Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. S., ieškovės atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovui E. M. (E. M.), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui E. M. (E. M.) dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad šalims gyvenant kartu nesusituokus, (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. S., kurią atsakovas pripažino, tačiau būti įrašytas tėvu vaiko gimimo liudijime, atsisakė. Su atsakovu kartu gyveno pas jo tėvus dar iki dukros gimimo. Santykiai su atsakovu nutrūko, kadangi dėl požiūrio į šeimos vertybes, dažnai kildavo ginčai, todėl dukrai gimus, po dviejų savaičių ieškovė su dukra išsikraustė gyventi pas savo motiną. Atsakovas dukra domėjosi, ją lankė apie vienerius metus, tačiau išlaikyti nepadėjo visiškai. Nuo 2015 m. balandžio mėnesio šalys gyvena atskirai.

4. Pasisakydama dėl išlaikymo, ieškovė paaiškina, jog dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, taip pat lanko ir papildomo ugdymo būrelius: šokių būrelį (per mėnesį reikia mokėti 150 Eur), baseiną (reikalinga speciali apranga). Ieškovės teigimu, dukros poreikiai atitinka bendraamžių poreikius, kaip ir visiems vaikams, reikalinga skirti pinigines lėšas vaiko sveikatos priežiūrai, stomatologui, todėl vaiko išlaikymui per vieną mėnesį vidutiniškai reikalinga ne mažesnė kaip 750 Eur suma, todėl iš atsakovo priteistina išlaikymo vaikui suma (350 Eur/mėn.) yra būtina.

6. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė paaiškina, jog atsakovas vaiko išlaikyti nepadėjo nuo jo gimimo. Dukters išlaikymui pagal įstatymą, vaiko tėvas yra skolingas 10 800 Eur (36 mėn. x 300 Eur). Išlaikymo vaikui įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja po 300 Eur/mėn., kadangi iki šių metų dukra nelankė šokių būrelio.

7. Taip pat ieškovė nurodo, jog vaiko tėvui, atsakovui E. M. su vaiku nebendraujant visiškai ir noro bendrauti nereiškiant, bendravimo su vaiku tvarka nenustatytina. Atsakovui pareiškus norą su dukra bendrauti, ieškovė nurodo tam neprieštarausianti.

8. Atsakovas E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

10. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei prašė jį tenkinti. Reikalavimo dėl tėvystės nustatymo ieškovė atsisakė, kadangi atsakovas tėvystę pripažino, bei pateikė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje L. S. tėvu įrašytas E. M. (atsakovas).

11. Papildomai ieškovė paaiškino, jog dėl išlaikymo į tėvą nesikreipė, jo nematė, neieškojo. Vaikui gimus, su atsakovu šiek tiek pagyveno, bet po savaitės išsiskyrė. Tėvas dukrai išlaikymo niekada neteikė. Pirmus metus dar ateidavo, vežimėlį pavežiodavo. Vaiku ieškovei rūpintis padėjo jos mama. Taip pat ieškovė nurodė, jog vaikas lanko baseiną, moka po 30 Eur/mėn. už autobusą, be to, reikalingi maudymosi kostiumėliai, akiniai. Už šokių būrelį moka po 50 Eur/mėn., tačiau reikalingos ir papildomos išlaidos (rūbams – apie 50 Eur per metus, taip pat varžyboms ir pan.). Ieškovės teigimu, jos sveikata normali, nuo 2022 m. gruodžio mėnesio įsidarbino ir gauna apie 1 200 Eur/mėn. atlyginimą (atskaičius mokesčius).

13. Vertindamas ieškovės nurodytas sumas, kas mėnesį reikalingas dukters poreikių tenkinimui (drabužiams, avalynei – 90 Eur; sveikatos priežiūrai – 50 Eur; kultūros ir švietimo renginiams – 30 Eur; mokyklos reikmėms – 30 Eur; higienos priemonėms – 40 Eur; komunaliniams mokesčiams – 90 Eur; interneto ir telekomunikacijų paslaugoms – 20 Eur; atostogoms – 40 Eur; transporto paslaugoms – 6 Eur; pramogoms, laisvalaikiui – 20 Eur) atsakovas nurodė, jog tokios išlaidos yra protingos. Dėl išlaidų papildomam ugdymui atsakovas nurodė, jog mano, kad turėtų pakakti 100 Eur/mėn.

14. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog mergaitė niekada negyveno su tėvu, tad neprieštarauja dėl gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo (350 Eur/mėn.) ir išlaikymo įsiskolinimo (10 800 Eur) tarnybos atstovė nurodė, jog augant dukrai, visa našta teko mamai. Teismas ieškinio reikalavimus turėtų spręsti atsižvelgiant į mergaitės interesus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį dydį, lankomas veiklas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvystės nustatymo

15. Kreipdamasi į teismą su ieškiniu, ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra dukters L. S. tėvas. Teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė, kad ieškinio šioje dalyje atsisako. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas geruoju pripažino tėvystę ir pateikė teismui Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje L. S. tėvu įrašytas atsakovas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovės pareikštas dalies ieškinio reikalavimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar viešo intereso, todėl priimamas ir tenkinamas. Patenkinus ieškovės prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, civilinė byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukiama.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

18. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

19. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su motina, Tarnyba tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, atsakovas taip pat su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinys yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečio vaiko L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. S., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

20. Ieškovė ieškiniu prašė nepilnamečio vaiko naudai priteisti 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukra sulauks pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir jas pervedant į ieškovės sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog tokio dydžio išlaikymo vaikui teikti negali, kadangi gaunamos pajamos yra nedidelės, be to, turi sveikatos problemų.

21. Teisės aktuose yra įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi orientaciniais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė kiekvienam vaikui negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (633,20 Eur atskaičius mokesčius). Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (šiuo metu 85,70 Eur) ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tai reiškia, kad esant vienodai tėvų turtinei padėčiai minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turėtų skirti bent po 275 Eur vaikui.

22. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

25. Ieškovės teigimu, didesnes nei orientacinis dydis išlaidas dukters išlaikymui sudaro dukters lankomi būreliai, t. y. šokiai ir baseinas. Prie ieškinio pridėtoje dukters poreikių lentelėje nurodoma, jog šių poreikių tenkinimui reikalinga 150 Eur/mėn. suma. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog baseinui ji kas mėnesį išleidžia 30 Eur (autobusui, vežančiam vaikus į baseiną, apmokėti) bei keletą kartų per metus perka maudymosi kostiumėlį, akinius, šlepetes ir pan., kas reikalinga baseinui. Tuo tarpu už šokių būrelį kas mėnesį moka 50 Eur, taip pat apie 50 Eur per metus (apie 4,20 Eur/mėn.) išleidžia šokių rūbams, be to, dukra dažnai dalyvauja varžybose, konkursuose, už kuriuos taip pat tenka mokėti. Tačiau konkrečių sumų, kurias ji išleidžia papildomai šiam dukters užsiėmimui, ieškovė tiksliai nenurodė, įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti periodinio išlaikymo suma dukters papildomam ugdymui mažintina iki 100 Eur/mėn.

26. Kitos ieškovės nurodytos dukters poreikių tenkinimui reikalingos sumos, teismo vertinimu, yra racionalios, pagrįstos. Be to, jų suma neviršija teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio dydžio, todėl ieškovė, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, netgi neturi pareigos jo įrodinėti.

27. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas dukros būreliams sumažintas nuo 150 iki 100 Eur/mėn., atitinkamai ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo periodinio išlaikymo suma mažintina 50 Eur (100 Eur / 2 tėvų), priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 300 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. lapkričio 24 d.) iki dukters pilnametystės, pervedant išlaikymo lėšas į ieškovės nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

28. Ieškovei išaiškintina, jog išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnametės dukters interesams (CK 3.203 straipsnis).

29. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, ieškovė paskirtina vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

30. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

31. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės L. S. naudai už 36 mėnesių laikotarpį.

32. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog išlaikymo dukrai prašomu laikotarpiu neteikė, prie jos poreikių tenkinimo visiškai neprisidėjo.

33. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, jog atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, tačiau nesutinka su reikalaujama suma (atsakovo manymu, ji per didelė).

34. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 300 Eur/mėn., nurodo, jog iki šių metų (į teismą kreipėsi 2022 m. lapkričio 24 d.) dukra nelankė šokių būrelio.

35. Pažymėtina, jog pasisakydama dėl dukters poreikių, ieškovė nurodė, jog jos dukra jokių specialių poreikių neturi, ji yra normalus vaikas. Taigi, didesnių nei orientacinis išlaikymo dydis poreikių ieškovė neįrodinėjo. Todėl, apskaičiuojant išlaikymo sumą, teismas vadovaujasi anksčiau aptartoje teismų praktikoje nustatytu ir atitinkamais metais buvusiu orientaciniu išlaikymo dydžiu.

36. Apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą už 2019 m., vertintina tai, jog 2019 metais minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) buvo 555 Eur, MMA atskaičius mokesčius – 395,77 Eur, o vaiko pinigai – 50 Eur. Taigi orientacinis išlaikymo dydis, kurį turėjo mokėti kiekvienas iš tėvų buvo 173 Eur/mėn. 2020 metais MMA buvo 607 Eur, atskaičius mokesčius – 447,23 Eur, vaiko pinigai – 60 Eur, taigi orientacine suma, tenkančia vienam iš tėvų, buvo apie 194 Eur. 2021 metais MMA – 642 Eur, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur, vaiko pinigai – 70 Eur, taigi vienam iš tėvų tenkanti suma, kurios nereikia įrodinėti 2021 metais buvo 200 Eur. 2022 metais MMA buvo 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur, vaiko pinigai – 73,50 Eur. Taigi orientacinis dydis 2022 metais buvo 230 Eur/mėn. iš vieno tėvo vienam vaikui.

37. Ieškovė į teismą kreipėsi 2022 m. lapkričio 24 d., taigi išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2019 m. lapkričio 24 d.: 2019 m. įsiskolinimas – 208 Eur (173 Eur (1 mėnuo) + 35 Eur (6 dienos)), 2020 m. įsiskolinimas – 2 328 Eur (194 Eur x 12 mėn.), 2021 m. įsiskolinimas – 2 400 Eur (200 Eur x 12) ir 2022 m. įsiskolinimas – 2 484 Eur (230 Eur x 10 mėn + 184 Eur (24 dienos)). Iš viso išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7 420 Eur.

38. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu išlaikymo dukrai neteikė visiškai, darytina išvada, jog iš atsakovo priteistina visa išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 24 d. sudaro 7 420 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-22-T-04366. Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pateikta pažyma dėl 396,67 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

41. Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. reikalavimas dėl periodinio išlaikymo tenkintas 86 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas 69 proc., taigi vidutiniškai tenkinta 78 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 309,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (396,67 x 78 proc.).

42. Taip pat iš atsakovo priteistinas 248 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, t. y. už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 81 Eur (300 x 12 x 3 proc. x 75 proc. kreipiantis elektroninių ryšių priemonėms) bei 167 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (7 420 x 3 proc. x 75 proc. kreipiantis elektroninių ryšių priemonėms). Be to, byloje taip pat patirta 13,28 Eur pašto išlaidų, t. y. bendrai valstybės naudai priteistina 261,28 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas, taip pat priteistina 309,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės L. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (trys šimtai eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. lapkričio 24 d.) iki L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – ieškovei L. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 7 420 Eur (septyni tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 309,40 Eur (trys šimtai devyni eurai 40 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 261,28 Eur (du šimtai šešiasdešimt vienas euras 28 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priimti ieškovės L. S. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo atsakovui E. M. dėl tėvystės nustatymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo šioje dalyje.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.