Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. S. kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 m. spalio 5 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ten kur gyveno, su V. M. ir L. T. vartojo alkoholį. Sugalvojo nuvažiuoti pas A. A., ten toliau gėrė. Po to A. A. kartu su jais grįžo į (duomenys neskelbtini), išlipus iš mašinos ir įvyko konfliktas tarp jo ir A. A., nes jis užgauliojo A. sugyventinę R. J. ir A. A. paėmė jį už drabužių ir klausė, kodėl jis įžeidinėja jo sugyventinę. Norėdamas išsivaduoti, kirto A. A. ranka. Buvo vartojęs alkoholio, kai ko neprisimena, galėjo kirsti alkūne, kumščiu. A. stovėjo atsirėmęs į mašiną, o jis taip pat stovėjo suduodamas. Nesitaikė, kur suduoti. Mano, kad į veido sritį sudavė. A. A. suklupo po pirmo smūgio, o jis kirto dar kartą. A. gynėsi nuo smūgių, kraujas lyg nebėgo. Sutinka su eksperto išvada, kiek nurodyta, tiek smūgių ir galėjo kirsti. Kadangi buvo tamsu, negali pasakyti tiksliai, į kurią vietą sudavė, bet sudavė į veidą. Po to L. T. su broliu išvažiavo, V. M. nuėjo miegoti, o jis su A. A. nuėjo į garažą ir toliau gėrė alkoholį dar apie pusantros valandos. A. nesiskundė, kad ką skaudėtų. Išgėrę nuėjo miegoti. Ryte jis A. A. kėlė, tačiau šis nesikėlė. Matėsi kraujo, buvo panosėje sukrešėję kraujo. Išsikvietė V. M., R. T. ir nuvežė A. A. į ligoninę. Jo santykiai su A. A. bei R. J. geri. A. A. galėjo būti ir prieš tai sužalotas, jo akis buvo patinusi, bet tas sužalojimas galėjo būti kelių dienų senumo. Su civiliniais ieškiniais sutinka, tik suma per didelė. Jis dirba, darbo užmokestis apie 200 eurų. Su ligonių kasų ieškiniu sutinka, ketina mokėti po pusę sumos nuo algos. A. A. lankė ligoninėje, pirko vaistus, vežė maistą, A. jam paduodavo ranką pasisveikinti ligoninėje, tik kalbėti negalėjo. Savo veiksmus vertina blogai, su A. A. buvo draugai. Po sužalojimo pirko A. A. masažus, maistą, vaistus, tai matė seselės ligoninėje, V. M., R. T.. Jam atvykus pas A. A., artimųjų nebūdavo.

Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio, kurio metu buvo sužalotas, aplinkybių neprisimena. Iš paskutinių įvykių prieš sužalojimą nieko neprisimena. Iš kur buvo atvežtas į ligoninę, neprisimena. T. S. ir V. M. pažįsta. Su jais nebuvo susipykę, sutardavo gerai (b.l. 43-45, I tomas).

Liudytojas R. T. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad datos neprisimena, tačiau buvo pirmadienis, jam paskambino V. M. ir paprašė kažkur nuvežti. Atvažiavo prie V. sodybos. V. M., T. ir brolį L. nuvežė pas nukentėjusįjį. Kai nuvažiavo, ant nukentėjusiojo veido sužalojimų nebuvo, jis normaliai atrodė. Po poros valandų ar daugiau, parvažiavo į Balbieriškį, prie V. M. sodybos. Parvažiavo T., L., V. ir A.. Visi išlipo iš automobilio. Tuomet irgi nematė jokių sužalojimų A. A. veide. L. sakė T., kad eina tarpusavyje išsiaiškinti. Nežino, gal T. ir sudavė L. į šoną. L. liko ant žolės. Atėjo prie mašinos T.. Stovėjo į mašiną atsirėmęs nukentėjęs, kuris buvo daug išgėręs, vos stovėjo. Jam iš dešinės stovėjo T., prie T. stovėjo jis ir šone V. gėrė alų. Jis su V. kalbėjo. Po kiek laiko išgirdo iš T. tam žmogui sakant, kad ką tu prišnekėjęs ir buvo smūgis iš alkūnės. Tikrai matė smūgį iš alkūnės, o prieš tai nematė smūgių. A. po smūgio alkūne, šonu nugriuvo ant žvyro, galėjo atsitrenkti kaire ranka į žvyrą. Smūgis buvo į barzdą. Smūgį girdėjo ir matė. Kai nukentėjęs nugriuvo, jis pro jį ėjo link L. ir matė ant nukentėjusiojo veido kraują. Po šio smūgio nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas, negali pasakyti iš kurios vietos, iš veido srities, aplink burną. Kad daugiau taip nebūtų, L. įsisodino į mašiną ir su broliu išvažiavo. Kol L. įsodino, nukentėjęs gulėjo, o T. lyg bandė sodinti. Rytojaus dieną V. paskambino ir paprašė atvažiuoti prie jo sodybos, pasakė, kad tam žmogui negerai. Nuvažiavęs rado L. ir T.. Nukentėjusįjį pamatė, kai atnešė į mašiną. Jis buvo užsimerkęs, kvėpavo. Nuvežė jį į ligoninę, kartu su juo važiavo T.. Kitą dieną matė, kad A. sumuštas veidas – lūpos, prie akių, sukrešėjęs kraujas (b.l. 52-53, I tomas).

Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 5 d., apie 16 -17 val. atvažiavo pas A. A.. Kartu su juo atvažiavo L. T. ir T. S., o juos atvežė R. T.. A. A. buvo girtas, nebuvo sužalotas. Pas A. A. gėrė alų, A. A. su L. T. tarpusavyje ginčijosi. Jis į juos nekreipė dėmesio. Nematė, kad pas A. A. namuose kas nors A. A. būtų sudavęs smūgius. Baigus gerti alkoholinius gėrimus, jie pakilo važiuoti namo. A. A. sugyventinė pasakė, kad kartu su jais važiuotų ir A. A., kadangi namuose jis girtas būna agresyvus. A. A. sužalotas tuo metu dar nebuvo. Apie 19-20 val. sugrįžo į Balbieriškį, prie jo sodybos. Visi išlipo iš automobilio. Buvo jau tamsu, jis nuo A. A. ir T. S. stovėjo atokiau, kartu su R. T. stovėjo prie automobilio priekinės dalies, o A. A. su T. S. stovėjo jam už nugaros, t.y. jis buvo nuo jų nusisukęs. R. T. stovėjo į juos pasisukęs veidu, t.y. priešais jį ir pro jį galėjo matyti A. A. ir T. S.. Girdėjo, kai T. S. priekaištavo A. A. dėl A.. Kaip T. S. sudavė smūgius A. A. nematė, smūgių garsų negirdėjo. R. T. su Linu išvažiavus, jis parėjo į kambarį. A. A. ir T. S. liko prie vartų. Į kambarį jie atėjo maždaug už 2-3 valandų. 2015-10-06, apie 7 val. 30 min., jis išvažiavo į Kauną. Būdamas Kaune, skambino T. S. paklausti ką veikia. T. S. jam pasakė, kad sėdi kartu su A. A., kad jis apsimeta. Į namus sugrįžo apie 11 val. 30 min. Tuo metu A. A. L. T. ir T. S. atnešė pas R. T. į mašiną vežti į ligoninę. Tada matė, kad A. A. yra sumuštas, veidas buvo ištinęs, sunkiai kvėpavo (b.l. 55-57, 58-59, I tomas).

Liudytoja R. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-10-05, apie 16-17 val., pas juos į namus atvažiavo V. M., T. S. ir dar du vaikinai, kuriuos matė pirmą kartą, jų nepažino. Kaip suprato iš A. A. elgesio, tai vieną iš šių vaikinų, vardu L., A. pažinojo, kadangi bendravo su juo kaip seni pažįstami. V. M., A. A. ir L. gėrė alkoholį, alų, degtinę, o T. S. negėrė. Dar vienas vaikinas atvykęs kartu su jais taip pat negėrė alkoholio. Išgertuvių metu konflikto nei tarp vieno asmenų nebuvo. Matėsi, kad L. yra labai girtas. Jis kaip ir juokais kabinėjosi prie A., tai apsikabindavo, tai pliaukštelėdavo delnu A. per veidą. A. į tai nekreipdavo dėmesio, nusišypsodavo. Jokių sužalojimų dėl tokių pliaukštelėjimų A. A. nebuvo padaryta. Kambaryje nebuvo tokio atvejo, kad kažkas A. A. būtų smogęs į kokią nors kūno vietą kumščiu. T. S., L., A. dažnai išeidavo į lauką parūkyti. Kas vyko lauke, nematė, tačiau kol A. A. buvo namuose sužalotas nebuvo. V. M. kartu su kitais asmenimis pas juos pabuvo maždaug apie 2-3 valandas. A. A. jau buvo girtas, todėl ji nenorėdama, kad jis likęs namuose girtas keltų triukšmą, pasiūlė jam taip pat kartu važiuoti su V. M.. Daugiau su A. A. nei tą vakarą, nei kitą dieną, ji nebendravo. Kitą dieną, t.y. 2011-10-06 pas ją atvažiavo policijos pareigūnas ir pasakė, kad A. A. dėl sužalojimo paguldytas į Kauno klinikas. Tą vakarą ji paskambino V. M., paklausė kas įvyko. V. M. jai pasakė, kad A. A. sužalojo T. S.. V. M. jai sakė, kad jis matė, kaip T. S. smogė alkūne A. A. į veidą, prakirto nosį ir A. A. nugriuvo. A. A. po nubudimo iš komos įvykio aplinkybių kaip buvo sužalotas, kaip buvo pristatytas į ligoninę, neprisimena (b.l. 61-63, 64-66, I tomas).

Liudytojas L. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio mėn. 5 d., po pietų, apie 16 val., atėjo pas V. M., su kuriuo išgėrė alaus. Vėliau brolis R. jį, V. M. ir T. S. nuvežė pas A. A. į namus, kur gėrė alkoholį, t.y. degtinę, alų. Alkoholį gėrė jis, V. M., A. A. ir jo sugyventinė. Išgertuvių metu tarp jo ir A. A. kilo žodinis konfliktas. Su A. yra seni pažįstami. Buvęs vienas pas juos konfliktas dėl apkalbų ir šį konfliktą šių išgertuvių metu jie vėl prisiminė. Tada A. A. jam kumščiu smogė į pilvą, o jis A. A. sudavė smūgį kumščiu atgal į pilvą. Nemano, kad dėl šio smūgio galėjo A. A. padaryti kokį sužalojimą, nebent tik sukelti trumpalaikį skausmą, kadangi smūgis buvo nestiprus. Smūgių į veidą A. A. nesudavė. Po šių tarpusavyje apsikumščiavimų, jie apsikabino, nustojo konfliktuoti ir toliau gėrė alkoholį. A. A. kraujas iš veido niekur nebėgo. Maždaug po dviejų valandų važiavo į Balbieriškį. Prisimena, kad A. A. sugyventinė R. verkė, kad ir A. važiuotų iš namų, kadangi girtas jis prieš ją smurtauja, nieko nedirba. A. A. važiavo kartu su jais į Balbieriškį. Išvažiuojant iš A. namų, jis pats jau buvo visiškai girtas. Neatsimena to momento, kad buvo sustoję prie parduotuvės. Atsimena, kad su A. A. kažką dar kalbėjo. Sugrįžus prie V. M. sodybos, visi išlipo iš automobilio. Jis atsistojo prie automobilio galo. Šone automobilio stovėjo T. S. ir A. A.. A. A. buvo atsirėmęs į automobilį, T. S. stovėjo prieš jį priešais. Prie automobilio priekio stovėjo V. M. ir R. T.. Kaip jie stovėjo, t.y. ar priekiu į juos, ar nugara, ar šonu, negali pasakyti. T. S. pradėjo priekaištauti A. A. dėl to, kad jis kažką apie jį yra apkalbėjęs, kažką kalbėjo apie A.. A. A. nebuvo įsikabinęs T. S. į drabužius. Pamatė, kai staiga T. S. smogė kumščiu A. A. į veidą. Kiek prisimena, tai A. A. nuo šio smūgio nenugriuvo, tik kluptelėjo. Jis pasakė T., kad nemuštų A.. Galėjo būti, kad T. S. pasiūlė, jog pasimuštų su juo. Šio momento tiksliai neprisimena. T. priėjo arčiau jo, jie paėjo toliau nuo mašinos į pievą, ir T. S. jam sudavė kumščiu keletą smūgių į šonus. Kiek tiksliai smūgių buvo negali pasakyti, jautė tik skausmą. Jis nuo smūgių nugriuvo ant pilvo. T. S. nuo jo pasišalino. Čia viskas užtruko keletą sekundžių. T. S. nuėjus nuo jo, jis atsisėdo ir sėdėjo nusisukęs, t.y. link automobilio buvo jo nugara, todėl kas vyko už automobilio, nematė. Kaip T. S. sudavė daugiau smūgių A. A., nematė. Apie tai, kad T. S. alkūne smogė į galvą A. A., jam kitą dieną pasakė brolis R.. Po T. S. jam suduotų smūgių, greitai prie jo priėjo jo brolis R., kuris jam padėjo atsikelti, jį įsodino į automobilį ir jie išvažiavo. Išvažiuojant iš V. M. kiemo, nematė kaip atrodė A. A.. 2015-10-06, apie 11 val., jam į mobilų telefoną paskambino V. M., pasakė, kad nueitų pas jį į namus pažiūrėti ką veikia T. ir A., kadangi T. nekėlė telefono ragelio. Jis nuėjo pas V. M. į sodybą ir T. S. ir A. A. rado lauke, prie gyvenamojo namo. A. A. sėdėjo ant žemės, atsirėmęs nugarą į namą, galvą nulenkęs. A. A. nieko nekalbėjo, atrodė, kad lyg karkia. Matėsi, kad veidas yra patinęs. Matė tik kraują nosyje, prie nosies. Jis atrodė sukrešėjęs. Drabužiai nebuvo kruvini. Ar A. A. buvo tais pačiais drabužiais kaip ir iš vakaro, negali pasakyti, kadangi neatsimena kuo jis buvo apsirengęs 2015-10-05. Paklausė T. S. kas įvyko, tačiau jis jam nieko neatsakė, tylėjo. T. S. jam nieko apskritai nesakė. Kokiomis aplinkybėmis A. A. atsidūrė lauke, prie namo, nežino. Ko paklausdavo, tai T. S. jam nieko neatsakydavo. Jis pasiūlė A. A. nunešti į garažą, kad nešaltų lauke. Kartu su T. S. A. nunešė į garažą. A. A. nešė ne gulintį, o stačią, t.y. jo rankas užmetė sau per pečius ir jam atrodė, kad A. A. dar pats statė kojas. Atvedus A. A. į garažą, pasodino ant grindų, atrėmė į sieną. A. A. į nieką nereagavo. Jis suprato, kad jam yra negerai. Paskambino broliui R., kad šis atvažiuotų, nes reikia vežti A. į ligoninę. Atvažiavus broliui, jis ir T. S. atnešė iš garažo A. A. į automobilį. A. A. atnešė taip pat kaip ir nešė į garažą, t.y. persimetę jo rankas per savo pečius, stovintį. Tuo metu, kai A. kėlė į automobilį, sugrįžo V. M.. Brolis R. A. A. išvežė į ligoninę. Kartu su juo išvažiavo ir T. S. (b.l. 138-140, I tomas).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. A. nustatyti galvos sužalojimai – kraujosruva pakaušio kairėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimas pakaušio kairėje apatinėje dalyje, nubrozdinimas viršugalvio priekinėje dalyje, nubrozdinimas kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimas nosies nugarėlės dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas dešinės akies apatinio voko apatinėje dalyje, du nubrozdinimai dešiniame žande, kraujosruva viršutinės lūpos kairėje, nubrozdinimas apatinės lūpos raudonio kairėje, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sumušimo židiniai, kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kaktinių skilčių srityje. Taip pat nustatyta du nubrozdinimai kairės alkūnės srityje, nubrozdinimas kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva, nubrozdinimas kairės šlaunies nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, du nubrozdinimai kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimas dešinio kelio vidinėje dalyje, nubrozdinimas nugaroje. Galvos (veidas – galvos dalis) sužalojimai galėjo būti padaryti penkių (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas į pakaušio sritį, padarant kraujosruva pakaušio kairėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimą pakaušio kairėje apatinėje dalyje; vienas - į viršugalvio priekinę dalį, padarant nubrozdinimą vienas – į veido kairę pusę, padarant nubrozdinimą kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose; vienas – į veido dešinę pusę, padarant nubrozdinimą nosies nugarėlės dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimą dešinės akies apatinio voko apatinėje dalyje, du nubrozdinimus dešiniame žande; vienas – į burnos sritį, padarant kraujosruva viršutinės lūpos kairėje, nubrozdinimą apatinės lūpos raudonio kairėje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinės dešinėje. Išvardinti sužalojimai atsirado dėl kontakto (-ų) su galvos sritimi. Kiti galvos (vidiniai) sužalojimai – kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sumušimo židiniai, kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kaktinių skilčių srityje galėjo atsirasti dėl bet kurio kontakto su galvos sritimi ir/arba galvos judesio pagreitėjimo bei staigaus sustabdymo, todėl juos skaičiuoti, kaip atskirus (papildomus) trauminius poveikius, klaidinga. Kiti sužalojimai - kairės viršutinės galūnės, liemens, apatinių galūnių - galėjo būti padaryti šešių (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas į kairės alkūnės sritį, padarant du nubrozdinimus; vienas - į kairio dilbio vidinį paviršių apatinį trečdalį, padarant nubrozdinimą vienas - į kairės šlaunies nugarinį paviršių apatinį trečdalį, padarant kraujosruva nubrozdinimą vienas - į kairės blauzdos priekinį paviršių, padarant du nubrozdinimus; vienas - į dešinio kelio vidinę dalį, padarant nubrozdinimą; vienas - į nugaros sritį, padarant nubrozdinimą. Sužalojimų pobūdis rodo, kad po jų padarymo tiriamasis galėjo atlikti fizinius veiksmus. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.4 punktais kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sumušimo židiniai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. Galvos (veidas - galvos dalis) išoriniai sužalojimai - kraujosruva pakaušio kairėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimas pakaušio kairėje apatinėje dalyje, nubrozdinimas viršugalvio priekinėje dalyje, nubrozdinimas kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimas nosies nugarėlės dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas dešinės akies apatinio voko apatinėje dalyje, du nubrozdinimai dešiniame žande, kraujosruva viršutinės lūpos kairėje, nubrozdinimas apatinės lūpos raudonio kairėje, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje - atsirado dėl tuo pačių kontaktų, dėl kurių atsirado aukščiau išvados „6" punkte išvardinti sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi sužalojimai, todėl juos atskirai kvalifikuoti, netikslinga. Remiantis Sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklių 9 punktu kairės viršutinės galūnės, liemens, apatinių galūnių sužalojimai – du nubrozdinimai kairės alkūnės srityje, nubrozdinimas kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva, nubrozdinimas kairės šlaunies nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, du nubrozdinimai kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimas dešinio kelio vidinėje dalyje, nubrozdinimas nugaroje – laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 36-38, I tomas).

2015-10-06 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėtos sodybos. Įvykio vieta yra 8 m atstumu į vakarus nuo sodybos vartų (b.l. 6-9, I tomas).

2015-10-07 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas V. M. sodybos kiemas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Garaže rytinės sienos, 2 m. atstumu nuo pietinės sienos link šiaurinės sienos pastatytas šaldytuvas, mažesnis šaldytuvas, ir metalinė spintelė. Ant antrojo šaldytuvo (mažesnio) durelių matosi dėmės-nubėgimai, tamsiai raudonos spalvos, panašūs į kraują. Šaldytuvo aukštis 82 cm, plotis-56 cm. Pirmasis nubėgimas yra 37 cm atstumu nuo šaldytuvo viršaus, 18 cm atstumu nuo kairio krašto. Jo ilgis 5 cm. Antrasis nubėgimas (lašo formos) yra 47 cm atstumu nuo viršaus, 26 cm atstumu nuo kairio krašto. Jo ilgis 1 cm. Ant stovo, laikančio kaminą, esančio prie šiaurinės sienos rasta juodos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliai bei rudos spalvos sportinis megztinis. Ant megztinio dešinio peties, nugarinėje dalyje matosi dėmės, panašios į kraują. Marškinėliai ir megztinis paimti. Apžiūrint gyvenamąjį namą, verandoje rastos ir paimtos pilkos spalvos guminės šlepetės. Gyvenamojo namo vakariniame kambaryje pietvakariniame kampe stovi minkštas baldas-kampas, kurio viena dalis išskleista. Ant šio baldo dalies, 40 cm atstumu nuo pietinės sienos, 30 cm atstumu nuo galvūgalio matosi netaisyklingos formos, šviesiai rusvos spalvos sutepimas, panašus į kraują. Dėmės dydis apie 10x12 cm. Iš šio kambario paimtos mėlynos spalvos džinsinės kelnės. Sodybos kieme, ant laiptų turėklų rasta antklodė, apvilkta šviesios spalvos užvalkalu. Ant šio užvalkalo matosi dėmė, panaši į kraują. Šis užvalkalas paimamas (b.l. 10-18, I tomas).

2015-10-30 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti daiktai: marškinėliai, sportinis megztinis, šlepetės, kelnės, užvalkalas, kurie 2015-10-07 paimti įvykio vietos papildomos apžiūros metu iš V. M. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Ant megztinio dešinio peties, nugarinėje dalyje matosi dėmės, panašios į kraują. Užvalkale, nuo vieno krašto 59 cm atstumu ir 80 cm atstumu nuo viršaus matosi netaisyklingos formos 17x15 cm. dydžio šviesiai rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują (b.l. 81-87, I tomas).

2015-10-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad VšĮ Prienų ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugos administratorė A. Š. pateikė A. A. drabužius: kelnes, marškinius bei sportinius batus (b.l. 97-99, I tomas).

2015-10-30 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti A. A. drabužiai: kelnės, marškiniai bei sportiniai batai. Marškinių dešinė rankovė ties pažastimi yra atplėšta. Priekinėje dalyje, dešinėje pusėje matosi šviesiai rusvos spalvos sutepimai, panašūs į kraują (b.l. 100-104, I tomas).

2015-12-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad 2015-11-12 T. S. iš tel.Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS į nenustatyto asmens tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu: „Ai buwau tokiam galwa pridauzes balwonui tai nesenai paleido D“ (įrašas Nr. 90, 17:14:42); „ Tai pisau wiena is alkunes ir wiskas.“(įrašas Nr. 102, 17:27:57); 2015-11-12 T. S. iš tel.Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS į nenustatyto asmens tel.Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu: “Sumusiau krc komoj gulėjo 3 sawaites ir dar teismo liau ir nieko gero jauciu bet pohuj pac kaltas“ (įrašas Nr. 165, 18:38:16); „Ne patikek cia užbridau dbr tai baisei“ (įrašas 169, 18:40:21); „Galejo ir azsilenk pydikas krw per pedika sedet reikėjo tai turi 3 waikus boba kuria pisau ir pisiu“ (įrašas Nr. 176, 18:46:19); 2015-11-12 T. S. iš tel.Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjo su nenustatytu asmeniu tel.Nr. (duomenys neskelbtini) “blet net nežinau iš tikrųjų. Kurva tai čia buvau biškį užbridęs. Aik tu nachui pridaužiau vienam asilui galvą. Karoče. Pydarai kurva mėnesį uždarę buvo“. (įrašas Nr. 190, pokalbis nuo 19:05:49 iki 19:08:06) (b.l. 76-79, I tomas).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad parodymų patikrinimo metu T. S. patvirtino savo 2015-10-07 apklausos metu duotus parodymus, bei (duomenys neskelbtini), parodė vietą, kur stovėjo automobilis, kai jie sugrįžo prie V. M. sodybos; parodė vietą, kur grūmėsi su L. T.; parodė vietą, kur stovėjo su A. A., kai A. A. smogė kumščiu į veidą; ant manekeno parodė kaip stovėjo A. A. ir į kurią kūno dalį pataikė A. suduodant pirmą smūgį. Po to, T. S. parodė garažą, į kurį nuėjo kartu su A. A. ir kuriame dar gėrė alų; parodė gyvenamajame name lovą, kur miegojo A. A. (b.l. 196-198, I tomas).

BK 135 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.

Išklausius kaltinamojo parodymus, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolus, specialisto išvadą bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, mačiusių ir girdėjusių konfliktą, parodymus, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis T. S. tyčia rankos kumštimi ir alkūne sudavė mažiausiai penkis smūgius nukentėjusiajam A. A. į galvą, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sumušimo židiniais. A. A. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, sukėlęs sunkias pasekmes, didelį darbingumo praradimą. Kaltinamasis T. S. galėjo ir privalėjo numatyti, kad nusikalstamai elgdamasis nukentėjusiajam padarys kūno sužalojimus. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pavojingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais, be rimtos dingsties, kilus tarpusavio konfliktui, sužalojo A. A., sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. Kauno teritorinės ligonių kasos pateikti rašytiniai įrodymai dėl nukentėjusiajam A. A. suteiktos medicinos pagalbos, vėlesnių medicinos paslaugų, jo gydymo bei slaugos taip pat patvirtina nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo A. A. sužalojimo. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pirmiau aptartus įrodymus. Bylos duomenų visetu nusikaltimas įrodytas. Kaltinamasis T. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai, aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje aprašyto nusikaltimo padarymu ir baustinas.

Kaltinamasis sutiko, kad dėl nusikalstamos veikos A. A. yra padaryta žala, tačiau nesutiko su prašomomis priteisti sumomis turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.