- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- e2S-1398-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03039-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- K. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7329-842/2023 pagal pareiškėjo M. P. skundo dėl notarės Dalios Jungevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – K. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. P. (toliau ir pareiškėjas) pateikė skundą dėl notarės Dalios Jungevičienės (toliau ir notarė) veiksmų, kuriuo prašo: įpareigoti Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarę Dalią Jungevičienę atlikti vykdomąjį įrašą dėl 1 280 Eur dydžio skolos išieškojimo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau ir suinteresuotas asmuo), pagal 2015 m. balandžio 17 d. paskolos su hipoteka sutartį Nr. 2015/04/17, reg. Nr. 3557; priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 199,65 Eur už procesinių dokumentų rengimą. Skundą grindžia toliau nurodomais argumentais.
1.1. Vilniaus m. 16-ajame notarų biure tarp M. P. ir K. K. 2015 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta ir notarės Dalios Jungevičienės patvirtinta paskolos su hipoteka sutartis Nr. 2015/04/17 reg. Nr. 3557 (hipotekos (įkeitimo) kodas Hipotekos registre: (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sutartis), kurios pagrindu pareiškėjas paskolino suinteresuotajam asmeniui 13 160 Eur, o pastarasis pareiškėjo naudai prievolės pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeitė nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (Sutarties 2.2.1. – 2.1.10. punktai).
1.2. Sutarties pagrindu suinteresuotasis asmuo yra grąžinęs pareiškėjui 11 880 Eur, ir nors Sutartyje numatytą paskolos sumą pareiškėjui turėjo grąžinti iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., tačiau iki šiol dalies jos nėra grąžinęs, todėl pastarasis yra skolingas 1 280 Eur (13 160 Eur – 11 880 Eur).
1.3. Pareiškėjas notarei 2022 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. vasario 6 d. pateikė prašymus dėl vykdomojo įrašo 1 280 Eur sumai atlikimo.
1.4. Pareiškėjas gavo 2023 m. vasario 21d. notarės nutarimą, kuriuo atsisakyta išduoti vykdomąjį įrašą dėl 1 280 Eur dydžio negražintos skolos kartu išsiunčiant papildomą pranešimą suinteresuotajam asmeniui dėl 46,08 Eur nesumokėtų delspinigių, išieškojimo išlaidų nei notaro paskaičiuoto atlyginimo už vykdomojo rašto atlikimą išieškojimo po 20 kalendorinių dienų po pranešimo išsiuntimo dienos.
1.5. Pareiškėjas nesutinka su 2023 m. vasario 21 d. nutarimo dalimi, kuria atsisakyta atlikti vykdomąjį įrašą 1 280 Eur sumai. Anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju yra visi Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalyje numatyti formalūs pagrindai atlikti vykdomąjį įrašą. Duomenų, jog suinteresuotasis asmuo būtų tinkamai ir visiškai įvykdęs prievolę pareiškėjui, nėra. Tokių duomenų suinteresuotasis asmuo nei pareiškėjui, nei notarei nėra pateikęs.
1.6. Pareiškėjas nurodo, jog notarė cituoja 2022 m. spalio 31 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimą civ. byloje Nr. e2-2709-970/2022, kuriuo, neva, patvirtinama, jog suinteresuotojo asmens prievolė pagal Sutartį yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu. Pareiškėjo vertinimu, notaras negali viršyti savo įgaliojimų ir savarankiškai rinkti duomenis bei spręsti atlikti vykdomąjį įrašą ar ne, taip viršijant savo įgaliojimus, todėl darytina išvada, jog notarė nepagrįstai atliko išplėstinį pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) ir rėmėsi cituojamu teismo sprendimu, kurį aiškino neteisingai, o minėtame procese net nedalyvavus jokiu procesiniu statusu. Priešingai nei nurodo notarė, cituojamoje byloje buvo kilęs ginčas dėl to, kad pareiškėjas ir suinteresuotasis asmuo sudarė du visiškai atskirus ir vienas su kitu nesusijusius sandorius – 2014 m. lapkričio 27 d. vekselį 14 440,00 Eur sumai ir Sutartį. Cituojamoje byloje suinteresuotasis asmuo viso proceso metu įrodinėjo, kad šie sandoriai yra vienas sandoris, o Sutartis pakeitė vekselį. Byloje buvo priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, kurio suinteresuotasis asmuo neskundė. Pažymi, jog priešingai nei nurodoma 2023 m. vasario 21 d. nutarime, proceso metu pareiškėjas netvirtino, kad prievolė pagal Sutartį pasibaigė tinkamu įvykdymu. Priešingai, pareiškėjas byloje atsisakė nuo dalies ieškinio, kadangi suinteresuotajam asmeniui pateikus į bylą duomenis apie tai, kad dalį skolos pagal vekselį pastarasis yra apmokėjęs, pareiškėjas sumažino ieškinio sumą nuo 14 440 Eur iki 13 160 Eur, t. y. būtent 1 280 Eur, kadangi būtent šią sumą suinteresuotasis asmuo pats pripažino kaip skolos pagal vekselį grąžinimą (suinteresuotasis asmuo pagal vekselį yra sumokėjęs 1 280 Eur (2015 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu - 320 Eur, 2015 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymu – 320 Eur ir 2015 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu - 640 Eur). Aptariamu atveju notarė supainiojo suinteresuotojo asmens prievolių įvykdymą patvirtinančias įmokas ir jas nepagrįstai laikė įmokomis pagal Sutartį, nors byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, jog minėtos įmokos buvo atliktos pagal vekselį. Taigi, nei pareiškėjui, nei notarei suinteresuotasis asmuo nepateikė duomenų, kad sumokėjo pareiškėjui likusią 1 280 Eur skolos pagal Sutartį dalį, todėl anot pareiškėjo, suinteresuotas asmuo yra skolingas 1 280 Eur. Be to, pareiškėjas patvirtina, kad būtent tokios skolos pagal Sutartį dalies nėra gavęs iš suinteresuotojo asmens.
Atsiliepimas
2. Notarė Dalia Jungevičienė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, priteisti notarės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Vilniaus m. 16-ąjį notaro biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal Sutartį, nurodydamas, kad pagal Sutartį skolininkas K. K., negrąžino 1 280,00 Eur, kartu prašydamas išieškoti 0,02 procento delspinigius nuo negrąžintos skolos per 180 dienų.
2.2. 2022 m. gegužės 23 d. gautas skolininko K. K. pranešimas apie teisminį ginčą dėl skolos grąžinimo. Jo teigimu, visa skola pagal Sutartį buvo grąžinta.
2.3. 2023 m. sausio 12 d. telefonu gautas M. P. prašymas išduoti vykdomąjį įrašą pagal prašymą, kadangi teismo procesas pasibaigė. Buvo kreiptasi į pareiškėją ir paprašyta jį pateikti teismo sprendimą. 2023 m. sausio 12 d. M. P. pateikė 2022 m. spalio 31 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimą, kurio 2 pastraipoje nurodyta, jog teismo posėdžio metu M. P. ir jo atstovas palaikė patikslintus ieškinius ir nurodė, jog skolininkas K. K. pagal paskolos sutartį su hipoteka yra grąžinęs visą sumą.
2.4. Anot notarės, susipažinus su teismo sprendimu, akivaizdu, kad pareiškėjas su skolininku buvo pasirašęs vekselį, kurio terminą kreiptis į notarų biurą ir gauti vykdomąjį įrašą buvo praleidęs, ir paskolos su hipoteką sutartį, pagal kurią skolininkas, kaip jis pats teigia savo atsiųstame elektroniniame laiške, tai patvirtino ir M. P. teisme, buvo pilnai atsiskaitęs. Šiuo pagrindu notarė atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą dėl 1 280 Eur dydžio negražintos skolos kartu išsiunčiant papildomą pranešimą suinteresuotajam asmeniui dėl 46,08 Eur nesumokėtų delspinigių, išieškojimo išlaidų bei notaro paskaičiuoto atlyginimo už vykdomojo rašto atlikimą išieškojimo po 20 kalendorinių dienų po pranešimo išsiuntimo dienos, kadangi iš atsiųsto teismo sprendimo nebuvo aišku, ar pagal paskolos su hipoteka sutartį buvo atsiskaityta laiku, dėl to buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl delspinigių ir nuostolių išieškojimo.
2.5. 2023 m. vasario 21 d. pranešimu Vilniaus 16-ojo notarų biuro notarė išsiuntė skolininkui K. K. pranešimą su prašymu sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.
2.6. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 491 straipsnio 2 dalis suteikia teisę notarui, atsižvelgiant į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlikti vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisakyti jį atlikti. Todėl, įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, notarė tik dalinai patenkino pareiškėjo prašymą, kitoje dalyje priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.
2.7. Notarė nesutinka su pareiškėjo išsakyta pozicija, jog notaras negali savarankiškai rinkti įrodymus ir spręsti atlikti vykdomąjį raštą ar ne. Tokia M. P. išsakyta pozicija akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Notariato įstatymo, Vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašo nuostatoms. Prieš atlikdamas notarinius veiksmus, notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad būtų ne tik išvengta neteisėtų notarinių veiksmų sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos.
3. Suinteresuotas asmuo K. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, skundas įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo M. P. skundą dėl notaro veiksmų atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui vykdomąjį įrašą pagal 2015 m. balandžio 17 d. paskolos su hipotekos sutartimi sutartį Nr. 2015/0417 reg. 3557 (Sutartis).
6. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 17 d. tarp paskolos davėjo M. P. ir paskolos gavėjo K. K. buvo pasirašyta Sutartis, kuria pareiškėjas M. P. suteikė suinteresuotam asmeniui K. K. 13 160 Eur paskolą, kurią suinteresuotas asmuo įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjas kreipėsi į notarę Dalią Jungevičienę dėl vykdomojo įrašo 1 280 Eur sumai atlikimo pagal patvirtiną Sutartį. 2023 m. vasario 21 d. Nutarimu notarė Dalia Jungevičienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, remdamasi surinktais duomenimis (2022 m. spalio 31 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2709-970/2022, paskolos gavėjo nurodytomis aplinkybėmis), jog K. K. su M. P. visiškai atsiskaitė.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomųjų įrašų išdavimo tvarka yra reglamentuota Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje bei detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-381 patvirtinto vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos apraše (toliau - Aprašas). Pagal Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalį (bei Aprašo 5-8 punktus) notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius patikrina tris aplinkybes. Pirma, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius. Antra, ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis. Trečia, ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.
8. Iš pateikto 2022 m. spalio 31 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtas teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad K. K. su M. P. pagal Sutartį pilnai atsiskaitė, t. y. į M. P. žmonos sąskaitą pervedė 11 880,00 Eur skolą pagal Sutartį, taip pat pervedė 1 280,00 Eur į M. P. sąskaitą.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas mano, kad notarės motyvas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą – yra nepagrįstas ir neteisingas, nes notarė, pažeisdamas Notariato įstatymo ir Aprašo reikalavimus, neteisėtai vertino skolininko tariamą skolos grąžinimą. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, jog toks pareiškėjo argumentavimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis tiek Notariato įstatyme, tiek Apraše įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, o taip pat ir formuojamai kasacinio teismo praktikai. Nagrinėjamu atveju notarė, gavusi 2022 m. spalio 31 d. sprendimą, patvirtinantį, kad skolininkas savo prievolę pagal Sutartį pareiškėjui yra įvykdęs, ir, atlikusi šių dokumentų patikrinimą, pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą atlikti vykdomąjį įrašą. Notaro funkcijos išduodant vykdomuosius įrašus negali apsiriboti tik formalių veiksmų atlikimu, ypač tais atvejais, kai yra gauti duomenys, patvirtinantys apie prievolių kreditoriams tinkamą įvykdymą. Notarai privalo tokius dokumentus priimti ir atitinkamai įvertinti ir tik po to priimti motyvuotą sprendimą – atlikti vykdomąjį įrašą ar atsisakyti jį atlikti. Kaip jau anksčiau buvo minėta, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant vykdomąjį įrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė suinteresuoto asmens galiojančios skolinės prievolės, tarp skolininko ir kreditoriaus yra kilęs ginčas dėl prievolės įvykdymo, todėl notarei pagrįstai kilo abejonės dėl pateikto prašymo pagrįstumo ir todėl, teismo vertinimu, notarė teisėtai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą vykdomąjį įrašą.
10. Įvertinęs išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas, nustačius, kad notarė tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui jo prašomą vykdomąjį įrašą, todėl pareiškėjo skundas yra nepragrįstas ir netenkintinas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis).
11. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų atmetęs, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Notarei Daliai Jungevičienei nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų iš pareiškėjo nepriteisė.
12. Pirmosios instancijos teismas pagal pažymą dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje patyrė 19,92 Eur pašto išlaidų, kurias, skundo netenkinus, priteisė į valstybės biudžetą iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėjas M. P. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-7329-842/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės - įpareigoti Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarę Dalią Jungevičienę atlikti vykdomąjį įrašą dėl 1 280 Eur dydžio skolos išieškojimo M. P. naudai iš K. K. pagal 2015 m. balandžio 17 d. paskolos su hipoteka sutartį Nr. 2015/04/17, reg. Nr. 3557.
14. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį duomenis vertino selektyviai ir paviršutiniškai dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atskirąjį skundą grindžia sekančiais motyvais :
14.1. Anot apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad nėra duomenų, jog suinteresuotasis asmuo būtų tinkamai ir visiškai įvykdęs prievolę pareiškėjui. Tokių duomenų suinteresuotasis asmuo nei pareiškėjui, nei notarei pateikęs nėra. Todėl visiškai neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, jog pareiškėjas neįrodė suinteresuoto asmens galiojančios skolinės prievolės, nors negavęs suinteresuotojo asmens atsiliepimo į pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų ir neišklausęs jo pozicijos dėl (ne)tinkamo prievolės įvykdymo, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kas lėmė ir neteisėtos nutarties priėmimą.
14.2. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino. Aptariamu atveju būtent suinteresuotasis asmuo turi prievolę įrodyti, jog paskolą ar jos dalį pareiškėjui grąžino, tačiau tokių duomenų nesant, teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė suinteresuoto asmens galiojančios skolinės prievolės, yra nepagrįsta, kadangi pareigą įrodyti, kad prievolė, kylanti iš paskolos sutarties yra įvykdyta tinkamai, turi būtent skolininkas (nagrinėjamu atveju – suinteresuotasis asmuo).
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš byloje esančio 2022 m. spalio 31 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad šalys pagal paskolos sutartį pilnai atsiskaitė, t. y. į pareiškėjo žmonos sąskaitą pervedė 11 880,00 Eur skolą pagal Sutartį, taip pat pervedė 1 280,00 Eur į pareiškėjo sąskaitą. Pareiškėjas pažymi, jog ir notarė, ir pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina Alytaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2709-970/2022. Cituojamoje byloje pareiškėjas buvo pareiškęs 14 440 Eur dydžio ieškinį suinteresuotajam asmeniui, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė rašytinį pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, atsižvelgiant į suinteresuotojo asmens atsiliepimu ir posėdžio metu pateiktus paaiškinimus dėl dalies skolos pagal vekselį sumokėjimo – suinteresuotasis asmuo nurodė, jog dalis skolos sumos, t. y. 1 280 Eur pareiškėjui pagal vekselį yra grąžinta, todėl ieškinio pateikimo metu skolos likutis sudarė 13 160 Eur. Dėl šios priežasties pareiškėjas patikslino ieškinio reikalavimus byloje ir prašė priteisti ne 14 440 Eur skolos, o 13 160 Eur, kadangi iš į bylą pateikto suinteresuotojo asmens atsiliepimo į ieškinį matyti, jog jis pagal vekselį yra sumokėjęs pareiškėjui 1 280 Eur (2015 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu – 320 Eur, 2015 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymu - 320 Eur ir 2015 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu - 640 Eur). Pareiškėjas iki ieškinio cituojamoje byloje pateikimo dienos buvo suklaidintas ir laikė, kad suinteresuotasis asmuo minimą 1 280 Eur sumą buvo grąžinęs pagal Paskolos sutartį, o ne vekselį, todėl ir pirminis ieškinys dėl skolos priteisimo pagal vekselį buvo 14 440 Eur dydžio sumai. Vėliau, kaip minėta, paaiškėjus, kad minima 1 280 Eur dydžio suma buvo grąžinta ne pagal Paskolos sutartį, o pagal vekselį, susidarė situacija, jog suinteresuotasis asmuo liko skolingas pareiškėjui pagal paskolos sutartį būtent 1 280 Eur, kadangi pastarieji buvo įskaityti ne kaip dalinis prievolės įvykdymas pagal Paskolos sutartį, o dalinis prievolės įvykdymas pagal vekselį. Dėl šios priežasties būtent šiai sumai pareiškėjas notarės ir prašė atlikti vykdomąjį įrašą, tačiau nei notarė, nei pirmosios instancijos teismas šios pareiškėjo teisės nepripažino ir nepagrįstai laikė, kad suinteresuotojo asmens prievolė pareiškėjui pagal Paskolos sutartį yra pasibaigusi.
Atsiliepimas
15. Notarė Dalia Jungevičienė (toliau ir notarė) atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Savo nesutikimą su atskiruoju skundu grindžia argumentais, jog :
15.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį, būtent ir vadovavosi notaro veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir padarė pagrįstą išvadą, jog toks pareiškėjo argumentavimas, kad notarės atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes notarė, pažeisdama Notariato įstatymo ir Aprašo reikalavimus, neteisėtai vertino tariamą skolininko skolos grąžinimą, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis tiek Notariato įstatyme, tiek Apraše įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, o taip pat ir formuojamai kasacinio teismo praktikai. Teismo nuomone notarė, gavusi 2022 m. spalio 31 d. sprendimą, patvirtinantį, kad skolininkas savo prievolę pagal Sutartį pareiškėjui yra įvykdęs, ir, atlikusi šių dokumentų patikrinimą, pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą atlikti vykdomąjį įrašą.
15.2. Pažymi, kad Notaro funkcijos išduodant vykdomuosius įrašus negali apsiriboti tik formalių veiksmų atlikimu, ypač tais atvejais, kai yra gauti duomenys, patvirtinantys apie prievolių kreditoriams tinkamą įvykdymą. Notarai privalo tokius dokumentus priimti ir atitinkamai įvertinti ir tik po to priimti motyvuotą sprendimą – atlikti vykdomąjį įrašą ar atsisakyti jį atlikti. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Notarės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė suinteresuoto asmens galiojančios skolinės prievolės, tarp skolininko ir kreditoriaus yra kilęs ginčas dėl prievolės įvykdymo, todėl, teismo nuomone, notarei pagrįstai kilo abejonės dėl pateikto prašymo pagrįstumo ir todėl, teismo vertinimu, notarė teisėtai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą vykdomąjį įrašą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo M. P. skundą dėl notarės veiksmų atmetė, pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
18. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
19. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Notariato įstatymo 26 straipsnis nurodo sąrašą notaro atliekamų notarinių veiksmų. Vadovaujantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi, apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.
20. Nagrinėjamu atveju, notarė atsisakė tenkinti apelianto (hipotekos kreditoriaus) prašymą ir išduoti vykdomąjį įrašą, o pirmosios instancijos teismas nenustatė notarės veiksmų neteisėtumo. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, bylos duomenis vertino selektyviai ir paviršutiniškai, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
21. Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką reglamentuoja CK 4.192 straipsnis, Notariato įstatymo 491 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintas Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Šiuose teisės aktuose gana detaliai reglamentuoti tiek kreditoriaus, tiek notaro veiksmai notarinio įrašo išdavimo procedūroje. Hipotekos kreditorius privalo pateikti prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 3 dalis, Aprašo 5–6 punktai) šiuos duomenis: kreditorių, skolininką ir įkaito davėją; hipotekos (įkeitimo) kodą Hipotekos registre; negrąžintos skolos dydį (kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką (įkeitimą), gali būti ir nenurodytas, tačiau privalo būti nurodyta maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma) ir palūkanų dydį, sandorio šalims susitarus, kad maksimaliąją hipoteka užtikrinamos netesybos ir (arba) bauda kreditoriaus nuostoliai, – netesybų ir (arba) nuostolių dydį; tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, nurodyti tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat kartu su prašymu turi būti pateikiamas hipotekos (įkeitimo) sandoris, jame nurodomi tikslūs ir teisingi duomenys, nes būtent hipotekos kreditorius atsako už savo prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.193 straipsnio 3 dalis). Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti šiuos duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 491 straipsnis, Aprašo 7 punktas): ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar šiame prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje. Notaras tik nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis).
22. Bylos medžiaga, tame tarpe įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2709-970/2022, kuris nustatė prejudicinius faktus ir nagrinėjamai bylai, nustatytos faktinės aplinkybės:
22.1. Suinteresuotas asmuo K. K. 2014 m. lapkričio 27 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 440,00 Eur sumai (toliau ir vekselis), kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui M. P. 14 440,00 Eur iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2709-970/2022, b. l. 24-32).
22.2. Vilniaus m. 16-ajame notarų biure 2015 m. balandžio 17 d. tarp paskolos davėjo M. P. (pareiškėjas/apeliantas) ir paskolos gavėjo K. K. (suinteresuotas asmuo) buvo pasirašyta su hipoteka sutartis Nr. 2015/04/17 reg. Nr.3557 (toliau – Sutartis, pažymėtina, kad Sutartimi vadinama ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2709-970/2022), kuria pareiškėjas M. P. suteikė suinteresuotam asmeniui K. K. 13 160 Eur paskolą, o suinteresuotas asmuo pareiškėjo naudai prievolės pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeitė nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą bei įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 4-7).
Žemesnės instancijos teismas
22.3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2709-970/2022 nustatė, kad “<...> atsakovas neįrodė, jog Sutartis buvo sudaryta prievolės pagal 2014 m. lapkričio 27 d. vekselį įvykdymui užtikrinti (CPK 178 straipsnis), tuo pagrindu darytina išvada, jog Sutartis tarp šalių buvo sudaryta kaip atskiras sandoris dėl 13 160,00 Eur paskolos suteikimo, kurią ieškovas atsakovui perdavė 2015 m. balandžio 17 d. prieš pasirašant Sutartį.<...> atsakovas ieškovui pagal vekselį yra gražinęs 1 280,00 Eur sumą (2015 m. vasario 27 d. – 320,00 Eur, 2015 m. vasario 28 d. – 320,00 Eur ir 2015 m. kovo 28 d. – 640,00 Eur), o visos kitos sumos pervestos ieškovui bei ieškovo tuometinei draugei A. N. į sąskaitą buvo skolos grąžinimas pagal Sutartį, kaip tai nurodė pats atsakovas mokėjimo paskirtyje bei paaiškinimuose<...>“. Minėtu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo K. K. ieškovo M. P. naudai 13 160,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 160,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 202 2 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 842,84 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 24-32).
22.4. Pareiškėjas kreipėsi į notarę Dalią Jungevičienę dėl vykdomojo įrašo 1 280 Eur sumai atlikimo pagal patvirtiną Sutartį.
22.5. 2023 m. vasario 21 d. Nutarimu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą notarė Dalia Jungevičienė atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą, remdamasi surinktais duomenimis (2022 m. spalio 31 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2709-970/2022, paskolos gavėjo nurodytomis aplinkybėmis), jog K. K. su M. P. visiškai atsiskaitė) (b. l. 10).
22.6. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 21 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „pareiškėjas neįrodė suinteresuoto asmens galiojančios skolinės prievolės, tarp skolininko ir kreditoriaus yra kilęs ginčas dėl prievolės įvykdymo, todėl notarei pagrįstai kilo abejonės dėl pateikto prašymo pagrįstumo ir todėl, teismo vertinimu, notarė teisėtai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą vykdomąjį įrašą.“
23. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, nagrinėjamu gi atveju, suinteresuotam asmeniui K. K. pateikus duomenis notarei apie kreditoriaus M. P. reikalavimų nepagrįstumą, t. y. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2709-970/2022, notarė priėjo išvados, kad skolininkas K. K. su kreditoriumi pilnai atsiskaitė ir tuo pagrindu atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritarė notarės sprendimui atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą, tačiau, nors ir ne labai išplėtodamas, tačiau nurodė kitus atsisakymo išduoti vykdomąjį įrašą motyvus, t. y., pripažino, kad notarė privalėjo vertinti skolininko pateiktus duomenis, ir iš jų pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tarp šalių yra ginčas dėl paskolinių santykių, todėl vykdomojo įrašo išdavimas negalimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, notaras gali atlikti vykdomąjį įrašą ir tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam pačiam nekyla abejonių ar nėra nesutarimų tarp sandorio šalių.
24. Atsižvelgiant į tai, kad notarai tvirtina tik neginčijamus faktus, nustačius, kad šiuo atveju tarp apelianto M. P. (hipotekos kreditoriaus) ir suinteresuoto asmens K. K. (skolininko) kilo ginčas dėl paskolinių santykių (dėl negrąžintos skolos sumos pagal Sutartį), kurį gali išspręsti tik teismas, notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto pozicija, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti vykdomąjį įrašą dėl 1 280 Eur sumos, dėl kurios, anot apelianto, tinkamai aiškinant Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2709-970/2022, nėra ginčo. Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo K. K. nesutiko su skolos dydžiu. Esant ginčui dėl paskolinių santykių, vykdomojo įrašo išdavimui prašomos sumos dydis neturi reikšmės, nes notarai nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, nespendžia klausimų dėl prievolės įvykdymo tinkamumo, padengtos skolos dydžio ir pan., t. y. tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, esant ginčui tarp šalių, neturėjo jokio pagrindo konstatuoti notarės veiksmų neteisėtumo.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl notaro veiksmų nagrinėjimą, nenukrypo nuo šiuo klausimu aktualios kasacinio teismo formuojamas praktikos, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apelianto M. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.