Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-201-298/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-07-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-13Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-07-01Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-07-26
Bylos Nr.
1-201-298/2012
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00490-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Nukentėjusysis
E. R. K., D. M., Z. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-201-298/2012Proceso Nr. 1-57-1-00490-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 26 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant I. Mečkovskajai,dalyvaujant prokurorei V. Bracevičienei,gynėjams adv. J. Savčenko, E. Karažinui,nukentėjusiesiems E. R. K., D. M., Z. K.,vertėjai G. Tijūnėlienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

EDGARAS DZIUS, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., LR pilietis, nevedęs, 12 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

DMITRIJUS DROZD, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., LR pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

2007 06 13 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 m 2 mėn. vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d.; 2 d.; 2 p.; 4 p.; 7 p bausmės vykdymas atidėtas 2 m. įpareigojant per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir atsiprašyti nukentėjusiojo. 2009 09 18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2007 06 13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2009 09 22 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 5 MGL (650) litų bauda. Baudą sumokėti per 3 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D., D. D. bei D. B., kurio atžvilgiu baudžiamosios bylos nagrinėjimas išskirtas, 2011-03-28 apie 17.09 val., veikdami bendrininkų grupėje viešoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), be priežasties, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai bei sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, iš chuliganiškų paskatų tyčia, E. D. numetus akmenį į neleistinoje sustoti vietoje važiuojantį reisinį autobusą „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusysis E. R. K., autobusui sustojus ir E. R. K. išlipus iš autobuso E. D. ir D. D. pribėgo prie nukentėjusiojo E. R. K. ir rankos kumščiais sudavė smūgius nukentėjusiajam E. R. K. į viršugalvio dešinę pusę ir kaklo kairę pusę, padarydami jam odos nubrozdinimą viršugalvio dešinėje pusėje ir poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to prie nukentėjusiojo E. R. K. pribėgo D. B., kurio atžvilgiu baudžiamosios bylos nagrinėjimas išskirtas, ir spyrė nukentėjusiajam į apatinio žandikaulio dešinės pusės-lūpų sritį, padarydamas E. R. K. poodines kraujosruvas abipus apatinio žandikaulio srityje, apatinio žandikaulio abipusius lūžius dešinėje ir kairėje posąnarinės ataugos srityje bei dešinės pusės kūno 44-45 dantų srityje, viršutinių 1-o dešiniojo ir 1-o kairiojo dantų šaknų lūžius, dėl ko nukentėjusysis E. R. K. ilgai sirgo, t.y. nuo 2011-03-29 iki 2011-04-04 gydėsi VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje, kur jam buvo atlikta apatinio žandikaulio lūžio operacija, tuo nukentėjusiajam E. R. K. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais buvo sutrikdytas autobuso eismo grafikas bei sutrikdyta vairuotojo bei keleivių rimtis ir tvarka.

Šiais savo veiksmais E. D. ir D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis E. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-03-28 dienos metu, apie 17.00 val. stovėjo su D., B., K. Rudaminos žiede, prie parduotuvės. Pro šalį važiavo maršrutinis autobusas, kurį norėjo sustabdyti. Norėjo pavažiuoti vieną stotelę iki namų. Pakėlė ranką, bet vairuotojas nesustojo, o kažką parodė. Tada paėmė mažą akmenį ir juokais metė į autobusą. Nepataikė. Autobusas pravažiavo 10 metrų ir vairuotojas išlipo iš autobuso. Vairuotojas ėjo link jų, o jis su D. ir B. link jo. Vairuotojas buvo pyktas, rėkė ant jų. Jis sudavė pirmą smūgį vairuotojui, bet nepataikė, vėliau kai vairuotojas paėmė jo koją, tai galėjo dar trenkti vairuotojam, kad išsilaisvinti. Niekas kitas negalėjo sužaloti K. be jų trijų. Kitus sužalojimus vairuotojui galėjo padaryti D. ir B.. Tada buvo blaivus. D. ir B..j atrodo irgi buvo blaivūs. Pirmas link vairuotojo ėjau jis su D. B. ėjo trečias, už jų. Pirmi smūgiai buvo nuo jo ir D. D., paskutinis smūgis galėjo būti B.. Buvo aprengęs su džinsais, striuke, batais, bet tikrai ne sportbačiais, nes jų nemėgsta. Kaip kiti buvo apsirengę- neatsimena. Su sportbačiais kas buvo negali pasakyti. Dėl padaryto labai gailiuosi. Nukentėjusiojo K. civilinį ieškinį pripažįsta. Vilniaus teritorinių ligonių kasų ieškinį irgi pripažįsta. Nukentėjusiajam atlygins nors dalį žalos. Jo tėvai mirė. Gyvena su teta D. P. nuo vaikystės. Teta jo rūpintoja, o jo brolio globėja. Daugiau jokių bylų, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Ateityje tikrai nedarys jokių nusikaltimų, atlygins žalą. Toliau nori tęsti mokslą. Eis mokytis į kolegiją. Pateikė su teta D. P. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-03-28 apie 17 val. su D. buvo Rudaminoje prie žiedo. Priėjo su D. prie K., B.. Kalbėjot. Buvo blaivus, tą dieną jokio alkoholio nevartojo. Norėjo pavažiuoti vieną stotelę iki namų. Pamatė, kad iš stotelės išvažiuoja autobusas. Jis, D., B. pradėjo rankomis stabdyti autobusą. Vairuotojas kažką parodė, bet nesustojo. D. paėmė akmenį ir metė į autobusą, tačiau nepataikė. Pastarasis tik norėjo pajuokauti. Už 10-15 metrų sustojo autobusas. Pagalvojo, kad vairuotojas juos paveš. Bėgo prie autobuso. Vairuotojas buvo prie autobuso galo. Jis ir D. pribėgo pirmi, B. buvo paskutinis. D.norėjo rankos kumščiu suduoti vairuotojui į veidą. Nematė, ar pataikė. Vairuotojas pradėjo atsimušinėti, tada jis sudavė vairuotojui kumščiu į galvą. Galėjo pataikyti pastarajam į smilkinį. Vairuotojas paėmė D.už kojos. Pastarasis išsikapstė. Ką veikė tuo metu B.- nematė. B. galėjo suduoti smūgį, nuo kurio vairuotojui lūžo žandikaulis. B. irgi mušė vairuotoją. Viskas vyko labai greitai. Visi tris sudavė vairuotojui po kažkiek smūgių. Elgėsi taip, nes jam pasirodė, kad vairuotojas juos puls. Teisme papasakojo tiesą. Labai gailiuosi dėl padaryto. Atsiprašo nukentėjusiojo. Daugiau taip nesielgs. Civilinius ieškinius atlygins. Dirba. Kai gaus pinigus, po kažkiek mokės. Kojomis jis vairuotoją nemušė, tik rankomis. Nežino kodėl liudytojai sakė, kad spardė vairuotoją visi trise kojomis. Tik B.galėjo suduoti vairuotojui į žandikaulį. Parodytose fotolentelėse esat prie D.. Trečias su baltais sportbačiais galėjo būti B., kadangi jis neturėjo baltų sportbačių.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. (D. B.) parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo nori papasakoti, kad esmę suprato pilnai ir neprisipažįsta. Į narkologo, psichiatro įskaitas neįrašytas. Gyvena protokole nurodytu adresu su tėvais. 2011-03-28 apie 17.00 val. tikslaus laiko neprisimena jis užėjo pas savo pažįstamą J. K.. Jo namuose susitiko su dar vienu pažįstamu, kurio duomenų šiai dienai neprisimena ir jie trise nuvažiavo prie parduotuvės, esančios netoli autobuso žiedo Rudaminos k. Kas juos pavežė neprisimena. J. K. buvo su ramentais, pats savarankiškai judėjo sunkiai. Minėtą dieną jis buvo blaivus, atrodė, kad ir draugai buvo blaivūs. Į parduotuvę nuvažiavo J. K. nupirkti sidro. Parduotuvėje susitiko su D. D. ir vaikinu, kurio pavardė D.. Jo vardo nežino. Jis gyvena Rudaminos k. Visi išėjo iš parduotuvės ir stovėjo šalia pastato ir norėjo važiuoti daugiabučių namų link, bet nieks nepanorėjo jų pavežti. Pro šalį važiavo autobusas, kurį nusprendė sustabdyti ir juo nuvažiuoti namų link. Jis ir D. pakelė rankas, norėdami sustabdyti autobusą. Matė kaip vairuotojas pradėjo kažką rodyti rankomis, bet pravažiavo pro šalį ir nesustojo. Tada D. pakėlė akmenį ir metė nuvažiuojančio autobuso link. Jam atrodo, kad jis nepataikė. Akmuo buvo nedidelis, apie 3-4 cm. dydžio. Jo manymu D. nepataikė, nes nenorėjo pataikyti, nors realiai galėjo tai padaryti. Nežino kodėl jis taip pasielgė. Autobusui pravažiavus apie 15 m. nuo jų jis sustojo, išlipo vairuotojas ir ėjo jų link. Vairuotojas kažką šaukė ir mosikavo rankomis. Vaikinai, t. y. D. ir D. nuėjo vairuotojo link. Jis ėjo jiems iš paskos. Kiek jis atsimena, J. K. ir dar vienas vaikinas liko stovėti prie parduotuvės pastato, o jie trise ėjo autobuso link. Pirmas prie vairuotojo priėjo D.. Kiek jis matė pastarasis vieną kartą rankos kumščiu sudavė vairuotojui į veidą, nuo jo smūgio vairuotojas pasilenkė. Galimai jis dar buvo sudavęs, bet jis tiksliai visų veiksmų neprisimena. Matė kaip vairuotojas pasilenkęs bandė griebti D. už kojų ir taip jį pargriauti ant žemės. Po to prie jų priėjo D. D.. Jam atrodo, kad pastarasis vieną kartą koja spyrė vairuotojui. Kur pataiko jis nematė ir nurodyti negali. Vyko grumtynės. Jis visų veiksmų nestebėjo, todėl nurodyti negali. Kažkokiu momentu jis pamatė, kad vairuotojo galva kruvina, tada jis pradėjo raminti draugus, bandė juos atitraukti nuo vairuotojo. Vairuotojas tuo metu stovėjo ant kelių, suklupęs. Vairuotojo atžvilgiu jis jokių veiksmų nedarė, jo nemušė, nuo kieno smūgio vairuotojui galėjo būti sulaužytas žandikaulis jis nežino. Iš autobuso išlipo keleiviai-2 vyrai bei pradėjo šaukti ant jų. Jis tuo metu kaip tik patraukė savo draugus. Tuo momentu vairuotojas atsistojo ir nuėjo prie autobuso. Vairuotojo galva buvo kruvina, dėl veido nieko nurodyti negali, ten kraujo nepastebėjo. Vairuotojas iš autobuso bagažinės paėmė metalinį vamzdį ir pradėjo eiti jų link. Tada jie pasitraukė iš įvykio vietos ir nuėjo už parduotuvės pastato. Jis neatkreipė dėmesio ar aplinkui buvo kokių nors pašalinių žmonių, kurie galėjo matyti šį įvykį Jis tiksliai žino, jog autobuso keleiviai viską matė. Kadangi J. K. negalėjo savarankiškai judėti, jis paskambino savo tėvui L. B. ir paprašė jo atvažiuoti bei padėti nuvežti J. K.. Pats jis namo grįžo pėsčiomis. Apie įvykį tėvui nieko nepasakojo. Gali pasakyti, kad 2009 vasarą už 1500 lt jis nusipirko Renault Espace automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko juo važinėjo. Oficialus automobilio savininkas V. G. 2009 m. mirė. Po jo mirties liko daug nesumokėtų skolų. Kiek jis žino šiam automobiliui antstoliai uždėjo areštą, todėl oficialiai jo parduoti negalima. Jis automobilį nusipirko neoficialiai, savo vardu neužregistravo. Automobilis laikomas aikštelėje, šalia jo namo Rudaminos k. Nori pasakyti, kad jis nekaltas, jis autobuso vairuotojo nežalojo. ( 1 t., 99 -100, 107 b.l.).

Nukentėjusysis E. R. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba UAB „TADRA“ autobusų vairuotoju. 2011-03-28 jis dirbo autobusu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo maršrutu Nr. 212 Vilnius-Tabariškių k. Vilniaus m. link. Apie 17.10 val. atvažiavo į Rudaminos k.. Autobuso sustojimo aikštelyje jis išleido žmones ir išvažiavo į žiedą norėdamas važiuoti Vilniaus m. link. Pastebėjo, kad gatvėje šalia parduotuvės, Gamyklos gatvėje stovi 5 jaunų vaikinų kompanija. Pastebėjo, kad 3 iš vaikinų artinasi prie važiuojančio autobuso ir pradėjo mojuoti rankomis prašydami sustoti. Sustoti neleistinoje vietoje, t.y. žiede, jis negalėjo, todėl pavažiavo toliau, o vaikinams rankomis parodė, kad jie nueitų sustojimo aikštelės link. Pravažiavęs žiedą šoniniame veidrodėlyje jis pamatė, kad vienas iš vaikinų užsimojo ir kažką metė autobuso link. To vaikino apibūdint jis negali, nes neprisimena. Jam pasirodė kažkoks įtartinas garsas. Jis pagalvojo, kad autobuse kažką sudaužė. Pravažiavęs žiedą norėdamas pažiūrėti ar neapgadintas autobusas kelkraštyje sustojo. Jis atidarė autobuso priekines duris ir vienas išėjo į lauką. Būdamas netoli autobuso galinių durų jis pamatė, kad prie jo artinasi 2 vaikinai. Trečias ėjo lėčiau. Jis pradėjo vaikinus barti sakydamas „kam Jūs tai darote, ar iškviesti policiją?“. Staiga 2 vaikinai prie jo pribėgo ir beveik vienu metu abu pradėjo jį mušti. Kiek jis prisimena jie rankos kumščiais sudavė jam į veidą. Nuo vieno smūgio jis spėjo nusisukti, bet kitas smūgis jam pateko į dešinės pusės smilkinį. Norėdamas pagauti vaikinus už kojų ir taip nustumti ant žemės jis pasilenkė. Pasilenkęs pastebėjo jog prie jų pribėgo trečias vaikinas, kuris stovėjo atokiau ir koja stipriai sudavė jam į veidą pataikydamas į žandikaulį. Spyris buvo labai stiprus, jam stipriai suskaudėjo, iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Sąmonės praradęs nebuvo. Po to pastebėjo, kad iš autobuso išlipo 2 vyrai ir pradėjo ant vaikinų šaukti. Tada jis spėjo grįžti į autobusą, pasiėmė medinę lazdą ir vėl išėjo į lauką. Vaikinai pamatę jį su lazda ir dar 2 vyrus, kurie jį palaikė, išsigando bei pasitraukė iš įvykio vietos. Vaikinai nuėjo valgyklos pastato link. Viskas vyko labai greitai, apie 5 min., 17.14 val. jis jau skambino tel. 112 ir pranešė apie įvykį. Vaikinai, kurie jį primušė buvo 17-19 m. amžiaus, 2 vaikinus jis spėjo įsižiūrėti, bet trečią, kuris jam sudavė koja prisimena prastai, nes jis stovėjo toliau. Vienas vaikinas buvo apie 178 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai buvo trumpai kirpti, šviesūs, jo nosis atrodė labai didelė kaip boksininko, laužyta. Jis buvo apsirengęs rudos spalvos odine striuke ir tamsios spalvos džinsinėmis kelnėmis. Kitas vaikinas buvo apie 176-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jam atrodė, kad jo plaukai tamsūs, jis buvo apsirengęs džinsine striuke ir džinsinėmis kelnėmis. Nurodyti vaikinai jam sudavė kumščiais per veidą. Apie tai jis jau minėjo. Trečio vaikino apibūdinti negali, būtent jis spyrė jam į veidą koja. Kai atvažiavo policijos pareigūnai vaikinai jau pasitraukė iš įvykio vietos. Kiek jis spėjo pamatyti pabėgusių vaikinų draugai atvažiavo jų pasiimti raudonos spalvos Renault Espace automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes vienas iš draugų buvo su ramentais. Policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie jį pristatė į Žalgirio kliniką, kur jam buvo konstatuotas žandikaulių lūžis ir atlikta operacija. Vaikinų elgesys buvo įžūlus, dėl jų veiksmų buvo sutrikdytas autobuso grafikas, keleiviai patyrė nepatogumų, o jis buvo stipriai primuštas. Autobusas MAN, kurį jis vairavo, neapgadintas, dėl to pretenzijų savininkas neturi. ( 1 t. 35-36 b.l.).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. R. K. papildomai parodė, kad jo žandikaulis lūžo nuo trečio vaikino smūgio iš kojos jam į veidą. Šis vaikinas buvo su baltais sportbačiais. Po šio smūgio iššoko iš autobuso keleiviai, jie pradėjo gąsdinti tuos vaikinus. Po šio smūgio daugiau smūgių nebuvo. Prieš tai buvo keli smūgiai, kurie pateko į smilkinį. Nuo vieno smūgio jis nusisuko. Po to buvo trečio vaikino smūgis į veidą. Du vaikinus, kurie priėjo pirmi apibūdino ikiteisminio tyrimo metu. Trečią, kuris sudavė jam koją į žandikaulį, prisimena prastai. Kaltinamieji E. D. ir D. D. tai buvo pirmi vaikinai, kurie priėjo. Trečias tai kaltinamasis D. B.. Nuo pastarojo smūgio lūžo jo žandikaulis. Po to paskutinio smūgio jis nuėjo ir ištraukė iš bagažinės metalinę lazdą, tačiau tie vaikinai pabėgo. Tada pranešė policijai. Pastaroji iškvietė medikus. Paskambino į savo firmą ir pasakė, kad atvyktų kitas vairuotojas. Jo reisas buvo sugadintas. Keleiviai sėdėjo ir laukė autobuse, kol atvažiuos kitas vairuotojas. Visas grafikas buvo sugadintas. Medikai jį nuvežė į Žalgirio klinikos ligoninę. Tačiau norėjo nusiprausti, atiduoti pinigus darbovietėje, tai atvažiavo į ligoninę kitą dieną. Pateikė 10 000 litų civilinį ieškinį- 5 000 litų turtinės, 5 000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji D. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-03-28 ji autobusu važiavo iš Tabariškių k. į Vilnių. Apie 17.00 val. autobusas važiavo pro Rudaminos k.. Kiek ji prisimena autobuse buvo 4 keleiviai. Tiksliai neatsimena ar autobusas buvo sustojęs sustojimo aikštelyje, nes tuo metu ji skaitė dokumentus, buvo susikaupusi ir neatkreipė dėmesio. Kiek ji atsimena, autobusas važiavo iš autobuso žiedo Rudaminos k., Pakėlusi galvą ji pamatė kaip sankryžoje 3 vaikinai bando sustabdyti autobusą. Kadangi jis nesustojo, vienas iš vaikinų metė akmenį į autobusą. Kas tiksliai tai padarė apibūdinti negali. Ji išgirdo kaip autobuso vairuotojas pasakė, kad apdaužytas autobusas, todėl jis pravažiavęs sankryžą sustojo ir išėjo apžiūrėti autobuso. Ji sėdėjo prie centrinių autobuso durų, prie pat lango. Matė kaip vairuotojas išlipo iš autobuso ir nuėjo apžiūrėti ar neapgadintas autobusas. Kaip prasidėjo sumušimas ji nematė. Ji tik išgirdo kaip vienas iš keleivių pasakė, kad lauke muša vairuotoją. Tada ji pasikėlė, pribėgo prie centrinių autobuso durų, kurios buvo uždarytos ir pro langą pamatė kaip lauke šalia autobuso trys vaikinai žiauriai muša vairuotoją. Vairuotojo veidas buvo kruvinas. Kiek ji spėjo pamatyti trys vaikinai apsupo vairuotoją ir rankomis jį mušė. Vienas iš vaikinų griebė vairuotoją už drabužių ir palenkė. Nuo ko vairuotojas pasilenkė ir atsistojo ant kelių. Tada vaikinai pradėjo jį spardyti kojomis. Kiek ji matė vairuotojas bandė atsistoti, bandė priešintis. Vaikinų elgesys buvo žiaurus, jie buvo neblaivūs ir agresyvūs. Tai buvo matyti iš jų veidų. Viskas vyko labai greitai. Norėdami išgelbėti vairuotoją iš autobuso išbėgo keleiviai. Pats vairuotojas buvo užėjęs į autobusą, paėmė metalinį strypą ir išbėgo į lauką. Vaikinai išsigando ir nubėgo parduotuvės link. Vaikinus gali apibūdinti taip: jų amžius apie 23-25 metų, lieso kūno sudėjimo, ūgis apie 175-180 cm., jie buvo apsirengę tamsios spalvos trumpomis striukėmis. Gerai prisimena, kad vienas iš vaikinų vilkėjo džinsinėmis kelnėmis, kitų neprisimena. Ji galimai galės atpažinti 2 vaikinus. Vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Vaikinai, kurie primušė vairuotoją, buvo su draugais, kurie įvykio metu stovėjo šalia prekybos kiosko ir galėjo viską matyti, bet sumušime nedalyvavo, tik stebėjo veiksmus. Pastebėjo, kad vienas iš tų draugų buvo su ramentais. Vėliau matė kaip draugų atvažiavo pasiimti raudonos spalvos RENAULT Espace automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie šį faktą ji pasakė policijos pareigūnams. Po to kai buvo įformintas įvykis ir policijos pareigūnai išvažiavo, ji matė kaip iš parduotuvės pastato išėjo vienas iš sumušime dalyvavusių vaikinų. Kiek ji matė vaikinas įsėdo į galimai „AUDI“ markės baltos spalvos automobilį ir išvažiavo „Cento“ parduotuvės, esančios Rudaminos k., link. Neblaivių vaikinų elgesys sutrikdė žmonių rimtį ir visuomeninę tvarką, buvo sustabdytas autobusas, primuštas vairuotojas. Ji kaip autobuso keleivė patyrė stresą. Prašo nustatyti kaltininkus ir juos nubausti įstatymų numatyta tvarka. ( 1 t. 69-70 b.l.).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. M. papildomai parodė, kad 2011-03-28 autobusas važiavo iš Tabariškių kaimo į Vilnių. Autobuse buvo 4-5 keleiviai. Ji sėdėjo iš dešinės pusės, prie lango per vidurį. Tuo metu skaitė knygą. Rudaminoje, prie žiedo, sankryžoje, apie 17.30 val. tris vaikinai norėjo sustabdyti autobusą. Pamatė tai pro langą. Vairuotojas nesustojo, nes ten negalima sustoti. Tada vienas iš tų vaikinų paėmė akmenį ir metė į autobusą. Jokio garso negirdėjo. Autobusas pravažiavo 10-15 metrų ir sustojo. Vairuotojas išbėgo. Kaip prasidėjo muštinės nematė, tik matė, kaip vaikinai jau muša vairuotoją. Vairuotojas buvo mušamas iš jos pusės, šalia autobuso. Jį mušė tris vaikinai. Viskas vyko labai greitai, gal 2-3 minutės. Vaikinai pirma mušė vairuotoją į galvą kumščiais, vėliau kai nugriuvo vairuotojas, jį mušė su kojomis. Vairuotojas priešinosi rankomis. Buvo gal 7-8 smūgiai. Teigė, kad visi tris vaikinai mušė vairuotoją. Galėjo būti kaltinamieji D. ir D. tais vaikinais. Jau neprisimena jų veidų. Vaikinai buvo tikrai girti, nes daužti taip į galvą, kaip į kamuolį normalus žmogus negalėtų. Vienas keleivis- nukentėjusysis K.autobuse sušuko „ žiūrėkite, muša vairuotoją“. Vaikinų elgesys sutrikdė žmonių rimtį ir tvarką. Ji buvo šokiruota. Negalvojo, kad galima taip elgtis ir mušti žmogų. Po to atvažiavo po valandos kitas vairuotojas ir tik tada išvažiavo.

Nukentėjusysis Z. K.parodė, kad 2011-03-28 apie 17 val. važiavo autobusu iš Tabariškių kaimo į Vilnių. Autobuse buvo 4 keleiviai- du vyrai, dvi moterys. Įvykis įvyko važiuojant Rudaminos kaime. Jis sėdėjo šalia vairuotojo, priekyje. Rudaminos žiede autobusas sustojo, išleido keleivius. Kai autobusas nuvažiavo, vaikinai stovintys prie parduotuvės pabandė sustabdyti autobusą. Ten stovėjo gal kokie 6 vaikinai. Vairuotojas parodė, kad reikia stotelyje laukti. Tada vienas iš vaikinų metė į autobusą akmenį. Akmuo pataikė į autobusą. Garsas buvo. Tada vairuotojas sustojo ir išėjo iš autobuso. Vairuotojas sušaukė, ką jie daro. Tada pribėgo tris vaikinai ir iš karto pradėjo mušti vairuotoją. Vaikinai mušė vairuotoją kaip kamuolį. Tada jis išėjo iš autobusą ir pasakė, ką jie daro. Po to vaikinai nustojo mušti ir pabėgo. Vairuotojo veidas buvo kruvinas, pastarasis nuėjo ir iš bagažinės ištraukė lazdą. Po to vairuotojas iškvietė policiją. Toliau važiavo tuo pačiu autobusu, tik laukė kol kitas vairuotojas atvažiuos, nes nukentėjusysis negalėjo važiuoti. Toks vaikinų elgesys sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį. Jo rimtis irgi buvo sutrikdyta. Nesupranta, kaip galima pulti žmogų, kuris dirba.

Liudytoja V. Ž. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-03-28 autobusu važiavo iš Turgelių k. į Vilnių. Apie 17.00 val. autobusas važiavo pro Rudaminos k. Kiek ji prisimena, autobuse buvo 4 keleiviai. Ji sėdėjo, klausėsi muzikos ir nekreipė dėmesio kas vyko aplink. Kodėl pravažiavus žiedą Rudaminos k., autobusas sustojo ji nesuprato. Tik vėliau ji sužinojo, kad vaikinai metė akmenį į pravažiuojantį autobusą. Ji jokių garsų negirdėjo, vaikinų lauke nematė. Autobuso vairuotojas išlipo ir nuėjo pažiūrėti kas įvyko, jį matė pro langą. Ji sėdėjo prie centrinių autobuso durų kairėje pusėje. Kas vyko lauke gerai nematė. Ji pastebėjo, kad prie vairuotojo pribėgo vaikinai. Kiek jų buvo tiksliai pasakyti negali. Jai atrodo, kad jų buvo 3 ar 4. Po to ji pamatė, kad kažkas vairuotojui sudavė kumščiu į veidą, nuo ko vairuotojas nukrito ant žemės. Vaikinų, kurie mušė vairuotoją, požymių nurodyti negali, nes neprisimena. Ji buvo priėjusi prie autobuso lango ir stebėjo kas vyksta lauke. Ji matė kaip vairuotojas gulėjo ant žemės, o šalia stovintys vaikinai jį spardė kojomis. Vairuotojo veidas buvo kruvinas. Vairuotojas bandė atsistoti, bandė priešintis. Vaikinų elgesys buvo žiaurus, jie buvo agresyvūs. Ji labai išsigando, jai buvo gaila vairuotojo. Viskas vyko labai greitai, nes iš autobuso išbėgo keleiviai norėdami išgelbėti vairuotoją. Pats vairuotojas buvo užėjęs į autobusą, pasiėmė metalinį strypą ir išbėgo į lauką. Vaikinai išsigando ir nubėgo parduotuvės link. Vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Neblaivių vaikinų elgesys sutrikdė žmonių rimtį ir visuomeninę tvarką, buvo sustabdytas autobusas, primuštas vairuotojas. Įvykio metu nenukentėjo, bet mano, kad vaikinai turi būti nubausti už savo elgesį. ( 1 t. 75-76 b.l.).

Liudytojas J. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 kovo pabaigoje, dienos metu, jis susitiko su pažįstamu D. B.. Kaip susitiko tiksliai neprisimena. Minėtą dieną jis buvo išgėręs, visų veiksmų neprisimena. Jam buvo sulaužyta koja ir jis vaikščiojo su ramentais. Kaip ir su kuo jis nuvažiavo prie parduotuvės, esančios prie žiedo Rudaminos k., neprisimena. Ten jis sutiko pažįstamus E. D., D. D.. Jis stovėjo ir kalbėjo, tačiau apie ką tiksliai vyko pokalbis neprisimena. Nors jis sunkiai galėjo judėti, bet ieškoti transporto nuvažiuoti iki Rudaminos k. neprašė. Pro šalį važiavo reisinis autobusas ir vaikinai nusprendė jį sustabdyti. Jis nestebėjo jų veiksmų, todėl tiksliai papasakoti kas ką darė negali. Jis nematė kas metė akmenį į autobusą. Jis stovėjo už prekybos kiosko ir negalėjo matyti kas vyko prie sustojusio autobuso, t.y. nematė kaip buvo primuštas autobuso vairuotojas. Gali tik pasakyti, kad prie autobuso buvo nuėję E. D., D. D. ir D. B., bet ką jie ten darė jis nematė. Neprisimena ar aplink buvo dar kokių nors žmonių. Galimai ir buvo, bet jų duomenų nurodyti negali. Po kiek laiko prie parduotuvės pastato Renault Espace automobiliu atvažiavo D. B. tėvas ir jį pavežė iki Rudaminos k.. Su juo minėtu automobiliu važiavo dar kažkoks vaikinas. Jo vardo nežino. Daugiau dėl šio įvykio nieko parodyti negali. ( 1 t., 80-81 b.l.).

2011-03-28 buvo apžiūrėta įvykio vieta- gatvė, esanti Vilniaus r., Rudaminos k., Gamyklos g. 8. ( 1 t., 1 b.l.).

2011-05-23 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad 2011-05-23 nukentėjusysis E. R. K. iš atpažinimui pateiktų trijų asmenų atpažino D. D. , t.y. asmenį, kuris laikė lentelę, pažymėtą Nr.2. Šis vaikinas 2011-03-28 įvykio metu buvo tarp vaikinų, kurie jį užpuolė bei primušė. Jį atpažįsta pagal ūgį, plaukų spalvą ir šukuoseną. Kokius veiksmus pastarasis darė tiksliai nurodyti negali. ( 1 t. 66-68 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. G1126/11 nurodyta, kad E.R. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje pusėje, poodinės ir odinės kraujosruvos abipus apatinio žandikaulio srityje, apatinio žandikaulio abipusiai lūžiai dešinėje ir kairėje posąnarinės ataugos srityje bei dešinės pusės kūno 44-45 dantų srityje, viršutinių 1-o dešiniojo ir 1-o kairiojo dantų šaknų lūžiai, poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2011-03-28). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių, E.R. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais. Daugybiniai apatinio žandikaulio lūžiai paaiškinami nuo vieno smūgio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu į apatinio žandikaulio dešinės pusės-lūpų sritį, ko pasėkoje buvo padaryti viršutinių 1-ųjų dantų šaknų lūžiai, lūžis apatinio žandikaulio dešinės pusės kūno 44-45 dantų srityje bei kaip netiesioginio sužalojimo padarymo mechanizmo pasekmė – abipusiai apatinio žandikaulio lūžiai posąnarinės ataugos srityje. Kiti du trauminiai poveikiai, t. y. viršugalvio dešinę pusę (odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje pusėje) ir kaklo kairę pusę (poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje) yra tiesioginių trauminių poveikių rezultatas. ( 1 t., 45-48 b.l.).

Byloje yra kompaktinis diskas su filmuota medžiaga Vilniaus r.,, Rudaminos k.,, Gamyklos g. ( 1 t. 26-27 b.l.).

Minėtas diskas buvo apžiūrėtas daikto apžiūros metu. ( 1 t.28-34 b.l.).

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės– jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (kasacinė byla Nr. 2K-454/2011).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji E. D. ir D. D. viešoje vietoje, sumušė autobuso vairuotoją E. R. K., suduodami jam po vieną smūgį, padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimą viršugalvio dešinėje pusėje ir poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tuo buvo sutrikdytas autobuso eismo grafikas bei sutrikdyta vairuotojo bei keleivių rimtis ir tvarka. Todėl kaltinamųjų E. D. ir D. D. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Jų kaltė įrodyta pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo E. R. K. parodymais bei specialisto išvada.

Kaltinamiesiems E. D. ir D. D. taip pat buvo inkriminuota, kad jie padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., t. y. kad jie nesunkiai sužalojo E. R. K. dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau nagrinėjant bylą teisme šis kaltinimas E. D. ir D. D. nepasitvirtino. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad smūgį į žandikaulį nukentėjusiajam E. R. K. sudavė koja kaltinamasis D. B., kurio atžvilgiu baudžiamosios bylos nagrinėjimas išskirtas, o būtent nuo šio smūgio nukentėjusiajam E. R. K. ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl tik kaltinamojo D. B. veiksmus galima kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Kaltinamieji E. D. ir D. D. šio nusikaltimo nepadarė, todėl jie pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisintini.

Kaltinamųjų E. D. ir D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o jų atsakomybę sunkina tai. Kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe.

Skiriant kaltinamajam D. D. bausmę, atsižvelgta į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, į jo asmenybę (anksčiau 2 kartus teistas, tačiau teistumai yra išnykę), o taip pat į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir į kitus bausmės skyrimo principus, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, ir tai atitiks bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. Paskirdamas bausmę teismas atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, jog realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus jo socialinius ryšius, todėl nors D. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo bei bausmės vykdymas atidėtinas ( Lietuvos Respublikos BK 75 str.)

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas E. D. ir jo tetos D. P. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį D. P. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį padarytos neturtinės žalos nukentėjusiajam, atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę (nedirba, neteistas) yra pagrindo manyti, jog ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų. Kaltinamojo teta D. P. dirba BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ ir Vilniaus J. V. dailės mokykloje, charakterizuojama teigiamai, augina E. D. nuo mažens, kadangi kaltinamojo tėvai mirė, kaltinamasis gyvena kartu su teta, pastaroji yra E. D. rūpintoja, todėl teismas mano, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra visos sąlygos atleisti E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį D. P. atsakomybei pagal laidavimą, neskiriant užstato (BK 40 str.).

Nukentėjusysis E. R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau jokių įrodymų, kad jam buvo padaryta būtent 5000 litų turtinė žala teismui nepateikė, todėl nukentėjusiojo E. R. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas ( Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.).

Spręsdamas klausimą dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Neginčytinai įrodyta, kad dėl nusikaltimo nukentėjusysis buvo sužalotas ( pabrėžtina, kad kaltinamieji E. D. ir D. D. padarė nukentėjusiajam E. R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą), patyrė pažeminimą užpultas vidurį dienos viešoje vietoje, išgąstį dėl agresyvaus ir amoralaus elgesio, skausmą dėl padarytų sužalojimų. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į nukentėjusiojo sužalojimo sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė kaltinamasis D. B., kurio atžvilgiu baudžiamosios bylos nagrinėjimas išskirtas), patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sužalojimų pasekmes ir galimybes jas pašalinti, nukentėjusiojo ir kaltinamųjų turtinę padėtį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatydamas jo dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino žalą padariusių asmenų kaltę, kaltinamųjų ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei teismų praktiką, nukentėjusiajam E. R. K. priteistina solidariai iš kaltinamųjų E. D. ir D. D. 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d.).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 5728,93 litų civilinį ieškinį už nukentėjusiojo E. R. K. gydymą. Kaip matyti iš pateiktų teismui dokumentų, visos nukentėjusiojo gydymo išlaidos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje sudaro nukentėjusiojo apatinio žandikaulio lūžio gydymas, o kadangi nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad šį sužalojimą nukentėjusiajam E. R. K. padarė kaltinamasis D. B., kurio atžvilgiu baudžiamosios bylos nagrinėjimas išskirtas, todėl kaltinamųjų E. D. ir D. D. atžvilgiu Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., 297, 301-302, 304-305,307-308 str., teismas

nusprendė:

E. D. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti vadovaujantis BK 40 str. bei perduoti jį D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams, neskiriant užstato.

Baudžiamąją bylą E. D. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

D. (D.) D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. reikalavimais D. D. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nurodytą kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamuosius E. D. ir D. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinti, nes nepadaryta veiką, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Priteisti solidariai iš E. D. ir D. D. 3000 Lt E. R. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nurodytų kaltinamųjų atžvilgiu ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį kaltinamųjų E. D. ir D. D. atžvilgiu atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclavas Karšulis