- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- e2-118-752/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14709-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- Ž. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis, Eglė Dargvainė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. patikslintą ieškinį atsakovui S. L. ir pagal atsakovo S. L. patikslintą priešieškinį ieškovei Ž. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė Ž. S., galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) dukters V. L. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina Ž. S.; 2) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos priteisti iš atsakovo S. L., dukters išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, įpareigojant S. L. išlaikymą mokėti iki kiekvieno mėnesio 10 dienos į Ž. S. banko sąskaitą; 3) nustatyti S. L. bendravimo su nepilnamete dukra grafiką, nustatant, kad: S. L. bendrauja su nepilnamete dukra V. L. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą šeštadienį 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą sekmadienį 18.00 valandą į jos gyvenamąją vietą (pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena); V. L. mokslo metų kiekvieną pirmadienį ir penktadienį S. L. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir nuveža į mokyklą (pamokos prasideda 8.30 val.), o pasibaigus pamokoms parveža atgal į jos gyvenamąją vietą; S. L. bendrauja su nepilnamete dukra V. L. kiekvienų porinių metų (pradedat nuo 2020m.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio mėn. 24 d.) pasiimdamas dukrą 18 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą pirmąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip 12 val. į jos gyvenamąją vietą; Neporinių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną S. L. bendrauja su nepilnamete dukra V. L., pasiimdamas dukrą 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą rytojaus dieną (antrąją Šv. Kalėdų dieną), ne vėliau kaip 12 valandą, į jos gyvenamąją vietą; Neporinių metų gruodžio mėnesio 31 dieną S. L. bendrauja su nepilnamete dukra V. L. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 19 valandą, su ja sutinka Naujus metus ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 dieną ne vėliau kaip iki 14 valandos;Neporinių metų Šv. Velykų antrą dieną S. L. bendrauja su nepilnamete dukra V. L., pasiimdamas dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą; Porinių metų (pradedat nuo 2020 m.) Šv. Velykų pirmąją dieną S. L. bendrauja su nepilnamete dukra V. L., pasiimdamas dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą; S. L. bendrauja su nepilnamete dukra V. L. nuo 2020 metų pasiimdamas nepilnametę dukrą V. L. 14 dienų iš eilės vasaros (birželio – liepos mėnesiai) atostogų metu ir atostogauja kartu su dukra Lietuvoje arba gavus rašytinį Ž. S. sutikimą užsienyje. Apie planuojamų atostogų laiką S. L. privalo informuoti Ž. S. prieš du mėnesius iki numatomų atostogų ir privalo suderinti su Ž. S. išvykimo laiką, nurodydamas vietą, ir valstybę, kur konkrečiai bus atostogaujama ar keliaujama, ir privalo gauti rašytinį Ž. S. sutikimą; Jeigu Ž. S. gimimo diena sutampa su tuo savaitgaliu, kai S. L. bendrauja su nepilnamete dukra V. L., tai tas savaitgalis yra perkeliamas į kitą savaitgalį; S. L. bendrauja su nepilnamete dukra V. L. savo gimimo dieną ir tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį); Jeigu Ž. S. dėl svarbių priežasčių (išskyrus vaiko ligą) negali pagal šioje bendravimo tvarkoje nustatytą tvarką suteikti S. L. galimybės bendrauti su nepilnamete dukra V. L., tokiu atveju pagal tvarką numatytas dukros V. L. susitikimas su S. L. yra nukeliamas į artimiausią galimą dieną ar savaitgalį. Apie tokią svarbią priežastį Ž. S. įsipareigoja pranešti S. L. SMS žinute arba žodžiu telefonu, kuo skubiau, kai tik jai tampa žinoma tokia svarbi priežastis; Dukrai V. L. susirgus, S. L. ir Ž. S. vienas kitą privalo nedelsiant informuoti SMS žinute ar telefono skambučiu apie dukros V. L. sveikatos būklę; Ž. S. įsipareigoja SMS žinute ar elektroniniu laišku ar telefoniniu skambučiu, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas, informuoti S. L. apie dukros V. L. gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar sveikatos priežiūros įstaigos pakeitimus, nurodant tikslų adresą bei kontaktus; Nei Ž. S., nei S. L. negali trukdyti vienas kitam bendrauti su dukra V. L. elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, per socialinius tinklus ir t. t.); Pasikeitus Ž. S. gyvenamajai vietai automatiškai pasikeičia ir dukters V. L. gyvenamoji vieta, apie gyvenamosios vietos pasikeitimą Ž. S. įsipareigoja informuoti S. L. prieš 7 dienas; S. L. bendravimo su dukra V. L. tvarka turi būti vykdoma atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus, poreikius ir nuomonę. Nepilnametė dukra negali būti verčiama bendrauti su atsakovu, jei dėl to išreiškia nesutikimą. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino teismo posėdyje, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, tačiau nuo 2007 metų vedė bendrą ūkį. 2012 m. sausio 30 d. jiems gimė dukra V. L.. Su atsakovu nuolat konfliktavo, jų santykiai buvo įtempti. Atsakovas nesirūpino dukra, tik pakalbindavo, pažaisdavo su ja. Nuo dukros gimimo viena ieškovė rūpinosi dukros sveikatos priežiūra, jos ugdymu. Nuo 1,7 metukų dukrą leido į darželį, pati grįžo į darbą. Iš savo darbo užmokesčio faktiškai viena ir išlaikė dukrą, nes atsakovas šeimai skirdavo tik apie 100 Lt per mėnesį, nors jis vykdė individualią veiklą (ratų montavimas – balansavimas) ir jo pajamos buvo pakankamos, o sezono metu (spalio – lapkričio mėnesiais) sudarydavo 4000-5000 Lt per mėnesį. Atsakovas buvo mėgėjas išgerti, dėl to kildavo konfliktai, prasidėjo atsakovo agresija. Atsakovas yra smurtavęs prieš ją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet ikiteisminio tyrimo metu jie susitaikė, tačiau jau kartu nebegalėjo gyventi. Atsakovas taip pat yra smurtavęs prieš dukrą - 2017 m. sausio mėnesį jis sudavė mergaitei per užpakalį, vėliau dėl to gailėjosi. Į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl šio įvykio nesikreipė, tikisi, kad atsakovas suprato, jog elgėsi netinkamai ir tai daugiau nepasikartos. Po minėtų įvykių, jos santykiai su atsakovu nutrūko. 2018 m. pradžioje ji su dukra išsikraustė gyventi pas savo tėvus ir nuo to laiko atsakovas labai minimaliai dalyvauja mergaitės gyvenime, nedalyvavo net jos darželio išleistuvės, rytais nenuveža jos į mokyklą. Dukra nejaučia, kad turi tėvą. Ji net nekelia klausimo, kol atsakovas gyvena atskirai. Dukra labai prie jos prisirišusi, tarp jos ir dukros yra susiformavęs glaudus ryšys. Todėl mano, kad dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos – tėvų name yra 4 kambariai, dukra turi savo atskirą kambarį.
1.2. Dėl dukrai reikalingo išlaikymo nurodė, kad jos poreikiams per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį, nes dukra lanko mokyklą, jai reikalingos įvairios mokyklinės priemonės, rūbai, avalynė ir kt. Mergaitė yra muzikali, turi gabumų dainavimui, dailei, ji aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje, lanko dailės, keramikos, anglų kalbos būrelius, pianiną, šokius, baseiną. Anksčiau lankė kūrybinio ugdymo grupę „Bitė Ritė“, už kurią mokėjo 50 Eur mėnesio mokestį, dar 10-20 Eur per mėnesį mokėdavo už lankomus koncertus. Šiuo metu mergaitė kūrybinio ugdymo grupės nelanko, bet lanko pianino pamokas, už kurias moka 50 Eur per mėnesį, gatvės šokius, už kuriuos moka 8 Eur per mėnesį, baseiną su mankštomis, už kurį moka 15 Eur. Šokiai ir baseinas mergaitei reikalingi dėl sveikatos, raumenų stiprinimui. Dėl krūtinės įdubos dukrai taip pat reikalingas reabilitacinis gydymas, fizioterapija, kineziterapija. Tai yra specialieji mergaitės poreikiai, kuriems užtikrinti reikalingos papildomos piniginės lėšos, kurių atsakovas gera valia neskiria. Teatrą ir dailę mergaitė lanko mokykloje, nemokamai, tačiau yra išlaidos priemonėms, kurias poreikių lentelėje priskiria nenumatytoms išlaidoms. Iš viso už baseiną, mokamus būrelius, sumoka po 73 Eur kas mėnesį. Dukra lanko Suzuki pradinę mokyklą, už kurią reikia mokėti 25 Eur per mėnesį, taip pat yra vienkartinis stojamais mokestis – 150 Eur. Kainuoja ir įvairios mokymosi priemonės, kurių sąrašą pateikia mokykla, renkamos rinkliavos klasei, ekskursijoms su klase. Tai sudaro apie 40 Eur per mėnesį. Ieškovės paskaičiavimu, laisvalaikio išlaidos sudaro apie 20 Eur per mėnesį, nes kiekvieną savaitgalį kažkur eina – į teatrą, kiną, žaidimų kambarį ar gimtadienį. Išlaidos sveikatos priežiūrai taip pat sudaro apie 20 Eur per mėnesį, nes perka įvairius papildus, vien žuvų taukai kainuoja apie 18 Eur per mėnesį. Gydymosi išlaidų į sveikatos priežiūros išlaidas neįtraukia, jas priskiria nenumatytoms išlaidoms. Dukrai susirgus, vieno sirgimo metu išleidžia apie 30 Eur, nes kompensuojami tik antibiotikai, o kiti vaistai nėra kompensuojami. Dukra serga dažnai, per metus išleidžia jos gydymui apie 300 Eur. Į dukros būtinųjų poreikių lentelę įtraukė ir kelionės išlaidas – automobilio kuro išlaidas, apie 60 Eur per mėnesį. Dukrą kiekvieną dieną automobiliu veža į mokyklą ir parveža į namus (apie 14 km. x 2 k/d.), taip pat 2 kartus per savaitę veža į baseiną Miško gatvėje, veža pas gydytojus į Centro polikliniką (gyvena prie (duomenys neskelbtini)). Skaičiuoja, jog mergaitės poreikiams reikia apie 50 litrų kuro, o kartais ir daugiau, nes laisvalaikiu veža dukrą į pramogas. Mergaitę vežioja ji pati arba jos tėtis (mergaitės senelis). Viešuoju transportu nesinaudoja, nes Šiaurės prospektu troleibusai važiuoja retai, iki stotelės yra toli. Taip pat reikalingos lėšos būsto išlaikymui. Nors gyvena su tėvais, kurie ir moka už visas paslaugas, tačiau išlaidas pasidalina pagal gyvenančių asmenų skaičių – tėvai moka tris dalis (už save ir vyresnę jos dukrą, kuriai ir yra padovanotas namas), o ji už save ir nepilnametę dukrą. Negali tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai kainuoja namo šildymas, nes pagal poreikį perka anglis ir malkas, kainos svyruoja. Taip pat moka už elektrą, vandenį, kanalizaciją. Vidutiniškai išlaidos būsto išlaikymui sudaro apie 40 Eur per mėnesį. Dukros maistui išleidžia apie 180 Eur per mėnesį. Iš šios sumos 50 Eur sudaro pietūs mokykloje. Be to, mergaitė nešasi priešpiečių dėžutę ir dar jai duoda 1 Eur dienai (20 Eur per mėnesį). Maistui namuose lieka 110 Eur suma, kurią tikrai išleidžia, nes maistas brangus, o mergaitė valgo namuose pusryčius, vakarienę, maitinasi savaitgaliais. Be to, dukra renkasi maistą, mėgsta mėsiškus patiekalus, vaisius. Higienos prekėms skiria apie 25 Eur per mėnesį, į šią sumą įeina įprastos skalbimo priemonės, dantų priežiūros priemonės, muilas, plaukų šampūnas ir balzamas, taip pat mergaitė naudoja kūno priežiūros priemones – kremus, losjonus. Drabužiams ir avalynei reikalinga 70 Eur suma, nes mergaitė greitai auga, mokyklai reikalinga uniforma, brangiai kainuoja baltos pėdkelnės mokyklai, balti baltinukai. Taip pat reikalinga apranga šokiams, sportui, persirengimui, lauko drabužiai, megztukai, suknelės, kelnės, sijonukai pagal sezonus. Drabužius ir apavą (češkes, sportinius batus, basutes mokyklai, lauko basutes, šiltus batus, batus pavasariui ir kt.) stengiasi pirkti per akcijas, bazėje, taip pat internetinėse parduotuvėse, tačiau vis tiek kainuoja apie 70 Eur mėnesiui. Ieškovės paskaičiavimu, visiems dukros poreikiams patenkinti reikalinga 578 Eur suma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sumos yra kintančios, ieškinio pareiškimo metu dukros poreikiai buvo mažesni, prašo iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti 250 Eur sumą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki dukros pilnametystės. Ieškovės vertinimu, tokia suma yra adekvati, atitinkanti teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams.
1.3. Ieškovės paaiškinimu, ji dirba Lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja. Jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Turi nekilnojamojo turto – butą ir žemės sklypą. Tačiau butas apleistas, nėra galimybės jame gyventi ar išnuomoti, nes yra reikalingas remontas, kuriam ji lėšų neturi. Dar patiria išlaidas šio buto išlaikymui. Taigi, jos turtinė padėtis nėra itin gera.
1.4. Taip pat, ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, atsižvelgiant į nepilnametės dukters norus, jos įprastą dienos režimą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atsakovo patikslintą priešieškinį, ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo patikslintais priešieškinio reikalavimais, išskyrus tuos, kurie sutampa su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais ir prašo atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti, o patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Taip pat nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose.
2.1. Pažymėtina, kad atsiliepime į atsakovo pradinį priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovo priešieškiniu prašoma priteisti dukros išlaikymo suma yra per maža. Kaip ieškovė yra nurodžiusi, dukters poreikiams per mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 500 Eur suma. Šalių dukra be bendrųjų poreikių turi ir specialių poreikių. Visi dukters poreikiai yra detaliai nurodyti poreikių lentelėje. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis neturi galimybių dukrai skirti didesnio nei 150 Eur išlaikymo. Atsakovas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių (nei itin sunkios turtinės padėties, nei sveikatos būklės), dėl ko negalėtų teikti dukrai didesnio nei 150 Eur dydžio išlaikymo. Atsakovas užsiima transporto priemonių remontu, jo pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (P6 grafoje) nurodyta, kad atsakovas 2017 m. gavo papildomų 647,54 Eur dydžio pajamų (pajamų kodas 15 – Netauriųjų metalų laužo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos (iki 2017-12-31), be to, gavo 173 Eur pajamų (V6 grafa) (pajamų kodas 93 – kitos individualios veiklos pajamos, išskyrus žymimas 35, 92, 94, 95 ir 96) iš individualios veiklos apie kurią nepateikia informacijos. Abejotinas ir atsakovo siekis susirasti kitą darbą įsiregistruojant Užimtumo tarnyboje, nes tokį veiksmą atsakovas atliko jau gavęs procesinius dokumentus iš teismo.
2.2. Dėl atsakovo siūlomos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nurodė, kad atsakovas niekada nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su dukra, šio vaiko gimimo atsakovas nenorėjo ir prie dukros auginimo neprisidėjo netgi tuomet, kai šalys vedė bendrą ūkį. Kadangi tarp atsakovo ir dukros nėra susiformavusio absoliučiai jokio ryšio, todėl vienintelė bendravimo tvarka, kuri galėtų būti nustatoma šioje situacijoje – tai tik tokia, kuria būtų siekiama atkurti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, t.y. ginčo atveju jokiais būdais negali būti nustatoma įprastinė bendravimo tvarka, kuomet skyrium gyvenantis tėvas pasiima vaiką kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio (su nakvyne).
2.3. Ieškovė taip pat atsiliepime teigė, kad atsakovas teismui nenurodė aplinkybių dėl savo psichikos sutrikimų, smurto proveržių, agresyvumo, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Viena iš priežasčių kodėl šalys negyvena kartu yra atsakovo priepuoliai, kurių metu jis tampa neprognozuojamas ir pavojingas, agresyvus, smurtaujantis, priepuolio metu jam vaidenasi, atsakovas bendro gyvenimo metu yra naudojęs tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Atsakovas ne kartą lankėsi pas psichologą-psichiatrą, jam yra diagnozuotas nerimo sutrikimas, jam buvo skiriami stiprūs raminamieji vaistai, kuriuos jis, nepaisant draudimų, maišydavo su alkoholiu, kas iššaukdavo dar stipresnius agresijos priepuolius. Be to, ieškovė nedraudžia ieškovui matytis su dukra, sudaro sąlygas su dukra matytis, bendrauti kuomet ieškovas yra adekvatus, blaivus. Iki priešieškinio pateikimo atsakovas net nekėlė klausimo, kad jis pageidauja su vaiku bendrauti su nakvynėmis. Be to, 2017 m. sausio mėnesį atsakovas panaudojo smurtą nepilnametės dukters atžvilgiu: ryte mergaitei trenkė per užpakalį taip stipriai, kad susidarė kraujosruva, kurią vakare pamatė ieškovė ir tik tuomet atsakovas prisipažino nesusivaldęs ir pakėlęs ranką prieš dukrą. Atsakovas minėtą rytą net pabijojo vežti dukrą į darželį, kad neišaiškėtų jo smurtavimo atvejis ir nieko nesakęs ieškovei nuvežė dukrą pas savo motiną. Dukra ieškovei papasakojo, jog pas močiutę net piešė stovėdama, nes jai labai skaudėjo ir ji negalėjo net prisėsti. Atsakovo smurtinis elgesys kartojosi – 2018 m. sausio 18 d. atsakovas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio mažametės dukters akivaizdoje smurtavo prieš ieškovę, t.y. rankomis tąsė atsakovei už galvos plaukų dėl ko buvo išrauta dalis plaukų, panaudodamas fizinį smurtą ir temdamas už rankų pargriovė ieškovę ant grindų, smogė kumščiu ieškovei į veidą, kliudė antakį bei nosį dėl ko ieškovei iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po įvykio atsakovas atsiprašinėjo, įtikinėjo ieškovę, kad jis pasikeis, eis gydytis, nevartos alkoholio, prašė ieškovės susitaikyti, kad atsakovui nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Susitaikyti siūlė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Tuomet atsakovė sutiko susitaikyti, tačiau nutraukus baudžiamąją bylą iš esmės atsakovo elgesys ir jo gyvenimo būdas nesikeitė. Šalims jau gyvenant skyrium, 2018 m. birželio mėnesį atsakovas nusprendė pabendrauti su dukra kelias valandas, tačiau dėl jo nepriežiūros jau vos po valandos teko vykti į priimamąjį, nes dukra susižeidė koją. 2018 m. liepos mėnesį pasiėmė dukrą pabendrauti, išsivežė 15 val., o kai po penkių valandų (20 val.) parvežė namo, paaiškėjo, kad atsakovas dukrai visą šį laiką nedavė nieko valgyti. Taip pat jau vykstant teisminiam procesui, t.y. nuo 2018 m. spalio 18 d. šalių dukra serga, buvo paguldyta į ligoninę, tačiau per visą šį laikotarpį atsakovas net nepasidomėjo dukters sveikata, nesiteiravo dėl pagalbos, nors buvo atvykęs į ugdymo įstaigą, kurioje buvo informuotas apie dukters sveikatos būklę. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė bijo dukrą palikti su juo vieną, todėl mano, kad bendravimo tvarka, suteikianti teisę atsakovui pasiimti dukrą savaitgaliui su nakvyne, pažeistų vaiko asmeninius neturtinius interesus ir negali būti nustatoma šioje byloje.
3. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovė palaikė ne visus atsiliepimo argumentus. Paaiškino, kad šiuo metu atsakovas bendrauja su dukra pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir su ja susitinka kas antrą sekmadienį. Tačiau dukra yra sakiusi, kad galėtų likti ir nakvoti. Todėl mano, kad reikia nustatyti bendravimo tvarką ir savaitgaliais, su nakvynėmis, atsakovui pasiimant dukrą kas antrą šeštadienį 11 val. ir grąžinant 18 val. į gyvenamąją vietą, taip pat atsakovo bendravimą su dukra per šventes ir dukros atostogų metu. Ieškovės teigimu, dukra atsimena prieš ją vartotą smurtą, tačiau dabar to smurto nebūna. Todėl norėtų, kad dukra kuo daugiau bendrautų su tėčiu, ne tik savaitgaliais ir atostogų metu. Pageidautų, kad atsakovas bendrautų su dukra ir darbo dienomis, galėtų ją paimti iš namų ir nuvežti rytais į mokyklą, bei iš jos parvežti. Tuo pačiu pabendrautų su dukra. Nesutinka, kad atsakovas bendrautų su dukra savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 18 val. nes šeštadieniais atsakovas dirba, neaišku, kas dukrą prižiūrės. Be to, mano, kad dukra po pamokų penktadienį turėtų išsimiegoti savo namuose.
3.1. Vykusio paskutinio teismo posėdžio metu, kuriame ieškovė nedalyvavo, ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė neprieštarautų, kad atsakovas, darbo dienomis paėmęs dukrą iš mokyklos, dar keletą valandų su ja pabendrautų, nes pirmadienį ir penktadienį mergaitė neturi papildomų užsiėmimų. Galėtų bendrauti iki 17 val. O su atsakovo reikalavimu lankyti sergančią dukrą jos namuose ieškovė kategoriškai nesutinka, atsakovas gali bendrauti su dukra ryšio priemonėmis.
II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai
4. Atsakovas S. L. su pradiniu ir patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, byloje pareiškė priešieškinį. Galutinai patikslinęs priešieškinio reikalavimus, ieškovas prašė: dukters V. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; Iš atsakovo priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, atitinkamai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į Ž. S. sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant Ž. S.; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametę dukrą V. L. kiekvieno mėnesio I (pirmą) ir III (trečią) mėnesio savaitgalį, paimant dukrą iš dukros gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 valandą ir pristatant į dukros gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 valandą (pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena), apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, S. L. turi pareigą informuoti Ž. S. prieš 2 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu; atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametę dukrą V. L. kiekvienų porinių metų (pradedat nuo 2020 m.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio mėn. 24 d.) paimant dukrą 18 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir pristatant pirmąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip 18 val. vakaro į dukros gyvenamąją vietą, apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, S. L. turi pareigą informuoti Ž. S. prieš 2 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu; neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) Šv. Kalėdų pirmąją dieną S. L. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametę dukrą V. L., paimant dukrą 12 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir pristatant rytojaus dieną (antrąją Šv. Kalėdų dieną), ne vėliau kaip 20 valandą, į dukros gyvenamąją vietą, apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, S. L. turi pareigą informuoti Ž. S. prieš 2 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu; neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) gruodžio mėn. 31 dieną S. L. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametę dukrą V. L. iš jos gyvenamosios vietos 19 valandą ir su ja sutikti Naujus metus, parvežant dukrą į dukros gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 dieną ne vėliau kaip iki 18 valandos. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, S. L. turi pareigą informuoti Ž. S. prieš 2 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu; neporinių metų (pradedant nuo 2021 m.) Šv. Velykų antrą dieną S. L. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametę dukrą V. L., paimant dukrą 10 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir pristatant tą pačią dieną 20 val. į dukros gyvenamąją vietą; apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, S. L. turi pareigą informuoti Ž. S. prieš 2 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu; porinių metų (pradedat nuo 2020 m.) Šv. Velykų pirmąją dieną S. L. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametę dukrą V. L., paimant dukrą 10 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir pristatant tą pačią dieną 20 val. į dukros gyvenamąją vietą, apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, S. L. turi pareigą informuoti Ž. S. prieš 2 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu; S. L. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametę dukrą V. L., savo gimimo dieną ir tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) su Ž. S. iš anksto suderintu laiku, apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, S. L. turi pareigą informuoti Ž. S. prieš 2 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu; S. L. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametę dukrą V. L., 14 dienų iš eilės atostogų ir atostogauti kartu su dukra Lietuvoje ar užsienyje kasmetinių atostogų metu ne ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Apie atostogų laiką S. L. turi pareigą informuoti Ž. S. prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų, suderindamas išvykimo laiką bei nurodydamas vietą ir valstybę, kur konkrečiai bus atostogaujama ar keliaujama. Apie numatomas kasmetines atostogas, kurias Ž. S. praleis su dukra, Ž. S. informuos S. L. prieš 1 (vieną) mėnesį iki jų pradžios, tam, jog abiejų tėvų numatomos atostogos su dukra, nesutaptų; nustatyti, jog tuo atveju, jeigu mamos Ž. S. gimimo diena sutampa su tuo savaitgaliu, kai tėtis S. L. turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą V. L., tai tas savaitgalis yra perkeliamas į kitą savaitgalį; nustatyti, jog tuo atveju, jeigu dukra V. L. serga tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką ji turėtų praleisti su tėčiu S. L., tai S. L. turi teisę aplankyti nepilnametę dukrą V. L., dukros gyvenamojoje vietoje ir su dukra pabendrauti 1 (vieną) valandą. Apie dukros V. L. ligą ir galimybę dukrą aplankyti, Ž. S. turi pareigą informuoti S. L. SMS žinute arba žodžiu telefonu ne vėliau kaip likus 2 (dviem) valandoms iki bendravimo tvarkoje nurodyto pasiėmimo laiko. Apie tai, kad ketina atvykti aplankyti sergančią dukrą S. L. turi pareigą informuoti Ž. S. SMS žinute arba žodžiu telefonu prieš 2 (dvi) valandas iki atvykimo; nustatyti, jog Ž. S. turi pareigą raštu SMS žinute ar laišku, ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas, informuoti dukros tėvą S. L. apie dukros V. L. gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar sveikatos priežiūros įstaigos pakeitimus, nurodant tikslų adresą bei kontaktus; nustatyti, jog Ž. S. turi pareigą sudaryti galimybes ir leisti dukrai V. L. bendrauti su tėvu S. L. telefonu ne rečiau kaip 2 kartus savaitėje; priteisti iš ieškovės Ž. S. visas atsakovo S. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4.1. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė (atsiliepime į pradinį ir patikslintą ieškinį, priešieškinio pareiškime) nurodė, kad jo santykiai su dukra V visada buvo artimi, jie puikiai sutardavo, tik pastarąjį pusmetį iki bylos iškėlimo dėl negalėjimo susikalbėti su ieškove, su dukra bendravo labai mažai, jam nebuvo leidžiama su dukra pasikalbėti net telefonu. Nuo to laiko, kai dukra Viktorija su mama pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), Kaune, atsirado nesutarimai dėl matymųsi su dukra. Todėl, atsižvelgiant į dukros amžių ir į tai, jog ji lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, prašė nustatyti bendravimo tvarką pagal jo siūlymą.
4.2. Atsakovas sutiko, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
4.3. Dėl išlaikymo dukrai priteisimo nurodė, kad geranoriškai teikia išlaikymą savo dukrai nuo tada, kai ji su mama pradėjo gyventi atskirai ir ieškovė jo paprašė teikti 150 Eur išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pervedant šią sumą į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovo manymu, ši suma yra protinga, atitinkanti 6 metų vaiko interesus ir poreikius. Nurodė, kad dukra V lanko priešmokyklinę grupę darželyje, t.y. ji visą dieną yra darželyje, kuriame gauna maitinimą 5 kartus į dieną, jai tikrai nereikia labai daug drabužių, batų. Jos ugdymui valstybiniame darželyje valstybė taip skiria specialų „priešmokyklinuko krepšelį“, kuris yra finansuojamas iš valstybės lėšų ir už jį tėvams nereikia mokėti. Taigi šešiametės dukros V ugdymo poreikių patenkinimui tikrai nereikia itin didelės sumos, nes jai yra reikalingos iš esmės tik minimalios kanceliarinės priemonės ir atitinkami pratybų (pasiruošimo mokyklai) sąsiuviniai, vienas pratybų sąsiuvinis rudeniui ir vienas pavasariui, kuriuos reikia nupirkti. Dar reikia flomasterių, pieštukų, balto piešimo popieriaus, spalvoto popieriaus, sausų klijų, akvarelinių dažų, guašo, plastelino. Taip pat reikia sportinės aprangos (mergaitėms timpos, marškinėliai ir čežutės). Tai ir visos kanceliarinės prekės, kurių dažniausiai užtenka visiems metams, tik popieriaus reikia papildomai nupirkti. Šių kanceliarinių prekių nupirkimui tikrai nereikia skirti kokios nors neprotingai didelės sumos, todėl ieškovės prašoma 250 Eur suma kas mėnesį, tikrai yra neadekvačiai per didelė ir neatitinka šešiamečio vaiko, visą dieną praleidžiančio darželyje, poreikių. Juo labiau, jog ieškovė nepateikė dukros poreikių skaičiuotės, o tik deklaratyviai nurodė, kad dukrai V išlaikyti yra reikalinga 500 Eur suma kas mėnesį, kaip ir deklaratyviai nurodė, kad dukra turi specialiųjų poreikių, tačiau nebuvo pateikta jokia informacija, kad dukra iš tiesų naudojasi sveikatos stiprinimo priemonėmis ir kad jos mažamečiui vaikui yra mokamos. Teigė, kad dukra nelanko nei vienos iš ieškovės nurodytų reabilitacijos priemonių, be to, nežinoma ir kokią „kūrybinio ugdymo studiją“ lanko dukra ir kiek ji kainuoja (ir ar išviso yra mokama). Be to, pasiimant dukrą bendravimui kas antrą savaitgalį, taip pat bus patiriamos išlaidos jos poreikių užtikrinimui, o ieškovė atitinkamai sutaupys tą savaitgalį nesirūpindama dukros maistu ir pramogomis.
4.4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir priešieškinio pareiškime taip pat nurodė, kad šiuo metu jo turtinė padėtis nėra stabili, dirba pagal verslo liudijimą ir jo gaunamos pajamos nėra didelės, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo turto neturi, turi įvairių įsiskolinimų. Turi registruotą transporto priemonę - priekabą HEINEMANN Z 12.24, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
5. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į galutinį ieškinį. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus, bei priešieškinyje bei jo patikslinime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį tenkinti visiškai.
5.1. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė ne visus procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir iš jo priteisus 200 Eur laikiną išlaikymą dukrai, jis teikia dukrai tokio dydžio išlaikymą bei sutinka jį teikti ir toliau, nes supranta, kad kyla kainos, o vaiko poreikiai auga. Jo paskaičiavimu, šiuo metu dukros poreikiai sudaro 350-400 Eur. Ieškovės norai ir pageidavimai visada buvo virš galimybių. Kai gyveno kartu, dukros kambarys buvo perkrautas įvairiomis priemonėmis ir rūbais, kurių net nespėdavo panaudoti. Neginčija ieškovės nurodytos sumos reikalingos dukros maitinimui ir sveikatai. Tačiau mano, kad kitos sumos nurodytos pernelyg didelės: tai išlaidos higienai, būsto išlaikymui, mokyklos reikmėms, mokamiems būreliams. Atsakovo vertinimu, dukros higienos prekėms pakanka 15 Eur per mėnesį, būsto išlaikymui – 20 Eur (dukros daliai), mokyklos reikmėms, į kurias įskaičiuoja ir kelionės išlaidas, turėtų pakakti 80 Eur, mokamiems būreliams – 30 Eur. Išlaidos dukros laisvalaikiui iš viso neturėtų būti skaičiuojamos, jas turėtų apmokėti tas iš tėvų, su kuriuo būna vaikas. Nenumatytų išlaidų taip pat nereikėtų skaičiuoti, kiekvienu atveju jos turėtų būti aptariamos atskirai. Atsakovo nuomone, vaiko nereikia pratinti prie pertekliaus, išlaidauti reikia protingai. Be to, teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą neturi finansinių galimybių - vykdo individualią veiklą – ratų montavimą, dar keičia stabdžių kaladėles ir atlieka važiuoklės remontą, bet šias paslaugas teikia ne visiems, o tik pažįstamiems, nes tų darbų gerai nemoka, tai ne jo sritis. Jo deklaruotos metinės pajamos sudaro 6000 Eur, t.y. apie 500 Eur per mėnesį. Būtinosios jo išlaidos sudaro apie 250 Eur – maistas apie 100 Eur, būsto išlaikymui nuo 80 vasarą iki 100 Eur žiemą, automobiliui – 50 Eur (kurui). Drabužiams, atostogoms išlaidų nepatiria, retai kur išvyksta, drabužių neperka.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovas taip pat paaiškino, jog jis turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgijęs aviacijos inžinieriaus profesiją. Tačiau pagal išsilavinimą nedirba, yra įsigijęs ratų montavimo balansavimo įrangą, stakles, keltuvą, todėl ir toliau ketina dirbti automobilių remonto srityje.
5.3. Dėl bendravimo tvarkos paaiškino, jog nenori ginčytis su ieškove, todėl savo siūlomą bendravimo tvarką pataisė, derindamas ją su ieškovės siūlymais. Tačiau vis tik nori bendrauti su dukra savaitgaliais, pradedant nuo penktadienio, ne tik tokiu būdu dukra praleis su juo visą šeštadienį, o ne jo dalį. Bendravimui turi būti skiriama pakankamai laiko. Darbo dienomis su dukra bendrauti nenorėtų, nes dirba. Taip pat norėtų bendrauti su dukra per šventes ir vasaros atostogų metu tokia tvarka, kuri nurodyta jo patikslintame priešieškinyje.
5.4. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu atsakovo reikalavimus ir poziciją palaikė. Papildomai paaiškino, jog ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, atsakovas nesutinka su reikalavimu vežioti dukrą į mokyklą darbo dienomis. Atsakovui būtų nepatogu vežioti dukrą į mokyklą, kai atstumas nuo jo gyvenamosios vietos iki ieškovės namų yra apie 15 kilometrų, tokiu metu būna transporto kamščiai, o pats dukros nuvežimas į mokyklą truktų tik keletą minučių. Vertina, kad tokiu būdu ieškovė nori atsakovą kontroliuoti. Nesąžiningas ir ieškovės reikalavimas dėl bendravimo savaitgaliais nuo šeštadienio ryto. Atsakovas nori dukrą paimti penktadienį, o ne šeštadienį ir praleisti visą savaitgalį su dukra. Taip pat nesutinka, kad tik birželio ir liepos mėnesiais atsakovas gali pasiimti dukrą atostogoms, o ieškovė kiekvienais metais su dukra atostogauja rugpjūčio mėn. Norėtų tartis dėl atostogų visais vasaros mėnesiais. Atsakovui nesudarytų sunkumų informuoti ieškovę apie planuojamą atostogų laiką prieš du mėnesius, jeigu ieškovė turi pranešti darbovietei savo atostogų grafiką. Taip pat, atsakovas pageidauja, jog mergaitei sergant, ją galėtų aplankyti ir praleisti su ja 1 val. ieškovės namuose.
III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
6. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje į pareikštą pradinį ieškinį nurodė, kad kadangi abu nepilnametės tėvai sutaria, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina - ieškove, todėl institucija neturi pastabų ir tam pritaria. Dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnametei priteisimo, jei mano, kad atsakovo teikiama išlaikymo suma nepatenkina dukros būtinųjų ir specialiųjų poreikių. Ieškovė kasdien rūpindamasi nepilnamete dukra geriausiai žino, kiek ji išleidžia ir kokias patiria išlaidas dukros poreikių tenkinimui. Atsakovas sutinka mokėti dukrai 150 Eur per mėnesį išlaikymą, nes mano, kad tokia suma patenkins jos poreikius, nes ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad dukrai reikalinga 500 Eur suma per mėnesį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros išlaikymui reikalinga 500 Eur suma per mėnesį, iš atsakovo prašydama priteisti 250 Eur. Tačiau ieškovė nepateikė išlaikymo skaičiuotės, kurioje būtų detaliai nurodyta, kam ir kokias išlaidas ji patiria dukros išlaikymui per mėnesį. Prie ieškinio pateiktas tik išrašas iš dukros medicininių dokumentų dėl sveikatos problemų. Todėl dėl išlaikymo dydžio pasisakys, kai bus pateikta detalizuota nepilnametės poreikių skaičiuotė ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Dėl atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nurodė, kad prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka yra minimali ir gali būti nustatyta, kad atsakovas turėtų galimybę bendrauti su dukra, dalyvauti jos gyvenime.
6.1. 2018-10-18 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje į priešieškinį nurodė, kad buvo patikrintos atsakovo gyvenimo, buities, socialinės sąlygos, išklausyta nepilnametės nuomonė dėl noro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Nustatyta, kad atsakovas dirba ir šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 15.00 val., todėl kyla abejonės, kaip jis galės pasirūpinti ir bendrauti su dukra visą savaitgalį, jei pusę dienos šeštadieniais bus darbo vietoje. Nepilnametė norėtų bendrauti su tėvu be nakvynių, nes jaučia baimę dėl atsakovo smurto prieš ją ir jos motiną. Taip pat, ji turi baimių dėl atsakovo alkoholio vartojimo, ji matė tėtį išgėrusį, bijo, kad jis gali girtauti su draugais. Nepilnametė džiaugiasi, kai tėtis atvyksta su ja pabendrauti į darželį, atneša lauktuvių. Matosi, kad ji norėtų bendrauti su tėvu, tačiau be nakvynių, kad tėvas daugiau su ja praleistų laiko ne jo namuose, o kažkur mieste. Atsižvelgiant į tai, išvadą teikiančios institucijos nuomone, atsakovas turėtų atsižvelgti į dukters baimes, šiltinti santykius su dukra, įsiklausyti į jos norus, laiką planuoti taip, kad ji jaustųsi saugi. Todėl siūlo bendravimo tvarką nustatyti savaitgaliais be nakvynės, su dukra dažniau susitikti ir pabendrauti darbo dienomis, pasiimant ją iš darželio. Bendravimo metu nevartoti alkoholio ir lankytis tokiose vietose, kurios būtų saugios mažametei dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pateiktas išvadas iš dalies palaikė. Pažymėjo, jog pasikeitus aplinkybėms, pagerėjus atsakovo ir dukros santykiams, nemato priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų bendrauti su dukra maksimaliai. Tačiau bendravimo tvarka turėtų būti konkreti, kad nekiltų konfliktų tarp šalių dėl bendravimo tvarkos. Taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 250 Eur išlaikymą, pareikštas vaiko interesais ir atitinka vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
7. Nustatyta, kad šalys, nebūdamos santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters V. L., kuri yra nepilnametė. Iki dukros gimimo ir vėliau, šalys gyveno kartu atsakovo dabartinėje gyvenamojoje vietoje. 2018 m. kovo mėnesį ieškovė su dukra iš atsakovo gyvenamosios vietos išsikraustė ir šiuo metu gyvena su savo tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovė ir atsakovas prašo, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Išvadą teikianti institucija pastabų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi ir pritaria nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Nesant ginčo tarp šalių, bei atsižvelgiant į tai, kad jau beveik du metus V. L. gyvena su mama, yra prie jos prisirišusi, ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, vertintina, kad nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnametės interesus ir jų nepažeis. Todėl V. L., gim.(duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove Ž. S. (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku
8. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kuri reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
9. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
10. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas byloje teikė savo reikalavimus ir argumentus dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, prašė nustatyti jų siūlomą bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje šalys bandė susitarti dėl bendravimo tvarkos, savo reikalavimus koregavo, tačiau pilnai susitarti šalims nepavyko. Nepaisant šios aplinkybės, šalių pakoreguotos prašomos nustatyti bendravimo tvarkos labai panašios: tiek ieškovė 2019-12-17 patikslintame ieškinyje, tiek atsakovas 2019-12-10 patikslintuose priešieškinio reikalavimuose, prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, per didžiąsias metų šventes (per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas), 14 dienų iš eilės dukros atostogų laikotarpiu, atsakovo gimimo dieną ir tėvo dieną. Abi šalys taip pat prašė nustatyti informavimo tvarką apie atsakovo numatomą bendravimą su dukra atostogų metu, taip pat, atsakovo informavimą apie dukros gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasikeitimą.
11. Tačiau abiejų šalių prašomas nustatyti bendravimas ir informavimo pareiga turi ypatumų: šalys nesutaria dėl dukros pasiėmimo laiko savaitgaliui – ieškovė pageidauja, kad atsakovo bendravimas su dukra prasidėtų nuo šeštadienio 11 val., tuo tarpu atsakovas nori pasiimti dukrą jau penktadienį, 19 val., motyvuodamas, kad nori su dukra praleisti visą savaitgalį. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas kartais šeštadieniais dirba, neaišku, kas rūpinsis dukra. Taip pat tuo, kad dukra šeštadieniais nori ilgiau pamiegoti.
12. Teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai nepagrįsti. Atsakovas turi turėti galimybę praleisti su dukra pilną savaitgalį, t.y. nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, kitaip jo bendravimas būtų nepagrįstai siaurinamas. Mergaitė ilgiau pamiegoti gali ir tėčio namuose, o ieškovės argumentas, kad atsakovas kartais šeštadieniais dirba ir neaišku, kas rūpinsis dukra taip pat nėra reikšmingas, nes bylos duomenimis, atsakovas vykdo individualią veiklą, todėl pats sprendžia dėl savo darbo laiko. Savaime suprantama, kad tam iš tėvų, su kuriuo būna vaikas, tenka pareiga juo visapusiškai pasirūpinti. Atsižvelgiant į tai, savaitgaliais nustatytina atsakovo siūloma bendravimo tvarka.
13. Per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas, paėmęs dukrą šventėms, kitą dieną ją grąžina ne vėliau kaip iki 12 val. Atsakovas prašė nustatyti, kad grąžina dukrą kitos dienos 18 val. (paėmus per ŠV. Kūčias, ją grąžinant Šv. Kalėdų pirmą dieną, o paėmus pirmą Šv. Kalėdų dieną, grąžinant antrąją ŠV. Kalėdų dieną). Paėmus dukrą per Naujuosius metus, atsakovas pageidavo ją parvežti kitą dieną iki 18 val. Ieškovė su tokiu grąžinimo laiku nesutiko, prašė nustatyti, kad mergaitė per Šv. Kalėdas ar antrąją jų dieną turi būti grąžinama kitą dieną po šventės iki 12 val., o po Naujųjų metų – kitą dieną iki 14 val. Pažymėtina, kad ieškovė numatė ir kitokį dukros pasiėmimo laiką –kad neporiniais metais atsakovas Šv. Kalėdų pirmąją dieną dukrą pasiima 12 val., ir grąžina antrą Šv. Kalėdų dieną iki 12 val. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka per didžiąsias metų žiemos šventes racionalesnė ir labiau atitinkanti vaiko interesus, nes mergaitė kiekvienais metais turės vienodas galimybes praleisti su abiem tėvais tiek Šv. Kalėdas, tiek antrąją jų dieną ir Naujuosius metus. Dėl bendravimo laiko per Šv. Velykas ginčų nekyla.
14. Šalys taip pat skirtingai numatė atsakovo bendravimo laiką vaiko atostogų metu ir ieškovės informavimą apie planuojamas atostogas. Pažymėtina, kad pagal ieškovės siūlymą, atsakovui paliktas atostogų laikas - birželio ir liepos mėnesiai. Tuo tarpu atsakovas pageidauja rinktis iš trijų vasaros mėnesių. Teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka informuoti ieškovę apie planuojamas atostogas prieš du mėnesius, taip pat sutinka jai pranešti, apie vietą ir valstybę, kur bus atostogaujama. Ieškovė, be kita ko, taip pat pageidavo, jog atsakovui su dukra vykstant į užsienį, turėtų būti gaunamas rašytinis ieškovės sutikimas.
15. Teismo vertinimu, ieškovės keliamas reikalavimas, jog atsakovas gali su dukra atostogauti tik birželio ir liepos mėnesiais, yra nepagrįstas, nes šalių dukros atostogos tęsiasi ir rugpjūčio mėnesį. Todėl abu tėvai turi turėti vienodas galimybes atostogauti su dukra visais vasaros mėnesiais. Taip pat, nepagrįstas ieškovės reikalavimas, kad atsakovas gali išvykti atostogoms į užsienį tik turėdamas jos rašytinį sutikimą. Toks reikalavimas yra perteklinis, varžantis atsakovo teisę pasirinkti atostogų vietą. Teismo vertinimu, pilnai pakanka informuoti ieškovę apie tai, kur ir kada yra vykstama. Pažymėtina, kad atsakovas tokį informavimą numatė bei sutiko informuoti prieš ilgesnį nei priešieškinio pareiškime nurodytą laiko tarpą – prieš du mėnesius iki numatomų atostogų.
16. Be šių reikalavimų, ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su dukra mokslo metų kiekvieną pirmadienį ir penktadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir nuveždamas ją į mokyklą, iki prasidedant pamokoms 8.30 val., o po pamokų parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (3.1 p.). Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad jeigu ieškovė Ž. S. dėl svarbių priežasčių (išskyrus vaiko ligą) negali pagal šioje bendravimo tvarkoje nustatytą tvarką suteikti S. L. galimybės bendrauti su nepilnamete dukra V. L., tokiu atveju pagal tvarką numatytas dukros V. L. susitikimas su S. L. yra nukeliamas į artimiausią galimą dieną ar savaitgalį. Apie tokią svarbią priežastį Ž. S. įsipareigoja pranešti S. L. SMS žinute arba žodžiu telefonu, kuo skubiau, kai tik jai tampa žinoma tokia svarbi priežastis (7 p.). Dukrai susirgus, ieškovė prašo nustatyti, kad šalys privalo nedelsiant vienas kitą informuoti SMS žinute arba telefono skambučiu apie dukters sveikatos būklę (8 p.) Taip pat prašo nustatyti, kad šalys negali viena kitai trukdyti bendrauti su dukra elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu, per socialinius tinklus ir pan.) (10 p.). Bei nustatyti, kad S. L. bendravimo tvarka su dukra turi būti vykdoma atsižvelgiant į nepilnametės poreikius ir nuomonę. Nepilnametė negali būti verčiama bendrauti su tėvu, jei dėl to išreiškia nesutikimą (12 p.).
17. Atsakovas su šiais ieškovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos punktais nesutiko, nurodė nesutikimo priežastis. Teismo vertinimu, atsakovo išdėstyti argumentai dėl nesutikimo bendrauti su dukra darbo dienomis ieškovės nurodytu laiku ir būdu, yra pagrįsti. Visų pirma, tenkinus tokį prašymą, atsakovui tektų tik pareiga nuvežti ir parvežti dukrą į mokyklą, tačiau nebūtų išspręstas atsakovo bendravimo su dukra klausimas nurodytomis savaitės dienomis, kadangi atsakovo ir vaiko bendravimui laikas nėra numatytas, o kelionės laikas į mokyklą ir iš jos, atsakovo paaiškinimu yra minimalus. Todėl vertintina, kad tokia ieškovės siūloma atsakovo bendravimo tvarka darbo dienomis būtų neracionali, atsakovas tik patirtų papildomus nepatogumus ir išlaidas, o faktiškai neturėtų galimybės pabendrauti su dukra. Todėl šis ieškovės prašymas netenkinamas.
18. Taip pat atmestini ieškovės prašymas nustatyti, kad jeigu ieškovė Ž. S. dėl svarbių priežasčių (išskyrus vaiko ligą) negali pagal šioje bendravimo tvarkoje nustatytą tvarką suteikti S. L. galimybės bendrauti su nepilnamete dukra V. L., tokiu atveju pagal tvarką numatytas dukros V. L. susitikimas su S. L. yra nukeliamas į artimiausią galimą dieną ar savaitgalį. Pažymėtina, kad ieškovė net preliminariai nenurodė, kokios gali būti svarbios priežastys, dėl kurių ji galėtų neleisti atsakovui bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką. Vertintina, kad esant konfliktiškiems šalių santykiams, bendravimo tvarka turi būti kiek įmanoma konkretesnė, kad būtų užkirstas kelias šalių ginčams ir nebūtų manipuliuojama įvairiomis, galimai menkavertėmis priežastimis. Tai neatitiktų atsakovo ir vaiko interesų.
19. Ieškovės prašymai nustatyti, kad dukrai susirgus, šalys privalo nedelsiant vienas kitą informuoti SMS žinute arba telefono skambučiu apie dukters sveikatos būklę (3.8 p.), taip pat nustatyti, kad šalys negali viena kitai trukdyti bendrauti su dukra elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu, per socialinius tinklus ir pan.) (3.10 p.), bei nustatyti, kad S. L. bendravimo tvarka su dukra turi būti vykdoma atsižvelgiant į nepilnametės poreikius ir nuomonę, kad nepilnametė negali būti verčiama bendrauti su tėvu, jei dėl to išreiškia nesutikimą (3.12 p.), teismo vertinimu, atitinka šalių ir jų nepilnametės dukros interesus ir yra pagrįsti, todėl tenkinti. Pažymėtina, kad šalių dukra jau yra tokio amžiaus, kai gali išreikšti savo nuomonę, o į vaiko nuomonę turi būti atsižvelgiama tiek sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tiek nustatytą tvarką vykdant. Todėl esant aiškiam mergaitės prieštaravimui, atsakovas turėtų į tai atsižvelgti.
20. Pažymėtina, kad atsakovas, be nurodyto bendravimo savaitgaliais, šventinėmis dienomis ir atostogų laikotarpiu, dėl kuriuo didesnių ginčų tarp šalių nekyla, taip pat reiškė individualius reikalavimus, susijusius su bendravimo tvarkos. Atsakovas prašė nustatyti, kad tuo atveju, jeigu dukra V. L. serga, tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką ji turėtų praleisti su tėčiu S. L., tai S. L. turi teisę aplankyti nepilnametę dukrą V. L., dukros gyvenamojoje vietoje ir su dukra pabendrauti 1 (vieną) valandą. Apie dukros V. L. ligą ir galimybę dukrą aplankyti, Ž. S. turi pareigą informuoti S. L. SMS žinute arba žodžiu telefonu ne vėliau kaip likus 2 (dviem) valandoms iki bendravimo tvarkoje nurodyto pasiėmimo laiko. Apie tai, kad ketina atvykti aplankyti sergančią dukrą S. L. turi pareigą informuoti Ž. S. SMS žinute arba žodžiu telefonu prieš 2 (dvi) valandas iki atvykimo (5.4. p.); taip pat prašė nustatyti, jog Ž. S. turi pareigą sudaryti galimybes ir leisti dukrai V. L. bendrauti su tėvu S. L. telefonu ne rečiau kaip 2 kartus savaitėje (5.6 p.). Taip pat prašė nustatyti, jog Ž. S. turi pareigą raštu SMS žinute ar laišku, ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas, informuoti dukros tėvą S. L. apie dukros V. L. gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar sveikatos priežiūros įstaigos pakeitimus, nurodant tikslų adresą bei kontaktus.
21. Ieškovė su atsakovo prašymu nustatyti jam galimybę aplankyti nepilnametę dukrą jos gyvenamojoje vietoje ir su dukra pabendrauti 1 (vieną) valandą, jai susirgus, kategoriškai nesutiko, motyvuodama, jog nepageidauja, jog atsakovas lankytųsi jos ir dukros gyvenamojoje vietoje, tai pažeistų jos privatumą, kad tokiu atveju ji informuos atsakovą apie dukros sveikatos būklę, o atsakovas gali bendrauti su dukra ir ryšio priemonėmis. Teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai yra pagrįsti. Akivaizdu, kad bet koks atsakovo lankymasis ieškovės namuose, kelia jai įtampą. Nesant ieškovės sutikimo, teismas negali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri pažeistų ieškovės ir kartu su gyvenančių kitų asmenų privatumą.
22. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad vienos iš šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka turi būti tenkinama pilnai, o kitos atmetama. Pažymėtina, kad esminių prieštaravimų tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra nėra, nagrinėjamu atveju tėvo valdžia atsakovui nėra apribota, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad maksimali atsakovo bendravimo su dukra tvarka kenktų nepilanemetės interesams. Todėl nustatytina abiejų šalių prašoma (teismo pakoreguota) atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.
23. Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
24. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
25. Ieškovė prašė nepilnametės dukters V. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai, kas mėnesį po 250 Eur periodinių išmokų, nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis dukters naudai atitinka tiek teisminę praktiką, tiek nepilnametės dukters poreikius, kuriuos išvardijo, bei nurodė sumas, reikalingas šiems poreikiams patenkinti.
26. Atsakovas nurodė, kad nepilnametės dukters būtinųjų poreikių tenkinimui užtektų po 200 Eur iš kiekvieno tėvo per mėnesį.
27. Iš šalių paaiškinimų ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų pozicijų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nesusitaria dėl dukters V. L. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydžio. Pažymėtina, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose įvardino ir detalizavo konkrečius vaiko poreikius, išsamiai juos paaiškino teismo posėdyje. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai atitinka vaiko amžių ir yra įprastiniai, susiję su vaiko apranga, maitinimu, ugdymu, laisvalaikio reikmėm. Byloje taip pat nustatyta, kad šalių dukra yra gabi, aktyvi mergaitė, lankanti papildomus mokamus būrelius – šokių, pianino, taip pat lanko baseiną, bei lanko dailės ir teatro nemokamus būrelius. Sutiktina, kad gabaus vaiko visapusiškam vystymuisi ir tobulėjimui yra reikalingos papildomos išlaidos. Vertintina, jog šiems mergaitės poreikiams tenkinti reikalingos ieškovės paskaičiuotos išlaidos, kurios yra realios. Taip pat patiriamos ir kitos ieškovės nurodytos įprastinės vaiko išlaikymo išlaidos, kurios atitinka vaiko amžių, prekių ir paslaugų vidutines kainas Lietuvoje. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės nurodytos dukters kelionės išlaidos į mokyklą, būrelius ir atgal į namus yra nepagrįstos. Ieškovė savo transportu veža dukrą į mokyklą, būrelius, laisvalaikio renginius, todėl akivaizdu, kad kiekvieną dieną yra patiriamos kuro išlaidos, kurių suma - 60 Eur per mėnesį, teismo vertinimu, nėra pernelyg didelė. Taip pat, teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad 50 Eur per mėnesį nenumatytoms išlaidoms yra per didelė ir neapibrėžta suma. Kaip pažymėjo ieškovė, nenumatytoms išlaidoms ji priskyrė išlaidas vaistams, nes dukra dažnai serga, tenka pirkti nekompensuojamus vaistus, taip pat, dukra lanko dailės ir teatro būrelius, kurie yra nemokami, bet perkamos jiems reikalingos priemonės, kurių išlaidas ieškovė taip pat priskyrė nenumatytoms išlaidoms. Atsižvelgiant į šalių dukters amžių bei prioritetinius vaiko interesus, teismas vertina, kad atsakovo nurodyto dydžio išlaikymas (200 Eur) šalių dukrai nebūtų pakankamas, šalių nepilnametės dukters pilnaverčiam vystymuisi užtikrinti yra reikalinga ne mažesnė kaip 500 Eur suma.
28. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išgaunamos pajamos yra panašios, skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, t. y. būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; kt.).
29. Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirbanti, jos draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. sudarė apie 900 Eur (iki mokesčių). Ieškovės paaiškinimu, ji gauna apie 600 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas yra asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kurio mėnesinės pajamos apie 500 Eur. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi; jo vardu registruota transporto priemonė HEINEMANN Z, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - 694/2000 dalis žemės sklypo, esančio Kaune (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu adresu esantis pastatas – ūkinis pastatas, bei dviejų kambarių butas (duomenys nekselbtini).
30. Išanalizavus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Nors ieškovė turi daugiau ir vertingesnio turto ir gauna didesnes pajamas, tačiau atsakovas verčiasi individualia veikla ir tik nuo jo pastangų priklauso gaunamų pajamų dydis. Pažymėtina, kad atsakovas nesutinka teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą iš dalies dėl to, kadangi jo vertinimu, ieškovė dukrą lepina, perka jai nebūtinus daiktus, nemoko taupyti. Tačiau įvertinus pateiktus įrodymus, ieškovės nepagrįstas išlaidavimas nenustatytas. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę teikti savo nepilnametei dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą - po 250 Eur kas mėnesį, kas pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikių lentelę, sudaro netgi mažesniąją išlaikymo dalį. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, nustatytus šalių nepilnametės dukters poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai – po 250 Eur kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis, nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. rugsėjo 5 d.), iki dukters pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnametės dukters išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina Ž. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
31. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
32. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
33.1. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies (tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos bei pilnai tenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio), teismas vertina, kad ieškinys tenkintas 83 proc., o atsakovo priešieškinis – 50 proc. Proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
33.2. Ieškovė byloje patyrė 1 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas turėjo 1 850 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 113 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 328 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 925 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 56,50 atsakovo sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 981,50 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 346,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33.3. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista – 67 Eur, bei 9,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
33.4. Iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jai tenkanti dalis yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. .(duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugsėjo 8 d.) iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskirti Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti tokią atsakovo S. L. prašomą bendravimo tvarką su dukra V. L., pagal kurią:
1. S. L. bendrauja su dukra V. L. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir pristatydamas į dukros gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. (pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena).
2. S. L. bendrauja su dukra V. L. kiekvienų porinių metų (pradedant nuo 2020 m.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio mėn. 24 d.), pasiimdamas dukrą 18 val. iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžindamas pirmąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip 12 val. į gyvenamąją vietą.
3. Neporinių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną S. L. bendrauja su dukra V. L., pasiimdamas dukrą 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą rytojaus dieną (antrąją Šv. Kalėdų dieną), ne vėliau kaip 12 val. į jos gyvenamąją vietą.
4. Neporinių metų gruodžio mėn. 31 dieną S. L. bendrauja su dukra V. L., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 19 val. ir su ja sutikdamas Naujuosius metus bei grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 dieną ne vėliau kaip iki 14 valandos.
5. Porinių metų (pradedant nuo 2020 m.) Šv. Velykų pirmąją dieną S. L. bendrauja su dukra V. L., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 20 val. į dukros gyvenamąją vietą.
6. Neporinių metų Šv.Velykų antrą dieną S. L. bendrauja su dukra V. L., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 20 val. į dukros gyvenamąją vietą.
7. S. L. nuo 2020 metų bendrauja su dukra V. L. 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iš eilės jos vasaros atostogų metu (birželio – rugpjūčio mėnesiais), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir atostogaudamas su ja Lietuvoje ar užsienyje. Apie planuojamą atostogų laiką S. L. privalo informuoti Ž. S. prieš du mėnesius iki numatomų atostogų, suderindamas su ja išvykimo laiką bei nurodydamas vietą ir valstybę, kur konkrečiai bus atostogaujama ar keliaujama.
8. S. L. bendrauja su dukra V. L. savo gimimo dieną ir tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) su Ž. S. iš anksto suderintu laiku. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, S. L. turi pareigą informuoti Ž. S. prieš 2 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu.
9. Nustatyti, jog tuo atveju, jeigu Ž. S. gimimo diena sutampa su tuo savaitgaliu, kai S. L. turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą V. L., tai tas savaitgalis yra perkeliamas į kitą savaitgalį.
10. Nustatyti, jog V. L. susirgus, S. L. ir Ž. L. privalo nedelsiant informuoti vienas kitą SMS žinute ar telefono skambučiu apie dukros sveikatos būklę.
11. Tuo atveju, jeigu dukra serga tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką ji turėtų praleisti su tėčiu S. L., tai Ž. S. turi pareigą informuoti S. L. SMS žinute arba žodžiu telefonu nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 2 (dviem) valandoms iki bendravimo tvarkoje nurodyto pasiėmimo laiko. Tokiu atveju, atsižvelgdama į dukros sveikatos būklę ir atsakovui pageidaujant, Ž. S. turi pareigą sudaryti galimybes atsakovui pabendrauti su dukra V. L. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.
12. Nustatyti, jog Ž. S. turi pareigą raštu SMS žinute ar laišku, ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas, informuoti dukros tėvą S. L. apie dukros V. L. gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar sveikatos priežiūros įstaigos pakeitimus, nurodant tikslų adresą bei kontaktus.
13. Nustatyti, kad nei Ž. S., nei S. L. negali trukdyti vienas kitam bendrauti su dukra V. L. elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, per socialinius tinklus ir t. t.).
14. Nustatyti, kad iki kol dukra neturi savo mobilaus ryšio telefono ir/ar savarankiškai juo nesinaudoja, Ž. S. turi pareigą sudaryti galimybes dukrai V. L. bendrauti su tėvu S. L. telefonu ne rečiau kaip 2 kartus savaitėje.
15. Nustatyti, kad S. L. bendravimo su dukra V. L. tvarka turi būti vykdoma atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus ir nuomonę. Nepilnametė dukra negali būti verčiama bendrauti su atsakovu, jei dėl to išreiškia nesutikimą.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 346,50 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurų) žyminį mokestį ir 9,70 Eur (devynis eurus ir 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.