Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-26 · Civilinė byla Nr. e2S-968-480/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-26Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-05-29Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
e2S-968-480/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05152-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Contema“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Japonija.lt“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-968-480/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05152-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Contema“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10283-1070/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Contema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Japonija.lt“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Contema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Japonija.lt“ priteisti 2 500 Eur skolos, 100 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 179,18 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio užtikrinimui ieškovė taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, tame tarpe pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, 2 779,18 Eur sumai, uždraudžiant lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams ir jomis disponuoti.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškinyje išsamiai nurodė visas aplinkybes, teisinius motyvus ir pateikė reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, neginčytinai įrodančius ieškinio pagrįstumą, todėl tikėtinai ieškovės reikalavimai yra pagrįsti. Tai reiškia, jog pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra nustatyta. Tenkinama ir antroji sąlyga. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė daugiau nei metus piktybiškai vilkina laiką ir ignoruoja bet kokius ieškovės reikalavimus grąžinti skolą, kas iš esmės rodo, jog arba atsakovės turtinė padėtis yra itin sunki, dėl ko ji pinigų negrąžina, arba tai, jog atsakovė grąžinti piniginių lėšų neketina ir ateityje. Tokią poziciją sustiprina ir vieši duomenys apie atsakovę, kuri turi nuolatinių įsiskolinimų Sodrai. Be to, atsakovė verčiasi restoranų veikla bei yra įmonė, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, t. y. atsakovė yra įmonė, kuri karantino metu gali vykdyti savo veiklą tik minimaliai, tiekiant maistą į namus arba apskritai yra sustabdžiusi savo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad greitu metu atsakovės finansinė situacija tikrai nepagerės, ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra itin didelė. Atsakovei yra žinoma apie ieškovės ketinimus kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, dėl ko ji gali elgtis nesąžiningai ir perleisti, paslėpti ar iššvaistyti turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės kiekvienu atveju neturi būti taikomos besąlygiškai, be pagrindo atleidžiant ieškovą nuo jam priskirtos įrodinėjimo pareigos.

5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės ieškinio motyvus, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimai gali būti patenkinti, ir konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad prašoma priteisti suma yra didelė atsakovei, o vien tai, kad šiuo metu atsakovė gali turėti finansinių sunkumų, nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, kad prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė, nesant byloje duomenų apie atsakovės turimą turtą ir įsipareigojimus.

7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, t. y. kad atsakovė ketina paslėpti ar slepia turimą turtą, gaunamas pajamas, imasi / ėmėsi kitų nesąžiningų veiksmų, susijusių su jai priklausančiu turtu.

8. Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Contema“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Japonija.lt“ atžvilgiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sprendimo įvykdymui nėra kilusi grėsmė. Be to, teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, nepagrįstai įrodinėjimo naštą, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė, perkėlė ieškovei.

9.2. Būtinybę areštuoti atsakovės turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu atsakovė nuspręstų taip pasielgti.

9.3. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie atsakovės sunkią materialinę padėtį, tačiau teismas šių įrodymų net nevertino. Taip pat, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas visiškai nevertino, jog atsakovė darbuotojams moka tik minimalią mėnesinę algą, nors šie duomenys patvirtina arba sunkią atsakovės materialinę padėtį, arba nesąžiningumą mokant darbuotojams atlyginimą neoficialiai.

9.4. Teismas visiškai nevertino, jog teismų praktikoje įtvirtinta prezumpcija, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ir yra įtvirtinta siekiant palengvinti ieškovui įrodinėjimo naštą, tokiu būdu apsaugant jo interesus, kadangi esant didelei reikalavimo sumai galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymas yra ir labiau tikėtinas, ir galintis privesti prie bankroto tiek fizinį, tiek juridinį asmenį.

10. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai bei detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Kadangi byloje ieškinio pagrįstumas nėra ginčijamas, todėl šis klausimas plačiau neanalizuojamas.

16. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

17. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad atsakovė turi nuolatinių įsiskolinimų Sodrai, atsakovė yra įmonė, kuri karantino metu gali vykdyti savo veiklą tik minimaliai, tiekiant maistą į namus arba apskritai yra sustabdžiusi savo veiklą, todėl greitu metu atsakovės finansinė situacija tikrai nepagerės, ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra itin didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, jog yra kilusi grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad prašoma priteisti suma yra didelė atsakovei, o vien tai, kad šiuo metu atsakovė gali turėti finansinių sunkumų, nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, kad prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė, nesant byloje duomenų apie atsakovės turimą turtą ir įsipareigojimus. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų teismui įrodymų apie atsakovės sunkią materialinę padėtį, bei to, kad atsakovė darbuotojams moka tik minimalią mėnesinę algą, nors šie duomenys patvirtina arba sunkią atsakovės materialinę padėtį, arba nesąžiningumą mokant darbuotojams atlyginimą neoficialiai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad ieškinyje dėstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, ieškovė su ieškiniu pateikė ir rėmėsi tik viešai prieinama informacija apie atsakovę ir akcentavo tik įsiskolinimą Sodrai, dėl mokamų atlyginimų atsakovės darbuotojams dydžio nepasisakė.

19. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-34-464/2018 yra išaiškinta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kas suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Be to, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 išaiškinta, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Taigi nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės, kaip objektyviai egzistuojančios ar pagrįstai tikėtinos, suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

20. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, nepagrįstai įrodinėjimo naštą, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė, perkėlė ieškovei. Su tuo apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

21. Remiantis aktualia teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-34-464/2018) įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Todėl būtent ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningus veiksmus ar ketinimus imtis priemonių, kurios ateityje galėtų apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ji tokių įrodymų nepateikė.

22. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, iškyla realus pavojus teismo sprendimui įvykdyti, nes atsakovei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu atsakovė nuspręstų taip pasielgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra ieškovės prielaida, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Net ir nustačius aplinkybę, jog teismo sprendimo tinkamam vykdymui įtakos gali turėti atsakovės turtinė padėtis, ji nebūtų pakankama daryti išvadą, jog atsakovė vengs vykdyti privalomą vykdyti teismo procesinį sprendimą.

23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2020 m. balandžio 2 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė