- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- e2-285-884/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01782-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- R. N., G. N.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. N. ir G. N. ieškinį atsakovui V. B. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai prašė nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 91 m2 ploto kelio servitutą pagal 2023 m. liepos 19 d. Š. V. parengtą žemės sklype numatomo servituto nustatymo schemą (toliau - ir Servituto schema), plane pažymėtą indeksu S, suteikiant teisę keliu važiuoti transporto priemonėms, varyti galvijus ir naudotis pėsčiųjų taku, nustatyti kelio servituto mokestį, mokamą vienkartine įmoka, kurios dydis 1500 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai nuosavybės teisėmis valdo 0,3209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, šis jų žemės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiu 1,2892 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio, atsakovo sklypas taip pat ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatve). Nuo šio kelio į atsakovo žemės sklypą suformuota nuovaža patekimui į antraeilius ūkių vidaus kelius, nuovaža pasibaigia ties atsakovo žemės sklypu, todėl ieškovai per ją negali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą. Ieškovai jiems priklausančiame žemės sklype nori statytis gyvenamąjį namą, o prie jo turi būti suformuotas privažiavimas. Vienintelė vieta, per kurią ieškovai gali patekti prie savo sklypo yra būtent per nuovažą nuo kelio (duomenys neskelbtini), kuri pasibaigia ties atsakovo žemės sklypu. Pagal Servituto schemą patekimas į ieškovų žemės sklypą numatomas nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje (kelyje (duomenys neskelbtini)) esančios nuovažos, pasibaigiančios ties atsakovo žemės sklypu, toliau tęsiasi per atsakovui priklausančio žemės sklypo pakraštį palei kelią ir užima 91 m2 ploto. Tokiu servitutu būtų išlaikytas tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumas. Servitutas būtų nustatomas žemės sklype, kurio paskirtis – žemės ūkio. Dėl servituto nustatymo atsakovo teisės į žemės sklypą nebūtų apribotos, nesikeistų žemės sklypo paskirtis, atsakovui nereikėtų atlikti jokių papildomų veiksmų įrengiant kelią, nes nuovaža jau įrengta, o kelią iki savo žemės sklypo įsirengtų ieškovai nustatyto servituto ribose. Servituto schema buvo pateikta susipažinti atsakovui, pasiūlyta nusistatyti servitutą bendru susitarimu, sumokant jam 1500 Eur vienkartinį mokestį. Atsakovo pasiūlė už servituto nustatymą sumokėti 8000 Eur vienkartinį mokestį, nurodydamas, kad nuovažos įrengimo kaina yra 14000 Eur (pagal 2023 m. balandžio mėnesio sąmatą), 3000 Eur žemės mokesčiai. Toks pasiūlymas ieškovams nepriimtinas dėl ekonominių priežasčių – prašomas servituto mokestis daugiau nei tris kartus viršija visą atsakovo žemės sklypo vertę ir yra nepagrįstas. Nuovaža yra valstybinėje žemėje, atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kiek jam kainavo šios nuovažos įrengimas ir ar jis šią nuovažą įrengė. Ieškovai neturi galimybių įrengti atskiros nuovažos į savo žemės sklypą, nes nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau - Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus. Pagal Reglamento 164 punkto reikalavimus, rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Prie atsakovo žemės sklypo esanti nuovaža skirta ne vienam asmeniniam atsakovo žemės sklypui, o patekimui į antraeilius ūkių vidaus kelius, ieškovai negali įrengti naujos nuovažos į savo sklypą, todėl privažiavimas į ieškovų žemės sklypą turi būti nustatytas atsakovo sklypo pakraščiu nuo nuovažos ties atsakovo žemės sklypu. Kitokio būdo patekti į ieškovų žemės sklypą nėra. Atsakovo žemės sklypo plotas yra 1,2892 ha, jo vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 2400 Eur. Ieškovai sutinka sumokėti 1500 Eur vienkartinę įmoką atsakovui, tai sudaro daugiau nei pusę žemės sklypo vertės ir padengia dalį nuovažos įrengimo sąnaudų bei dalį mokėtino žemės mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai vertina patirtas išlaidas už nuovažos įrengimą pagal 2023 metų balandžio mėnesio kainas, atsakovo prašoma priteisti kompensacija už servitutą per didelė, palieka atlygintinos kompensacijos dydį nustatyti teismui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovai netinkamai vertina esamą padėtį, nurodydami, kad neva tai jis kaltas dėl jų esamos padėties, tačiau į bylą nepateikė jokių pirminių žemės sklypo suformavimo ir įsigijimo dokumentų, iš kurių būtų galima vertinti ieškovų žemės sklypui suformuotą privažiavimą ir kokiu būdu ieškovai iki šiol patekdavo į savo žemės sklypą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais, ieškovai nepateikė teritorijų planavimo dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų žemės sklypui nustatytą susisiekimą. Ieškovai nepateikė duomenų, atstumų iki galimos kitos vietos nuovažai suformuoti, kad būtų galima traktuoti, jog ieškovams nėra jokių kitų galimybių.
Teikiamas situacijos planas (užsakovas J. B.), suruoštas (duomenys neskelbtini), patvirtintas ir suderintas su visomis institucijomis, įrodo, kad savo lėšomis būtų galima nuovažą įsirengti, dokumentas įrodo, kad nuosavomis, o ne valstybinėmis lėšomis yra įrengta nuovaža. Pagal lokalinę sąmatą nuovažos įrengimas kainuoja 13999,93 Eur, todėl ieškovai, norėdami naudotis nuovaža, turi prisiimi ir nuovažos įrengimo kaštus. Jeigu ieškovams tai atrodo per didelė suma, jie turi galimybę gretimuose sklypuose savo lėšomis nuovažą įsirengti ir nusistatyti servitutą su mažesnėmis sąnaudomis. Pateikta Servituto schema neatitinka tokiems planams keliamų reikalavimų, nes tėra nurodytas tik servituto plotas, tačiau nėra nurodytas servitutinio kelio plotis, ilgis, atstumai iki atsakovo nuovažos, atstumas iki kitos artimiausios nuovažos, galimybė patekti per kitus žemės sklypus. Net jeigu ir būtų visos sąlygos servituto nustatymui, ieškovų nurodoma kompensacija ir jos būdas yra netinkami savo dydžiu. Atlyginant nuostolius už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, atlyginami netiesioginiai savininko nuostoliai. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.D-705 atsakovo žemės sklypo dalies paskirtis pakeista iš žemės ūkio paskirties į komercinę ir vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos paskirtį, nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 35900 Eur. Ieškovai vadovaujasi žemės sklypo verte, kurią nurodo esant 2400 Eur, turint omenyje tikrąją vidutinę žemės sklypo rinkos vertę pagal minėtą įsakymą, reiktų proporcingai nustatyti ir kompensaciją. Ieškovų siūloma 1500 Eur kompensacija prie 2400 Eur vertės sudaro 62,5 proc. žemės sklypo vertės, esant 35900 Eur žemės sklypo vertei kompensacija turėtų būti 22437,50 Eur.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus, atstovas nurodė, kad ieškovai pirmiausia turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime nurodė, kad iš esmės institucija neprieštarauja, kad teismas nustatytų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 91 m2 ploto kelio servitutą pagal Servituto schemą, plane pažymėtą indeksu S, suteikiant teisę keliu važiuoti transporto priemonėmis, varyti galvijus ir naudotis pėsčiųjų taku. Už atsakovui priklausančiame sklype planuojamą nustatyti servitutą turi būti apskaičiuota ir mokama vienkartinė ar periodinė kompensacija, nes kelio servitutas tarnaujančiojo daikto savininkui neabejotinai sukels turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų bei nepatogumų.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai 2023 m. birželio 6 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2594 įsigijo 0,3209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas-1), kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Ieškovų Žemės sklypas-1 ribojasi su atsakovo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas-2).
9. Ieškovų atstovė nurodė, kad ieškovai Žemės sklypą-2 įsigijo iš R. G. ir J. G.. Iš liudytojų R. G. ir J. G. parodymų nustatyta, kad jie Žemės sklypą-2 buvo įsigiję iš P. B. 2016 metų vasarą, žemė buvo suarta, auginamos daržovės, pirkdami sklypą nesiaiškino dėl patekimo, nes buvo nuovaža. 2017 metais kreipėsi dėl sklypo paskirties iš žemės ūkio pakeitimo į gyvenamųjų pastatų, taip pat kad būtų suteiktas adresas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos specialistų gavo atsakovo telefono numerį, kad susisiektų su atsakovu dėl servituto, tačiau atsakovas atsakė ketinantis žemės sklypą parduoti, galėsią tartis su naujuoju savininku. Liudytojai nurodė, kad, atvažiavę automobiliu, palikdavo jį ant nuovažos, ir grioveliu palei atsakovo sklypą patekdavo į Žemės sklypą-1, paskutinius keletą metų iki pardavimo į sklypą nevykdavo, nusipirko butą ir patekimas į minėtą sklypą tapo nebeaktualus.
10. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. sausio 26 d. ir 2024 m. kovo 21 d. raštais pateiktos informacijos matyti, kad šiuo metu ieškovams priklausantis Žemės sklypas-1 buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Projektas), patvirtintame 1999 m. lapkričio 22 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1657 ,,Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Plungės rajone“ (toliau – Įsakymas Nr. 1657). Projekto ištraukoje Žemės sklypas-1 pažymėtas Nr. 1130-2 ir jis yra prie valstybinės reikšmės krašto kelio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvės). Įsakymo Nr. 1657 priedu Nr. 2 nustatyta, kad Projekte numeriu 1130 buvo suformuotos žemėnaudos S. B. (priedo Nr. 2 93 eilutė). Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad S. B. suteikta (perduota) 2,1200 ha žemės neatlygintinai, 0,5400 ha pirkta iš valstybės, iš viso 2,6600 ha: 0,3100 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis ieškovų žemės sklypas); 0,1900 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,6400 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,9800 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,5448 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, (duomenys neskelbtini), jam buvo suteikti du žemės sklypai - 0,3100 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,5448 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 23 d. potvarkio „Dėl žemės sklypo išskyrimo B. S., (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. B. išskirtas 5448 kv. m. žemės sklypas namų valdai prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir šis žemės sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini), 2006 m. balandžio 19 d. Žemės sklypo abrise pažymėtas Nr. 1130-1, iš karto už jo eina žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), besidriekiantis iki valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatve), ir tai yra ieškovams priklausantis Žemės sklypas-1. Paminėtus duomenis palyginus su (duomenys neskelbtini) kaimo suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų planu, tai atitinka indeksus „204“ ir „182“, šalia indekso „182“ esantis indeksas „25“ žymi atsakovui priklausantį Žemės sklypą-2, kuris ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr.164 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatve), nuo šio kelio į atsakovo žemės sklypą suformuota nuovaža, pasibaigianti ties atsakovo žemės sklypu, todėl ieškovai per nuovažą negali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą.
11. Iš akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ 2024 m. sausio 25 d. rašto nustatyta, kad įrengti nuovažą į Žemės sklypą-1 nuo kelio (duomenys neskelbtini) nėra juridinių galimybių, nes sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal Reglamento reikalavimus, pagal Reglamento 165 punktą krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neturi techninės galimybės patekti į savo žemės sklypą nuo krašto kelio (duomenys neskelbtini), taigi ieškovai į savo žemės sklypą gali turėti privažiavimą tik per kaimyninį žemės sklypą, t. y. atsakovui priklausantį Žemės sklypą-2. Nagrinėjamojoje byloje ieškovai siekia, jog į savo žemės sklypą jie turėtų privažiavimą servitutiniu keliu, kuris būtų nustatytas per minėtą atsakovui priklausantį žemės sklypą.
Dėl servituto nustatymo sąlygų
12. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
13. Iš ieškovų pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalims nepavyko susitarti dėl servituto nustatymo, todėl ieškovai pasirinko savo civilinių teisių gynimo būdą – kreipėsi dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Sprendimo 10 punkte aptarti duomenys patvirtina, kad ieškovai neturi privažiavimo prie savo žemės sklypo, todėl neturi galimybės tinkamai pagal paskirtį naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Taigi pagal bylos duomenis privažiavimas prie ieškovams priklausančio žemės sklypo galimas tik nustačius servitutą.
14. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovai nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos – nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos, aplink Žemės sklypą-1 (Projekte pažymėtas Nr. 1130-2) laisvos valstybinės žemės nėra, tikėtina, kad paskiriant S. B. žemės naudmenas, kurias sudarė namų valdos žemės sklypas (0,5448 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) ir šalia jo žemės ūkio paskirties sklypas (0,3100 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis ieškovų žemės sklypas)), nereikėjo spręsti patekimo į pastarąjį sklypą klausimo, kadangi savininkas buvo tas pats fizinis asmuo. Servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 22 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklėmis, pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovai servitutus administraciniu aktu privačios žemės sklypams nustato Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais: 1) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairioms transporto priemonėms privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 2) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotas (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; 3) žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą. Nė viena iš teisės aktuose nurodytų situacijų neatitinka šioje byloje sprendžiamo klausimo, todėl atsakovo argumentas, kad ieškovai nesikreipė su prašymo dėl servituto nustatymo į Nacionalinę žemės tarnybą, vertintinas kaip nepagrįstas.
Dėl kelio servituto vietos ir reikalavimo nustatyti servitutą pagal pateiktą planą teismo sprendimu
15. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas iš esmės pripažįsta, jog ieškovai neturi privažiavimo galimybės patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, tačiau nurodo, kad kelio servitutas turi būti nustatomas ne atsakovo žemės sklype, mano, kad ieškovai turėtų nusistatyti servitutą per žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų plane pažymėtą indeksu „204“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tokį teiginį atsakovas grindžia tuo, kad žemės sklypas „204“ priklausė S. B., o ieškovų Žemės sklypas-1 buvo dalis žemės sklypo, pagal Įsakymą Nr. 1657 paskirtą S. B., kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų (sprendimo 10 punktas), tai yra namų valdos sklypas. Kaip konkrečiai ieškovai galėtų nusistatyti kelio servitutą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovas nedetalizavo, apie alternatyvų servituto nustatymo variantą įrodymų nepateikė.
16. Servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (LAT 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 33 punktas). Ieškovai prašo nustatyti atsakovui priklausančiame Žemės sklype-2 atlygintinį 91 m2 ploto kelio servitutą pagal 2023 m. liepos 19 d. Š. V. parengtą žemės sklype numatomo servituto nustatymo schemą, plane pažymėtą indeksu S. Servituto schemoje nurodytas servituto dydis, vieta, plotas, matmenys, konfigūracija ir ribos atsakovui priklausančio Žemės sklypo-2 teritorijoje, servitutas suprojektuotas atsakovo žemės sklypo pakraščiu nuo nuovažos ties atsakovo žemės sklypu. Darytina išvada, kad servituto planas parengtas pagal servituto planui keliamus reikalavimus ir išlaikant tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų, t. y. atsakovo ir ieškovų, interesų proporcingumą, todėl kelio servitutas nustatytinas pagal Servituto schemą.
Dėl kelio servituto atlygintinumo
17. CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip (LAT 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą nustatant vienkartinę 1500 Eur dydžio kompensaciją, atsakovo nuomone, ieškovų nurodoma suma neproporcinga atsižvelgiant į tikrąją vidutinę žemės sklypo rinkos vertę pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. D-705 (35900 Eur) bei lokalinę sąmatą (13999,93 Eur) dėl nuovažos įrengimo kaip kriterijų ir vertinimo objektą patirtai žalai (nuostoliams) kompensuoti, ieškovai, norėdami naudotis nuovaža, turi prisiimi ir nuovažos įrengimo kaštus.
18. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (LAT 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas). Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir panašiai (LAT 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
19. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-705 nustatyta, kad atsakovo Žemės sklypas-2 paskirtis iš žemės ūkio pakeista į kitą paskirtį ir nustatytas naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (sklypo dalies plotas – 0,6892 ha) ir šios sklypo dalies žemės vertė 445 Eur, bei komercinės paskirties objektų teritorijos (sklypo dalies plotas – 0,6000 ha), šios sklypo dalies žemės vertė – 1649 Eur, bendra žemės sklypo vertė – 2094 Eur, vidutinė rinkos vertė - 35900 Eur. Detalaus plano, kur būtų pažymėtas atitinkamos paskirties žemės plotas, nėra. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, kad neginčija paminėtu įsakymu nurodytos vidutinės rinkos vertės. Visas Žemės sklypas -2 yra 1,2892 ha ploto, atsižvelgiant į šio sklypo vidutinę rinkos kainą - 35900 Eur, 92 m2 ploto vertė būtų 256,19 Eur. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu vietoje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, yra deklaruojama pieva, ketino sodinti šaltalankius, bet dėl kilusio teisminio ginčo jų nepasodino.
20. AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2024 m. sausio 25 d. rašte nurodė, kad, įgyvendinant „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 164 (duomenys neskelbtini) ruožo nuo (duomenys neskelbtini) km rekonstravimo projektas“ techninio darbo projekto sprendinius, minėta nuovaža 2018 metais buvo rekonstruota Kelių direkcijos lėšomis, duomenų apie tai, kada ir kieno lėšomis pirmą kartą buvo įrengta nuovaža krašto kelio 54,33 km dešinėje pusėje, neturi. Duomenų apie J. B. galimai rengtą nuovažos projektą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 164 (duomenys neskelbtini) į Žemės sklypą-2 negalėjo pateikti ir akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“. Atsakovas pateikė į bylą situacijos planą (užsakovas J. B.), parengtą 1998 m. birželio 11 d., kuris buvo patvirtintas ir suderintas su visomis institucijomis, nurodo, kad nuovaža (įvažiavimas į Žemės sklypą-2) buvo įrengta savo lėšomis. Ieškovai neneigia fakto, kad nuovaža galėjo būti įrengta atsakovo tėvo J. B. užsakymu ir jo lėšomis, bet nesutinka, kad atsakovas patyrė išlaidas, kurias reikėtų kompensuoti, be to, nuovaža yra valstybinėje žemėje ir mano, kad ji buvo suformuota patekimui į antraeilius ūkio vidaus kelius. Atsakovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nuovažos įrengimo kaina yra paskaičiuota 2023 metų balandžio mėnesio kainomis, neabejotinai, įrengiant nuovažą kainos buvo mažesnės, tačiau išlaidos tikrai buvo būti patirtos. Žemės sklypas-2 atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise pagal 2019 m. spalio 4 d. dovanojimo sutartį, tačiau kaip matyti iš liudytojos J. G. parodymų, ji jau 2017 metais skambino atsakovui dėl servituto, nes Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo gavusi atsakovo telefono numerį. Vadinasi, atsakovas jau ir anksčiau tvarkė su Žemės sklypu-2 susijusius reikalus, jeigu pats atsakovas ir nepatyrė išlaidų su nuovažos įrengimu, tai vis dėlto buvo jo tėvo išlaidos. Būtų neteisinga, jeigu ir ne pačiam atsakovui, bet atsakovo tėvui savo iniciatyva pasirūpinus turėti įvažiavimą į savo sklypą nuo pagrindinio kelio, dėjus pastangas tvarkant dokumentaciją, būtų neįvertinta sprendžiant atlygintinumo už servituto nustatymo klausimą. Jeigu tokiu įvažiavimu nebūtų buvę pasirūpinta anksčiau, ieškovai turėtų įsirenginėti nuovažą patys, dėl ko patirtų išlaidas.
21. Nustatomas servitutas užima nedidelę Žemės sklypo-2 dalį, eina sklypo pakraščiu, jo nustatymas atsakovui veiklos Žemės sklype-2 neapsunkins. Tačiau tos žemės sklypo dalies atsakovas visiškai nebegalės naudoti pagal esamą paskirtį, kadangi tame plote, kur planuojamas servitutas, yra deklaruojama pieva, o atsakovas ketino sodinti vaiskrūmius, tai patvirtina ir sodinukams iškastos duobės pievoje (nuotrauka pateikta ieškovų). Atsižvelgiant į nustatytas ir įvertintas aplinkybes, manytina, kad dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimui 5000 Eur dydžio kompensacija bus protinga, sąžininga ir teisinga. Kadangi atsakovas kasmet turės mokėti žemės mokestį ir už plotą, kuriuo jis negalės naudotis pagal šio paskirtį, ieškovams nustatytina prievolė atlyginti atsakovui kasmet sumokamą žemės mokesčio dalį, paskaičiuojamą už 92 m2 žemės plotą, žemės mokesčio dydis valstybėje gali kisti, todėl konkretus dydis sprendimu nenustatomas.
22. Ieškovų reikalavimas dėl servituto nustatymo tenkintas, dėl kompensacijos dydžio nustatymo buvo paliktas išspręsti teismo nuožiūra, tad vertintina, kad ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovų atstovė pateikė teismui prašymą priteisti 1000 Eur išlaidas, patirtas už advokato teisines paslaugas (800 Eur už ieškinio rengimą, 200 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) bei sumokėtą žyminį mokestį, kuris sudaro 109 Eur, iš viso 1109 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš 2023 m. spalio 31 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad ši išrašyta ieškovei R. N., kuri 2023 m. lapkričio 1 d. mokėjimo nurodymu išlaidas advokatei ir apmokėjo. Žyminis mokestis sumokėtas taip pat ieškovės vardu. Išlaidos vertintinos kaip atitinkančios teisingumo, protingumo kriterijus, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi už suteiktas teisines paslaugas bei žyminį mokestį mokėjo ieškovė R. N., tenkinus ieškinį, jai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 91 m2 ploto kelio servitutą pagal 2023 m. liepos 19 d. Š. V. parengtą žemės sklype numatomo servituto nustatymo schemą, plane pažymėtą indeksu S, suteikiant teisę keliu važiuoti transporto priemonėms, varyti galvijus ir naudotis pėsčiųjų taku.
Nustatyti 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio vienkartinę kompensaciją, kurią ieškovai R. N. ir G. N. privalo sumokėti atsakovui V. B..
Nustatyti ieškovams R. N. ir G. N. prievolę atlyginti atsakovui V. B. kasmet jo sumokamą žemės mokesčio dalį, apskaičiuojamą už 92 m2 žemės plotą (servituto plotas), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti R. N. iš V. B. 1109 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.