- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-2-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00684-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- L. B., V. B., G. K.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B., V. B. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-330-664/2020 pagal ieškovų L. B., V. B. ir G. K. ieškinį atsakovui A. L. (jo procesinių teisių perėmėjai G. L., M. L., V. L.) dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. B., V. B. ir G. K., galutinai suformulavę reikalavimus, prašė nutraukti 2019 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą A. L. grąžinti ieškovams 13 465 Eur sumą, iš atsakovo A. L. ieškovų naudai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, jog su atsakovu A. L., kuriam atstovavo globėja G. L., susitarė dėl sodo pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turto), pirkimo-pardavimo. Preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties šalys nebuvo sudariusios. Iš pradžių žodžiu su atsakovą A. L. atstovaujančia globėja G. L. buvo sutarta, jog turtą ieškovai įsigys už 12 000 Eur, tačiau netrukus kaina pakilo iki 14 000 Eur, motyvuojant tuo, jog turtu susidomėjo ir daugiau potencialių pirkėjų. Ieškovai, norėdami kuo greičiau turtą įsigyti, su padidinta kaina sutiko. 2019 m. balandžio 22 d. L. B. grynais pinigais atsakovo globėjai sumokėjo 13 965 Eur. Pinigų sumokėjimo sandoris buvo įformintas pinigų priėmimo-perdavimo aktu. 2019 m. birželio 19 d. sudarant pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), atsakovo įstatyminė atstovė G. L. paprašė, jog sutartyje būtų nurodyta ne jai priėmimo-perdavimo aktu perduota 13 965 Eur, o 12 000 Eur suma, motyvuojant tuo, kad jai tuomet reiks mokėti mažesnius mokesčius valstybei. Sutartį pasirašiusios ieškovės L. B. ir G. K. su tokiu prašymu sutiko. Po 2019 m. birželio 19 d. sutarties pasirašymo, vasaros laikotarpiu esant karščiams, sodo pastate atsirado ir tvyrojo sunkus kvapas. Pradėjus aiškintis kvapo kilmę, paaiškėjo esminis sodo pastato defektas – pastatas pastatytas naudojant medinius geležinkelio pabėgius. Apie tai ieškovų niekas neinformavo, to nesimato nei sodo pastato kadastrinėje byloje, nei pastato statybos projekte. Ieškovams pateiktoje sodo pastato dokumentacijoje esančiame 1992 m. spalio 30 d. sodo pastato priėmimo naudoti akte nurodyta, jog „statyba atitinka nustatytus reikalavimus ir priimama naudoti“. Apie tai turėjo žinoti ne tik pats atsakovas, bet ir jo sutuoktinė, t. y. sutartį atsakovo vardu sudariusi ir pinigus parduodant turtą priėmusi globėja G. L.. Mediniai pabėgiai yra itin kenksmingi aplinkai ir žmogui, nes yra išmirkyti stipriuose kancerogenuose. Apie tai atlikta eilė mokslinių tyrimų, viešai ir plačiai rašoma spaudoje. Akivaizdu, jog sodo pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, o tai yra esminis daikto trūkumas ir sutarties pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų teisės buvo pažeistos, o atsakovą atstovaujanti globėja nepateikė jokių pasiūlymų, kokiu būdu šį trūkumą galima būtų ištaisyti, ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, turi teisę sutartį ir dėl sodo pastato, ir dėl žemės sklypo nutraukti ir susigrąžinti sumokėtus pinigus. Atsižvelgiant į tai, jog sodo pastatą būtina griauti, o jame esančias kenksmingas medžiagas utilizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, šiems darbams atlikti skirtos išlaidos kelis kartus viršytų pačio žemės sklypo vertę, kuri, pasak ieškovų, nesiektų 1 963,50 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2020 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų L. B., G. K., V. B. į valstybės biudžetą po 20,65 Eur pašto išlaidų, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi (iš dalies pakeistos Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi), paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 19 d. notariškai patvirtina pirkimo-pardavimo sutartimi, A. L., atstovaujamas globėjos G. L., pardavė, o L. B. ir G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo: L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu V. B. įgijo ½ dalį pastato-sodo namelio (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ 0,0595 ha žemės sklypo (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), o G. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo ½ dalį pastato – sodo namelio (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ 0,0595 ha žemės sklypo (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), už šalių sulygtą ir 2019 m. balandžio 22 d. pinigų priėmimo-perdavimo akte nurodytą 13 965 Eur sumą. Taip pat nustatė, jog šalys patvirtino, kad 2019 m. balandžio 22 d. ieškovei L. B. ir G. L. pasirašius pinigų priėmimo-perdavimo aktą ir G. L. perdavus nurodytą 13 965 Eur sumą, G. L. perdavė ieškovams sodo namelio raktus ir naudojosi sodo sklypu ir jame stovinčiu sodo nameliu iki notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl 1990 m. statybos pastato – sodo namelio statybos teisėtumo, jo atitikties 1990 m. galiojusiam statybos reguliavimui, taip pat dėl faktinių aplinkybių, jog laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 22 d. (po pinigų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo) iki 2019 m. birželio 19 d. (pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo), ieškovės motinai V. A. pareiškus pretenzijas atsakovo atstovei G. L. dėl įgyto nekilnojamojo turto kokybės (lauko tualeto ir vandentiekio), jos buvo susitikę ir atsakovo atstovė G. L. grąžino dalį jai sumokėtos sumos. Šalims pripažįstant šias faktines aplinkybes ir nesant ginčo – teismas dėl jų plačiau nepasisakė.
5. Teismas iš sutarties 8.5. punkto darė išvadą, kad ieškovų įgyto sodo namelio paskirtis yra ne nuolatiniam gyvenimui, o sezoniniam poilsiui, iš liudytojais apklaustų I. L., A. T. parodymų nustatė, kad sodo namelio statybai buvo panaudoti rąstiniai geležinkelio pabėgiai. Teismas sutiko su ieškovų pateiktu argumentu, jog dabartinio teisinio reguliavimo požiūriu statyti namus iš panaudotų geležinkelio pabėgių negalima, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 31 punktas įtvirtina, jog kreozotu apdorota mediena negali būti naudojama pastatų viduje jokiam tikslui, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog skalūnų alyvą ir ja apdirbtą medieną Europos Sąjungos (ES) direktyvos leidžia naudoti ir toliau. Teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė teismui duomenų, kokia chemine medžiaga (ar ES aktais nuo 2006 m. draustinu naudoti statyboje kreozotu, ar ir toliau leidžiama naudoti skalūnų alyva) yra impregnuoti sodo namelio statybai panaudoti pabėgiai, tuo tarpu, kaip teigiama 2020 m. vasario 10 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro rašte Nr. 272K, tik žinant kokie konservantai buvo panaudoti pabėgių impregnavimui galima įvertinti saugą sveikatai ir maistui.
6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte nurodoma, jog galima daryti tik prielaidą, jog statinyje kaip statybos produktas naudoti geležinkelio pabėgiai (pabėgiai naudoti iki 1990 m. prieš eksploataciją buvo apdorojami skalūnų alyva ir/arba kreozotu) neatitinka esminių statinio reikalavimų, apibrėžtų 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlemento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 nuostatomis, tačiau esminių statinio reikalavimų (vienas, keli ar visi), nustatytų Reglamente Nr. 305/2011, pažeidimas konstatuojamas tik paskyrus ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 nustatyta tvarka, atlikus statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę pagal statytojo ar statinio naudotojo pageidavimą.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad siūlė ieškovus atstovaujančiam advokato padėjėjui pateikti papildomus įrodymus bei spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovų atstovas nurodė, jog kitų duomenų apie sodo namelio statybai panaudotus geležinkelio pabėgius (jų kiekį, amžių, eksploatavimo laiką ir jų impregnavimui naudotas chemines medžiagas, jų kenksmingumą sveikatai ir aplinkai) galimybių pateikti neturi, o ekspertizės byloje paskyrimas būtų per brangi ir perteklinė priemonė.
8. Teismas konstatavo, jog teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų parodymuose, tiek ieškovų į bylą pateiktuose rašytiniuose dokumentuose (straipsniuose, institucijų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos Respublikos aplinkos misterijos, Statybos produkcijos sertifikavimo centro ir kt.) raštuose ir kt.) pateikiama bendro pobūdžio, informacija (straipsniuose dažnai ir prieštaringa), tačiau juose nėra duomenų (ginčui byloje išspręsti esminių faktinių aplinkybių) nei apie ginčo sodo namelio statybai panaudotų pabėgių cheminio impregnanto sudėtį (ar buvo naudotas kreozotas ar skalūnų alyva), nei apie impregnavimo stiprumą ar metodą (koks impregnavimo metodas buvo naudojamas šiems pabėgiams: slėgiu (paviršinis impregnavimas stiprumas 5-10 mm gylyje) ar įmirkimu (t.y. jie buvo impregnuoti ar iš dalies impregnuoti) , nei panaudotų pabėgių amžiaus (kiek laiko jie buvo eksploatuojami ir kiek laiko praėję nuo pabėgių eksploatacijos iki statybos) ir jose esančių (likusių) cheminių medžiagų koncentracijos (jog minėta koncentracija viršija leistina normą), t.y. pateikti duomenys nepatvirtina, jog ginčo sodo namelio statybai panaudoti pabėgiai kelia realų pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, o šiame statinyje, kaip statybos produkto, geležinkelio pabėgių panaudojimas neatitinka esminių statinio reikalavimų ir sodo namelis turi būti utilizuojamas. Todėl teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovų į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovų teiginių, jog pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgyto nekilnojamojo turto – sodo namelio statybai panaudoti pabėgiai yra impregnuoti cheminėmis medžiagomi –stipriais kancerogenais, itin kenksmingais žmogaus sveikatai ir aplinkai ir tai yra esminis trūkumas, dėl kurio negalima jo (pastato) naudoti pagal paskirtį, o pats statinys turi būti utilizuojamas.
9. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo įstatyminė atstovė, nebūdama šio sodo namelio statytoja, pateikė potencialiems pirkėjams ne tik visą turimą informaciją (pateikė turimus dokumentus, informavo apie namelio statybai jai žinomai panaudotas medžiagas), tačiau ir suteikė galimybę naudotis nameliu ir žemės sklypu (šia teise ieškovai praktiškai naudojosi du mėnesius iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo), o taip pat bendradarbiaudama su ieškovais padengė (apmokėjo) ieškovų pareikštas pretenzijas dėl pirkinio trūkumų iki sutarties sudarymo, todėl ieškovų teiginius, jog minėta informacija (kad sodo namelio statybai panaudoti pabėgiai) buvo tyčia nuslėpta nuo ieškovų, atmetė kaip nepagrįstus.
10. Teismas nurodė, kad šalys gali susitarti ir išvardyti sutartyje konkrečius pažeidimus, kuriuos pripažįsta esminiais, bet CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatos neįpareigoja šalių nustatyti sutartyje konkrečius kokybės pažeidimus, kurių nesilaikymas turėtų esminę reikšmę sutarties galiojimui. Todėl ieškovų atstovo teiginį, jog tai, kad atsakovas sutartyje nenurodė faktinės aplinkybės, jog sodo namelio statybai buvo panaudoti mediniai pabėgiai, yra pripažintinas (laikytinas) esminiu sutarties pažeidimu, atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas, įvertinęs įrodymų turinį ir visą bylos medžiagą, darė išvadą, jog ieškovams buvo žinoma apie sodo namelyje esantį, kaip įvardina ieškovai – specifinį kvapą dar iki sutarties pasirašymo, į bylą ieškovai nepateikė jokių minėto kvapo specifiškumą, jų intensyvumą, prigimtį, jų toksiškumą ir kenksmingumą sveikatai bei aplinkai patvirtinančių įrodymų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog tokios faktinės aplinkybės, kaip ieškovų naudojimasis sodo sklypu pagal jo tiesioginę paskirtį viso teisminio bylos nagrinėjimo metu, ieškovų diskusija su atsakove dėl galimybės pasilikti sodo sklypą su nameliu, jei atsakovė grąžins dalį sumokėtų pinigų, kaip kompensaciją už nustatytas aplinkybes (kas atskleidžia, jog ginčo esmė yra ne sodo namelio kenksmingumas sveikatai ir negalėjimas jo naudoti pagal paskirtį, o per didelė suma, sumokėta šio nekilnojamojo turto įsigijimui), leido daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovai didžiąja dalimi gavo tai, ko pagal sutartį pagristai tikėjosi gauti: sodo sklypą, skirtą žemės ūkio veiklai ir sodo pastatą, skirtą naudojimui ne ilgesniam kaip keturių mėnesių laikotarpiui per metus. Teismas, įvertinęs ir tai, kad pagrindinis ieškovų tikslas ir teisėtas lūkestis buvo įsigyti jiems geografiškai palankioje vietoje (arti miesto, netoli kapinių, kampinis sodo sklypas ir t.t.) tinkamos kokybės žemės sklypą ir pastatą, siekiant jame auginti daržoves ir būti (gyventi) šiltu sezono metu, konstatavo, kad ieškovai neįrodė esminių faktinių aplinkybių, jog jų įgytas pastatas yra netinkamos kokybės ir gyventi (būti jame) jame yra kenksminga ieškovų sveikatai.
12. Teismas vertino, kad faktinė aplinkybė – medinių pabėgių naudojimas laikinam gyvenimui skirto pastato statybai, kaip pati savaime, negali būti laikoma esminiu pastato trūkumu, kadangi ieškovų nurodytos aplinkybės, jog mediniai pabėgiai, kurie buvo panaudoti minėto namo statybai yra apdoroti chemine medžiaga tiesiogiai kenkiančia (ar galinčia pakenkti) ieškovų sveikatai, pastatą draudžiama naudoti pagal jo paskirtį, juo disponuoti, jų skleidžiamas kvapas yra stiprus ir kenksmingas sveikatai – laikytinos neįrodytomis.
13. Teismas pastebėjo, kad ieškovai nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl nustatytų trūkumų (dėl pabėgių skleidžiamo specifinio kvapo), o atsakovė būtų atsisakiusi šį trūkumą pašalinti ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; nepateikė teismui jokių duomenų, jog minėto daikto trūkumo negalima būtų pašalinti ar toks veiksmas būtų nepropocingai brangus.
14. Teismas vertino, kad bylos faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad 2019 m. birželio 19 d sutartimi įsigyto 1990 m. statybos pastato – sodo namelio statybai buvo panaudoti mediniai pabėgiai, nebuvo esminis trūkumas turėjęs įtakos pastato kokybei, kuris sudarytų pagrindą konstatuoti esant tokį nukrypimą nuo daikto kokybės reikalavimų, kuris sudarytų teisinį pagrindą nutraukti šalių sudarytą sutartį. Ieškovai neįrodė, kad pastato – sodo namelio statybai (1990-1992 m.), panaudoti mediniai pabėgiai yra impregnuoti cheminėmis medžiagomis – stipriais kancerogenais, itin kenksmingais žmogaus sveikatai ir aplinkai ir dėl šios aplinkybės bei šių cheminių medžiagų – skleidžiamo kvapo neigiamo poveikio žmogaus sveikatai šiuo sodo nameliu negalima naudotis pagal paskirtį, todėl ieškovų ieškinys atmestinas. Ginčo pastato – sodo namelio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas ir įpareigojimas grąžinti ieškovui sumokėtą sumą neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, t.y. nebūtų proporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė atsakovo atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Ieškovai L. B., V. B. ir G. K. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti ieškovų naudai visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
16. Apeliantai nurodo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neįvertino ir nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. teismas neįvertino ir nenustatė ieškovų materialinės teisės reikšti ieškinio reikalavimus CK 6.334 straipsnio 1 dalies pagrindu – ar parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, ar pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Teismo sprendimas yra iš esmės neaiškus, nes neatskleista bylos esmė. Neaišku, ar ieškovų ieškinį teismas atmetė tik dėl to, jog ieškovai neįrodė esminio sutarties pažeidimo, ar ieškovai apskritai neįrodė pačio sutarties pažeidimo fakto. Iš teismo sprendimo neaišku, ar ieškovai pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, ar ieškovai apskritai neįrodė turį teisę pasinaudoti netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisėmis.
17. Pažymi, kad teismas netyrė ir nevertino reikšmingų šios bylos aplinkybių dėl daikto kokybės ir su tuo susijusių atsakovo pareigų. Į civilinę bylą ieškovai pateikė rašytinius įrodymus ne tik apie tai, kad sodo statinys suręstas iš panaudotų geležinkelio pabėgių, bet ir apie tai, kad jie buvo apdoroti skalūnų alyva ir / arba kreozotu, kurie (kiekviena iš jų), tarp kita ko, yra kancerogeninės medžiagos, t. y. medžiagos, galinčios sukelti vėžį. Vien tai, kad egzistuoja vėžio sukėlimo įvykio tikimybė, konstatuotinas ir pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl to konstatuotina, jog atsakovas, perduodamas ieškovams sodo statinį, pastatytą iš medžiagų, apdorotų kancerogeninėmis medžiagomis, pažeidė pareigą perduoti daiktus, atitinkančius daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, t. y. reikalavimą nekelti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, jog atsakovas ieškovams perdavė sodo statinį, pastatytą iš pavojingų atliekų, iš visų pusių apkaltų dailylentėmis (paslėptas trūkumas), konstatuotinas perduoto daikto kokybės pažeidimas.
18. Acentuoja, kad sutartyje atsakovas ieškovams neatskleidė, kad sodo statinys turi paslėptų trūkumų. Ieškovai nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo įstatyminė atstovė ieškovus sodo statinio apžiūros metu žodžiu informavo, jog namelio statybai galimai naudotos „špalos“ (pabėgiai). Teismas neatsižvelgė į priešingus byloje ieškovų pateiktus paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
19. Mano, jog akivaizdu, jog ypatybė, kad sodo statinio sienos suręstos iš pavojingų atliekų ir skleidžia neišvėdinamą kvapą, sukelia nediskutuotinų nepatogumų naudotis daiktu ir akivaizdžiai sumažina daikto naudingumą. Tai, kad ieškovės L. B. motina V. A. keletą naktų nereguliariai nakvojo sodo statinyje, nesudaro jokio pagrindo teismo išvadai apie tai, kad kvapas sodo statiniu ieškovams netrukdė naudotis iki sutarties sudarymo, taip pat nepagrindžia aplinkybių, jog jaučiamas kvapas buvo toks specifinis ir akivaizdus, jog V. A. neturėjo pagrindo neįtarti, kad sodo statinys pastatytas iš toksiškų medžiagų. Nesutinka su teismo sprendimo motyvu, kad netinkamos kokybės daikto panaudojimas, siekiant pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto teisių gynimo būdu, turi būti neįmanomas. Nepašalinus kvapo šaltinio, nepatyrus jokių papildomų sąnaudų, kvapas negali būti panaikintas.
20. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas netinkamai pritaikė CK 6.327 straipsnio 2 dalyje, 6.328 straipsnio 1 dalyje, 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas materialinės teisės normas. Be to, teismas atmetęs ieškovų prašymą paskirti daiktinio įrodymo – ginčo sodo pastato apžiūrą daikto buvimo vietoje, užkirto kelią įrodinėjimo tikslui – teismo įsitikinimui, pagrįstam byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, pasiekti, dėl ko teismo atliktas į bylą pateiktų įrodymų vertinimas nukrypo nuo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įgyvendindamas CPK 21 straipsnyje įtvirtintą nešališkumo principą, teismas neturėjo pagrindo atsakovo atstovės teiginių suabsoliutinti.
21. Pažymi, kad sprendime aptardamas ieškovų motyvus įsigyti ginčo statinį ir žemės sklypą, teismas nepagrįstai sumenkina ieškovų siekį įsigyti tinkamos kokybės sodo statinį laikinam gyvenimui. Ieškovai didžiąja dalimi negavo to, ko pagrįstai tikėjosi, t.y. tinkamos kokybės žemės sklypo ir pastato, kur ieškovai galėtų gyventi šiltuoju metų laiku, naudotis sodo sklypu. Dėl sodo statinyje sklindančio cheminių kancerogeninių medžiagų kvapo, sodo statiniu, kuris sudaro esminę visų įsigytų daiktų kainą, ieškovai naudotis ne tik, kad negali, bet ir sąmoningai nenori, nes nėra tokio subjekto, kuris galėtų suteikti garantijas, kad net ir esant leistinoms kancerogeninių medžiagų koncentracijoms ore, ieškovai nesusirgs vėžiu ar dar kokiu nors kitu būdu nepatirs kitų sveikatos sutrikimų.
22. Nesutinka su teismo motyvais, jog esminiu sutarties pažeidimu gali būti laikomas tik toks nekilnojamojo daikto, kuris neatitinka esminių statinio reikalavimų, apibrėžtų 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 nuostatose, perdavimas. Mano, kad vien faktas, kad panaudoti geležinkelių pabėgiai yra apdoroti kancerogeninėmis medžiagomis, tarp kurių kreozotas yra itin kenksmingas bet kokiomis koncentracijomis, kad panaudoti geležinkelių pabėgiai yra pripažinti pavojingomis atliekomis, yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas išvadai, jog statinio iš tokių medžiagų perdavimas ieškovams yra esminis sutarties pažeidimas. Žinodami aplinkybes apie tai, kad statiniui pastatyti panaudoti geležinkelių pabėgiai, ieškovai, ir juo labiau bet koks kitas asmuo, tokio statinio laikinam gyvenimui šiais laikais jokiu būdu nepirktų ir juo labiau jame negyventų. Mano, jog teismas nepagrįstai nustatė pareigą ieškovams įrodyti sodo statinio kenksmingumą žmonių sveikatai ir / ar aplinkai.
23. Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu teisių gynimo būdu ieškovai turi teisę pasinaudoti. Pažymi, jog sodo statinį stačiusio sutuoktinė, atsakovo A. L. motina, teismo posėdyje nurodė, kad sodo statinio statybai panaudoti mediniai geležinkelio pabėgiai yra įrengti nuo statinio pamatų iki stogo visose statinio išorinėse sienose, todėl darbų kaina trūkumams ištaisyti – pavojingoms atliekoms pašalinti ar jas nukenksminti, cheminių medžiagų kvapą pašalinti, kainuotų neproporcingai daug, o gal net ir viršytų visos sutarties kainą.
Atsiliepimas
24. Atsakovo A. L. procesinių teisių perėmėjai – G. L., M. L. ir V. L. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
25. Nurodo, kad ieškovų teiginys dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų yra visiškai nepagrįstas, kadangi teismas nustatė ir įvertino aplinkybes tiek dėl nekilnojamojo turto, įskaitant sodo pastatą, atitikimo kokybės reikalavimams, tiek konstatavo, kad atsakovė G. L. tinkamai įvykdė pirkėjų, t. y. ieškovų, informavimo pareigą. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovams perdavė sodo pastatą, atitinkantį pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo daikto perdavimo metu.
26. Mano, kad ieškovai visiškai nepagrįstai nurodo, kad į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ne tik apie tai, kad sodo patatas suręstas iš panaudotų geležinkelio pabėgių, bet ir apie tai, kad jie buvo apdoroti skalūnų alyva ir / arba kreozotu. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė sodo pastato / sodo pastate esančio kvapo kenksmingumo ieškovų sveikatai. Ieškovų nurodomas kreozotas, alkanai bei toksiniai poliaromatiniai angliavandeniliai nėra įtraukti į pavojingas atliekas identifikuojančių cheminių savybių sąrašą. Ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų pabėgyje esančių cheminių medžiagų koncentraciją. Ieškovų argumentai, jog teismas nenustatinėjo ir neįvertino, ar parduotas daiktas atitinka kokybės reikalavimus bei tai, kad trečiasis asmuo perdavė ieškovams kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą, atmestini. Prašo teismo atmesti kaip nepagrįstą ieškovų teiginį, kad ieškovai iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo informuoti bei su jais nebuvo aptarta, kad sodo pastate yra pabėgių.
27. Pažymi, kad ieškovai nepagrįstai kvestionuoja teismo atsisakymą skirti sodo pastato apžiūrą jo būvimo vietoje ir šio atsisakymo motyvus. Ieškovų argumentas, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos, vertinant sodo pastato tinkamumą naudoti pagal paskirtį, ar kad ieškovai didžiąja dalimi negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pritaria teismo išvadai, kad ieškovai neįrodė sodo statinio neatitikimo esminiams statinio reikalavimams. Prašo atmesti kaip nepagrįstą ieškovų argumentą, kad ieškovai neturi kitų galimybių, kaip tik savo teises ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu ultima ratio gynybos būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notariškai patvirtinta 2019 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už sutartą kainą A. L., atstovaujamas globėjos G. L., pardavė, o L. B. ir G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo: L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu V. B. įgijo ½ dalį pastato – sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ 0,0595 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o G. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo ½ dalį pastato – sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ 0,0595 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovai reikalavimą nutraukti sutartį ir taikyti restituciją CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuostatomis grindė tuo, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovams tapo žinoma, kad jų nupirkto (įsigyto) sodo namelio statybai (1990-1992 m.) buvo panaudoti mediniai geležinkelio pabėgiai, kurie šiai dienai draudžiami naudoti statybai ir yra laikomi pavojingomis atliekomis. Ieškovai teigė, kad sodo namelio negalima naudoti pagal paskirtį dėl jo statybai panaudotų medžiagų (medinių pabėgių), impregnuotų cheminėmis medžiagomis – stipriais kancerogenais, itin kenksmingais žmogaus sveikatai ir aplinkai bei šių cheminių medžiagų skleidžiamo kvapo tiek fiziologinio, tiek psichologinio poveikio žmogaus sveikatai. Ieškovai taip pat teigė, kad atsakovo globėja ieškovams pardavė kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą ir su ieškovais neaptarė minėtų daikto trūkumų, kurie iš esmės pažeidė ieškovų interesus ir sutartį, ir pažymėjo, kad kitais teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, pasinaudoti negali, kadangi atsakovas nenurodė, jog galima panaikinti kvapą, esantį sodo namelyje bei izoliuoti pabėgius, jog jie neturėtų jokio poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai. Pirmosios instancijos teismas nutatė, kad sodo namelio statybai buvo panaudoti mediniai geležinkelio pabėgiai, tačiau, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog minėti pabėgiai yra impregnuoti cheminėmis medžiagomis – stipriais kancerogenais, itin kenksmingais žmogaus sveikatai ir aplinkai ir dėl šios aplinkybės bei šių cheminių medžiagų skleidžiamo kvapo neigiamo poveikio žmogaus sveikatai šiuo sodo nameliu negalima naudotis pagal paskirtį, todėl ieškovų ieškinį atmetė.
31. Ieškovai L. B., V. B. ir G. K. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą motyvuoja, be kita ko, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino reikšmingų šios bylos aplinkybių dėl daikto kokybės ir su tuo susijusių atsakovo pareigų, nepagrįstai nustatė pareigą ieškovams įrodyti sodo namelio kenksmingumą žmonių sveikatai ir / ar aplinkai, taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovai turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pirkėjo teisių gynimo būdu. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiems apeliantų argumentams.
32. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019).
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.317 ir 6.327 straipsniuose reglamentuojamos tam tikros pardavėjo teisės ir pareigos bei pardavėjo atsakomybės sąlygos, susijusios su parduodamo daikto kokybe, bet nereglamentuojami įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai. Jie išdėstyti CPK, tai pat CK 6.333 straipsnyje ir kitose normose, kurios turi būti aiškinamos sistemiškai (CK 1.9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Pareiga nurodyti konkrečius sodo namelio trūkumus ir juos įrodyti tenka pirkėjui, o pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad sodo namelis buvo parduotas be trūkumų ar yra jo atsakomybę šalinantys pagrindai, pvz., kad trūkumai buvo akivaizdūs, kad ieškovui trūkumai buvo atskleisti. Bylą nagrinėjantis teismas atitinkamai turi nustatyti, kokie pirkėjo nurodyti sodo namelio trūkumai buvo įrodyti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).
35. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovai ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas sodo namelis turi esminių trūkumų, dėl kurių negalima jo naudoti pagal paskirtį, kadangi jo statybai (1990 m.) buvo panaudoti mediniai geležinkelio pabėgiai, kurie šiai dienai draudžiami naudoti statybai ir yra laikomi pavojingomis atliekomis. Siekdami įrodyti sodo namelio trūkumų faktą, ieškovai, be kita ko, pateikė akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos Respublikos aplinkos misterijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštus, kuriuose nurodoma, jog mediniai geležinkelio pabėgiai, naudoti iki 1990 m., prieš eksploataciją buvo apdorojami skalūnų alyva ir / arba kreozotu, tiek vienas, tiek kitas Europos cheminių medžiagų agentūros registruotų cheminių medžiagų duomenų bazėje ir pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 „Dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo“ klasifikuojami kaip toksiška ir kancerogeninė medžiaga. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovų reikalavimus, be kita ko, nurodė, jog ieškovai į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog sodo namelis yra pastatytas iš geležinkelio pabėgių, tvirtino, kad net ir darant prielaidą, jog sodo namelis prieš 29 m. buvo pastatytas iš pabėgių, tai jis jau seniai yra nekenksmingas.
36. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovus atstovaujančiam advokato padėjėjui, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, pateikti papildomus įrodymus bei spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant byloje duomenų apie tai, kad parduoto sodo namelio statybai buvo panaudoti mediniai geležinkelio pabėgiai, kurie nėra įprasta statybinė medžiaga net ir sodo namelių, naudojamų ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus, statybai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovams, nepatikslino atsakovo pareigos įrodinėti ir iš esmės atsakovą atleido nuo faktinių aplinkybių, sudarančių jo atsikirtimų pagrindą, įrodinėjimo. Iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų darytina išvada, kad šioje byloje ne tik ieškovams kilo pareiga nurodyti konkrečius sodo namelio trūkumus ir juos įrodyti, bet ir atsakovui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, teko pareiga įrodyti, kad sodo namelis buvo parduotas be trūkumų ar yra jo atsakomybę šalinantys pagrindai. Todėl būtent atsakovui teko pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad sodo namelis, pastatytas prieš 29 m. iš medinių geležinkelio pabėgių, pirkimo-pardavimo metu jau buvo nekenksmingas žmonių sveikatai ir / ar aplinkai.
37. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams pašalinti, pirkėjas gali reikšti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti, pavyzdžiui, suremontuojant daiktą, pakeičiant detales, sudedamąsias dalis ir pan. Kai daikto trūkumams pašalinti reikia neproporcingai didelių išlaidų, laikytina, kad trūkumus šalinti yra neprotinga. Be to, pardavėjas privalo pašalinti daikto trūkumus per protingą terminą. Protingas terminas nustatomas, atsižvelgiant į reikšmingas konkrečios situacijos aplinkybes.
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė teismui jokių duomenų, jog sodo namelio trūkumo negalima būtų pašalinti ar toks veiksmas būtų nepropocingai brangus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, darydamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas nesvarstė, kaip ir kokiu būdu sodo namelio trūkumai gali būti pašalinti (netyrė ir nevertino, kokia dalis sodo namelio yra pastatyta iš panaudotų medinių geležinkelio pabėgių), netyrė ir nevertino dėl daikto trūkumų šalinimo sąnaudų ir ar protinga šitai daryti, atsižvelgiant į sąnaudas. Taip pat byloje neanalizuota aplinkybė, ar ieškovai patys ar trečiųjų asmenų padedami gali pašalinti sodo namelio trūkumus. Nurodytos aplinkybės nustatymas taip pat turi reikšmės CK 6.217 ir 6.334 straipsnių aiškinimui ir taikymui byloje, vertinant ginčo sodo namelio trūkumų esmingumą ir ieškovų galimybę pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu.
39. Teisėjų kolegija apibendrindama nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovams, nepatikslino atsakovo pareigos įrodinėti ir iš esmės atsakovą atleido nuo faktinių aplinkybių, sudarančių jo atsikirtimų pagrindą, įrodinėjimo, nepasiūlė jam pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų), jog sodo namelis buvo parduotas be trūkumų ar yra jo atsakomybę šalinantys pagrindai. Byloje taip pat nekonstatuota visų teisiškai reikšmingų faktų, būtinų taikant materialiosios teisės normas šalių ginčui išspręsti. Pirmosios instancijos teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, nebuvo atskleista bylos esmė, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti proceso pirmosios instancijos teisme pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl, remdamasi šiais aspektais, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).
40. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis bylą, privalo imtis pirmiau įvardytų procesinių veiksmų nustatytiems įrodinėjimo proceso pažeidimams pašalinti. Taip pat sprendžiant dėl atsakovo pareigos suteikti ieškovams informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai), tinkamo vykdymo atsižvelti, be kita ko, ir į atsakovo gynybinę poziciją, pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (atsiliepimo į ieškinį 23-25 punktai, atsakovo atstovės kalba teismo posėdžio metu), kuria iš esmės buvo neigiamas sodo namelio pastatymo iš medinių geležinkelio pabėgių faktas.
41. Kadangi priimamas sprendimas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi. Teisėjų kolegija nesprendžia naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimo, kadangi šiuos įrodymus ieškovai turės galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimą turės iš naujo išspręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje, todėl šis klausimas taip pat nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.