Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei G. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors du kartus jai buvo tinkamai įteikta.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad pritaria ieškovo ieškiniui, nes jis atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. A. ir atsakovė G. A. 1998 m. lapkričio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (registracijos įrašo Nr. 351) (b.l. 6). Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes jis susirado kitą moterį, 2012 m. liepos mėn. paliko šeimą ir išvyko gyventi pas ją į Maišiagalos mstl., Vilniaus raj. Teismo nuomone, ieškovo parodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis buvo neištikimas atsakovei. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas tenkina ieškovo ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos (CK 3.174 straipsnis) nustatymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė turi dvi nepilnametes dukras – I. A., gim. 1999 m. kovo 23 d., ir B. A., gim. 2000 m. vasario 7 d. (b.l. 7-9). Ieškovei ir atsakovui nutraukus santuoką būtina nustatyti vaikų gyvenamąją vietą.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.

Ieškovas ieškiniu prašė dukrų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad su dukromis bendrauja. Išvadą teikianti institucija neprieštaravo bylos šalių nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove (b.l. 20). Išvadoje nurodyta, kad atsakovė taip pat sutiko, jog dukros augtų su ja. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo reikalavimas nustatyti, jog nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta yra su atsakove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl vaikų išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš jo dukrų išlaikymui po 250 Lt per mėnesį kiekvienai nuo ieškinio padavimo dienos iki dukrų pilnametystės. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra tokia pati, kadangi jie abu neturi jokio nekilnojamojo turto, automobilių (b.l. 10, 11). Ieškovas yra neįgalus (b.l. 12), gauna 270 Lt dydžio šalpos pensiją (b.l. 13) ir 789,42 Lt darbo užmokestį (b.l. 14). Ieškovo teigimu, atsakovė dirba ir taip pat gauna minimalų darbo užmokestį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį ir tėvų galimybes išlaikyti vaikus, ieškovo prašoma priteisti suma dukrų išlaikymui nėra didelė ir minimaliai atitinka vaikų poreikius, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 250 Lt dydžio išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai kas mėnesį.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė jokių nekilnojamųjų daiktų ir automobilių neturi (b.l. 10, 11). Kilnojamuosius daiktus ir namų apyvokos daiktus jie pasidalino. Jokių žinomų kreditorių neturi, todėl turto padalijimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas, nes nėra ką dalyti.

Ieškovas nereikalauja išlaikymo iš atsakovės.

Ieškovas sutinka, kad atsakovei po santuokos nutraukimo liktų santuokinė pavardė, todėl jai paliekama santuokinė pavardė – Adameitienė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 straipsniais, 282 str. 2 d. 1 p., 384-385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1998 m. lapkričio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (registracijos įrašo Nr. 351), nutraukti dėl sutuoktinio A. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę: Adameitienė.

Priteisti I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1999 m. kovo 23 d., ir B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2000 m. vasario 7 d., iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą 250 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. liepos 29 d.

Nepilnamečių vaikų šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaikų pilnametystės paskirti jų motiną G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri priteistą vaikams išlaikymą tvarkys uzufrukto teise.

Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina G. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.