Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB DNB banko (apeliantės) apeliacinį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. Š. ir S. Š. ieškinį atsakovei AB DNB bankui dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai S. Š. ir M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti 2003 m. gruodžio 24 d. kreditavimo sutarties Nr. 1/2733 nutraukimą neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 29 d. susitarimu Nr. 1/2733/1 buvo pakeista pradinė 2003 m. gruodžio 24 d. kreditavimo sutartis Nr. 1/2733 (toliau – ir Sutartis), kadangi mirė vienas iš pradinių skolininkų R. Š., o jo turtą paveldėjo M. Š.. Paskolos dydis ir mokėjimo grafikas bei tvarka keičiami nebuvo. 2016 m. gegužės mėn. ieškovams nuvykus pas atsakovą įnešti eilinės kredito įmokos, atsakovo darbuotoja jiems pasakė, kad jų kredito sutartis yra nutraukta, tačiau įnešamus pinigus priėmė. Paprašė pateikti sutarties nutraukimo dokumentus, tačiau 2016 m. gegužės 20 d. gavo tik notaro 2016 m. balandžio 14 d. pranešimą ir notarės siųstų, bet neįteiktų laiškų nepatvirtintas kopijas su vokų nepatvirtintomis kopijomis. 2016 m. gegužės 18 d. iš notaro gavo tik nepatvirtintą vykdomojo įrašo kopiją be jokių lydinčių dokumentų. Gavę dokumentus, kreipėsi į atsakovę ir jos darbuotojai informavo, kad Sutartis yra nutraukta dėl pradelsto apie 300,00 Eur mokėjimo ir jie turi grąžinti visą kreditą. Manydami, kad notaras vykdomąjį įrašą išdavė neteisėtai, apskundė notaro veiksmus. Ieškovai teigia, kad pagrindo nutraukti Sutartį nebuvo, nes pradelsti mokėjimai palyginti su visa kredito suma yra nedideli. Pradelsta prievolė 2016 m. vasario 23 d. sudarė 420,44 Eur, apie 1/17 dalį likusios kredito dalies, ir tai buvo tik kredito mokėjimo uždelsimas, bet nebuvo palūkanų mokėjimo uždelsimo. 2015 m. gruodžio 15 d. pradelsta prievolė buvo 288,24 Eur kredito ir 22,00 Eur palūkanų, negrąžinta kredito dalis įskaitant pradelstus mokėjimus buvo 7 363,06 Eur, o 2016 m. vasario 23 d. – tik 7 255,33 Eur. Taigi per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. vasario 23 d. ne tik buvo sumokėtos priklausančios palūkanos, bet ir sumažinta kredito įsiskolinimo dalis iki 113,00 Eur, t. y. per minėtą laikotarpį jie vykdė sutartį, nors ir ne visa apimtimi. Negrąžintas kreditas 2016 m. balandžio 14 d. buvo jau tik 7 194,68 Eur. Tai rodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2006 m. balandžio 14 d. jie vykdė sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismo motyvai:

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė AB DNB bankas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovų ieškinio. Skundo motyvai: Pirmosios instancijos teismo išvados, kad sutarties nutraukimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal įstatyme, o ne sutartyje įtvirtintus kriterijus ir kad ieškovų netinkamas įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas nėra esminis sutarties pažeidimas, yra nepagrįstos, klaidingos, padarytos netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus, pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Ieškovai buvo tinkamai informuoti apie Sutarties nutraukimą, jiems nustatytas didesnis įspėjamasis terminas nei numatytas įstatyme. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad ieškovė S. Š. 2016 m. pradžioje kreipėsi į banką dėl sutarties sąlygų peržiūrėjimo, numatydama gresiančius finansinius sunkumus, yra klaidinga ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad į banką dėl Sutarties sąlygų keitimo siekdama atidėti mokėjimus nesikreipė ir nebendradarbiavo. Pirmosios instancijos teismas nevertino, koks yra ieškovų gaunamų pajamų ir išlaidų santykis, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais apie jų galimybę ateityje tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas. Atsiliepimo motyvai:

6.1. Teismas pagrįstai įvertino ieškovų pastangas vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. kad 2/3 kredito jau yra grąžinta, kad per laikotarpį, kai sustojo paskolos grąžinimas, buvo sumokėtos visos netesybos ir palūkanos, o pradelsti mokėjimai iš esmės yra tik negrąžintas kreditas. Laiku negrąžino tik 6 proc. kredito, kas sudaro tik 2,5 proc. viso kredito.

6.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nukrypimus nuo grafiko lėmė laikinas finansinės padėties pablogėjimas, t. y. neatsargumas, kuris nebuvo didelis. Šiuo metu finansinė padėtis pasikeitusi ir yra galimybė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kitų kredito įstaigų nesutikimas refinansuoti skolą negali patvirtinti, kad skolininkas nėra pajėgus vykdyti sutartį, nes sutikimą refinansuoti lemia daug veiksnių, o galėjimas mokėti tam tikro dydžio įmokas yra tik vienas iš jų.

6.3. Atsakovė nesiėmė jokių kitų veiksmų, išskyrus minimalius formaliuosius, kad išsaugotų Sutartį, ir parodė, kad ji nepakankamai bendradarbiavo siekiant išsaugoti Sutartį, o sutarties nutraukimą, kaip kraštutinę priemonę, galima taikyti tik tokiu atveju, jei išnaudotos visos galimybės ją išsaugoti.

Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 24 d. R. Š., S. Š. (kredito gavėjai) ir AB DNB bankas (kredito davėjas) sudarė Sutartį Nr. 1/2733, pagal kurią bankas suteikė 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) kreditą būstui įsigyti. 2013 m. lapkričio 29 d. susitarimu Nr. 1/2733/1 dėl 2003 m. gruodžio 24 d. kreditavimo sutarties Nr. 1/2733 sąlygų pakeitimo kreditavimo sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija ir kredito gavėjais tapo ieškovai M. Š., S. Š.. Kredito likutis nurodytas – 8 940,46 Eur (30 869,62 Lt). 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 30.56-37/5236 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ bankas įspėjo ieškovus, kad iki 2016 m. vasario 13 d. skolininkams nevykdant įsipareigojimų (288,24 Eur skola, 22,00 Eur palūkanų, 0,32 Eur delspinigių) sutartį vienašališkai nutrauks. 2016 m. vasario 23 d. raštu Nr. 30.56-37/743 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ bankas įspėjo ieškovus, kad iki 2016 m. kovo 29 d. skolininkams nevykdant įsipareigojimų (420,44 Eur skola, 00,52 Eur palūkanų) sutartį vienašališkai nutrauks. AB DNB Sutartį su ieškovais vienašališkai nutraukė 2016 m. balandžio 5 d.Ginčas byloje kilo dėl kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo pagrįstumo, kredito gavėjams nevykdant pareigos mokėti pagal sutartį, šalių bendradarbiavimo vykdant sutartį pareigos.Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojama CK 6.217 straipsnyje. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas išlaikyti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir turėdama geriausius ketinimus ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-7-297/2012).Dėl sutarties nutraukimo tvarkos ginčo Sutartyje nurodyta, kad atsiradus bent vienam iš Sutarties nutraukimo pagrindų bankas raštu paragina kredito gavėją pašalinti Sutarties pažeidimus ir (arba) tinkamai įvykdyti prisiimtus ir nevykdomus ar netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal Sutartį bei skiria papildomai 60 dienų terminą tinkamam tokių įsipareigojimų įvykdymui. Kredito gavėjui iki tokiame raginiame nurodyto termino pabaigos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį prieš 30 dienų išsiųsdamas gavėjui raštišką pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Sutartis bus laikoma nutraukta, jei iki banko rašytiniame pranešime nurodyto Sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas nebus visiškai pašalinęs Sutarties pažeidimų ir ar tinkamai įvykdęs Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tais atvejais, kai Sutarties pažeidimai dėl objektyvių priežasčių negali būti pašalinti, bankas turi teisę nutraukti Sutartį nesuteikdamas šiame punkte numatyto 60 dienų termino. Sutarties nutraukimo terminas ir kiti terminai skaičiuojami nuo pranešimo išsiuntimo gavėjui dienos. Iki Sutarties nutraukimo termino suėjimo bankas turi teisę vienašališkai atšaukti Sutarties nutraukimą (55 p.). Sutarties 58.1 punkte numatyta, kad Sutartis nutraukiama kredito gavėjui Sutartyje nustatytais terminais negrąžinus bankui bent vienos kredito dalies ir (ar) nemokant palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų.Byloje nustatyta, kad atsakovė 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 30.56-37/5236 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ įspėjo ieškovus, kad iki 2016 m. vasario 13 d. skolininkams nevykdant įsipareigojimų (288,24 Eur skola, 22,00 Eur palūkanos, 0,32 Eur delspinigiai) sutartį vienašališkai nutrauks. 2016 m. vasario 23 d. raštu Nr. 30.56-37/743 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ bankas įspėjo ieškovus, kad iki 2016 m. kovo 29 d. skolininkams nevykdant įsipareigojimų (420,44 Eur skola, 00,52 Eur palūkanos) sutartį vienašališkai nutrauks. Ieškovai nurodė, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie Sutarties nutraukimą. Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, jog šie pranešimai buvo siųsti ieškovų gyvenamosios vietos adresais – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Taikos pr. 83-21, Klaipėda, ieškovui M. Š. – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, registruotąja pašto siunta ir grįžo bankui neįteikti. Šie adresai nurodyti Sutartyje, ieškinyje, atsiliepime į apeliacinį skundą. Duomenų, kad kredito gavėjai informavo banką apie gyvenamosios vietos pakeitimą, ieškovai nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, kad tokia aplinkybė kaip siuntos atsiėmimas pašte priklausė išimtinai nuo ieškovų valios. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo įspėjimą apie sutarties nutraukimą laikyti netinkamu.Šiuo atveju ginčo nėra, kad ieškovai šį Sutarties punktą pažeidė (2015 m. gruodžio 15 d. įspėjimo metu įsiskolinimas – 288,24 Eur, po 2016 m. vasario 23 d. įspėjimo įsiskolinimas – 420,44 Eur). Vadinasi, Sutartis buvo nutraukta pačioje Sutartyje numatytu pagrindu, kas atitinka CK 6.217 straipsnio 5 dalį. Apeliantas nurodė, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Minėta, kad sutarties nutraukimas – vienas šių būdų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią Sutarties sąlygą ir ją vertino pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas. Nesutiktina su skundo motyvu.Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą taikė įstatymo, o ne sutarties šalių valiai dėl sutarties nutraukimo, įtvirtintai Sutartyje. Teisėjų kolegija sutinka, kad šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-3-577/2007, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. TŪB „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; kt.), tačiau ši teisė nėra absoliuti. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., CK 6.228⁴ straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Remiantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu pirmosios instancijos pagrįstai nesivadovavo vien tik formaliu Sutarties sąlygų aiškinimu ir vertino, ar ieškovų padarytas pažeidimas yra esminis CK 6.217 straipsnio 2 dalies prasme. Sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Prieš nutraukdama kreditavimo sutartį ar pareikalaudama sugrąžinti visą skolą prieš terminą nenutraukiant sutarties, kredito įstaiga turėtų išnaudoti objektyviai įmanomas galimybes ir tinkamas priemones išsaugoti sutartį, o teise vienašališkai nutraukti sutartį pasinaudoti tik kaip kraštutine priemone.Byloje nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 24 d. AB DNB bankas suteikė 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) dydžio kreditą R. Š. ir S. Š. būstui įsigyti. 2013 m. lapkričio 29 d. keičiant pradinę Sutartį, kredito likutis nurodytas – 8 940,46 Eur (30 869,62 Lt). Sutarties nutraukimo momentu, t. y. 2016 m. balandžio 5 d., negrąžinto kredito dalis sudarė 6 761,65 Eur. Vadinasi, dešimt metų ieškovai sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir padengė 61 procentą kredito. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vieno mėnesio įmoką sudarė apie 72,00 Eur grąžinama kredito dalis ir apie 9,00 Eur palūkanų. pradelsta grąžintino kredito dalis banko įspėjimų išsiuntimo momentu buvo didesnė nei viena grąžintino kredito dalis: pirmojo 2015 m. gruodžio 15 d. įspėjimo metu – 288,24 Eur, t. y. 4 grąžintinos kredito įmokos, antrojo 2016 m. vasario 23 d. įspėjimo – 420,44 Eur, t. y. beveik 6 grąžintinos kredito įmokos.Byloje esančiais įrodymais (skolos detalizacija) nustatyta, kad ieškovų įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. Per šį laikotarpį ieškovai yra sumokėję tokio dydžio įmokas: 2015 m. spalio 27 d. – 40,00 Eur, 2015 m. gruodžio 15 d. – 60,00 Eur, 2016 m. vasario 3 d. – 70,00 Eur, 2016 m. kovo 9 d.– 70,00 Eur. Iš šių faktinių duomenų matyti, kad ieškovai stengėsi nors iš dalies vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl buvo sumokėtos beveik visos bankui priklausiusios sutartinės palūkanos, delspinigiai ir liko nesumokėtos bankui grąžintinos kredito dalys. Atsakovei nutraukus Sutartį, ieškovai sutartinius įsipareigojimus vykdė toliau: 2016 m. balandžio 7 d. sumokėjo 85,00 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. – 85,00 Eur, 2016 m. birželio 16 d. – 85,00 Eur, 2016 m. liepos 27 d. – 100,00 Eur, 2016 m. rugpjūčio 24 d. – 100,00 Eur, o bankas šį sutarties vykdymą priėmė, t. y. nuskaitydavo sutartyje nustatyta tvarka nuo sutartį aptarnaujančios sąskaitos atitinkamas sumas. Dėl šių skolininkų aktyvių veiksmų jų įsiskolinimas bankui po sutarties nutraukimo ne tik neaugo (neskaitant banko reikalavimo sugrąžinti visą likusią kredito dalį, nutraukus sutartį), bet ir būtų šiek tiek sumažėjęs, jei sutartiniai santykiai nebūtų buvę nutraukti, ir 2016 m. rugsėjo 5 d. būtų sudaręs 392,25 Eur negrąžinto kredito įmokų ir 8,53 Eur palūkanų.Remiantis šių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad ieškovų pradelstų mokėjimų suma sutarties nutraukimo momentu buvo 433,03 Eur negrąžinto kredito ir 10,71 Eur palūkanų. Taigi negrąžinto kredito dalis sudarė 6 proc. bankui likusio grąžinti kredito ir 2,5 proc. viso ieškovams suteikto kredito, o nesumokėtų sutartinių palūkanų dydis buvo nedidelis (maždaug vieno mėnesio mokėtinų palūkanų dydžio).Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).Pirmosios instancijos teismas vertindamas Sutarties nutraukimą CK 6.217 straipsnio 2 dalies prasme nurodė, kad ieškovai prievolės nevykdė dėl didelio neatsargumo ir yra pagrindas manyti, kad Sutartis bus vykdoma ateityje. Apeliantas su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, jog teismas netinkamai vertino šias aplinkybes. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Ieškovai ieškinyje, teismo posėdžio metu ir atsiliepime į skunde neneigė aplinkybės, kad dėl finansinių sunkumų, atsiradusių po pradinio kreditoriaus R. Š. mirties, nevisiškai vykdė sutartinius įsipareigojimus atsakovei. Tačiau teismo posėdyje ieškovė S. Š. patvirtino, kad finansinė padėtis yra pagerėjusi, jos pajamos, atskaičius mokesčius, yra 200,00 Eur invalidumo pensija, sūnaus pajamos, atskaičius mokesčius, yra 500,00 Eur darbo užmokestis. Banko atstovė sutiko, kad nėra pagrindo abejoti šiais paaiškinimais (teismo posėdžio garso įrašo 43,46 min., 1 val. 46 min.). Šiuo žodžius patvirtina ieškovų elgesys, t. y. 2016 m. balandžio 7 d. sumokėjo 85,00 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. – 85,00 Eur, 2016 m. birželio 16 d. – 85,00 Eur, 2016 m. liepos 27 d. – 100,00 Eur, 2016 m. rugpjūčio 24 d. – 100,00 Eur. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovų finansinė padėtis atkurta ir yra galimybė sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai. Iš faktinės bylos medžiagos teisėjų kolegija sprendžia, kad abi šalys netinkamai vykdė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje numatytą šalių bendradarbiavimo pareigą. Vadovaujantis CK 6.208 straipsnio 5 dalimi šalis privalo bendradarbiauti su įvykdymo trūkumus šalinančia šalimi visą trūkumų šalinimo laikotarpį. Byloje nėra rašytinių duomenų, kad ieškovai, susidūrę su sunkumais vykdydami Sutartį, būtų kreipęsi į atsakovę su raštišku prašymu dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad 2016 m. pradžioje ji kreipėsi į banką dėl sutarties sąlygų peržiūrėjimo, numatydama gresiančius finansinius sunkumus, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Taigi ieškovai iš esmės domėjosi kredito davėjo pozicija, neignoravo susidariusios situacijos. Pati atsakovė, be formalių sutarties nutraukimo procedūrų, jokių veiksmų nesiėmė, nesiūlė keisti Sutarties sąlygų, nors ir matė, kad ieškovai iš dalies moka kreditą. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovai ir atsakovė tarpusavyje nebendradarbiavo, dėl to prioritetas buvo teikiamas ne sutarties sąlygų pakeitimui, o nutraukimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje numatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Parex“ bankas v. J. B., bylos Nr. 3K-3-348/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nutraukus kreditavimo sutartį, priverstine tvarka pardavinėjamas ieškovų hipoteka įkeistas butas, sutarties nutraukimo pasekmės ieškovams ypatingai skaudžios, nes S. Š. šiame bute gyvena, dėl pardavimo proceso ji patiria moralinius praradimus, taip pat gali patirti materialinių nuostolių dėl per mažos priverstinio pardavimo kainos.Remdamasi išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė AB DNB bankas turėjo suteikti prioritetą sutartinių santykių išsaugojimui ir sutarties nutraukimas pripažįstamas neteisėtu kaip neatitinkantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė AB DNB bankas teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 560,00 Eur, t. y. 1 452,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, 108,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.Ieškovai nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės AB DNB banko apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.