Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui K. V. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltic metal center“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Danske Bank A/S pareiškė teisme ieškinį atsakovui K. V.. Prašė priteisti 1 430 629,94 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas (tuo metu - AB SAMPO bankas) ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic metal center“ 2006 m. lapkričio 21 d. sudarė investicinio kredito sutartį Nr. K200611-1833 su vėlesniais papildymais bei pakeitimais, pagal kurią bendrovei „Baltic metal center“ buvo suteikta 579 240 Eur kredito linija laikotarpiui iki 2013 m. vasario 15 d., taip pat 220 594,20 Eur kreditas laikotarpiui iki 2016 m. lapkričio 21 d., bei 318 582 Eur kreditas laikotarpiui iki 2018 m. gegužės 22 d. 2009 m. balandžio 30 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-K200611-1833 atsakovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu trečiasis asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal kredito sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais. Trečiajam asmeniui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas 2013 m. spalio 30 d. raštu konstatavo esminius sutarties pažeidimus ir pareikalavo nedelsiant sumokėti visą įsiskolinimą, nurodė, kad reikalavimo neįvykdžius bus laikoma, jog kredito sutartis nutraukta nuo 2013 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Baltic metal center“ iškelta bankroto byla, kurioje ieškovas pareiškė 1 430 629,94 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, kaip laiduotojas yra solidariai atsakingas pagal trečiojo asmens prievolę.Atsakovas K. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas atsisakė siūlyto bendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, todėl laidavimas pasibaigė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.86 straipsnio pagrindu. Ieškovo kreditinis reikalavimas buvo patvirtintas bendrovės „Baltic metal center“ bankroto byloje, todėl ieškovas neturėtų teisės dėl to paties reikalavimo lygiagrečiai teikti ieškinį ir atsakovui. Ieškovas neatsižvelgia į jau sumokėtus pinigus, sutarties vykdymo eigoje padidino palūkanų maržą, todėl reikalauja nepagrįstai didelės sumos.

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo K. V. solidariai su pagrindiniu skolininku BUAB „Baltic metal center“ ieškovui Danske Bank A/S priteisė 923 878,17 Eur skolą, 3 769 Eur žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, iš šalių į valstybės biudžetą priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas Danske Bank A/S ir trečiasis asmuo UAB „Baltic metal center“ 2006 m. lapkričio 21 d. sudarė Investicinio kredito sutartį, kuri nutraukta nuo 2013 m. lapkričio 16 d. Atsakovas K. V. 2009 m. balandžio 30 d. laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti ieškovui pagal kredito sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys savo prievolės arba jos dalies ir atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens turtą. Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusiomis 2016 m. vasario 12 d. ir 2016 m. kovo 17 d. nutartimis UAB „Baltic metai center“ bankroto byloje patvirtino 923 878,17 Eur dydžio ieškovo Danske Bank A/S finansinį reikalavimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmetė UAB „Baltic metal center“ ieškinį, kuriuo buvo prašoma vienašalį kredito sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo teiginį, kad ieškovas atsisakė savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą, dėl ko laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės CK 6.86 straipsnio pagrindu, nes kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Nurodė, kad apie tokį atsisakymą duomenų nėra, o skolininko pasiūlyti prievolės įvykdymo atidėjimo variantai kreditoriui nėra privalomi ir nelaikomi siūlymu patenkinti skolinį reikalavimą CK 6.86 straipsnio sąlygų prasme. Pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui patvirtina, jog pastarasis buvo nepajėgus įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.Teismas nurodė, kad ieškovo finansinio reikalavimo patvirtinimas trečiojo asmens bankroto byloje, nereiškia kreditoriaus piktnaudžiavimas teise, nes jeigu dėl Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali būti atsakingas didesniu mastu negu skolininkas.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas palūkanas teismas priteisė nurodęs, kad atsakovas prievolės geruoju nevykdė.

Apeliaciniame skunde atsakovas K. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą bei išspręsti ginčo klausimą iš esmės, t.y. atmesti ieškovo pareikštą ieškinį arba panaikinti sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pagal CK 6.86 straipsnį laidavimo pasibaigimo pagrindas yra kreditoriaus atsisakymas savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, t. y. kreditoriaus laisva valia atsisakyti savo teisės. Trečiojo asmens pasiūlymai atsakovui įvykdyti prievolę buvo realūs bei pagrįsti ir jie nebuvo atidėjimo pobūdžio. Ieškovui, kuriam yra įkeistas trečiojo asmens turtas, davus leidimą parduoti minėtą turtą, gautos lėšos būtų buvę panaudos įsipareigojimo dengimui. Taip pat buvo planuota parduoti dideles turėtas trečiojo asmens atsargas, o likusį nedidelį likutį apmokėti artimiausiu metu išskaidant lygiomis dalimis. Ieškovas pažeisdamas teisės aktuose numatytas pareigas, elgdamasis nesąžiningai, faktiškai atsisakė turėtos laidavimo teisės ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui.Laidavimo pagrindu kylanti prievolė yra laikoma negaliojanti ne tik dėl jos pasibaigimo ir kreditoriaus išreikšto atsisakymo, tačiau ir dėl ieškovo reikalavimo šią prievolę įvykdyti tiek apeliantui, tiek ir trečiajam asmeniui. Situacija, kai ieškovas tą patį reikalavimą tuo pačiu metu siekia patenkinti dviejose skirtingose bylose, yra akivaizdus kreditoriaus piktnaudžiavimas teise, nes nepagrįstai siekiama praturtėti apelianto ir trečiojo asmens sąskaita.Ieškovas laiku nesikreipė dėl įsiskolinimo priteisimo, nes nutraukęs sutartį su trečiuoju asmeniu, bankas į teismą nesikreipė beveik trejus metus, o iškėlus bankroto bylą trečiajam asmeniui beveik penkerius mėnesius nesikreipė dėl skolos priteisimo ir jos išieškojimo iš apelianto, taip praleisdamas trijų mėnesių ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą laiduotojui (CK 6.88 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).Net ir tik iš dalies tenkindamas ieškinį teismas priteisė per didelę sumą, nes kredito sutarties vykdymo eigoje ieškovas, veikdamas ekonominiu spaudimu, nustatytą palūkanų maržą pakeitė nuo 1,6 proc. iki 4 proc., dėl ko mokėtinų palūkanų suma išaugo beveik dvigubai. Toks sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 str. 1 d.), todėl apeliantas sutinka tik su palūkanų norma, kuri buvo nustatyta abipusiu trečiojo asmens ir apelianto susitarimu, t. y. 1,6 proc. Siekiant kontroliuoti šalių teisių pusiausvyrą, tikslinga palūkanas pripažinti neteisėtomis, kadangi trečiasis asmuo šiuo metu yra sumokėjęs žymiai didesnę palūkanų sumą dėl ieškovo nepagrįstai net dvigubai padidintos palūkanų maržos.Delspinigiais negali būti skatinamas savalaikis įsipareigojimų vykdymas. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Kadangi šiuo atveju laidavimas yra pasibaigęs dėl ieškovo atsisakymo įvykdyti prievolę, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius turėtų būti atmestas kaip nepagristas. Ieškovo reikalaujami gražinti delspinigiai yra neprotingi bei nepagrįsti. Juo labiau, kad vadovaujantis norminiais teisės aktais yra galima reikalauti delspinigių už pusės metų laikotarpį, kuomet prievolė turėjo būti įvykdyta. Visgi, ieškovas elgdamasis nesąžiningai delspinigių reikalauja ne už minėtą laikotarpį, tačiau už visą laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo. Šiaulių apygardos teismas bankroto byloje Nr. B2-563-210/2016, nagrinėdamas ieškovo finansinį reikalavimą trečiajam asmeniui, 2016 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino tik iš dalies – priteisė delspinigius už 180 dienų ir juos sumažino nuo 0,08 proc. iki 0,04 proc. Ieškovas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Apeliantas klaidingai teigia, kad laidavimas neva turėjo pasibaigti CK 6.86 straipsnio ir 6.87 straipsnio 1 bei 6 dalių pagrindu, kadangi ieškovas esą atsisakė trečiojo asmens UAB „Baltic metal center" teikto realaus pasiūlymo įvykdyti prievolę parduodant bankui įkeistą turtą. Bendrovė „Baltic metal center" nuo 2012 m. balandžio 2 d. nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, sutartis nutraukta 2013 m. spalio 30 d., nes trečiasis asmuo neįgyvendino teiktų pasiūlymų, per daugiau nei 2 metų laikotarpį neišsprendė savo finansinių problemų ir nesugebėjo pateikti bankui pagrįsto tolimesnio įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo plano. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad laidavimas turėjo pasibaigti dėl to, kad ieškovas pareiškė tapatų reikalavimą tiek apeliantui, tiek ir trečiajam asmeniui. Tokia atsakovo pozicija prieštarauja laidavimo instituto esmei bei suformuotai teismų praktikai, pagal kurią, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, taip pat ir teisė pareikšti reikalavimą abiem kartu. Apeliantas nepagrįstai ginčija kredito sutartimi su pakeitimais nustatytą palūkanų normos dydį ir priskaičiuotas 169 086,91 Eur palūkanas. Palūkanų normos dydžio ir priskaičiuotų palūkanų klausimas išspręstas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, kuria patvirtintas banko 230 008,22 Eur finansinis reikalavimas, susidedantis iš 168 766,45 Eur palūkanų ir 61 241,77 Eur delspinigių. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią teismo išvadą.Apeliantas nesuprantamai pasisako dėl delspinigių dydžio, nes pats nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas bankroto byloje 2016 m. kovo 17 d. nutartimi sumažino banko priskaičiuotus delspinigius nuo 567 673,08 Eur iki 61 241,77 Eur ir teismas skundžiamu 2016 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atsakovo atžvilgiu tenkino tik toje apimtyje, kurioje buvo patvirtintas banko finansinis reikalavimas trečiojo asmens UAB „Baltic metal center" bankroto byloje.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).Apelianto teigimu laidavimo sutartis yra pasibaigusi CK 6.86 straipsnio pagrindu. Šioje įstatymo normoje yra parašyta: „kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė.“ Tai reiškia, kad laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės kreditoriui, jei kreditorius turėjo realią galimybę, pasinaudojant pirmenybės teise ar kitokiu prievolės užtikrinimu, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš pagrindinio skolininko, tačiau tokia savo privilegija nepasinaudojo ir dėl to iš pagrindinio skolininko turto buvo patenkinti ne savo reikalavimą laidavimu užsitikrinusio kreditoriaus, o kiti į pagrindinį skolininką nukreipti reikalavimai. Šioje byloje nagrinėjama teisinė situacija neatitinka CK 6.86 straipsnio nuostatų. Bendrovei „Baltic metal center“ suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas bendrovei priklausančio turto įkeitimu ir hipoteka (investicinės kredito sutarties Nr. K200611-1833 punktas Nr. 27, hipotekos lakštai (identifikavimo kodai 05/1/2008/0002297, 05/1/2010/0001324), įkeitimo lakštai (identifikavimo kodai 05/2/2007/0000152; 05/2/2008/0000883) su papildymais bei pakeitimais). Byloje nėra duomenų, kad iš šio turto būtų patenkinti ne ieškovo, o kitų bendrovės „Baltic metal center“ kreditorių reikalavimai. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas nesutiko su BUAB „Baltic metal center“ siūlymu parduoti įkeistas patalpas ir gautas lėšas panaudoti atsiskaitymui pagal kreditą, nereiškia kreditoriaus pirmenybės teisės atsisakymo. Aplinkybė, kad ieškovas nesutiko su bendrovės „Baltic metal center“ siūlymu atsiskaityti už suteiktą kreditą kitaip, nei sulygta investicinėje kredito sutartyje, taip pat nėra pagrindas byloje taikyti CK 6.86 straipsnį ir atleisti laiduotoją nuo atsakomybės kreditoriui, nes sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik šalims susitarus (investicinės kredito sutarties Nr. K200611-1833 punktas Nr. 59, CK 6. 156 str. 1, 2 d.). Be to, iš į bylą pateikto bendrovės „Baltic metal center“ ir ieškovo susirašinėjimo (2015 m. rugsėjo 7 d. bendrovės raštas, 2015 m. rugsėjo 23 d. ieškovo raštas) matyti, kad UAB „Baltic metal center“ pasiūlymai netenkino banko ir nesudarė sąlygų tinkamai atsiskaityti už gautą kreditą, ką patvirtina ir bankroto bylos bendrovei iškėlimas. Apelianto teigimu ieškovas, tą patį reikalavimą tuo pačiu metu reikšdamas trečiajam asmeniui bankroto byloje ir laiduotojui šioje civilinėje byloje, piktnaudžiauja savo teise ir siekia nepagrįstai praturtėti. Argumentas nepagrįstas. Skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraatsakoviai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Atsakovo 2009 m. balandžio 30 d. pasirašytoje laidavimo sutartyje jokia išlyga šiuo klausimu nenumatyta, priešingai, sutarties 1 punkte įrašyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti solidariai. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 str. 4 d.). Tokia įstatymo nuostata nesudaro sąlygų kreditoriui nepagrįstai praturtėti, nes bendraskoliai yra įpareigoti tik iki visos prievolės įvykdymo, o vienam skolininkui prievolę visiškai įvykdžius, kiti skolininkai nuo jos vykdymo atleidžiami (CK 6.6 str. 6, 7 d.).Apelianto teigimu ieškovas nei nutraukęs sutartį su trečiuoju asmeniu, nei iškėlus bankroto bylą trečiajam asmeniui laiku nesikreipė dėl įsiskolinimo iš laiduotojo priteisimo ir taip praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Argumentas atmetamas. Paminėtoje įstatymo normoje įrašyta: „kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio“. Nagrinėjamu atveju atsakovo laidavimas nėra terminuotas, prievolė, už kurią jis laidavo, neįvykdyta. Laidavimo sutarties 23 punkte įrašyta, kad ši sutartis galioja iki visiško ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal kredito sutartį. Kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).Apelianto teigimu net ir tik iš dalies tenkindamas ieškinį teismas priteisė per didelę sumą, nes kredito sutarties vykdymo eigoje ieškovas, veikdamas ekonominiu spaudimu, nustatytą palūkanų maržą pakeitė nuo 1,6 proc. iki 4 proc. Argumentas atmetamas. Palūkanų ir delspinigių, kuriuos BUAB „Baltic metal center“ – pagrindinis skolininkas – turi mokėti ieškovui, dydį Šiaulių apygardos teismas nustatė 2016 m. kovo 17 nutartimi, spręsdamas dėl banko finansinio reikalavimo trečiojo asmens bankroto byloje. Atsakovas civilinėje byloje Nr. B2-563-210/2016, kurioje buvo sprendžiamas palūkanų ir delspinigių klausimas, nedalyvavo, todėl paminėta 2016 m. kovo 17 nutartis šioje civilinėje byloje nei privalomosios (lot. res judicata (CPK 18 str.)), nei prejudicinio fakto (CPK 182 str. 2 p.) galios neturi, todėl atsakovas, kaip laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas (CK 6.82 str. 2 d.). Tačiau atsakovo šioje byloje dėstomus argumentus dėl palūkanų dydžio, bendrovė „Baltic metal center“ jau buvo išsakiusi civilinėje byloje Nr. B2-563-210/2016. Šiaulių apygardos teismas šiuos argumentus išsamiai ištyrė ir įsiteisėjusia 2016 m. kovo 17 nutartimi nustatė bankui mokėtinų palūkanų dydį - 168 766,45 Eur. Šioje byloje jokių naujų argumentų atsakovas nepateikia, o iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad palūkanų dydis buvo keičiamas esant ieškovo ekonominiam spaudimui. Dėl palūkanų dydžio ir skaičiavimo būdo buvo susitarta 2006 m. lapkričio 21 d. investicinio kredito sutartyje (2.3 p.). Vėliau sutarties sąlygos šalių susitarimais ne kartą – 2008 m. sausio 18 d., 2008 m. spalio 21 d., 2009 m. balandžio 30 d., 2010 m. sausio 19 d., buvo keičiamos. Keitėsi įvairios sutarties sąlygos, tarpe jų ir liečiančios palūkanas – mokėjimo tvarką bei nustatomą metų palūkanų maržą, kuri nuosekliai kito nuo 1,6 procentų dydžio, nustatyto sutartyje, iki 4 procentų, nustatytų 2010 m. sausio 19 d. susitarime. Tai rodo, kad palūkanų dydžio keitimas yra derybų rezultatas, pasiektas atsižvelgiant į šalių prisiimamą riziką, jų galimybes, sutarties vykdymo trukmę, siekiamą gauti naudą. Turint omenyje, kad sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, verslininkų, sulygtos palūkanos nėra lupikiško dydžio, o byloje nėra duomenų apie ieškovo taikytą ekonominį spaudimą ar kitokią šalių nelygybę, tenkinti šią apeliacinio skundo dalį pagrindo nėra.Apelianto teigimu šioje civilinėje byloje ieškovas reikalauja neprotingai didelių delspinigių už visą laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė tokius delspinigius, kurie buvo patvirtinti minėta 2016 m. kovo 17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-563-210/2016 – už 180 dienų laikotarpį, sumažintus nuo 0,08 proc. iki 0,04 proc. t. y. vietoje ieškovo prašytų 567 673,08 Eur priteisė 61 241,77 Eur delspinigių. Apeliantas dar labiau mažinti delspinigių neprašo, todėl plačiau šis skundo argumentas neaptariamas. Ieškovas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 96 str. 2, 4 d., 96 str. 1, 3 d.).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovui priteisiamas pinigų sumas išdėstė tokia seka: skola, žyminis mokestis, 5 procentų metinės procesinės palūkanos. Kadangi CK 6.37 straipsnyje numatytos procesinės palūkanos priteisiamos už neįvykdytą piniginę prievolę (CK 6.210 str.), jos neskaičiuojamos už bylinėjimosi išlaidas. Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas ir nurodė, kad šios palūkanos priteisiamos už skolą, todėl pirmiau paminėtas priteistų sumų išdėstymas vertintinas kaip rašymo apsirikimas (CPK 276 str.). Siekiant išvengti galimų klausimų vykdymo procese, sprendimo rezoliucinės dalies išdėstymas tikslinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies išdėstymą nurodant, kad 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-01) iki visiško sprendimo įvykdymo priteista už 923 878,17 Eur skolą.