Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. M. prašymas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi subendrintos neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams 7 dienoms ir 12 MGL dydžio (451,81 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 10 d. 13 val. iki 2018 m. liepos 11 d. 16.49 val. (2 dienas). Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 17 d. ir buvo pateiktas vykdymui.

2. 2019 m. balandžio 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo gautas nuteistojo G. M. prašymas dėl įstatymo dėl amnestijos akto jo atžvilgiu pritaikymo ir likusios bausmės dalies sutrumpinimo.

3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi nuteistojo G. M. prašymas buvo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistojo G. M. prašyme nurodyto klausimo sprendimas nagrinėjamu atveju nėra priskirtas teismo kompetencijai. Nurodė ir tai, kad amnestijos taikymo klausimas nuteistojo G. M. atžvilgiu gali būti svarstomas specialiai sudarytos amnestijos komisijos, į kurią nuteistasis turi teisę kreiptis, kadangi nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. M. skundas tenkintinas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1640 dėl amnestijos akto (toliau – ir Įstatymas dėl amnestijos) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas yra atleidžiami nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies: 1) nėščios moterys ir motinos, auginančios vaiką pataisos įstaigose, nuteistos laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų; 2) neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nustatytas iki šio įstatymo taikymo jiems dienos; 3) nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki trejų metų, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų; 4) pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji, nuo perkėlimo į pusiaukelės namus atlikę vieną trečdalį neatliktosios laisvės atėmimo bausmės.

7. Įstatymo dėl amnestijos 9 straipsnio, reglamentuojančio amnestijos taikymą, 3 dalyje nustatyta, kad amnestijos aktą taiko amnestijos komisijos ir teismai, o būtent: 1) amnestijos komisijos – asmenims, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį atliekantiems laisvės atėmimo ar arešto bausmę; 2) teismai – šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai byla nagrinėjama kasacine tvarka. To paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad amnestija taikoma asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis ir, jeigu nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Įstatymo dėl amnestijos 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad amnestija turi būti įvykdyta per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

8. Iš nustatyto Įstatymo dėl amnestijos teisinio reguliavimo, matyti, kad amnestijos komisijos šį įstatymą galėjo taikyti tik tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, todėl sutiktina su nuteistojo G. M. skundo argumentu, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nėra amnestijos komisijos ir jo atžvilgiu Įstatymą dėl amnestijos šiuo atveju taikyti turi teismai (Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad amnestijos įvykdymo terminas netaikomas, kai amnestiją taiko teismai).

9. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. M. prašymą net neįsigilinusi į Įstatymo dėl amnestijos nuostatas, nesprendė amnestijos taikymo klausimo iš esmės nuteistojo G. M. atžvilgiu, o tik, remdamasi Įstatymo dėl amnestijos 9 straipsniu, nusprendė, kad nuteistojo G. M. prašymą dėl amnestijos taikymo jo atžvilgiu turi taikyti amnestijos komisijos, tačiau, kaip matyti iš Įstatymo dėl amnestijos 15 straipsnio 1 ir 2 dalies, šiai dienai klausimą dėl amnestijos taikymo ar ne nuteistojo G. M. turi spręsti teismai.

10. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo G. M. skunde nurodytas aplinkybes, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas nuteistojo prašymą dėl amnestijos taikymo, nepagrįstai konstatavo, jog dėl amnestijos taikymo nuteistasis G. M. turi kreiptis į amnestijos komisiją, o ne į teismą (Įstatymo dėl amnestijos 15 straipsnis). Įvertinus išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir nuteistojo prašymas gražinamas nagrinėti apylinkės teismui iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir G. M. prašymą grąžinti iš esmės nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.