyklių 5 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad maitinimą organizuoja būtent kalinimo įstaigos administracija. Teismas nenustatė, kad šios administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos VšĮ „Bruneros“ teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teismas neturėjo pagrindo įtraukti VšĮ „Bruneros“ į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

VšĮ „Kretingos maistas“ (nuteistųjų maitinimo paslaugos teikėja) 2016 m. sausio 26 d. Nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 738/76-12 įsipareigojo Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (pirkėjai) teikti paslaugą, kurios kokybė ir kiti kriterijai visiškai atitinka sutarties 1 priede „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ nurodytus reikalavimus (sutarties 6.1.2 papunktis). Sutarties 1 priede nurodyta, kad nuteistieji turi būti maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-270 „Dėl Maitinimo organizavimo taisyklių pakeitimo“.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis siekė dalyvauti bet kokiose užimtumo programose, kad galėtų pozityviai praleisti laiką. Tvirtino, jog jis norėjo dalyvauti bet kokioje reabilitacijos, užimtumo, darbo programoje. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrinta jo socialinė reabilitacija, nebuvo pasiūlyta užsiimti jokia edukacine veikla. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jokia socialinė reabilitacija nevyksta, nebent į metus 4 kartus – per Užgavėnes kepami blynai arba atvažiuoja kokia nors grupė. Paaiškino, kad nėra taip, jog jis pakankamą dienos dalį būtų užsiėmęs prasminga veikla, jis visą dieną būna uždarytas kameroje, išskyrus 2 val., kai išleidžiamas į lauką pasivaikščioti.

Teismas pažymi, kad tarp ginčo laikotarpiu teiktų prašymų ir kitų byloje esančių duomenų nėra pareiškėjo raštiškų skundų ar prašymų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl užimtumo programų. Pareiškėjas, skunde teigdamas, kad siekė ir norėjo dalyvauti užimtumo programose, nenurodė, kokioje būtent užimtumo programoje jis norėjo dalyvauti, į kurį Pravieniškių PN-AK administracijos darbuotoją ar Resocializacijos skyriaus specialistą jis kreipėsi ir kada. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti kokioje nors užimtumo programoje.

Iš 2020 m. lapkričio 27 d. pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu ne kartą buvo paskirtos nuobaudos už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, psichotropinių medžiagų vartojimą. Šie duomenys, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesistengia keisti savo elgesio ir socialiai reabilituotis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas dėl nevykdomos socialinės reabilitacijos atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra tikintis, tačiau Pravieniškių PN-AK nėra dvasininko, koplytėlės, kurioje jis galėtų pasimelsti.

BVK 106 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas. To paties straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 184 punktas nustatė, kad atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi būti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą. Šių taisyklių 185 punktas nustatė, kad religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas. Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 113 punktas nustato, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šių taisyklių 114 punktas nustato, be kita ko, kad pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 8 straipsnis nustato, kad tikinčiųjų prašymu religinės apeigos atliekamos ligoninėse, socialinio aprūpinimo pensionatuose, laisvės atėmimo vietose; apeigų bei kulto ceremonijų atlikimo laikas ir kitos sąlygos suderinamos su minėtų įstaigų vadovybe; šių įstaigų vadovybė sudaro galimybę atlikti religines apeigas.

Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr. 77-2313 nurodyta, kad 3-iame sektoriuje šiuo metu sprendžiamas koplytėlės įrengimo klausimas. Atsakovės atstovas 2021 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-1189 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ paaiškino, kad dvasininkų ir kitų bendruomenių narių lankymasis pataisos įstaigose pagrįstas savanoriškumo principu. Jei religinių bendruomenių nariai, dvasininkai kreipiasi su prašymu lankytis įstaigoje, paprastai tokie leidimai yra išduodami. Šiuo metu 3-iame sektoriuje nėra galimybės tokių susitikimų organizuoti, kadangi dėl COVID-19 grėsmės pataisos įstaigoje asmenų įleidimas yra ribojamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, nustatant, kad karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val., ir įvedant apribojimus viešojo ir privataus sektoriaus veiklai. Vėliau priimtais Vyriausybės nutarimais karantino režimo trukmė buvo pakeičiama, ją pratęsiant. Taigi, dalį ginčo laikotarpio pataisos įstaigoje asmenų įleidimas buvo apribotas dėl COVID-19 plitimo sustabdymo. Tačiau atsakovės atstovas nepaneigė aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nebuvo koplytėlės ar kitos patalpos, kurioje pareiškėjas galėjo atlikti religines apeigas. Įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos atlikti religines apeigas ir šiame kontekste konstatuotini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas). Tačiau kartu pažymėtina, kad pareiškėjas skunde aplinkybes, susijusias su religinėmis apeigomis, išdėstė itin deklaratyviai. Nenurodė, kokios jam neigiamos pasekmės kilo, nekonkretizavo, kaip atsakovės neteisėtais veiksmais jam pasireiškė neturtinė žala, t. y. kokių neigiamų išgyvenimų, nepatogumų ar sveikatos sutrikimų jam sukėlė koplytėlės neįrengimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dėl netinkamo vėdinimo, oro stygiaus 2020 m. liepos 27 d. raštu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas leisti jo artimiesiems jam perduoti ventiliatorių.

Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ginčo laikotarpiu galiojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 ir 13 punktų (reglamentuojančių lengvajai, paprastajai ir drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus) 11.8 ir 13.12 papunkčiai numatė, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Šių taisyklių 16 punkto (reglamentuojančio kamerų įrengimo reikalavimus) 16.10 papunktis numatė, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Iš pareiškėjo nurodyto 2020 m. liepos 27 d. prašymo Nr. 72(3-4)-1478 Pravieniškių PN-AK direktoriui matyti, kad pareiškėjas prašė leisti jo artimiesiems perduoti į jo patalpą (4-o būrio 7-ą patalpą) ventiliatorių. Šiame prašyme yra 2020 m. liepos 31 d. pareiškėjo užrašas, kad atsakyta žodžiu, pretenzijų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, jog 2020 m. liepos 27 d. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl ventiliatoriaus išdavimo, tačiau nei skunde, nei kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija atsisakė tenkinti tokį jo prašymą.

Pravieniškių PN-AK pažymose (2020 m. gruodžio 1 d. Nr. 63-4909, 2020 m. gruodžio 22 d. Nr. 62-7825, 2020 m. gruodžio 18 d. Nr. 61-9455) nurodytais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje; nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. – 1-ame sektoriuje, karantino patalpose; nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. spalio 31 d. – 2-ame sektoriuje, karantino patalpose, 20-ame, 7-ame, 9-ame, 1-ame būriuose. Be to, iš 2020 m. lapkričio 27 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad pareiškėjas nedidelę dalį laikotarpio 3-iame sektoriuje buvo kamerų tipo patalpose. Atsakovės atstovas 2021 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-1189 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ paaiškino, kad 1-o ir 2-o sektorių karantino patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, 2-o sektoriaus 20-o, 7-o, 9-o, 1-o būrių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, 3-io sektoriaus rekonstruotuose pastatuose, gyvenamosiose patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Šias aplinkybes patvirtina ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 77-2313. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad Marijampolės PN užtikrino pareiškėjui sąlygas kalėti ventiliuojamose patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis priverstas miegoti ant suplyšusių, supelijusių čiužinių, jam nebuvo išduodama švari patalynė. Taip Pravieniškių PN-AK pažeidė Higienos normos HN 134:2015 41 ir 42 punktų reikalavimus.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 41 punktą, čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede nurodytas čiužinių naudojimo laikas – 4 metai.

Atsakovės atstovas 2021 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-1189 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad susidėvėjusi patalynė teisės aktų nustatyta tvarka keičiama kita tinkama naudoti arba nauja. Nuteistiesiems išduodami čiužiniai, kuriems nustatomas naudojimo laikas – 4 metai. Pataisos įstaiga nuolat aprūpina nuteistuosius naujais čiužiniais. Paaiškino, kad pataisos įstaiga nuteistųjų reikmėms 2018 metais čiužinius pirko 4 kartus, 2019 metais – 5 kartus, 2020 metais – 2 kartus. Šias paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtina Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 77-2313. Liudytojas L. N. teismo posėdyje paaiškino, kad jeigu čiužinys yra suplyšęs, pažeistas arba nuteistasis nori jį pasikeisti į geresnį, Turto valdymo skyriui reikia pateikti prašymą. Paaiškino, kad čiužinių trūkumo nėra, jie yra keičiami. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo bei liudytojo nurodytų duomenų teisingumu.

Pareiškėjas į bylą yra pateikęs savo 2020 m. liepos 30 d. prašymą Nr. 72(3-4)-1563 Pravieniškių PN-AK direktoriui, kuriame prašoma išduoti jam čiužinį, atitinkantį higienos reikalavimus. Aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu čiužinys pareiškėjui buvo išduotas, patvirtina 2020 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjo prašyme esantis užrašas, kad čiužinį gavo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato pareiškėjo pareigą aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Tačiau pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada Pravieniškių PN-AK jam neišdavė tinkamo čiužinio, švarios patalynės. Be to, į bylą nėra pateikta kitų ginčo laikotarpio pareiškėjo skundų ar prašymų Pravieniškių PN-AK administracijai (išskyrus minėtą 2020 m. liepos 30 d.) pakeisti jam čiužinį ar patalynę, nėra duomenų apie kreipimąsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitas institucijas. Todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamos čiužinio ir patalynės būklės atmetami kaip nepagrįsti.