Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-895-212/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
2S-895-212/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09661-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Pareiškėjas
T. L.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-895-212/2015

Giedrė Jakštienė Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09661-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 128.11; 129.1; 122.4;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei R. G., A. M. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė panaikinti 2015-04-14 antstolio patvarkymą Nr. S-2807 dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/15/00310, bei visus kitus patvarkymus, susijusius su skolos mokėjimu iš pareiškėjo T. L. pagal Kauno apylinkės teismo 2014-12-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15223-945/2014 pagrindu 2015-03-16 išduotą vykdomąjį raštą. Taip pat prašė panaikinti T. L. asmeninėse banko sąskaitose esančių piniginių lėšų ir turto areštus, atliktus Kauno apylinkės teismo 2014-12-10 sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-15223-945/2014, pagrindu 2015-03-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-15223-945/2014, vykdomojoje byloje Nr. 0090/15/00310. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, sprendime nepasisakė dėl skolos išieškojimo iš individualios įmonės savininko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi skundą atmetė. Nustatė, kad antstolė R. G. vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-15223-945/2014 dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame kaip skolininkė nurodyta IĮ „Atlaveta“, o išieškotoja A. M.. IĮ „Atlaveta“ nėra galimybės išieškoti iš įmonės turto, 2015-04-14 priimtas patvarkymas Nr. S-2807 dėl skolos išieškojimo iš IĮ „Atlaveta“ įmonės savininko T. L.. 2015-04-14 priimtas patvarkymas S-2808 areštuoti T. L. priklausančias lėšas, 2015-03-23 priimtas turto arešto aktas S-2008.

Subsidiari savininko civilinė atsakomybė yra nustatyta pačiame įstatyme ir atskiro sprendimo, kaip teigia pareiškėjas, negalint išieškoti iš individualios įmonės turto ir nukreipiant išieškojimą į savininko turtą, teismas neturi pareigos priimti. Kreditorius turi reikalavimo teisę į įmonę (skolininką), taip pat teisę tuo pačiu, o ne vėlesniu ieškiniu (t.y. tik patvirtinus įmonės skolą) reikalauti, kad subsidiarus skolininkas (įmonės savininkas) atlygintų įmonės turtu nepadengtą skolą. Todėl teismas konstatavo, kad antstolė vykdydama išieškojimą iš individualios įmonės savininko, neturėjo pareigos papildomai pagrįsti tokio savo pasirinkimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-07-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės R. G. 2015-04-14 patvarkymą Nr. S-2807 dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/15/00310, bei visus kitus patvarkymus, susijusius su skolos mokėjimu iš pareiškėjo T. L. pagal Kauno apylinkės teismo 2014-12-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15223-945/2014 pagrindu 2015-03-16 išduotą vykdomąjį raštą. Taip pat panaikinti T. L. asmeninėse banko sąskaitose esančių piniginių lėšų ir turto areštus, atliktus Kauno apylinkės teismo 2014-12-10 sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-15223-945/2014, pagrindu 2015-03-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-15223-945/2014, vykdomojoje byloje Nr. 0090/15/00310. Nurodo, jog teismas visiškai nepasisakė dėl skolos išieškojimo iš individualios įmonės savininko. Teismas netinkamai vertino esminį skundo dėl antstolio veiksmų teisinį argumentą, kad subsidiarios įmonės ir jos savininko atsakomybės realizavimui yra būtinas teismo sprendimas. Teisės aktuose nėra įtvirtinta taisyklė, kad už individualios įmonės skolas antstolis gali nukreipti išieškojimą į savininko turtą, kuomet konkrečiu teismo sprendimu skola yra priteista tik iš individualios įmonės.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (337 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad antstolė R. G. vykdo išieškojimą iš skolininko IĮ „Atlaveta“ pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-15223-945/2014 dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo išieškotojos A. M. naudai.

Apeliantas nesutinka su antstolės veiksmais ir mano, kad antstolė negali atlikti išieškojimus iš įmonės savininko turto be teismo sprendimo, kadangi skola yra priteista tik iš individualios įmonės.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas viršijant įgaliojimus vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir T. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-273/2012).

Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Taip antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji. Jeigu vykdant vykdomąjį dokumentą paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Iš vykdomosios bylos Nr.0090/15/00310 matyti, jog vykdomajame dokumente, kuris buvo pateiktas antstolei vykdyti, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog skolininkė yra IĮ „Atlaveta“. Duomenų, jog priteista skola gali būti išieškoma ir iš minėtos individualios įmonės savininko T. L., vykdomajame rašte nepažymėta. Antstolė R. G. savo veiksmus, išieškant skolą iš T. L. nuosavybės teise priklausiančio turto, grindžia CPK 673 straipsniu, numatančiu, kad tuo atveju, kai individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumos padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Nurodyta nuostata grindžiama CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kuris reglamentuoja, kad tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas. Nors individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tačiau įprastai ji, kaip ir kiti juridiniai asmenys, atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Taigi atsižvelgiant į pirmiau nurodytas nuostatas, laikytina kad įmonės savininko atsakomybė, t. y. jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, negali sutikti, kad nesant vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš individualios įmonės savininko, antstolio veiksmai nukreipiant išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą yra teisėti ir pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, jei vykdant vykdomąjį dokumentą paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Antstolio veiksmai, priimant patvarkymą išieškoti iš minėtų asmenų turto, reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Pagal formuojamą vienodą teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytos nuostatos taikytinos visais tais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-273/2012) (CPK 4 str.).

Pažymėtina, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2014-12-10 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-15223-945/2014, vidutinis darbo užmokestis bei kompensacija yra priteisti iš IĮ „Atlaveta“, o T. L. nebuvo įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu ir teismo sprendime nespręsta dėl jo, kaip individualios įmonės savininko, teisių ir pareigų. Ieškovė (išieškotoja) A. M. nereiškė T. L. jokių reikalavimų. Todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nesant skolininku įrašyto T. L., į jo turtą subsidiariai antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo.

Taigi, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio vykdomojo rašto iš T. L. nebuvo priteistos išieškotinos sumos, dėl jo teisių ir pareigų šiuo atveju nėra priimtas joks teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė R. G. vykdymo veiksmus T. L. atžvilgiu pradėjo neturėdamas vykdomojo dokumento, t. y. be vykdymo veiksmų atlikimo pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad CPK 673 straipsnio pagrindu, nukreipiant išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, nėra būtinas vykdomasis dokumentas dėl skolos iš savininko priteisimo, dėl ko nepagrįstai antstolės veiksmus vykdomojoje byloje pripažino teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, kasacinio teismo formuojamą praktiką darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2015-07-15 nutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspendžiamas iš esmės, pareiškėjo T. L. skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo T. L. skundą patenkinti.

Panaikinti 2015 m. balandžio 14 d. antstolės R. G. patvarkymą Nr. S-2807 dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/15/00310, bei visus kitus patvarkymus, susijusius su skolos mokėjimu iš pareiškėjo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15223-945/2014 pagrindu 2015 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą.

Panaikinti T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėse banko sąskaitose esančių piniginių lėšų ir turto areštus, atliktus Kauno apylinkės teismo2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15223-945/2014 pagrindu 2015 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-15223-945/2014, vykdomojoje byloje Nr. 0090/15/00310.

Teisėja Zina Mickevičiūtė