Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundo dėl notarės Dalios Jungevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – K. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Skundą grindžia toliau nurodomais argumentais. Vilniaus m. 16-ajame notarų biure tarp M. P. ir K. K. 2015-04-17 buvo sudaryta ir notarės Dalios Jungevičienės patvirtinta paskolos su hipoteka sutartis Nr. 2015/04/17 reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (hipotekos (įkeitimo) kodas Hipotekos registre: (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sutartis), kurios pagrindu pareiškėjas paskolino suinteresuotajam asmeniui 13 160 EUR, o pastarasis pareiškėjo naudai prievolės pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeitė nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (Sutarties 2.2.1. – 2.1.10. p.). Sutarties pagrindu suinteresuotasis asmuo yra grąžinęs pareiškėjui 11 880 EUR, ir nors Sutartyje numatytą paskolos sumą pareiškėjui turėjo grąžinti iki 2015-08-27, tačiau iki šiol dalies jos nėra grąžinęs, todėl pastarasis yra skolingas 1280 EUR (13 160 EUR – 11 880 EUR). Dėl šios priežasties pareiškėjas notarei 2022-05-05 ir 2023-02-06 pateikė prašymus dėl vykdomojo įrašo 1280 EUR sumai atlikimo. Pareiškėjas gavo 2023-02-21 notarės nutarimą, kuriuo atsisakyta išduoti vykdomąjį įrašą dėl 1280 EUR dydžio negražintos skolos kartu išsiunčiant papildomą pranešimą suinteresuotajam asmeniui dėl 46,08 EUR nesumokėtų delspinigių, išieškojimo išlaidų nei notaro paskaičiuoto atlyginimo už vykdomojo rašto atlikimą išieškojimo po 20 kalendorinių dienų po pranešimo išsiuntimo dienos. Pareiškėjas nesutinka su 2023-02-21 nutarimo dalimi, kuria atsisakyta atlikti vykdomąjį įrašą 1280 EUR sumai. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 49¹ straipsnio 2 dalis numato notaro veiksmus, kurių šis turi imtis, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo bei patikrinęs kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. To paties straipsnio 3 d. numato, jog notaras netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas yra kreditorius pagal Sutartį (Sutarties preambulė), pareiškėjas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo jau pasibaigus prievolės pagal Sutartį įvykdymo terminui (Sutarties 3.1. p.), todėl yra visi Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalyje numatyti formalūs pagrindai atlikti vykdomąjį įrašą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog suinteresuotasis asmuo būtų tinkamai ir visiškai įvykdęs prievolę pareiškėjui. Tokių duomenų suinteresuotasis asmuo nei pareiškėjui, nei notarei nėra pateikęs. Paskolos sutartis yra realinė, t.y. kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Notarė cituoja 2022-10-31 Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimą civ. byloje Nr. e2-2709-970/2022, kuriuo, neva, patvirtinama, jog suinteresuotojo asmens prievolė pagal Sutartį yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu. Notaras negali viršyti savo įgaliojimų ir savarankiškai rinkti duomenis bei spręsti atlikti vykdomąjį įrašą ar ne, taip viršijant savo įgaliojimus, todėl darytina išvada, jog notarė nepagrįstai atliko išplėstinį pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) ir rėmėsi cituojamu teismo sprendimu, kurį aiškino neteisingai, o minėtame procese net nedalyvavus jokiu procesiniu statusu. Priešingai nei nurodo notarė, cituojamoje byloje buvo kilęs ginčas dėl to, kad pareiškėjas ir suinteresuotasis asmuo sudarė du visiškai atskirus ir vienas su kitu nesusijusius sandorius – 2014-11-27 vekselį 14 440,00 EUR sumai ir Sutartį. Cituojamoje byloje suinteresuotasis asmuo viso proceso metu įrodinėjo, kad šie sandoriai yra vienas sandoris, o Sutartis pakeitė vekselį. Byloje buvo priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, kurio suinteresuotasis asmuo neskundė. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodoma 2023-02-21 nutarime, proceso metu pareiškėjas netvirtino, kad prievolė pagal Sutartį pasibaigė tinkamu įvykdymu. Priešingai, pareiškėjas byloje atsisakė nuo dalies ieškinio, kadangi suinteresuotajam asmeniui pateikus į bylą duomenis apie tai, kad dalį skolos pagal vekselį pastarasis yra apmokėjęs, pareiškėjas sumažino ieškinio sumą nuo 14 440 EUR iki 13 160 EUR, t.y. būtent 1280 EUR, kadangi būtent šią sumą suinteresuotasis asmuo pats pripažino kaip skolos pagal vekselį grąžinimą (suinteresuotasis asmuo pagal vekselį yra sumokėjęs 1280 EUR (2015-02-27 mokėjimo nurodymu - 320 EUR, 2015-02-28 mokėjimo nurodymu - 320 EUR ir 2015-03-28 mokėjimo nurodymu - 640 EUR). Aptariamu atveju notarė supainiojo suinteresuotojo asmens prievolių įvykdymą patvirtinančias įmokas ir jas nepagrįstai laikė įmokomis pagal Sutartį, nors byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, jog minėtos įmokos buvo atliktos pagal vekselį. Taigi, nei pareiškėjui, nei Notarei suinteresuotasis asmuo nepateikė duomenų, kad sumokėjo pareiškėjui likusią 1280 EUR skolos pagal Sutartį dalį, todėl laikytina, kad pareiškėjui yra skolingas 1280 EUR. Be to, pareiškėjas patvirtina, kad būtent tokios skolos pagal Sutartį dalies nėra gavęs iš suinteresuotojo asmens.

4. Suinteresuotas asmuo K. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, skundas įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

6. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Byloje kilo ginčas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui vykdomąjį įrašą pagal 2015-04-17 paskolos su hipotekos sutartimi sutartį Nr. 2015/0417 reg. (duomenys neskelbtini) (Sutartis).

8. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-17 tarp paskolos davėjo M. P. ir paskolos gavėjo K. K. buvo pasirašyta Sutartis, kuria pareiškėjas M. P. suteikė suinteresuotam asmeniui K. K. 13 160 Eur paskolą, kurią suinteresuotas asmuo įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. rugpjūčio 27 d.

9. Pareiškėjas kreipėsi į notarę Dalią Jungevičienę dėl vykdomojo įrašo 1 280 Eur sumai atlikimo pagal patvirtiną Sutartį. 2023-02-21 Nutarimu notarė Dalia Jungevičienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, remdamasi surinktais duomenimis (2022-10-31 Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2709-970/2022, paskolos gavėjo nurodytomis aplinkybėmis), jog K. K. su M. P. visiškai atsiskaitė.

10. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

11. Vykdomųjų įrašų išdavimo tvarka yra reglamentuota Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje bei detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-381 patvirtinto vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos apraše (toliau - Aprašas). Pagal Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalį (bei Aprašo 5-8 punktus) notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius patikrina tris aplinkybes. Pirma, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius. Antra, ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis. Trečia, ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.

12. Iš teismui pateikto 2022-10-31 Alytaus apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad K. K. su M. P. pagal Sutartį pilnai atsiskaitė, t.y. į M. P. žmonos sąskaitą pervedė 11 880,00 Eur skolą pagal Sutartį, taip pat pervedė 1 280,00 Eur į M. P. sąskaitą.

13. Pareiškėjas mano, kad notarės motyvas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą – yra nepagrįstas ir neteisingas, nes notarė, pažeisdamas Notariato įstatymo ir Aprašo reikalavimus, neteisėtai vertino skolininko tariamą skolos grąžinimą.

14. Teismas daro išvadą, jog toks pareiškėjo argumentavimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis tiek Notariato įstatyme, tiek Apraše įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, o taip pat ir formuojamai kasacinio teismo praktikai. Nagrinėjamu atveju notarė, gavusi 2022-10-31 sprendimą, patvirtinantį, kad skolininkas savo prievolę pagal Sutartį pareiškėjui yra įvykdęs, ir, atlikusi šių dokumentų patikrinimą, pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą atlikti vykdomąjį įrašą. Notaro funkcijos išduodant vykdomuosius įrašus negali apsiriboti tik formalių veiksmų atlikimu, ypač tais atvejais, kai yra gauti duomenys, patvirtinantys apie prievolių kreditoriams tinkamą įvykdymą. Notarai privalo tokius dokumentus priimti ir atitinkamai įvertinti ir tik po to priimti motyvuotą sprendimą – atlikti vykdomąjį įrašą ar atsisakyti jį atlikti. Kaip jau anksčiau buvo minėta, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant vykdomąjį įrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė suinteresuoto asmens galiojančios skolinės prievolės, tarp skolininko ir kreditoriaus yra kilęs ginčas dėl prievolės įvykdymo, todėl notarei pagrįstai kilo abejonės dėl pateikto prašymo pagrįstumo ir todėl, teismo vertinimu, notarė teisėtai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą vykdomąjį įrašą.

15. Įvertinus išdėstytą, pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas, nustačius, kad notarė tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui jo prašomą vykdomąjį įrašą, todėl pareiškėjo skundas yra nepragrįstas ir netenkintinas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis).

16. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmetamas, atmetus pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Notarei Daliai Jungevičienei nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.

18. Teismas pagal pažymą dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje patyrė 19,92 Eur pašto išlaidų, kurios, skundo netenkinus, priteisiamos į valstybės biudžetą iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 511-513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo M. P. skundą dėl notaro veiksmų atmesti.

Notarės Dalios Jungevičienės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti valstybei iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662, ir pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.