- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- 2-71-854/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00238-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto A. N. įmonės nemokumo administratoriaus R. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas leisti nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės individualios įmonės savininkės turtą, priimtos likviduojamos dėl bankroto A. N. individualios įmonės bankroto byloje, suinteresuotas asmuo – A. N.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi A. N. įmonei (toliau – įmonė) iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 13 d., nemokumo administratoriumi paskirtas R. N. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. 2025 m. lapkričio 19 d. gautas įmonės nemokumo administratoriaus R. N. prašymas leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkei A. N. priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms padengti.
3. Prašyme nurodyta, kad 2025 m. birželio 10 d. įvyko pirmasis įmonės kreditorių susirinkimas, kurio metu patvirtinta įmonės turto pardavimo tvarka, tačiau iki dabar joks turtas nebuvo realizuotas. Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną įmonei priklausančio ilgalaikio turto balansinė vertė siekė 36 905,75 Eur. Realizavus visą ilgalaikį įmonės turtą (automobilį–maisto vagonėlį, virtuvės ir kavinės įrangą, kompiuterį ir telefonus), tikėtina gauti apie 18 000 Eur. Nors įmonės balanse buvo nurodyti skolininkai, paaiškėjo, kad įmonė jų neturi. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino kreditorių sąrašą, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 306 290,67 Eur, todėl akivaizdu, kad įmonės turto nepakaks visiems įsipareigojimams padengti. Administratorius informavo įmonės savininkę A. N. ir kreditorius apie galimybę sudaryti taikos sutartį ar inicijuoti restruktūrizavimą, tačiau atsakymų ir pasiūlymų negavo. Be to, įmonės savininkė finansiškai nepajėgi sudaryti taikos sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės turto nepakanka kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti ir nėra galimybių sudaryti taikos sutarties ar inicijuoti restruktūrizavimo, būtina nukreipti išieškojimą į įmonės savininkei priklausantį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymo leisti nukreipti išieškojimą į A. N. turtą netenkino.
5. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartimi atmestas ankstesnis nemokumo administratoriaus prašymas leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą, įskaitant bendrąją jungtinę nuosavybę. Prašymas atmestas dėl to, kad administratorius netinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 79 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą – savininkę ir kreditorius apie galimybę sudaryti taikos sutartį ar inicijuoti restruktūrizavimą informavo ne raštu, o žodžiu.
6. Pakartotinai kreipdamasis į teismą, administratorius nurodė, kad 2025 m. spalio 24 d. raštu informavo įmonės savininkę ir kreditorius, pateikė taikos sutarties projektą, duomenis, patvirtinančius, kad minėtas projektas buvo išsiųstas, tačiau negavo savininkės atsakymo ar kreditorių pasiūlymų.
7. Teismas konstatavo, kad JANĮ 79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvius apie jų teisę sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimą per 30 dienų nuo bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo yra imperatyvi ir negali būti vykdoma pavėluotai. Kadangi pasiūlymas įmonės savininkei buvo išsiųstas praėjus beveik metams po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjimo, laikyta, kad administratorius šios pareigos tinkamai neįvykdė, todėl nebuvo tinkamai įvykdyta būtina išankstinė sąlyga, leidžianti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės asmeninį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Įmonės nemokumo administratorius R. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkei A. N. priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms padengti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nemokumo administratoriaus teigimu, JANĮ 79 straipsnio 2 dalyje numatytas tikslas – suteikti galimybę ginčą išspręsti taikiai – faktiškai buvo pasiektas, o teismas nepagrįstai suabsoliutino formalaus termino reikšmę ir apribojo kreditorių galimybę patenkinti reikalavimus iš įmonės savininkės turto, taip nukrypdamas nuo bankroto proceso tikslų, kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros bei neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens atsakomybės esmės.
11.2. Įmonės savininkė dar iki bankroto bylos iškėlimo dėl finansinių galimybių stokos nusprendė neteikti įmonei finansinės pagalbos ir įpareigojo įmonės direktorių L. N. inicijuoti nemokumo procedūras, dėl to ji nebūtų galėjusi prisidėti prie įmonės restruktūrizavimo inicijavimo ar taikos sutarties sudarymo. Be kita ko, kreditoriai nepateikė sutikimo ar pasiūlymo svarstyti įmonės bankroto procesą baigti taikos sutartimi. Įmonės direktorius, vadovaudamasis JANĮ 8 straipsnio 2 dalimi, taip pat informavo kreditorius apie galimybę sudaryti susitarimus dėl pagalbos, tačiau pasiūlymų nebuvo gauta.
11.3. Savininkės informavimo apie galimybę sudaryti taikos sutartį ar inicijuoti restruktūrizavimą momentas neturi esminės reikšmės, nes ji objektyviai nebuvo finansiškai pajėgi tuo pasinaudoti, o kreditoriai taip pat neparodė iniciatyvos. Be to, savininkė buvo informuota apie teismo procesą, tačiau jame nedalyvavo, nepateikė atsiliepimų į nemokumo administratoriaus prašymą leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su nemokumo administratoriaus argumentais dėl savininkės informavimo momento ir jos finansinių galimybių padengti kreditorių finansinius reikalavimus vertinimo. Nemokumo administratorius negali prielaidomis pateisinti įstatymo jam nustatytų pareigų nevykdymo. Teigia, kad nemokumo administratorius, išsiųsdamas pasiūlymą sudaryti taikos sutartį praėjus beveik vieneriems metams po nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo, netinkamai įvykdė įstatyme numatytą pareigą. Nemokumo administratorius neginčija aplinkybės, kad per įstatyme nustatytą terminą neinformavo įmonės savininkės ir kreditorių apie jų teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą
15. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ši ypatinga teisinė padėtis lemia tokios įmonės bankroto proceso ypatumus, taip pat ir kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (individualios įmonės savininkas), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, pažymėjo, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-823/2021).
17. Nagrinėjamu atveju individualios įmonės savininkės subsidiarios prievolės atsiradimo klausimas kilo įmonei bankrutuojant – nemokumo administratoriui individualios įmonės bankroto byloje pateikus prašymą leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą, taigi ginčui spręsti taikytinas specialusis nemokumo procesus reglamentuojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas.
18. JANĮ 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo informuoti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvius apie jų teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimą.
19. Byloje nustatyta, kad bankroto byla įmonei iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi, Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 27 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pranešimai dėl taikos sutarties ir restruktūrizavimo proceso galimybės bankroto byloje kreditoriams, įmonės direktoriui (elektroniniu paštu) ir įmonės savininkei (registruotu paštu) buvo išsiųsti 2025 m. spalio 24 d., vadinasi, praleidus JANĮ 79 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės padarė išvadą, kad ši aplinkybė yra savaime pakankama kliūtis leisti nukreipti išieškojimą įmonės savininkės turtą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
20. JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis). Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto (JANĮ 88 straipsnio 1 dalis). Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtą parduoda nemokumo administratorius, vadovaudamasis mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) šio skirsnio nuostatomis, reguliuojančiomis turto pardavimą (to paties straipsnio 2 dalis).
21. Iš esmės panašus teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant atitinkamas ĮBĮ nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
22. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalis numatė, kad administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti; teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis).
23. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad šiuo atveju aktualioje turto realizavimo stadijoje teismas sprendžia tik dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą egzistavimo, t. y. 1) aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, 2) vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Šias sąlygas nustatęs bei atitinkamai įvertinęs, teismas leidžia arba neleidžia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-450/2019; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019; 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1358-881/2019; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1114-1120/2021).
24. Iš bylos duomenų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, išnagrinėjęs nemokumo administratoriaus pakartotinį prašymą dėl leidimo išdavimo, konstatavo, jog įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti. Ši teismo išvada iš esmės buvo grindžiama tuo, kad įmonės bankroto procedūros trunka beveik metus, per šį laikotarpį įmonė su kreditoriais neatsiskaitė, todėl įmonės finansinė padėtis išlieka sunki ir jokio realaus atsiskaitymo su kreditoriais neįvyko. Be kita ko, nenustatyta, kad įmonė galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes ir nustatė, kad įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, situacija, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, išliko nepakitusi. Taigi pirmoji sąlyga leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės A. N. turtą egzistuoja. Toliau vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl antrosios sąlygos, būtinos teismui sprendžiant dėl galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, (ne)buvimo.
25. Sisteminė ir teleologinė aukščiau aptartų JANĮ ir IBĮ nuostatų analizė lemia išvadą, kad teismas priima nutartį nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turtą, įskaitant ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, jeigu: 1) iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo įmonės savininkas ir jos kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie galimybę sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimo procesą ir 2) nepavyko susitarti dėl taikos sutarties sudarymo. Toks aiškinimas atitinka taikos sutarties sudarymo bankroto procese tikslą – prioretizuojamą galimybę išsaugoti ekonomiškai gyvybingą juridinį asmenį ir(ar) užtikrinti kreditorių interesų patenkinimą efektyvesniu būdu nei likviduojant bankroto proceso metu.
26. Kaip minėta, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo informuoti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvius apie jų teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimą (JANĮ 79 straipsnio 2 dalis). Remiantis šia nuostata, nemokumo administratorius turi pareigą per įstatyme nustatytą terminą tinkamai informuoti individualios įmonės savininką apie jo teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Šios pareigos įgyvendinimas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, pavyzdžiui nemokumo administratoriaus pateikto siūlymo įmonės savininkui kopija, siūlymo įteikimą patvirtinantys dokumentai, įmonės savininko sutikimas ar atsakymas bei kiti su tuo susiję dokumentai. Rašytiniai įrodymai turi patvirtinti realius nemokumo administratoriaus veiksmus, kuriais buvo siekiama tinkamai informuoti įmonės savininką apie galimybę sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti įmonės restruktūrizavimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sutinkama, kad įstatymas numato imperatyvią sąlygą, kuri turi būti įvykdyta tam, kad į įmonės savininko turtą apskritai galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, t. y. turi būti pateikti įrodymai, jog tokį siūlymą gavo abi potencialios taikos sutarties šalys – įmonės savininkas ir jos kreditoriai. Aplinkybė, ar ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje (JANĮ 79 straipsnio 2 dalyje) numatyta pareiga buvo įgyvendinta, yra svarbi teismui sprendžiant dėl galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, todėl ji turi būti nustatyta ne formaliai, o įvertinus visus faktinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-273-516/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1114-1120/2021).
27. Taigi, nemokumo administratoriaus pareiga informuoti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvius apie jų teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimą yra imperatyvi, tačiau ji nėra savitikslė – tokiu reglamentavimu siekiama, kad labiausiai suinteresuoti procesu subjektai realiai apsvarstytų galimybę baigti bankroto procesą kuo efektyvesniu būdu. Pažymėtina, kad net ir pradėjus bankroto procedūras, lieka galimybė bankroto bylą nutraukti, toliau nemokumo problemas spręsti restruktūrizavimo būdu ar sudaryti taikos sutartį, kurios sudarymo tvarka bankroto procese nustatyta JANĮ 80 straipsnyje. Įstatymo leidėjo valią suteikti prioritetą bankroto proceso pabaigai taikos sutartimi patvirtina tai, kad JANĮ nebenustato draudimo svarstyti ir teismui tvirtinti taikos sutartį net ir pripažinus įmonę likviduojama dėl bankroto, o tai taip pat atitinka jau minėtus taikos sutarties sudarymo bankroto procese tikslus.
28. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, vertindamas taikos sutarties nesudarymo aplinkybes, nustatė, kad nemokumo administratorius pasiūlymą įmonės savininkei išsiuntė 2025 m. spalio 24 d., t. y. praėjus beveik metams nuo 2024 m. lapkričio 13 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, ir konstatavęs, jog buvo praleistas JANĮ 79 straipsnio 2 dalyje nustatytas 30 dienų terminas, laikė, jog antroji sąlyga nebuvo tinkamai įgyvendinta. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
29. Aptariamos nemokumo administratoriaus pareigos įgyvendinimą teismas turi vertinti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į taikos sutarties nesudarymo arba restruktūrizavimo neinicijavimo aplinkybes, kurios leistų įsitikinti, kad buvo užtikrintas įmonės savininko dalyvavimas bankroto procese ir jo teisių įgyvendinimas, prieš išsprendžiant klausimą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į jo turtą, įskaitant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
30. Šios bylos duomenys patvirtina, kad nemokumo administratorius 2025 m. spalio 24 d. registruotu paštu išsiuntė įmonės savininkei A. N. pasiūlymą sudaryti taikos sutartį ir šios sutarties projektą arba inicijuoti restruktūrizavimo procesą įmonės bankroto byloje. Patikrinus siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ interneto svetainėje, nustatyta, kad siunta 2025 m. lapkričio 11 d. buvo įteikta gavėjui. Duomenų apie A. N. atsakymo į pateiktą pasiūlymą gavimą byloje nėra. A. N. šiuo klausimu išliko pasyvi, atsiliepime į atskirąjį skundą dėl vertinamos teismo nutarties taip pat nenurodo apie ketinimus (juolab realius) teise sudaryti taikos sutartį pasinaudoti.
31. Nors nagrinėjamoje byloje susiklostė teisiškai ydinga situacija, kadangi pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo buvo išsiųstas pavėluotai ir jau po nutarties įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, JANĮ 79 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas negali būti vertinamas formaliai, kaip savaime užkertantis kelią spręsti klausimą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, nes taip dėl nemokumo administratoriaus klaidos būtų paneigta subsidiarioji neribotos civilinės atsakomybė, pažeisti įmonės kreditorių interesai ir nemokumo procese vyraujantys skaidrumo bei efektyvumo principai.
32. Atsižvelgdamas į taikytiną teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi teismų praktikoje suformuluotos sąlygos nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės A. N. turtą. Nemokumo administratorius įvykdė pareigą informuoti įmonės savininkę apie teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį ar inicijuoti restruktūrizavimą, jo siųsti dokumentai buvo jai įteikti, tai patvirtina, kad nemokumo administratorius realiai informavo įmonės savininkę apie alternatyvias įmonės bankroto bylos baigties galimybes. Įmonės savininkės elgesys vertintinas kaip pasyvus: ji žinojo apie vykstantį bankroto procesą, jai buvo įteiktas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį (ir šios sutarties projektas) arba inicijuoti restruktūrizavimo procesą įmonės bankroto byloje, tačiau ji neatsiliepė į nemokumo administratoriaus pasiūlymą, be kita ko, atsiliepime į nagrinėjamą atskirąjį skundą nenurodė teisinių ir faktinių argumentų, kurie paneigtų sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į jos turtą egzistavimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad taikos sutarties nesudarymas ar restruktūrizavimo proceso neinicijavimas buvo nulemtas pačios A. N. pasyvaus elgesio ir(ar) valios tam nebuvimo, o pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos dėl taikos sutarties nesudarymo aplinkybių, nelaikytinos teisingomis.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad sąlygos, reikšmingos sprendžiant dėl leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės turtą, egzistuoja, dėl to yra pagrindas tenkinti nemokumo administratoriaus prašymą ir leisti nukreipti išieškojimą į A. N. turtą, įskaitant ir turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, aktualias sprendžiant klausimą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, neįvertindamas jų esminės paskirties ir teisinio tikslo, dėl to buvo paneigta sąlyga vykti veiksmingam įmonės bankrotui, užtikrinant įmonės kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas apelianto atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas nemokumo administratoriaus prašymas nukreipti išieškojimą į A. N. įmonės savininkei A. N. priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti teisės aktų nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. N. įmonės savininkės A. N. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
35. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti iš nemokumo administratoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratoriaus pateiktas atskirasis skundas patenkintas, suinteresuoto asmens prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinamas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti teisės aktų nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. N. įmonės savininkės A. N. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.