Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovui Aivarui Batūrui,

atsakovui J.A.B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Varėnos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą atsakovui J.A.B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

padarė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą ir piktnaudžiavo tarnyba. Atsakovas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 d., 270 straipsnio 2 d. padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-322-485/2014 konstatuota, kad J.A.B.dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. pripažintas kaltu pagrįstai. Pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį ir Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnį įgyja regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio valstybės tarnautojo. Varėnos rajono savivaldybės administracija, įvertinusi tai, kad valstybės tarnybos santykiai tarp savivaldybės ir Atsakovo yra pasibaigę nuo 2015 m. rugpjūčio 3 dienos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. PSD-3236- (7.6) siūlė atsakovui atlyginti padarytą žalą neteisminiu keliu, prašydama pranešti apie priimtą sprendimą. Atsakovas nesutiko atlyginti žalą abipusiu susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai ir šiais veiksmais padaryta žala jau yra įrodyta, jam inkriminuotos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. ir 228 str. 1 d., o veiksmai pripažinti neteisėtais, viršijus suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiaujant tarnyba ir tai konstatuota Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-393/2014 bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-322-485/2014, atsakovas privalo atlyginti Varėnos rajono savivaldybei visą patirtą žalą, t. y. 9494,38 Eur sumą. Ankstesni teismų sprendimai tiek baudžiamajame procese, tiek administracinėje byloje yra įsiteisėję, nenuginčyti ir jie turi prejudicinę reikšmę, nagrinėjant žalos atlyginimo reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią padarė netinkamai funkcijas vykdydamas valstybės tarnautojas, atlyginimo regreso tvarka.

Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-393/2014 (LITEKO Lietuvos informacinės sistemos duomenimis), kurio dalis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-322-485/2014 dėl J.A.B. veikų kvalifikavimo ir išteisinimo nebuvo pakeista, buvo konstatuota, kad kaltinamasis J.A.B. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 270 str. 2 d. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos seniūnas J.A.B. neturėdamas leidimo plynam, sanitariniam miško kirtimui organizavo miško kirtimą ir tokiais veiksmais padarė didelę žalą gamtai. Nustatyta, kad J.A.B. padarė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą ir piktnaudžiavimą. Šiais neteisėtais J.A.B. veiksmais buvo padaryta žala aplinkai. Ta aplinkybė, kad J.A.B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato nepaneigia neteisėtų veiksmų padarymo fakto.

Įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1766-402/2015 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00370-2014-1) priteista iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės 9494,38 Eur už aplinkai padarytą žalą valstybės naudai. Šiame sprendime buvo konstatuota, kad byloje įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs neteisėtu miško kirtimo organizavimu. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245-6.249 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 ir 4 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys bei įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendime bei Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Šiais prejudiciniais faktais teismas šioje byloje vadovaujasi spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1-2 dalys nurodo, kad žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

Regreso teisę į žalos padariusį asmenį reglamentuoja Civilinio kodekso 6.280 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.

Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kaip matyti iš Žalos atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pabrėžtinai įstatymų leidėjo įtvirtintos nuostatos dėl subjektyvinės pažeidimo pusės, regreso teisei įgyvendinti kai kuriems pareigūnams nustatyta reikalaujama kaltės forma yra tyčia (ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūros ar teismo pareigūnai, teisėjai), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti bet kurią kaltės formą–tyčią arba neatsargumą. Tą patį patvirtina ir Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis, kuri priklausomai nuo tyčios ar neatsargumo formos nustato žalos atlyginimo mastą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-2009).

Iš byloje esančios pažymos (b. l. 27) matyti, kad už paskutinius 9 pilnus mėnesius, kai J.A.B. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. dirbo Varėnos rajono savivaldybės administracijoje (2014 m. lapkričio – 2015 m. liepos mėn.) priskaičiuoto darbo užmokesčio „ant popieriaus“ suma sudaro 9968,27 Eur, t. y. didesnė negu ieškovės prašoma priteisti suma 9494,38 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 19 d. pažymoje, kurioje vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, t. y. skaičiuojama priskaičiuoto darbo užmokesčio (iki mokesčių sumokėjimo) suma, sprendžia, kad teisės aktų reikalavimus atitinkantis 9 vidutinių tarnautojų darbo užmokesčių apskaičiavimo būdas yra toks, kai sumuojamas priskaičiuotas darbo užmokestis, o ne išmokėtos sumos. Viršijus 9 vidutinių darbo užmokesčių ribą ir norint taikyti neribotą atsakovo civilinę atsakomybę, turi būti konstatuota, kad žala padaryta tyčia. Šiuo atveju atsakovas yra padaręs tyčinius veiksmus (tyčinį nusikaltimą), iš šių tyčinių veiksmų kilo žala aplinkai, todėl net pareiškėjo reikalavimui viršijus 9 mėnesių atsakovo atlyginimų sumą, nebūtų pagrindo mažinti pareiškėjos prašomos sumos.

Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma 9494,38 Eur neviršija įstatymais ribojamos atsakovo 9 vidutinių darbo užmokesčių sumos, kuri šiuo atveju sudaro 9968,27 Eur, be to žala padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais. Taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas yra įvykdytas Varėnos rajono savivaldybės administracijai 2015-12-31 9494,38 Eur sumą sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą ir tai yra patvirtinta pareiškėjo pridėtu mokėjimo dokumentu, todėl visa apimtimi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis numatanti atlyginusio kito asmens padarytą žalą asmens teisę į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Konstatuotina, kad šiuo atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas iš atsakovo regreso tvarka priteisti pareiškėjo reikalaujamą 9494,38 eurų sumą, kuria buvo atlyginta žala aplinkai.

Kadangi Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1766-402/2015, kurioje atsakovas J.A.B. dalyvavo kaip trečiasis asmuo bei 2015 m. gegužės 28 d. sprendime yra pasisakyta, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (žala, išreikšta pinigais (nuostoliai) ir kt.), todėl teismas šioje byloje iš naujo nenustatinėja ir nekeičia žalos dydžio, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas kaip 9494,38 Eur suma. Atitinkamai atsakovo teismui pateikti rašytiniai dokumentai, t. y. jo medicinos dokumentų išrašas, pažyma apie šeimos sudėtį, pažyma apie Sodros išmokėtas išmokas, nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjo pareiškimo reikalavimo ar jį tenkinti iš dalies. Be to, atsakovas padarė tyčinius veiksmus (tyčinį nusikaltimą), iš šių tyčinių veiksmų kilo žala aplinkai, todėl šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 str. 3 dalis atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma. Pažymėtina, kad visiškam žalos atlyginimui taikyti, kai konstatuojama darbuotojo tyčia padarius žalą, svarbu įvertinti tik kaltės, kuria padaroma žala, formą ir nereikšminga tyčios rūšis – tiesioginė ar netiesioginė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011).

Kadangi Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendime žala buvo nustatyta atsižvelgiant ir motyvuotai pasisakant dėl aplinkybių, kad atsakovas atsodino iškirstą mišką, kad praėjus keliems metams iškirsto miško sklypo statusas ir situacija pasikeitė, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl iškirsto miško atsodinimo, kuris kainavo 1090,82 Eur sumai, aplinkybė, kad miško plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 buvo išimtas iš valstybinių miškų ploto, o sklype, kuriame buvo iškirsti medžiai, pagal planą numatyta netgi statinių statyba, nesudaro jokio pagrindo persvarstyti ir pakeisti nustatytą žalos dydį, nes kaip jau minėta šiame sprendime, 9494,38 eurų žalos dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atsakovo argumentas, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos didelis neatsargumas yra pagrindas prašomą priteisti žalos dydį sumažinti ne mažiau kaip 50 procentų neturi teisinės reikšmės, kadangi žala yra padaryta ir atlyginta būtent aplinkai, o ne pareiškėjai. Pareiškėjai, tik kaip institucijai įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje) nustatyta tvarka ir pagrindais kyla prievolė atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, numatant įstatyminius pagrindus atlygintą žalą vėliau išsiieškoti regreso tvarka.

Kadangi atsakovas prašė išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, o pareiškėjas tam neprieštaravo, teismas, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį sprendžia, kad yra pagrindas sprendimo įvykdymą išdėstyti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gaunama senatvės pensija yra 371,59 Eur per mėnesį, jis gyvena su sutuoktine, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis atsiliepime sutiko 831 Eur sumą sumokėti per 3 mėnesius (po 277 Eur per mėnesį), sprendimo įvykdymas išdėstomas 36 mėnesių laikotarpiui mokant po 263,73 Eur per mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 284 straipsnio 1 dalimi teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J.A.B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui Varėnos rajono savivaldybės administracijai naudai 9494,38 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 38 ct) žalos atlyginimo regreso tvarka.

Sprendimo įvykdymą J.A.B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išdėstyti 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 263,73 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 73 ct). Pirmąją įmoką sumokėti per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, o likusias įmokas toliau mokėti kas mėnesį iki einamojo mėnesio 30 d.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą