Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 74 str. 7 d.), atsakovė jai suteikta teise nepasinaudojo ir atsiliepimo į skundą nepateikė, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.; Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. K-204 Nuostatų 15-46 punktai atitinkamai laikytini 16-47 punktais; toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 4 punktą, vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 5 punkte nurodoma, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Taigi, Nuostatai nustato, jog visi Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais (nuo 2015 m. sausio 1 d. eurais) už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 19, 20 p.). Nuostatų 22 punktas įpareigoja pareiškėją pagal vietinės rinkliavos registro duomenis parengti mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus bei atitinkamais laikotarpiais pateikti juos vietinės rinkliavos mokėtojams. Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 25 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (2017 m. kovo 24 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), todėl pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Kita dalis (1/2 dalis) to paties nekilnojamojo turto objekto nuosavybės teise priklausė mirusiajam S. K. (mirties data (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 24 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo duomenys). Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. balandžio 5 d. pažymos Nr. 17-R-00000738 (toliau – ir Pažyma) matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d., atsakovei vietinė rinkliava buvo skaičiuojama už visą nekilnojamojo turto objekto plotą (9,88 Lt už mėnesį), nors turėjo būti skaičiuojama už jai priklausančią ½ dalį. Tokiu būdu, įvertinus atsakovei taikytą lengvatą, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., atsakovei turėjo būti paskaičiuota 29,64 Lt (9,88 x 6 x ½) vietinės rinkliavos suma, o tai atitinka 8,58 Eur. Už 2015 m. balandžio mėnesį už visą nekilnojamojo turto objekto plotą atsakovei buvo paskaičiuota 2,85 Eur, nors turėjo būti paskaičiuota atitinkamai 1,43 Eur (2,85 x ½) vietinės rinkliavos suma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2488-602/2016) pasisakė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Tačiau Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)(S. K. mirties dienos), į teismą kreipėsi kaip mirusio palikėjo S. K., kurio turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo įpėdiniai, kreditorius. Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto objekto ½ dalis, dėl kurio skaičiuojama vietinė rinkliava, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 3 d. nuosavybės teise priklausė tik mirusiajam S. K.. Pareiškėjas (mirusiojo kreditorius) neprašo atnaujinti termino reikalavimui pareikšti, nenurodo termino praleidimo priežasčių, objektyvių termino praleidimo priežasčių teismas taip pat nenustatė, todėl palikėjo galimai turėta vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. negali būti priteisiama iš atsakovės, nors ši ir būtų palikimo paveldėtoja. Kita vertus, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos 2017 m. birželio 30 d. raštas Nr. R3-75(1.3) patvirtina, kad po vyro S. K. mirties atsakovė naudojasi visu nekilnojamojo turto objektu, todėl, įvertinus pareiškėjo taikytą lengvatą, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. jai turėjo būti paskaičiuota 31,35 Eur (2,85 x 11) vietinės rinkliavos suma.