- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-2165-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01782-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- G. N., R. N.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 2.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. N. ir R. N. bei atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. N. ir G. N. ieškinį atsakovui V. B. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. N. ir R. N. prašė nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 91 m² ploto kelio servitutą pagal 2023-07-19 Š. V. parengtą žemės sklype numatomo servituto nustatymo schemą (toliau – Servituto schema), plane pažymėtą indeksu S, suteikiant teisę keliu važiuoti transporto priemonėms, varyti galvijus ir naudotis pėsčiųjų taku, nustatyti kelio servituto mokestį, mokamą vienkartine įmoka, kurios dydis 1 500 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. ieškovai nuosavybės teisėmis valdo 0,3209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiu 1,2892 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Atsakovo sklypas taip pat ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 164 Mažeikiai – Plungė – Tauragė (Rietavo Kelio gatve). Nuo šio kelio į atsakovo žemės sklypą suformuota nuovaža patekimui į antraeilius ūkių vidaus kelius, nuovaža pasibaigia ties atsakovo žemės sklypu, todėl ieškovai per ją negali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą;
1.2. ieškovai jiems priklausančiame žemės sklype nori statytis gyvenamąjį namą, prie jo turi būti suformuotas privažiavimas. Vienintelė vieta, per kurią ieškovai gali patekti prie savo sklypo, yra per nuovažą nuo kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė, kuri pasibaigia ties atsakovo žemės sklypu. Pagal Servituto schemą patekimas į ieškovų žemės sklypą numatomas nuo Rietavo Kelio gatvėje (kelyje Mažeikiai – Plungė – Tauragė) esančios nuovažos, pasibaigiančios ties atsakovo žemės sklypu, toliau tęsiasi per atsakovui priklausančio žemės sklypo pakraštį palei kelią ir užima 91 m² ploto. Tokiu servitutu būtų išlaikytas tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumas. Servitutas būtų nustatomas žemės sklype, kurio paskirtis – žemės ūkio;
1.3. dėl servituto nustatymo atsakovo teisės į žemės sklypą nebūtų apribotos, nesikeistų žemės sklypo paskirtis, atsakovui nereikėtų atlikti papildomų veiksmų įrengiant kelią, nes nuovaža jau įrengta, o kelią iki savo žemės sklypo ieškovai įsirengtų nustatyto servituto ribose;
1.4. Servituto schema buvo pateikta susipažinti atsakovui, pasiūlyta nusistatyti servitutą bendru susitarimu, sumokant 1 500 Eur vienkartinį mokestį. Atsakovas pasiūlė už servituto nustatymą sumokėti 8 000 Eur vienkartinį mokestį, nurodydamas, kad nuovažos įrengimo kaina yra 14 000 Eur (pagal 2023 m. balandžio mėn. sąmatą), 3 000 Eur žemės mokesčiai. Toks pasiūlymas ieškovams nepriimtinas dėl ekonominių priežasčių – prašomas servituto mokestis daugiau nei tris kartus viršija visą atsakovo žemės sklypo vertę ir yra nepagrįstas;
1.5. nuovaža yra valstybinėje žemėje, atsakovas nepateikė duomenų, kiek jam kainavo nuovažos įrengimas, ar jis įrengė nuovažą. Ieškovai neturi galimybių įrengti atskiros nuovažos į savo žemės sklypą, nes nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – Reglamentas), patvirtinto aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus. Pagal Reglamento 164 punkto reikalavimus, rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Prie atsakovo žemės sklypo esanti nuovaža skirta ne tik asmeniniam atsakovo žemės sklypui, o patekimui į antraeilius ūkių vidaus kelius. Kitokio būdo patekti į ieškovų žemės sklypą nėra;
1.6. atsakovo žemės sklypo plotas yra 1,2892 ha, jo vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 2 400 Eur. Ieškovai sutinka sumokėti 1 500 Eur vienkartinę įmoką atsakovui, tai sudaro daugiau nei pusę žemės sklypo vertės ir padengia dalį nuovažos įrengimo sąnaudų bei dalį mokėtino žemės mokesčio.
2. Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:
2.1. ieškovai netinkamai vertina esamą padėtį, nurodydami, kad neva atsakovas kaltas dėl jų padėties. Ieškovai nepateikė pirminių žemės sklypo suformavimo ir įsigijimo dokumentų, iš kurių būtų galima vertinti ieškovų žemės sklypui suformuotą privažiavimą ir kokiu būdu ieškovai iki šiol patekdavo į savo žemės sklypą. Sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės, ar servituto nustatymas susijęs su teritorijų planavimo sprendiniais, tačiau ieškovai nepateikė teritorijų planavimo dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų žemės sklypui nustatytą susisiekimą. Ieškovai nepateikė atstumų iki galimos kitos vietos nuovažai suformuoti, kad būtų galima traktuoti, jog ieškovams nėra kitų galimybių;
2.2. situacijos planas (užsakovas J. B.), paruoštas 1998-06-11, patvirtintas ir suderintas su visomis institucijomis, įrodo, kad nuovažą būtų galima įsirengti savo lėšomis. Dokumentas įrodo, kad nuovaža įrengta nuosavomis, o ne valstybinėmis lėšomis. Pagal lokalinę sąmatą nuovažos įrengimas kainuoja 13 999,93 Eur, todėl ieškovai turi prisiimti nuovažos įrengimo kaštus. Jeigu ieškovams tai per didelė suma, jie turi galimybę nuovažą įsirengti gretimuose sklypuose savo lėšomis ir nusistatyti servitutą su mažesnėmis sąnaudomis;
2.3. pateikta Servituto schema neatitinka tokiems planams keliamų reikalavimų, nes nurodytas tik servituto plotas, nenurodytas servitutinio kelio plotis, ilgis, atstumai iki atsakovo nuovažos, atstumas iki kitos artimiausios nuovažos, galimybė patekti per kitus žemės sklypus;
2.4. net jeigu ir būtų visos sąlygos servituto nustatymui, ieškovų nurodoma kompensacija ir jos būdas yra netinkami. Atlyginant nuostolius už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, atlyginami netiesioginiai savininko nuostoliai. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-08-23 įsakymu Nr.D-705 atsakovo žemės sklypo dalies paskirtis pakeista iš žemės ūkio paskirties į komercinę ir vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos paskirtį, nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 35 900 Eur. Ieškovai vadovaujasi žemės sklypo verte, kurią nurodo esant 2 400 Eur, turint omenyje tikrąją vidutinę žemės sklypo rinkos vertę pagal minėtą įsakymą, reikėtų proporcingai nustatyti ir kompensaciją. Ieškovų siūloma 1 500 Eur kompensacija sudaro 62,5 proc. žemės sklypo vertės. Esant 35 900 Eur žemės sklypo vertei kompensacija turėtų būti 22 437,50 Eur. priimtinesniu laikė kasmetinį mokestį.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neprieštarauja, jog teismas nustatytų žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 91 m² ploto kelio servitutą pagal Servituto schemą, plane pažymėtą indeksu S, suteikiant teisę keliu važiuoti transporto priemonėmis, varyti galvijus ir naudotis pėsčiųjų taku. Už atsakovui priklausančiame sklype planuojamą nustatyti servitutą turi būti apskaičiuota ir mokama vienkartinė ar periodinė kompensacija, nes kelio servitutas tarnaujančiojo daikto savininkui neabejotinai sukels turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų bei nepatogumų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 91 m² ploto kelio servitutą pagal 2023-07-19 Š. V. parengtą žemės sklype numatomo servituto nustatymo schemą, plane pažymėtą indeksu S, suteikiant teisę keliu važiuoti transporto priemonėms, varyti galvijus ir naudotis pėsčiųjų taku. Nustatė 5 000 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją, kurią ieškovai R. N. ir G. N. privalo sumokėti atsakovui V. B.. Nustatė ieškovams R. N. ir G. N. prievolę atlyginti atsakovui V. B. kasmet jo sumokamą žemės mokesčio dalį, apskaičiuojamą už 92 m² žemės plotą (servituto plotas), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė R. N. iš V. B. 1 109 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:
4.1. ieškovai neturi privažiavimo prie savo žemės sklypo, todėl neturi galimybės tinkamai pagal paskirtį naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Privažiavimas prie ieškovams priklausančio žemės sklypo galimas tik nustačius servitutą;
Atsiliepimas
4.2. atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovai nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos – nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu. Nė viena iš teisės aktuose nurodytų situacijų neatitinka šioje byloje sprendžiamo klausimo, todėl argumentas, kad ieškovai nesikreipė su prašymo dėl servituto nustatymo į Nacionalinę žemės tarnybą, nepagrįstas;
4.3. atsakovas iš esmės pripažįsta, jog ieškovai neturi privažiavimo galimybės patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, tačiau nurodo, kad kelio servitutas turi būti nustatomas ne atsakovo žemės sklype. Kaip konkrečiai ieškovai galėtų nusistatyti kelio servitutą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovas nedetalizavo, apie alternatyvų servituto nustatymo variantą įrodymų nepateikė. Servituto planas parengtas pagal servituto planui keliamus reikalavimus ir išlaikant tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų – atsakovo ir ieškovų, interesų proporcingumą, todėl kelio servitutas nustatytinas pagal Servituto schemą;
4.4. atsakovo žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio pakeista į kitą paskirtį ir nustatytas naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (sklypo dalies plotas – 0,6892 ha), šios sklypo dalies žemės vertė 445 Eur, bei komercinės paskirties objektų teritorijos (sklypo dalies plotas – 0,6000 ha), šios sklypo dalies žemės vertė – 1 649 Eur. Bendra žemės sklypo vertė – 2 094 Eur, vidutinė rinkos vertė – 35 900 Eur. Atsižvelgiant į šio sklypo vidutinę rinkos kainą – 35 900 Eur, 92 m² ploto vertė būtų 256,19 Eur. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu vietoje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, yra deklaruojama pieva, kurioje ketino sodinti šaltalankius, bet dėl kilusio teisminio ginčo jų nepasodino. Būtų neteisinga, jeigu būtų neįvertinta, kad atsakovo tėvas savo iniciatyva pasirūpino įvažiavimu į savo sklypą nuo pagrindinio kelio, sutvarkė dokumentaciją. Jeigu tokiu įvažiavimu nebūtų buvę pasirūpinta anksčiau, ieškovai turėtų patys įsirenginėti nuovažą, dėl ko patirtų išlaidas;
4.5. atsakovas negalės naudoti žemės sklypo dalies pagal esamą paskirtį, sodinti vaiskrūmius. Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimui 5 000 Eur dydžio kompensacija bus protinga, sąžininga ir teisinga. Kadangi atsakovas kasmet turės mokėti žemės mokestį ir už plotą, kuriuo negalės naudotis pagal šio paskirtį, ieškovams nustatytina prievolė atlyginti atsakovui kasmet sumokamą žemės mokesčio dalį, paskaičiuojamą už 92 m² žemės plotą, žemės mokesčio dydis valstybėje gali kisti, todėl konkretus dydis sprendimu nenustatomas;
Šalies argumentai
4.6. ieškovai prašė priteisti 1 000 Eur išlaidas už teisines paslaugas bei 109 Eur žyminį mokestį, iš viso 1 109 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidas apmokėjo ieškovė R. N., todėl jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovai G. N. ir R. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta 5 000 Eur dydžio vienkartinė kompensacija, kurią ieškovai R. N. ir G. N. privalo sumokėti atsakovui V. B. ir sumažinti vienkartinės kompensacijos dydį iki 1 500 Eur, ištaisyti rašymo apsirikimą rezoliucinėje sprendimo dalyje, kurioje teismas nustatė ieškovams R. N. ir G. N. prievolę atlyginti atsakovui V. B. kasmet jo sumokamą žemės mokesčio dalį, apskaičiuojamą už 92 m² žemės plotą (servituto plotas), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad žemės mokesčio dalis apskaičiuojama ne už 92m², o 91m² servituto plotą, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
5.1. V. B. nesutikimas nustatyti servitutą iš esmės grindžiamas kompensacijos dydžiu. Nustatydamas 5 000 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją teismas, netinkamai taikė materialines teisės normas, vertino įrodymus dėl atsakovo patirtų nuovažos įrengimo kaštų, nesivadovavo teismų praktika dėl kompensacijos dydžio paskaičiavimo;
5.2. AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nurodė, kad nuovažą rekonstravo ir ją įrengė 2018 m., tačiau atsakovas jos įrengimo kaštus skaičiavo kaip savo, ir taikė 2023 m. kainas. Toks skaičiavimas negalėjo būti pagrindas kompensacijos dydžiui nustatyti, nes išlaidas patyrė AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Teismas nevertino AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ pateikto dokumento – ištraukos iš kadastro duomenų bylos, kuriame matyti, kad nuovažos statybos metai 1962 m., o rekonstrukcija – 2018 m. Nors atsakovas turi nuovažos į antraeilius ūkio kelius schemą, tai nereiškia, kad jis atliko pradinius nuovažos įrengimo darbus ir patyrė išlaidas, tam nėra duomenų. Atsakovo schemoje nurodytas tik elementarus nuovažos įrengimas – vamzdžio diametras ir nuovažos plotis – 35 m, nuovažos sąmata paskaičiuota pagal darbus, kuriuos atliko ne atsakovas ar jo tėvas, o AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Jeigu kokie nors darbai buvo atlikti atsakovo tėvo lėšomis, jie iš esmės buvo perdaryti AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ lėšomis, todėl atsakovas neturi teisės į šių išlaidų kompensaciją;
5.3. kelio servitutas ir nuovaža yra dviejuose skirtinguose sklypuose – kelio servitutas yra atsakovo žemės sklype, o nuovaža – valstybiniame žemės sklype. Neteisinga atsakovui kompensuoti jo tariamas išlaidas, kai atsakovas žemės sklypo savininku tapo tik 2019-10-04, kai tėvas padovanojo. Jeigu liudytoja J. G. derino klausimus su atsakovu, kai jis nebuvo žemės sklypo savininkas, tai nereiškia, kad atsakovas turėjo išlaidų dėl nuovažos įrengimo;
Žemesnės instancijos teismas
5.4. teismas nurodė, kad plote, kuriame planuojamas servitutas, deklaruojama pieva, atsakovas ketino sodinti vaiskrūmius. Duobes atsakovas žemės sklype iškasė po ieškinio pateikimo. Po šio įvykio ieškovai prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo pateiktame Situacijos plane matyti, kad ta žemės sklypo dalis, kurioje nustatytas servitutas, yra ne žemės ūkio paskirties sklypas, todėl žemės ūkio veikla joje negali būti vykdoma;
5.5. nustačius 5 000 Eur vienkartinę kompensaciją už 0,0091 ha servituto plotą, atsakovo 1,2892 ha ploto žemės sklypo vertė išauga iki 705 000 Eur. Tokia žemės sklypo kaina yra beveik 20 kartų didesnė už nustatytą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę – 35 900 Eur. Teismo nustatyta 5 000 Eur dydžio kompensacija yra ekonomiškai nepagrįsta;
5.6. teismas, paskaičiuodamas kompensacijos dydį, nesivadovavo formuojama teismų praktika dėl servituto nustatymo pagrindų ir atlyginimo už servituto dydžio paskaičiavimo. Teismai, nagrinėdami bylas dėl servitutų nustatymo, vadovaujasi Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) nustatinėdami kompensacijų dydžius ir tai yra pagrindinis kriterijus įvertinti tarnaujančio daikto savininko patiriamus ribojimus nustatant kelio servitutą. Vadovaujantis Metodika, įvertinus servituto plotą, žemės sklypo rinkos kainą, atsakovui vienkartinės kompensacijos dydis būtų 326,69 Eur. Ieškovai, įvertindami galimus atsakovo nepatogumus dėl servituto, siūlė 1 500 Eur piniginę kompensaciją, kas yra daugiau, nei kompensacija pagal Metodiką.
Šalies argumentai
6. Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba padidinti atsakovui kompensaciją iki 8 000 Eur bei priteisti atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
6.1. teismas netinkamai konstatavo, kad Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytos situacijos bei Žemės servitutų nustatymo administraciniu akto taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 (toliau – Taisyklės) neatitinka byloje sprendžiamo klausimo. Taisyklių 5 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti prašomą žemės servitutą kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuriam nustatomas žemės servitutas. Ieškovai nepateikė teritorijų planavimo dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų žemės sklypui nustatytą susisiekimą. Teismas eliminavo ieškovų pareigą įrodinėti faktą, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus negali servituto nusistatyti administraciniu aktu;
6.2. ieškovai turėtų nusistatyti servitutą per žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų plane pažymėtą indeksu „204“, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas „204“ priklausė S. B., o ieškovų žemės sklypas buvo dalis žemės sklypo, pagal Įsakymą Nr. 1657 paskirtas S. B., kaip namų valdos sklypas. Teismas atsakovui nustatė pareigą pateikti servituto planą per S. B. žemės sklypą. Daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, turi išnaudoti visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų;
6.3. jeigu ir būtų visos sąlygos servituto nustatymui, ieškovų nurodoma ir teismo nustatyta kompensacija ir jos būdas yra netinkami. Neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė 5 000 Eur kompensaciją, kuri neatitinka nuovažos darbų vertės ir žemės sklypo vertės. Teismas nurodo, kad nuovažos išlaidos buvo patirtos anksčiau ir yra mažesnės, tačiau turi būti vadovaujamasi ginčo metu (teisminio nagrinėjimo metu) esančiomis daikto vidutinės rinkos vertėmis ir paslaugų įkainiais. Teismas turėjo vadovautis lokalinės sąmatos įkainiais, nes ieškovai turėtų įrenti nuovažą dabartinėmis kainomis;
6.4. teismas ieškinį tenkino tik iš dalies, nes kompensacija padidinta daugiau kaip 3 kartus, tačiau į tai neatsižvelgė paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas;
6.5. nemotyvuodamas arba nepakankamai detaliai motyvuodamas sprendimą, teismas ginčo iš esmės neišsprendžia, t. y. neįvykdo teisingumo ir pažeidžia šalių interesą sulaukti pagrįsto ir teisėto ginčo išsprendimo. Tuo teismas neįvykdo CPK 265 straipsnyje ir 270 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
7. Atsakovas V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo motyvus ir nurodo, kad:
7.1 atmestinas argumentas, kad jei atsakovas žemės sklypą gavo dovanų, tai šio žemės sklypo pagerinimai atsakovui nepriklauso. AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsakydama į ieškovų 2023-12-28 užklausą, nurodė, kad įgyvendinant valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė ruožo nuo 48,00 iki 58,10 km rekonstravimo projektą, nuovaža 2018 m. buvo rekonstruota AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ lėšomis. Institucija nenurodo, kad nuovaža įrengta 1962 m., ką patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai duomenys, suderinimai su visomis institucijomis;
7.2 atsakovas kategoriškai nesutinka su servituto nustatymu ir tai nurodo kaip pagrindą ieškinio atmetimui. Ieškovai nepateikė teritorijų planavimo dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų žemės sklypui nustatytą susisiekimą. Teismas eliminavo ieškovų pareigą įrodinėti faktą, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus negali nusistatyti servituto administraciniu aktu;
7.3 ieškovai nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nesiėmė priemonių nusistatyti servitutą per S. B. žemės sklypą, kaip tai buvo numatyta ieškovų žemės sklypo suformavime.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vertinti, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismų praktiką. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Plungės apylinkės teismas 2024-07-25 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje vietoj „92 m²“, turi būti „91 m²“;
8.2. Nacionalinė žemės tarnyba dėl kompensacijos dydžio nepasisako, kadangi tai nėra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija.
Atsiliepimas
9. Ieškovai G. N. ir R. N. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
9.1. teismas neturėjo pagrindo taikyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies bei Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų taisyklių, nes situacija neatitinka servituto nustatymo pagal minėtus teisės aktus sąlygų. Taisyklių 2.1 punktas reglamentuoja servitutų nustatymą valstybiniams žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti. Abiejų šalių sklypai yra privati nuosavybė, jie nenumatomi grąžinti privačion nuosavybėn, o yra grąžinti prieš 30 m. Taisyklių 2.4 punktas nustato servituto nustatymą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus, kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Nei teritorijų planavimo dokumentuose, nei žemės valdos projekte nėra numatyti jokie servitutai ieškovų žemės sklype. Atsakovas nepagrįstai remiasi Taisyklių 3 punkto nuostatomis, nes Taisyklių 2.4 punktas nepatenka į 3 punkto taikymo sritį, 2.1 punktas netaikytinas, nes sklypai yra privati nuosavybė;
Motyvuojamoji dalis
9.2. nei vienas Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas atvejis neatitinka byloje sprendžiamo ginčo klausimo, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovai su prašymu dėl servituto nustatymo nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą;
9.3. ieškovai pateikė visus turimus dokumentus, kuriuos jiems perdavė buvę savininkai. Iš Nacionalinės žemės tarnybos į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovų žemės sklypas buvo suprojektuotas Didvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Telšių apskrities viršininko administracijos 1999-11-22 įsakymu Nr. 1657. Prie tuo metu formuojamo žemės sklypo nebuvo numatytas servitutas ir toks būtinumas nebuvo iškilęs. Nors atsakovas teigia, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti servitutą kitoje vietoje, tačiau nepateikė įrodymų apie kitokius servituto nustatymo būdus;
9.4. atsakovas nepateikė duomenų, kokio tipo nuovaža įrengta 1998 m., kas finansavo nuovažos įrengimą ir kiek lėšų išleista. Atsakovas negali prisiimti nuovažos įrengimo vertės 2023 m. kainomis, nes ją 2018 m. iš esmės rekonstravo AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, byloje nėra duomenų, ar yra likusi buvusios nuovažos likutinė vertė. Atsakovas žemės sklypo savininku tapo tik 2019 m., kai nuovaža buvo rekonstruota AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ lėšomis. Nesant duomenų, kad atsakovas patyrė nuovažos įrengimo kaštus, laikytina, kad jis neįrodė reikalavimo priteisti 8 000 Eur už servituto nustatymą. Nustatyta 5 000 Eur kompensacija ženkliai viršija žemės sklypo vertę;
9.5. laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos teisingai, kadangi ieškinys tenkintas pilna apimtimi – servitutas nustatytas, kompensacija priteista.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vertinti atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismų praktiką. Nurodo, kad:
10.1. Plungės apylinkės teismas 2024-07-25 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje vietoj „92 m²“, turi būti „91 m²“;
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Nacionalinė žemės tarnyba 2024-01-26 ir 2024-03-21 pateikė dokumentus, kad ieškovų žemės sklypas suprojektuotas Didvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Telšių apskrities viršininko administracijos 1999-11-22 įsakymu Nr. 1657 (pirmasis sklypo valdytojas S. B.). Prie tuo metu formuojamo žemės sklypo servitutas nenumatytas. Teismas teisingai nurodė, jog S. B. skirtas žemės naudmenas sudarė namų valdos žemės sklypas ir šalia jo žemės ūkio paskirties sklypas (dabartinis ieškovų žemės sklypas). Nereikėjo spręsti patekimo į sklypą klausimo, kadangi savininkas buvo tas pats fizinis asmuo. Tai, kad žemės sklypas „204“ priklausė S. B., nesudaro pagrindo servituto nustatyti būtent per šį sklypą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimas, kuriuo nustatytas kelio servitutas, nustatant 5 000 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją bei prievolę kasmet atlyginti žemės mokesčio dalį, apskaičiuojamą už 91 m² žemės plotą.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Ieškovai R. N. ir G. N. 2023-06-06 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2594 įsigijo 0,3209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su atsakovo V. B. turimu 1,2892 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-08-23 įsakymu Nr. D-705 atsakovo žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio paskirties pakeista į kitą paskirtį ir nustatytas naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (sklypo dalies plotas – 0,6892 ha) bei komercinės paskirties objektų teritorijos (sklypo dalies plotas – 0,6000 ha).
14. Ieškovams priklausantis žemės sklypas buvo suprojektuotas Didvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Telšių apskrities viršininko administracijos 1999-11-22 įsakymu Nr. 1657 (toliau – Įsakymas Nr. 1657). Nacionalinė žemės tarnyba 2024-03 raštu informavo, kad Didvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu S. B. suteikti byloje aptariami: 0,3100 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis ieškovų žemės sklypas); 0,5448 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Įsakymo Nr. 1657 priedu Nr. 2 nustatyta, kad Projekte numeriu (duomenys neskelbtini) buvo suformuotos žemėnaudos S. B. (priedo Nr. 2 93 eilutė). Projekto ištraukoje ieškovų žemės sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)-2. 2006-04-19 Žemės sklypo abrise S. B. priklausantis sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), už jo eina žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovams.
Dėl teisės kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo
15. Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kuriais buvo patvirtinta, kad ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo ir atmestas atsakovo argumentas dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos taikymo, kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo administraciniu sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateikiant ieškinį yra įvykdytos įstatymo reikalaujamos CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreipimosi į teismą dėl servituto nustatymo sąlygos. Teismas patvirtino, kad bylos šalims nepavyko susitarti dėl servituto nustatymo, o taip pat patvirtino faktą, kad ieškovai neturi privažiavimo prie savo žemės sklypo, dėl ko neturi galimybės tinkamai pagal paskirtį naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
17. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Atsakovas apeliaciniame procese neginčija nė vienos iš aptartų teismo nustatytų ir CK 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, tačiau pažymi, kad ieškovų prašomas servitutas turėjo būti nustatomas administraciniu sprendimu, taikant Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatas bei Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289.
18. Įstatymas numato, kad servituto nustatymas galimas įstatymų tvarka, sandoriais, administraciniais aktais ar teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnis). Įstatymuose nėra pateiktas servitutų nustatymo tvarkos taikymo eiliškumas, nėra nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo atsiranda tik tada, kai yra išsprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu. Taip pat įstatymuose nėra įtvirtinta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, kuri įpareigotų prieš kreipiantis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, prašant nustatyti servitutą administraciniu sprendimu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kreipimosi į teismą teisė atsiranda tada, kai yra įvykdomos dvi CK 4.126 straipsnio 1 dalies sąlygos: 1) savininkai nesutaria; 2) nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Byloje nustatyta tiek tai, kad šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, tiek tai, kad ieškovai neturi įvažiavimo į jiems priklausantį sklypą, kuriame ketina statyti gyvenamąjį namą.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai pasisakė dėl Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios servitutų nustatymo administraciniu aktu, sąlygas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria teismo išvadoms, kad byloje susiklosčiusi situacija neatitinka Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktams, ir teismo sprendime išdėstytų motyvų nekartoja. Atsakovas apeliaciniame skunde papildomai nurodo Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.1 bei 2.4 punktus, tačiau byloje nėra patvirtintų duomenų, kurie leistų byloje susidariusius teisinius santykius kvalifikuoti pagal atsakovo cituojama teisės normas. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovų prašomas nustatyti servitutas būtų numatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Apelianto cituojami Taisyklių 3-5 punktai apskritai reglamentuoja tik servitutų nustatymo administraciniu sprendimu tvarką ir įtakos nagrinėjamam ginčui neturi. Taip pat nėra aktualus ir skunde pateikiamas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reglamentavimas dėl administracinio sprendimo turinio, nes tokio sprendimo teisėtumas byloje nėra nagrinėjamas. Pats atsakovas pripažįsta, kad ieškovai nepateikė teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų nustatyta patekimo į ieškovų žemės sklypą tvarka, todėl nėra ir galimybės nustatant servitutą atsižvelgti į neegzistuojančius teritorijų planavimo dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas 2024-01-22 parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pateikti ieškovų 0,3209 ha žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo dokumentus. Vykdydama įpareigojimą Nacionalinė žemės tarnyba pateikė Didvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dokumentus, kuriuose patvirtinta, kad nebuvo planuojamas patekimo į ieškovų žemės sklypą klausimas. Kitokių teritorijų planavimo dokumentų nepateikta. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma, kokie teritorijų planavimo dokumentai nebuvo įvertinti.
21. CPK 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų numatytais atvejais. Nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, kuris įpareigotų ieškovus kreiptis dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, nėra jokio pagrindo šioje byloje taikyti išankstinio ginčo sprendimo ne teisme reikalavimą ir tuo remtis kaip ieškinio atmetimo pagrindu, kaip šioje byloje motyvuoja atsakovas.
22. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos taikymo, pareigos servitutą nustatyti administraciniu sprendimu bei servituto būtinumo nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose arba juos atitikti yra nepagrįsti ir atmetami.
Dėl servituto nustatymo sąlygų
23. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).
24. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai į žemės sklypą neturi privažiavimo kelio, kuris, atsižvelgiant į ieškovų žemės sklypo naudojimo paskirtį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, yra objektyviai būtinas įgyvendinant savininko teises. Iš AB ,,Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ 2024-01-25 rašto nustatyta, kad įrengti nuovažą į ieškovų žemės sklypą nuo kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė nėra juridinių galimybių, nes sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra ribojamas pagal Reglamento reikalavimus. Reglamento 165 punktas nustato, kad krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Taigi, kita nuovaža nuo krašto kelio būtų galima įrengti ne arčiau kaip 500 metrų nuo nuovažos, kuri yra šalia ieškovų žemės sklypo. Tuo yra patvirtinamas būtinumas ieškovams turėti galimybę patekti į savo žemės sklypą nuo krašto kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė per šiuo metu jau įrengtą nuovažą.
25. Atsakovas pažymi, kad ieškovai turi įrodyti, jog yra išnaudoję visas objektyvias galimybes, kad galėtų naudotis savo daiktu, neapribodami kito asmens teisių ir interesų. Nors apeliantas V. B. ir nesutinka su servituto nustatymu, tačiau ieškovų poreikio turėti privažiavimo kelią iš esmės neginčija ir neteikia argumentų, kad toks privažiavimas šiuo metu jau yra galimas kitu būdu. Apeliantas V. B. teigia, jog ieškovai turi nusistatyti kitą servitutą – per žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų plane pažymėtą indeksu „204“, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas „204“ priklausė S. B., o ieškovų žemės sklypas buvo dalis žemės sklypo, pagal Įsakymą Nr. 1657 paskirtas S. B., kaip namų valdos sklypas.
26. Įsakymo Nr. 1657 priede Nr. 2 matyti, kad Projekte numeriu (duomenys neskelbtini) buvo suformuotos žemėnaudos S. B. (priedo Nr. 2 93 eilutė). Projekto ištraukoje ieškovų žemės sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). 2006-04-19 Žemės sklypo abrise S. B. skirtas žemės sklypas yra padalintas ir pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), iš karto už jo eina žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso ieškovams. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą, aiškindama tarnybos pateiktus žemėnaudos dokumentus, patvirtino, kad ieškovų žemės sklypas suprojektuotas Didvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, pirmasis žemės sklypo valdytojas buvo S. B.. S. B. skirtas žemės naudmenas sudarė namų valdos žemės sklypas ir šalia jo žemės ūkio paskirties sklypas (dabartinis ieškovų žemės sklypas). Tuo metu nereikėjo spręsti patekimo į dabar ieškovams priklausantį žemės sklypą klausimo, kadangi savininkas buvo tas pats fizinis asmuo S. B..
27. Byloje nustatyta, kad ieškovai žemės sklypą įsigijo iš R. G. ir J. G., o byloje liudytojais apklausti R. G. ir J. G. paaiškino, kad jie žemės sklypą buvo įsigiję iš P. B..
28. Iš teismui pateiktų sklypų planų matyti, kad ieškovų žemės sklypas yra prie pat Rietavo Kelio gatvės, kai Žemaitijos gatvė, prie kurios yra žemės sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), yra gerokai toliau nei Rietavo Kelio gatvė. Nacionalinė žemės tarnyba 2024-03-21 pateikė (duomenys neskelbtini) suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų planą, kuriame aiškiai matyti, jog į ieškovų sklypą įvažiavimas iš Rietavo kelio gatvės yra gerokai trumpesnis ir mažiau ribojantis gretimų sklypų savininkų teises, nei tuo atveju, jei ieškovų naudai servitutas būtų įrengiamas per žemės sklypą „204“.
29. CK 4.113 straipsnio 1 dalis nurodo, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 išaiškinta, kad nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis. Tai, kad ieškovų žemės sklypas yra gerokai arčiau prie Rietavo Kelio gatvės, o sekanti nuovaža nuo krašto kelio gali būti įrengiama tik daugiau nei už 500 m, patvirtina, jog ieškovų prašomas servituto nustatymo būdas atitinka įstatymų reikalavimus.
30. Taip pat svarbu pažymėti, jog nuovaža yra įrengta ne asmeniškai atsakovo ar buvusio atsakovo žemės sklypo savininko interesais, o įrengta AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, panaudojant viešuosius pinigus, todėl ši nuovaža turi būti naudojama ir kitų netoli nuovažos esančių ir dėl Reglamente nustatytų apribojimų negalinčių įsirengti nuovažų nuo krašto kelio žemės sklypų tinkamo naudojimo užtikrinimui.
31. Atsakovo argumentas, kad servitutas turi būti nustatomas, visų pirma, tik per žemės sklypą, nuo kurio šis žemės sklypas buvo atskirtas, neturi teisinio pagrindimo. Teikdami ieškinį dėl servituto nustatymo ieškovai turi pateikti servituto nustatymo schemą ir pagrįsti prašomo nustatyti servituto tinkamą išdėstymą, savininkų interesų proporcingumą. Neturi būti reikalaujama, kad ieškovas pateiktų keletą servituto nustatymo būdų. Civilinis procesas reikalauja, kad kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Šiuo atveju, įrodinėdamas, kad ieškovai turi pareigą nustatyti servitutą tik per žemės sklypą „204“, kuris priklausė S. B., atsakovas turėjo pateikti konkrečius argumentus, kad tokio servituto nustatymas yra objektyviai įmanomas ir tai geriau atitiktų servituto nustatymui keliamus reikalavimus. Atsakovas be abstrakčių samprotavimų jokių duomenų neteikė.
32. Kaip matyti iš ieškovų parengtos Servituto schemos, servitutas yra nustatytas atsakovo žemės sklypo pakraščiu, servitutu užimtas plotas nėra didelis, todėl yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Servituto schema parengta išlaikant atsakovo ir ieškovų interesų proporcingumą. Remiantis išdėstytu, atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl servituto nustatymo vietos pagal Servituto schemą yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Dėl servituto atlygintinumo
33. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė atlyginimo už servitutą dydį, iš ieškovų atsakovui priteisdamas 5 000 Eur bei nustatė prievolę mokėti žemės mokesčio dalį. Apeliaciniame procese su nustatytu atlyginimo dydžiu nesutinka ir teikia apeliacinius skundus ir ieškovai, ir atsakovas. Ieškovai prašo pakeisti teismo sprendimo dalį ir nustatyti 1 500 Eur atlyginimo dydį, o atsakovai prašo padidinti nustatyto atlyginimo dydį iki 8 000 Eur. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog nuovaža pastatyta 1962 m., rekonstruota 2018 m., atsakovas neturi dokumentų, jog atliko pradinius nuovažos įrengimo darbus ir patyrė išlaidas, nustačius 5 000 Eur vienkartinę kompensaciją už 0,0091 ha servituto plotą, atsakovo 1,2892 ha ploto žemės sklypo vertė išauga iki 705 000 Eur. Be to, neatsižvelgta į Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, pagal kurią atsakovui vienkartinės kompensacijos dydis būtų 326,69 Eur. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 5 000 Eur kompensacija neatitinka nuovažos darbų vertės ir žemės sklypo vertės, turi būti vadovaujamasi teisminio nagrinėjimo metu esančiomis daikto vidutinės rinkos vertėmis ir paslaugų įkainiais, nes ieškovai turėtų įrenti nuovažą dabartinėmis kainomis;
34. Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto. CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo. Šios normos prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija.
35. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-08-23 įsakymu Nr. D-705 buvo pakeista atsakovo žemės sklypo paskirtis ir vertė. Nustatyta, kad vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (sklypo dalies plotas 0,6892 ha) žemės vertė – 445 Eur. Komercinės paskirties objektų teritorijos (sklypo dalies plotas - 0,6000 ha) žemės sklypo vertė – 1 649 Eur. Bendra žemės sklypo vertė – 2 094 Eur, vidutinė rinkos vertė – 35 900 Eur. Šia sklypo verte atsakovas prašė vadovautis, teismui nustatant atlyginimo už servitutą dydį.
36. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika nustato kompensacijos apskaičiavimą už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu arba už naudojimąsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nurodytų valstybinės žemės patikėtinių sandoriu nustatytu žemės servitutu. Tai reiškia, jog šis teisės aktas byloje tiesiogiai netaikytinas, nes byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimu nustatyto servituto atlygintinumo.
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, kiek tai apima nuovažos įrengimo darbų atlikimą. Visų pirma, pažymima, kad nėra jokio pagrindo, skaičiuojant servituto kainą, remtis atsakovų pateikta lokaline sąmata, kuria paskaičiuota 13 999 Eur kaina už nuovažos įrengimą. AB ,,Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ 2024-01-25 rašte nurodyta, kad įgyvendinant valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė ruožo nuo 48,00 km iki 58,10 km rekonstravimo projekto techninio darbo projekto sprendinius, minėta nuovaža 2018 m. buvo rekonstruota Kelių direkcijos lėšomis. Taigi, atsakovas neturi jokio pagrindo pretenduoti į Kelių direkcijos lėšomis atliktos rekonstrukcijos išlaidas. Jokių išlaidų pagal pateiktą lokalinę sąmatą atsakovas nepatyrė. Nepagrįstu laikytinas ir atsakovo argumentas, jog reikalinga atsižvelgti į tai, kad ieškovai nuovažą turėtų įsirengti savo lėšomis teisminio bylos nagrinėjimo metu buvusiomis kainomis. AB ,,Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ 2024-01-25 raštas patvirtina, kad nuovaža įrengta viešosiomis lėšomis ir nuovažos įrengimo išlaidų, vykdant 2018 m. rekonstrukciją, atsakovas nepatyrė.
38. Atsakovas įrodinėjo, jog nuovaža užsakovo J. B. lėšomis buvo įrengta pagal 1998-06-11 parengtą situacijos planą, pateiktą su atsakovo atsiliepimu. Su AB ,,Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ 2024-01-25 raštu pateiktoje ištraukoje iš kadastro duomenų pažymėta, kad nuovažos statybos metai yra 1962 m., daugiau duomenų apie statybą ar įrengimą nepateikta. Ieškovų atstovė AB „Kelių priežiūra“ pateikė paklausimą, ar ankstesnis savininkas J. B. buvo parengęs nuovažos projektą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 164, Mažeikiai–Plungė–Tauragė, į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ties maždaug 54,550 km, ir jį suderino su VĮ „Telšių regiono keliai“. AB „Kelių priežiūra“ atsakė, jog prašomų dokumentų nerasta. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į prašymą pateikti kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė, į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), statybos leidimą bei projektą, atsakė, kad minimų dokumentų, techninio statybos projekto ir statybos leidimo nėra.
39. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad įvertinus 1998-06-11 parengtą situacijos planą, kuriame užsakovu nurodytas J. B., ant plano sudėtos suderinimą patvirtinančios rezoliucijos, nustatant atlyginimo už servitutą dydį, reikalinga atsižvelgti į aplinkybę, jog 1998 m. nuovaža buvo tvarkoma J. B. iniciatyva ir patiriant išlaidas dėl dokumentų tvarkymo ir, tikėtina, išlaidas dėl nuovažos įrengimo ar tvarkymo. Situacijos plano paskirtis yra numatomas įvažiavimo kelias į sklypą, pateikta Automobilių kelių direkcijos rezoliucija, jog institucija neprieštarauja dėl nuovažos įrengimo. Nors ištraukoje iš kadastro duomenų ir yra nurodyta nuovažos statybos data 1962 m., tačiau taip pat nustatyta, kad 1998 m. buvo rengiami ir derinami dokumentai dėl nuovažos įrengimo, kas patvirtina nuovažos tvarkymo darbų poreikio buvimą.
40. Atsižvelgiant į tai, kad kelio servitutas tarnaujančiojo daikto savininkui neabejotinai sukels turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų bei nepatogumų, yra pagrindas nustatyti atlyginimą atsakovui. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, pakartotinai ištyrus byloje surinktus įrodymus bei įvertinus apeliacinių skundų argumentus, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atlyginimo dydis yra proporcingas abiejų šalių interesams ir tinkamas.
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti, sprendime padarytos išvados yra pakankamai motyvuotos, todėl atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, atmetami kaip nepagrįsti.
42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo
43. Ieškovai prašo ištaisyti rašymo apsirikimą rezoliucinėje sprendimo dalyje, kurioje teismas nustatė ieškovams R. N. ir G. N. prievolę atlyginti atsakovui V. B. kasmet jo sumokamą žemės mokesčio dalį, apskaičiuojamą už 92 m² žemės plotą (servituto plotas), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad žemės mokesčio dalis apskaičiuojama ne už 92 m², o 91 m² servituto plotą.
44. Plungės apylinkės teismas 2024-07-25 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje vietoj „92 m²“, turi būti „91 m²“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme
45. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino tik iš dalies, nes kompensacija padidinta daugiau kaip 3 kartus, nei nurodyta ieškinyje, bet teismas šio vertinimo kriterijaus netaikė ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
46. Teismas sprendimu vertino, kad ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovai pateikė teismui prašymą priteisti 1 000 Eur išlaidas, patirtas už advokato teisines paslaugas bei sumokėtą 109 Eur žyminį mokestį, iš viso 1 109 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už suteiktas teisines paslaugas bei žyminį mokestį mokėjo ieškovė R. N., tenkinus ieškinį, jai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.
47. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina, jog ieškinys yra iš esmės patenkintas, byloje priešieškinis nebuvo pareikštas, todėl nustatant ieškinio tenkinimo procentą, negalima orientuotis į atsakovo nurodomą atlyginimo sumą. Sprendžiama, kad atlyginimo dydžio padidinimas nekeičia ieškinio tenkinimo procento. Nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Ieškovai apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas: 110 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas: 109 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
49. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams priteisiama išlaidos už atsileipimus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovų G. N. ir R. N. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo V. B. atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams G. N. ir R. N. iš atsakovo V. B. 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui V. B. iš ieškovų G. N. ir R. N. 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.