- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1181-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04632-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „CTrent“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „CTrent“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „CTrent“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Tamkevičienė, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Skolininkė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CTrent“ kreipėsi į antstolę Brigitą Tamkevičienę su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės padėjėjos D. V. 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl kadastrinių matavimų Nr. S-20-5-24911.
2. Skolininkė nurodė, kad antstolė Brigita Tamkevičienė 2020 m. kovo 3 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo atidėjimo ir nuomonės pareiškimo, kuriuo atidėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus iš sutartine hipoteka apsunkinto skolininkei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo turtas), iki kol bus priimti galutiniai sprendimai administracinėje (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00379-2018-4) ir civilinėje (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00088-2018-4) bylose. Jos nuomone, antstolė Brigita Tamkevičienė atidėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus ne iki sprendimų minėtose bylose įsiteisėjimo, o iki galutinių sprendimų juose priėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kuria paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą. Skolininkė šiuo metu ruošia kasacinį skundą ir jį teiks Lietuvos Aukščiausiajam Teismui įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Šios aplinkybės rodo, kad civilinėje byloje dar nėra priimtas galutinis sprendimas ir todėl nėra pagrindo atnaujinti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus iš Skolininkės turto. Skolininkė taip pat nesutinka su antstolės Brigitos Tamkevičienės padėjėjos 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu atlikti Ginčo turto kadastrinius matavimus, kurie bus reikalingi įkeistų patalpų rinkos kainai nustatyti ir įpareigoti skolininkės vadovą sudaryti galimybes antstolės pavestam matininkui apžiūrėti patalpas ir atlikti Ginčo turto matavimus. Įvykdžius šią skundžiamo patvarkymo dalį, visos su jos įvykdymu susijusios išlaidos būtų perkeliamos skolininkei, toks veiksmas pažeistų jos teises ir nepagrįstai padidintų proceso išlaidas.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo skolininkės skundą, 2020 m. birželio 25 d. patvarkymu Nr. S20-5-26806 nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/20/00142 dėl 64 644,31 Eur skolos, 172,01 Eur nuostolių ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „CTrent“ išieškotojo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo naudai pagal Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro 2020 m. sausio 9 d. vykdomąjį įrašą Nr. 201, išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkiną Ginčo turtą. Antstolė 2020 m. kovo 3 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo atidėjimo ir nuomonės pareiškimo, kuriuo atidėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus iš sutartine hipoteka apsunkinto Ginčo turto iki kol bus priimti galutiniai sprendimai administracinėje (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00379-2018-4) ir civilinėje (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00088-2018-4) bylose. Antstolės padėjėja D. V. 2020 m. birželio 12 d. priėmė patvarkymą dėl kadastrinių matavimų Nr. S-20-5-24911, kuriuo įpareigojo skolininkę: 1) per tris dienas nuo šio patvarkymo surašymo dienos raštu pranešti, ar yra atlikti Ginčo turto kadastriniai matavimai; 2) skolininkei nepateikus 1 punkte reikalaujamos informacijos, ar informavus, kad kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, atlikti Ginčo turto kadastrinius matavimus, kurie bus reikalingi įkeistų patalpų rinkos kainai nustatyti; 3) įpareigoti UAB „CTrent“ vadovą sudaryti galimybes antstolės pavestam matininkui apžiūrėti patalpas ir atlikti Ginčo turto kadastrinius matavimus; 4) apie pasirinkta matininką informuoti UAB „CTrent“ vadovą.
6. Teismas taip pat nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-83-422/2019 skolininkės UAB „CTrent“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1958-624/2020 atmetė skolininkės apeliacinį skundą ir paliko Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą nepakeistą. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-435-459/2019, kuriuo UAB „CTrent“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-314-585/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skolininkės argumentus, jog antstolė negalėjo atnaujinti vykdymo veiksmų po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-314-585/2020, pažymėdamas, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi (proceso Nr. 2-57-3-00088-2018-4) atsisakė priimti UAB „CTrent“ kasacinį skundą. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-435-459/2019, yra įsiteisėjęs, todėl vykdytinas.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-435-459/2019 nurodė, kad skolininkei UAB „CTrent“ įsigijus Ginčo turtą jai perėjo ir pareiga atlikti įsigyto Ginčo turto kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu išviešinant faktinę įsigytų patalpų būklę. Antstolė, atsižvelgdama į įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotas aplinkybes, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. S-20-5-24911 įpareigojo skolininkę atlikti kadastrinius matavimus. Antstolė patvarkyme nurodė, kad būtina atlikti Ginčo turto kadastrinius matavimus, kadangi teismo sprendimu buvo nustatyta, jog Nekilnojamojo turto duomenų bazėse išviešinti duomenys neatitinka realaus ploto. Akivaizdu, jog antstolė, patvarkydama atlikti administracinių patalpų kadastrinius matavimus, siekia tinkamai įvertinti skolininkės turtą, sukelti kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkei. Todėl teismas sprendė, kad antstolė, nurodydama atlikti administracinių patalpų kadastrinius matavimus, laikėsi CPK numatytų vykdymo proceso normų, todėl antstolės veiksmai teisėti ir pagrįsti.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „CTrent“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Skolininkės nuomone, antstolė negalėjo priimti skundžiamo patvarkymo iki nesuėjo terminas kasaciniam skundui dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties pateikti, nes tuo metu dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje, kurios teisminio proceso numeris yra 2-57-3-00088-2018-4.
9.2. Įvykdžius skundžiamą antstolės patvarkymą dėl Ginčo turto kadastrinių matavimų atlikimo, visos susijusios išlaidos būtų perkeliamos skolininkei UAB „CTrent“, o toks veiksmas pažeistų jos teises ir nepagrįstai padidintų proceso išlaidas.
9.3. Nei antstolė, nei teismas neįvertino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendime nustatytų aplinkybių dėl Ginčo turto pardavimo/perdavimo aplinkybių, kurios, skolininkės vertinimu, gali būti reikšmingos šio klausimo išsprendimui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje pateiktu atskiruoju skundu skolininkė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jos skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/00142.
Dėl antstolio teisės atnaujinti priverstinio išieškojimo veiksmus
13. Skolininkė nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdama, jog antstolė negalėjo priimti 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo iki nesuėjo terminas kasaciniam skundui dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties pateikti, nes tuo metu dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje, kurios teisminio proceso numeris yra 2-57-3-00088-2018-4. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį skolininkės argumentą kaip nepagrįstą.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė 2020 m. kovo 3 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo atidėjimo ir nuomonės pareiškimo Nr. S-20-5-9824, kuriuo atidėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus iš sutartine hipoteka apsunkinto Ginčo turto iki bus priimti galutiniai sprendimai administracinėje (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00379-2018-4) ir civilinėje (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00088-2018-4) bylose.
15. Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be kita ko, turi res judicata (liet. galutinai išspręstas klausimas) galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
17. Vadinasi, Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-314-585/2020 palikus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą nepakeistą, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimas įsiteisėjo ir įgavo res judicata galią. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos normose nėra nustatytos antstoliui pareigos laukti, kol baigsis kasacinio skundo dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo padavimo terminas, nes priešingu atveju galėtų būti pažeisti ekonomiškumo ir koncentracijos principai. Ta aplinkybė, kad skolininkė ketino skųsti įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą kasacine tvarka, nesudarė pagrindo antstolei neatnaujinti sustabdytų priverstinio išieškojimo veiksmų. Todėl šiuo aspektu skundžiamas 2020 m. birželio 12 d. patvarkymas buvo priimtas pagrįstai.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti skolininkės UAB „CTrent“ kasacinį skundą.
Dėl Ginčo turto kadastrinių matavimų
19. Skolininkė taip pat ginčija antstolės 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl Ginčo turto kadastrinių matavimų atlikimo, argumentuodama, jog atlikus Ginčo turto kadastrinius matavimus visos susijusios išlaidos būtų perkeliamos skolininkei, o toks veiksmas pažeistų jos teises ir nepagrįstai padidintų proceso išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skolininkės argumentu.
20. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 681 straipsnyje nustatytas areštuoto skolininko turto įkainojimo taisykles, skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Tinkamas areštuoto turto vertės nustatymas, be kita ko, užtikrina skolininko interesų apsaugą, nes sudaro pagrindą iš priverstinio skolininko turto pardavimo jam gauti maksimalią naudą.
21. Vadinasi, kad parduoti Ginčo turtą ir padengti skolininkės įsiskolinimą, pačios skolininkės interesai reikalauja tinkamai nustatyti Ginčo turto kainą, o be atliktų kadastrinių matavimų to padaryti nėra įmanoma. Kad Ginčo turto kadastrinių matavimų atlikimas yra būtinas veiksmas, skolininkei buvo išaiškinta dar įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-435-459/2019 – skolininkei įsigijus Ginčo turtą jai perėjo ir pareiga atlikti įsigyto turto kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre ir tokiu būdu išviešinti faktinę įsigytų patalpų būklę.
22. Be to, antstolė skundžiamu 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu dėl Ginčo turto kadastrinių matavimų atlikimo visų pirma suteikė galimybę pačiai skolininkei atlikti kadastrinius Ginčo turto matavimus ir tik to nepadarius – įpareigojo skolininkės vadovą sudaryti galimybes antstolės pavestam matininkui apžiūrėti patalpas ir atlikti Ginčo turto kadastrinius matavimus.
23. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skolininkės argumentu, kad antstolės 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu nepagrįstai didinamos vykdymo proceso išlaidos.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta skolininkės argumentus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendime nustatytų aplinkybių dėl Ginčo turto pardavimo/perdavimo, kurios, skolininkės vertinimu, gali būti reikšmingos šio klausimo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė, kvestionuodama Ginčo turto pirkimo/pardavimo aplinkybes, kelia tapačius klausimus, kurie jau yra išspręsti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o skolininkės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.