Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui R. K. dėl įpareigojimo nukelti laikinąjį metalinį garažą ir sutvarkyti teritoriją, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. A51-33671/20(3.3.10.4E-AD24) „Dėl metaliniais garažais užstatytos valstybinės žemės atlaisvinimo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyrių su prašymu pateikti poziciją sprendžiant susiklosčiusią situaciją dėl tvarkos taisyklių nesilaikymo metaliniais garažais užstatytuose valstybinės žemės plotuose. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, teikdama 2020 m. balandžio 8 d. atsakymą Nr. 1SD-768-(9.14 E.) ieškovei nurodė, kad pagal tuomečius Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimus laikinus metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje buvo leista statyti ir eksploatuoti laikinai 3 metus, o tam tikrais atvejais 5 metus. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ metalinių garažų savininkams nustatė garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminą – iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai, kartu nustatant jo įgyvendinimo tvarką. 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2261/20 „Dėl administracijos direktoriaus 2020-06-18 įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ įgyvendinimo tvarkos“ nustatyta, kad metalinių garažų savininkams 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas gali būti pratęsiamas seniūno sprendimu, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriumi, kai yra pradėti vykdyti garažo (-ų) nukėlimo darbai, tačiau dėl objektyvių, nuo garažo (-ų) savininko (-ų) nepriklausančių, priežasčių garažo (-ų) nukėlimo darbai negali būti baigti iki nustatyto termino, o 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2261/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ galutinis terminas su visais pratęsimais negali būti vėlesnis kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

12. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 19 nuspręsta leisti pastatyti metalinius standartinius garažus aikštelėje (duomenys neskelbtini) pagal priedelį.

13. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno 2004 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 64 leista atsakovui laikinai naudotis vieta metalinių garažų aikštelėje (duomenys neskelbtini), kuri anksčiau priklausė S. R. skirta Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1996 m. sausio 18 d. potvarkiu Nr. 7/G kol ši vieta bus reikalinga miesto poreikiams. Įsakyme nurodyta, kad esant miesto plėtimo būtinumui ir likviduojant metalinių garažų aikštelę, R. K. nurodyta bus suteikta pirmumo teisė statytis arba įsigyti garažą. Sprendimas dėl metalinio garažo likvidavimo įsigalios ne anksčiau kaip pusės metų nuo jo priėmimo dienos.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui priklausantis garažas Nr. (duomenys neskelbtini) yra Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajone (duomenys neskelbtini). Atsakovas garažą 2020 m. rugsėjo 18 d. įsigijo iš G. U.

15. Duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi dėl laikinojo metalinio garažo nukėlimo termino pratęsimo, nėra, todėl laikytina, kad atsakovas jam priklausantį laikinąjį metalinį garažą privalėjo nukelti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Vadovaujantis 2021 m. vasario 10 d. nuotraukose užfiksuotais duomenimis, laikinasis metalinis garažas, priklausantis atsakovui, vis dar stovi valstybinėje žemėje. Ginčo metalinis garažas nėra registruotas viešame registre. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui priklausantis garažas vis dar nėra nukeltas.

16. Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

18. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją. Taigi ieškovė vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, turi įrodyti, kad ji yra žemės sklypo, kurioje yra prašomi nukelti daiktai, savininkė (valdytoja) ir kad metalinių garažų buvimas jai priklausančiame žemės sklype pažeidžia savininko teises ir saugomus interesus, o atsakovui kilo pareiga įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

19. Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė, jog atsakovas teisėtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas, ant kurio pastatytas atsakovo laikinas metalinis garažas.

20. CK 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. CK 6.559 straipsnyje nurodyta, jog žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Byloje nėra duomenų, kad pasibaigus leistinam laikinojo metalinio garažo eksploatavimo terminui, atsakovui buvo suteikta teisė ir toliau naudotis ieškovei priklausančia žeme eksploatuojant atsakovui priklausantį laikinąjį metalinį garažą (CPK 178 straipsnis). Atsakovo naudojimasis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nenukeliant ir nedemontuojant laikino metalinio garažo, pripažįstamas neteisėtu ir tai laikytina ieškovės teisių pažeidimu. Ieškovė neturi galimybės disponuoti nuosavybe, todėl ji turi teisę reikalauti, kad atsakovas savo lėšomis nukeltų (demontuotų) nurodytą metalinį garažą iš žemės sklypo (CK 4.98 straipsnis).

21. Atsakovas savo nesutikimą nukelti laikiną metalinį garažą grindžia tuo, kad leidimas pastatyti metalinį garažą jam nebuvo apribotas kokiu nors terminu, t. y. atsakovui teisė pastatyti metalinį garažą suteikta neterminuotai. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad metalinis garažas nėra įvardijamas kaip laikinas statinys. Teismas tokius atsakovo argumentus laiko nepagrįstais.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su atskiru ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovu R. K. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo be aukciono sutartį arba nuomos 99 metų terminui be aukciono sutartį (ieškovo pasirinkimu) dėl valstybinės žemės, reikalingo ieškovui naudotis garažu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovo R. K. ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-865-640/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo R. K. ieškinį atmetė.

24. Taigi priešingai nei teigia atsakovas, prejudiciniais faktais nustatyta, kad ginčo metalinis garažas yra laikinas statinys, kuris nėra įregistruotas viešame registre kaip nekilnojamasis daiktas, jam būdingas laikinas pobūdis, ieškovui nebuvo suteiktas leidimas valstybinėje žemėje statyti būtent tokio tipo garažą (CPK 182 straipsnis). Remiantis išdėstytu, laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog jis teisėtai yra užėmęs žemės sklypo dalį metaliniu garažu.

25. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu neturi būti vadovaujamasi nagrinėjamojoje byloje, tačiau teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka, kadangi apeliacinės instancijos teismas tyrė ir analizavo bei vertino atsakovo argumentus, kuriais atsakovas įrodinėjo, jog ginčo metalinis garažas nėra laikinas statinys, jis laikytinas nekilnojamuoju daiktu ir padarė priešingas, nei atsakovo nurodomas, išvadas, aptartas sprendimo 22 punkte. Todėl teismas nevertina ir nepasisako dėl atsakovo išsakytos kritikos dėl apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo ir jame padarytų išvadų. Pažymėtina, kad vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atsakovas, nesudaro pagrindo nesivadovauti apeliacinės instancijos sprendimu ir daryti išvadą, kad aukštesnės teismas padarė neteisingas išvadas ar neteisingai nustatė faktines aplinkybes.

26. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jam teisė pastatyti metalinį garažą suteikta neterminuotai, kadangi metaliniai garažai priskiriami laikiniesiems statiniams, ką tvirtina ir sprendimo 22 punkte aptarti nustatyti prejudiciniai faktai, išsami teisminė praktika, Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis apibrėžianti, kad laikinasis statinis (ir metalinis garažas) yra statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno 2004 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 64 leista atsakovui laikinai, o ne neterminuotai, naudotis vieta metalinių garažų aikštelėje (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog būtent atsakovui nenurodytas konkretus terminas (nėra apibrėžtas metų skaičiumi) garažui eksploatuoti neeliminuoja metalinio garažo laikinumo ir nesuteikia atsakovui teisės pastatyti metalinį garažą neterminuotai. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas yra sudaręs žemės sklypo nuomos sutartį ar kitu teisėtu pagrindu naudojasi žemės sklypu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ metalinių garažų savininkams, įskaitant ir atsakovui, nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas (iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai), todėl laikytina, kad atsakovas užėmęs valstybinės žemės sklypą neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo.

27. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ teisėtumas nėra patvirtintas ir jis yra neteisėtas, kadangi bylos nagrinėjimu metu pastarasis Įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas. Teismas nevertina atsakovo argumentų dėl Įsakymo teisėtumo, kadangi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

28. Atsakovas teigia, kad ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovas nusikeltų metalinį garažą. Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka. Ieškovė, kaip Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto funkcijų perėmėja, turi ir gali imtis veiksmų dėl laikinų metalinių garažų laisvoje valstybinėje žemėje pašalinimo, todėl pagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ įpareigojo metalinių garažų savininkus, nukelti metalinius garažus iš valstybinės žemės, o metalinių garažų savininkams nevykdant šio įsakymo pagrįstai kreiptis į teismą dėl priverstinio garažų nukėlimo. Taigi ieškovė byloje reiškiamus reikalavimus ir atsakovo prievolę nukelti jam nuosavybės teise priklausantį metalinį garažą iš valstybinės žemės kildina iš teisės aktų reikalavimų ir leidimų tuos metalinius garažus statyti laikinai, taip pat iš teisminės praktikos.

29. Atsakovas teiginius, kad garažas turi visus statiniams būdingus požymius, grindžia ir eksperto S. M. 2022 m. lapkričio 30 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 22-85. Tačiau pateiktas ekspertizės aktas, kuriame įvertintos ginčo garažo techninės, konstrukcinės savybės, galimybė jį perkelti, nepaneigia atsakovui priklausančio metalinio garažo kaip laikino statinio teisinio statuso. Šią išvadą taip pat pagrindžia ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-865-640/2023 vertinimas, jog nepaisant ekspertizės akte eksperto nurodymo, kad garažas neturi laikiniesiems statiniams nustatytų požymių, vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas vertinimu, eksperto argumentai neleidžia konstatuoti, jog ginčo garažas yra teisėtai pastatytas nekilnojamas daiktas. Teismas laikė, kad tokio statinio pastatymas traktuotinas kaip savavališka statyba, užimanti valstybinę žemę. Duomenų, pagrindžiančių priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).Taigi nesant teisinio pagrindo naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, atsakovas privalo nutraukti sklypo tolesnį neteisėtą naudojimą bei jį atlaisvinti.

31. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

32. Byloje nustatyta, kad ieškovė, reikalaudama pašalinti teisės pažeidimą, nors ir nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškė negatorinį ieškinį. Toks ieškinys gali būti pareikštas tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduotos pažeidimu sukeltos pasekmės. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškininės senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jei nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną. Ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, kadangi toks naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių. Pažeistoji teisė ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2018, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

33. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, šis pažeidimas tebesitęsė ir ieškinio pareiškimo dieną, todėl spręstina, kad ieškovė reikšdama negatorinį ieškinį nepraleido ieškinio senaties termino, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

34. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad atsakovo naudojimasis valstybiniu žemės sklypu, nenukeliant ir nedemontuojant laikino metalinio garažo, pripažįstamas neteisėtu. Esant situacijai, kai valstybei nėra galimybės disponuoti valstybės nuosavybe, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas savo lėšomis nukeltų (demontuotų) nurodytą metalinį garažą iš valstybinės žemės sklypo (CK 4.98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovas įpareigotinas savo lėšomis nukelti metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas 15 dienų terminas yra per trumpas tokiems veiksmams atlikti, todėl nustatomas 30 dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

35. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei išaiškintina, kad atsakovui per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenukėlus metalinio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir/arba nesutvarkius garažui tekusios teritorijos, leidžiama ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nukelti metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo R. K.

36. Tenkinus ieškovės reikalavimus, laikant juos pagrįstai ir įrodytais, atmestinas atsakovo prašymas priteisti nuostolių, atsiradusių dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis – aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo – atlyginimą.

37. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes pateiktas su trūkumais: ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį nepagrįstas įrodymais, taip pat ieškovė nepateikė statybą leidžiančio dokumento garažo statybai.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.). Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad ieškinyje yra tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, byloje yra aiškiai apibrėžtos jos ribos, pateiktų įrodymų yra pakankamai tam, kad būtų galima bylą išnagrinėti iš esmės, atsakovui sudarytos galimybės parengti plačius atsikirtimus, taip užtikrinant šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į nurodytą, nenustačius ieškinio trūkumų, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ieškinį palikti nenagrinėtą.

39. Kiti šalių nurodyti argumentai ir aplinkybės nekeičia teismo padarytų išvadų bei neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Teismas be kita ko pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

40. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš esmės visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

41. Teismo turėtos pašto išlaidos (1,86 Eur) neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tenkančią teritoriją.

Atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pačiai nukelti metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį A(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tenkančią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.