Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-10 · Civilinė byla Nr. 2A-887-232/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
2A-887-232/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-06197-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
J. V., A. V.
Išvadą teikia
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-887-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06197-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 43.2; 121 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Alvydo Barkausko, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir A. V. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, institucijai duodančiai išvadą - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

I. J. V. ir A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami įpareigoti atsakovą RUAB „Vilnius Nekilnojamasis Turtas“ nugriauti žemės sklype (unikalus numeris, kadastrinis numeris Vilniaus m. k. v.), esančiame Vilniaus miesto savivaldybėje Vilniaus mieste M. V. g. 1 savavališkai pastatytą ventiliacinę šachtą ir evakuacinius laiptus; nugriauti prie pastato Vilniaus miesto savivaldybėje Vilniaus mieste M. V. g. 1 (įvažiavime į kiemą) įrengtą paaukštinimą (laiptelį); išardyti pastate, esančiame Vilniaus mieste M. V. g. /V. M. – P g. savavališkai įrengtus vitrininius langus ir pastatyti projektinėje dokumentacijoje numatytą sieną; nugriauti vietoje 2, 3, 4 aukštų balkonų įrengtas patalpas bei įrengti žemės sklype (unikalus numeris kadastrinis numeris Vilniaus m. k. v.) esančią dangą pagal 2005 m. sausio mėn. sklypo plane „Sklypo vertikalinis planas M1:500“ numatytą dangos aukštį.

Nurodė, kad yra žemės sklypo ir pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniaus mieste, M. V. g. 1, bendraturčiai. Gretimam žemės sklypui ir jame pastatytam pastatui, kurių adresas Vilniaus miestas, M. V. g. 1A/V. M. – P. g., nuosavybės teisė yra įregistruota atsakovui. Ieškinyje ieškovai reiškia reikalavimą dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo. Ieškovų užsakymu ir lėšomis 2006-04-21 UAB „Delfa“ parengė jiems priklausančio gyvenamojo namo renovavimo bei naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype, esančiame Vilniaus mieste, M. V. g. 1A/V. M. –P. g., statybos techninį projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006-05-22 išdavė statybos leidimą Nr. GN/654/06-0546, statyti „Daugiabutį gyvenamąjį namą (7.3)“. Parengus projektą ir išdavus leidimą statybai, 2006-07-05 ieškovai sudarė žemės sklypo, kuriame turėjo būti statomas naujas (dabar atsakovui nuosavybės teise įregistruotas) statinys, pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl šios priežasties 2006-07-14 prieš tai išduotas statybos leidimas buvo pakoreguotas, papildomai statytoju nurodant ir atsakovą. Įvykus šiems ir kitiems nurodytiems juridiniams faktams atsakovas pradėjo statybos darbus, kuriuos jis privalėjo atlikti pagal ieškovų parengtą, o tuo pačiu su jais suderintą ir valstybės institucijų patvirtintą projektą. Ieškovai mano, kad atsakovui atliekant naujo statinio statybą buvo pažeistos jų turtinės ir neturtinės teisės. Pagal ieškovų parengtą, o vėliau suderintą naujo pastato statybos projektą, jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje nebuvo numatyta šių naujai pastatytų statinių bei nukrypimų nuo projekte numatytų techninių parametrų: 1) pagal projektą, atsakovas, statydamas naują statinį ir per ieškovams nuosavybės teise priklausančią žemę įrengdamas įvažiavimą į požeminį garažą, neturėjo teisės ieškovams priklausančioje žemėje statyti kitų statinių ir įrenginių. Tačiau statybos procese atsakovas ieškovams priklausančiame sklype, be jų sutikimo, pastatė ventiliacinę šachtą; 2) projekte nebuvo suprojektuoti ir ieškovai neleido pastatyti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype evakuacinių laiptų iš atsakovo statinio; 3) pagal statinio techninio projekto dokumentaciją naujo statinio 2-ame ir kituose aukštuose virš ieškovams priklausančios žemės buvo numatyta įrengti balkonus, tačiau realiai 1-ame – 5-ame aukštuose pastatyti ne balkonai, o išorinė siena, taip padidinant bendrąjį naudingą plotą, o tuo pačiu ir pastatant statinį, o ne jo konstrukciją kaip buvo numatyta projekte; 4) naujo statinio projekte nebuvo numatyta dviejų vitrininių langų 1 aukšte padarymas, o tik atsarginis įėjimas į statinį prie kurio savavališkai įrengti evakuaciniai laiptai Be to, patalpa, kurioje savavališkai buvo padaryti vitrininiai langai, projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta naudoti kaip negyvenamąją (pagalbinę), tačiau atsakovas savavališkai, nukrypdamas nuo patvirtinto projekto, šią patalpą pavertė gyvenamąją; 5) statybinėje projektinėje dokumentacijoje prie ieškovams priklausančio pastato M. V. g. 1, Vilniuje, nebuvo numatytas paaukštinimo (laiptelių) įrengimas; 6) rengiant projektą statyti naują pastatą ir planuojant naujo statinio statybą ieškovams priklausančiame sklype (įvažiavimą į požeminius garažus ir dalies garažų įrengimą) buvo parengtas jiems priklausančio žemės sklypo brėžinys „Sklypo vertikalinis planas M1:500“, kuriame buvo numatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo paviršiaus aukščiai po atliktų statybos darbų. Konstatuojant ieškovų teisių pažeidimą prašo vadovautis projekte esančiu 2005 m. sausio mėnesio planu, kadangi su šio plano duomenimis rengiant projektą ieškovai sutiko. Pagal 2005 m. sausio mėnesį sudarytą „Sklypo vertikalinį planą M1:500 buvo numatyta, kad žemės paviršius priešais ieškovams priklausančio namo fasadą bus nežymiai aukštėjantis, o įvažiavimas į kiemą ir pats kiemas bus lygus. Tačiau pagal palyginimo aktą žemės paviršiaus nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos linijos yra nuo 0,14 cm iki 0,79 cm., kas neabejotinai ne tik darko vizualinį vaizdą, bet ir sukelia nepatogumų vaikščiojant. Taip pat skirtumai tarp projektinės ir faktinės padėties linijoje D-D, o ypač įvažiavime, yra esminiai, kiemo žemės paviršiaus profilis tapo nelygus. Kadangi atsakovė ieškovų nuosavybės teises pažeidė statydama naują statinį ir statybos proceso eigoje nukrypdama nuo statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų bei pažeisdama ieškovų nuosavybės teisę į žemę, todėl ieškovai reikalauja per nustatytą terminą pašalinti nukrypimus nuo statinio projekto sprendinių.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atsiliepime nurodė, kad visi ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Nurodo, kad 2006-07-05 ieškovai ir atsakovas sudarė žemės sklypo, turinčio 0,0471 ha bendro ploto, esančio M. V. g. 1A/V. M.-P. g., Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-6964, kuria atsakovas nupirko ir ieškovų minimą žemės sklypą už 8 000 000 Lt. Žemės sklypas kaip investicinis projektas atsakovo įsigytas kartu su visa būsimo pastato projektine dokumentacija ir statybos leidimu (išduotas 2006-05-22). Projekte, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, buvo numatyta, kad dalis pastato statybos bus vykdoma ieškovų žemės sklypo dalyje, todėl ieškovai neabejotinai žinojo, kad pastato dalis bus statoma jiems nuosavybės teise priklausančiame kaimyniniame žemės sklype, nes kaip nurodo ieškinyje, patys parengė pastato techninį projektą, ieškovų vardu buvo išduotas statybos leidimas bei patys pardavė visą investicinį projektą kartu su žemės sklypu atsakovui. Įgyvendindami perleidžiamo investicinio projekto sąlygas 2006-07-01 sutikimu ieškovai sutiko, kad parduotame žemės sklype ir ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje atsakovas statytų pastatą pagal ieškovų parengtą techninį projektą. Tuo tikslu ieškovams išduotas statybos leidimas 2006-07-14 buvo perregistruotas bendrai atsakovo ir ieškovų vardu. Kadangi atsakovo žemės sklype planuojamas statyti administracinės bei gyvenamosios paskirties pastatas buvo statomas kaimyninio ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje, 2006-08-09 ieškovai ir atsakovas sudarė dalies žemės sklypo, esančio M. V. g. gyvenamojo namo renovavimo bei naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybos techninį projektą. A/V. M.-P. g., Vilniuje panaudos sutartį. 2006-08-10 buvo sudarytas žemės sklypo panaudos sutarties pakeitimas, kuriuo žemės sklypo panaudos terminas pratęstas 99 metams. Pastato statybos laikotarpiu ieškovai bendradarbiavo, domėjosi statybomis, dalyvavo ir atstovavo atsakovą įvairiuose institucijose, kas tik patvirtina, jog apie pastato statybos technines detales, techninius sprendinius bei jų nežymius pakeitimus žinojo arba negalėjo nežinoti. Pateikta 2007-05-16 pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovai patys dalyvavo pastato statybose. Pareiškėjai net patys kreipėsi į pastato statybas finansuojantį AB EB banką, siekdami išsiaiškinti statybos sustabdymo priežastis. Ieškovai iki šiol neprieštaravo dėl atsakovo statybų jų žemės sklypo dalyje, patys domėjosi statybų eiga, statybos darbų finansavimu, sustabdymu, dalies atliktų darbų pridavimu komisijai, todėl akivaizdu, kad ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad pastatas buvo statomas tinkamai ir šiai dienai yra pastatytas tinkamai, nepažeidžia ieškovų nuosavybė teisių. Patys ieškovai yra pateikę pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kas neabejotinai patvirtina, kad pastatas yra pastatytas tinkamai, nepažeidžiant nei pastato techninio projekto nei statybos techninių reglamentų ar kitų teisės aktų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovų veiksmai, susiję su neva pažeistų nuosavybės teisių gynimu, yra kilęs tik dėl to, kad ieškovai ir atsakovas neįgyvendino preliminarios sutarties dėl 4 aukšto patalpų ir nesudarė pagrindinės 4 aukšto patalpų pirkimo-pardavimo sutarties. Nors preliminari sutartis yra pasibaigusi, ieškovai reikalauja sudaryti pagrindinę 4 aukšto patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko yra nagrinėjama civilinė byla Vilniaus apygardos teisme. Tik iškilus ginčui dėl 4 aukšto patalpų perleidimo, ieškovai ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad atsakovui būtų kuo sudėtingiau vykdyti veiklą. Kaip nurodo patys ieškovai ir matyti iš atsakovo pateikto pastato techninio projekto, architektūrinės dalies, būtent ieškovai parengė pastato techninio projekto atrchitekturinę dalį. Ieškovo užsakymu V. J. projektavimo firma UAB „Delfa“ parengė minimus projektinius dokumentus. Pastato techninio projekto architektūrinėje dalyje nėra išsprendžiami ir neatsispindi visi techniniai pastato sprendiniai. Ieškovų parengta techninio projekto architektūrinė dalis yra tik viena sudedamųjų techninio projekto dalių. Paprastai yra rengiamos atskiros techninio projekto dalys, architektūrinė, konstrukcijų, technologijos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo ir kt., kuriose yra detalizuojami tam tikri techniniai sprendiniai. Pagal tų pačių architektų, rengusių pastato techninio projekto architektūrinę dalį, parengtą techninio projekto šildymo ir vėdinimo dalį yra numatyta ventiliacinė šachta ieškovų nurodomoje vietoje. Todėl atsakovas įrengė ventiliacinę šachtą teisėtai ir pagrįstai, t. y. taip, kaip numatyta pastato techninio projekto sudėtinėje šildymo ir vėdinimo dalyje. Ieškovai, rengdami tokio didelio pastato techninį projektą (užsiimdami komercine veikla), laikytini verslininkais ir pakankamai apdairiais, todėl negalėjo nežinoti apie statybos reglamento STR 2.01.01(2):1999 "Gaisrinė sauga" reikalavimus visiems projektuojamiems ir statomiems statiniams, kur numatyti techniniai reikalavimai evakuaciniams laiptams įrengti. Būtent šio statybos reglamento reikalavimų pagrindu buvo įrengti gaisriniai laiptai prie pastato, o ieškovų nurodomi argumentai neva evakuaciniai laiptai įrengti neteisėtai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pastato techninio projekto architektūrinėje dalyje ieškovų nurodomi suprojektuoti balkonai yra suprojektuoti ne kaip balkonai, o kaip lodžijos. Taip pat nurodė, jog nėra draudžiama pastato statybos eigoje keisti patalpų paskirties iš negyvenamosios į gyvenamąją. Atsakovas atliko visus privalomus veiksmus ir pakeitė patalpos paskirtį į gyvenamąją bei atitinkamai įrengė langus (gyvenamosioms patalpoms yra taikomi griežtesni insoliacijos ir kiti reikalavimai). Šiuo atveju, nei pastato tūris nei apimtys nepadidėjo. Pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, todėl jokių pažeidimų ar neatitikimų pastato projektui ar statybą reglamentuojančioms teisės normoms nėra. Ieškovų minimas paaukštinimas (laiptelis) ir net visas bromas yra įrengtas ieškovų žemės sklypo dalyje, ir įrenginėjo jį patys ieškovai, todėl ieškovų nurodomi argumentai atsakovo atžvilgiu yra nepagrįsti. Atsakovas tinkamai ir vadovaudamasis techniniu projektu atliko pastato statybos darbus ir tinkamai įrengė paviršiaus dangą, t. y. požeminės automobilių stovėjimo aikštelės perdangą (kostruktyvą). Nebuvo jokių nukrypimų nuo suprojektuotų aukščių. Savo žemės sklype bei pastato trinkeles įsirengė patys ieškovai, todėl ieškinyje teigti, kad tai padarė atsakovas, yra mažų mažiausia keista. 2008 10 05 pripažinimo tinkamu naudoti aktu pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti, minimas aktas nėra panaikintas, yra galiojantis ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovai, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, privalėjo pasinaudoti teise skųsti minimą aktą, tačiau net ir žinodami apie pastato pripažinimą tinkamu naudoti, neapskundė minimo akto ir tris metus nesiėmė jokių veiksmų savo neva pažeistiems teisėms ginti, todėl šis ieškovų ieškinys laikytinas nepagrįstu ir vertintinas tik kaip bandymas ginti tariamai pažeistas teises.

Šalies argumentai

Ieškovai pateiktame dublike nurodė, jog neneigia tos aplinkybės, kad atsakovui nuosavybės teise įregistruoto statinio techninis projektas buvo parengtas jų, o sudarius 2006-07-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo perduotas atsakovui. Yra ginčijamas statybų, kurios atliktos nukrypstant nuo jų parengto projekto negavus ieškovų sutikimo teisėtumas. 2006-07-05 buvo sudaryta ne tik žemės sklypo, bet ir atsakovo statomo ketvirto aukšto patalpų su balkonais bei aštuonių parkavimo vietų po pastatu pirkimo-pardavimo sutartis. 2006-05-22 išduotas ir 2006-07-14 pakeistas statybos leidimas suteikė teisę ne tik atsakovui statyti naują statinį, bet ir teisę ieškovams rekonstruoti gretimame žemės sklype esantį ir ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį pastatą adresu M. V. g.1, Vilniuje, pagal parengtą šio pastato rekonstrukcijos projektą. Ieškovai nedalyvavo nei išduodant 2007-05-16 pažymą apie nebaigtą statyti statinį, nei 2008-10-05 surašant pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą, todėl teiginiai dėl ieškovų dalyvavimo šiose procedūrose, siejant šį faktą su žinojimu ir pritarimu statinio techninio projekto keitimui yra neatitinkantys tikrovės.

Atsiliepimas

Atsakovas RUAB „Vilniaus Nekilnojamasis Turtas“ triplike nurodė, kad atsakovai domėjosi ir dalyvavo pastato statybose, niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl jų pačių parengto pastato techninio projekto, kadangi pačioje 2007-05-16 pažymoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti statytojai: atsakovas ir ieškovai. Be to, pažymoje aiškiai nurodyta, jog pastatas statomas be nukrypimų nuo techninio projekto, kurį 2006 metais parengė ieškovai. Kadangi ieškovai taip pat buvo statytojai, apie tokią pažymą negalėjo nežinoti. Ieškovai nepagrįstai nurodo, jog techninio projekto šildymo ir vėdinimo dalis 29-01-TP-ŠV-04 buvo parengta ieškovams nežinant, kadangi ieškovai parengė pastato techninį projektą, kartu su atsakovu gavo statybos leidimą. Statybos leidimas nebūtų išduotas, jeigu nebūtų pateiktas pastato techninis projektas. Todėl darytina išvada, kad išduodant statybos leidimą, visos techninio projekto sudedamosios dalys buvo parengtos, o ieškovai apie jas žinojo. Ieškovai sutiko, jog jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų vykdomos statybos. Ieškovai žinodami apie pastato pripažinimą tinkamu naudoti, neapskundė minimo akto ir tris metus nesiėmė jokių veiksmų jų teisėms ginti.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų J. V., A. V. atsakovui Restruktūrizuojamai UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ 363 Lt, po 181,50 Lt iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų J. V., A. V. 61 Lt po 30,50 Lt iš kiekvieno atsakovo pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-10-05 Pastato pripažinimo tinkamu naudoti Daugiabutį gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis V. M.-P. g. /M. V. g., Vilniuje, aktas Nr. (101)11.4-2469 patvirtina, jog jis yra pastatytas nepažeidžiant nei pastato techninio projekto, nei statybos techninių reglamentų, nei kitų teisės aktų reikalavimų. Minėtas aktas nėra nuginčytas teismine tvarka. Be to, pažymėjo, jog statybos procesas yra ilgai trunkantis procesas, kurio metu ieškovai turėjo teisę bei pareigą domėtis statybos darbais bei esamais rezultatais, derinti priimamus sprendimus (Statybos įstatymo 2 str. 38 d.). Be to, teismas pagal bylos medžiagą nustatė, jog pastato statybos laikotarpiu ieškovai ir atsakovas bendradarbiavo, domėjosi statybomis, dalyvavo ir atstovavo atsakovą įvairiose institucijose. Todėl ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovams negalėjo būti nežinomos ir buvo žinomas statomo pastato statybos techninės detalės, techniniai sprendimai bei jų nežymus pakeitimai. Teismas atkreipė dėmesį, jog ventiliacinė šachta bei gaisriniai evakuaciniai laiptai įrengti toje ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, kuri pagal tarp ieškovų ir atsakovo sudarytą panaudos sutartį perduota atsakovui naudotis 99 metams. Tai, jog ieškovai pastato statymo procese neprieštaravo dėl atsakovo atliekamų darbų, patvirtina, jog ieškovai konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad pastatas buvo statomas tinkamai, nepažeidžiant jų nuosavybės teisių. Teismas nurodė, jog pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-05-16 pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti statinį) - gyvenamasis namas yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto. Byloje nustatyta, jog ieškovai buvo ginčijamų statinių statytojai, todėl turėjo teisę dalyvauti visuose pastato statybos etapuose, teikti siūlymus, pretenzijas, pasirinkti statybos organizavimo būdą ir kt., tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad įrengus pastatyto pastato 2-4 aukštuose vietoje lodžų erkerius bei pastato pirmajame aukšte įrengus vitrininius langus pažeidžiama jų teisė į privatumą. Nurodė, jog butų langai ir erkeriai (kurie buvo projekte numatyti kaip lodžos) išeina į vidinį kiemą. Vietoje lodžų įrengtų erkerių matmenys į išorę nepasikeitė, todėl teismui visiškai neaišku kodėl tik erkerių vietoj lodžų bei vitrininių langų įrengimas pažeidžia ieškovų privatumą, kai tuo tarpų į vidinį kiemą išeina labai daug butų langų. Pažymėjo, jog ventiliacinė šachta, evakuaciniai laiptai yra privalomi laikantis priešgaisrinių reikalavimų. Pagal Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius statinio reikalavimus, kurių vienas - gaisrinės saugos. Tai, kad minėti statiniai nėra nurodyti pastato techniniame plane, neleidžia teigti, jog tokiu būdu yra pažeidžiama ieškovų nuosavybės teisės. Todėl teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo atlikta savavališka statyba, o atsakovo veiksmais pažeistos ieškovų nuosavybės teisės.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantai (ieškovai) J. V. ir A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką 1-os instancijos teismas privalėjo tirti, ar naujo statinio statymo metu buvo padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, o ne tirti ar atsakovas vykdė savavališką statybą, nes civilinės teisės ginamos ne tik savavališkos statybos atveju, bet ir statant statinį ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Todėl akivaizdu, kad teismo išvada dėl to, kad ieškovų teisės galėjo būti pažeistos tik vykdant savavališką statybą, yra neteisinga, nes padaryta neatsižvelgiant į CK 4.103 straipsnio 1 dalies turinį ir neatitinka kasacinio teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. UAB „Delfa" 2006-04-21 parengtoje techninio projekto architektūrinėje dalyje, kuri buvo atlikta ieškovų užsakymu, o vėliau kartu su žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi perleista atsakovui, ventiliacinės šachtos kaip ir evakuacinių laiptų įrengimas nebuvo numatytas, todėl vien dėl šios priežasties galima daryti išvadą, jog šių statinių įrengimas neatitinka statinio projektinės dokumentacijos reikalavimų. Pažymėjo, jog atsakovas nebuvo žemės sklypo, kuriame suprojektavo, o vėliau įrengė ventiliacinę šachtą ir evakuacinius laiptus savininkas, todėl prieš apribodamas ieškovų nuosavybės teisę, jis turėjo gauti nuosavybės teisės turėtojų valios išraišką, kad jie sutinka, jog statiniai būtų projektuojami, o vėliau statomi jiems priklausančioje žemėje bei numatyti tolesnį žemės, kurioje stovi statiniai, naudojimosi būdą (panaudą, nuomą ir pan.). Atitinkamas sutikimas galėjo būti duotas tik rašytine forma. Todėl tai visiškai paneigia teismo išvadą, jog neva konkliudentiniais veiksmais ieškovai išreiškė sutikimą šių statinių (konstrukcijų) statybai. Pažymėjo ir tai, jog pagal dabartinę situaciją, kurią teismas pripažino neprieštaraujančia įstatymams, erkeriai, kurie tapo naujai pastatyto statinio išorine siena, patenka į erdvę, esančią virš ieškovams priklausančios žemės. Taigi, naudodamiesi erkeriuose įrengtomis patalpomis nuolatinai, o ne laikinai, kaip kad būtų tuo atveju, jeigu būtų įrengtos lodžos, atsakovo patalpų naudotojai gali nuolat matyti ką ieškovai daro savo kieme, t.y. privatumo išsaugojimo galimybė sumažėja. Pažymėjo, kad ieškovai, kurdami naujo statinio techninio projektą ir prašydami suprojektuoti lodžas kaip tik ir įvertino šią aplinkybę. Be to, priešingai teismo išvadai ekerių įrengimas pažeidžia ieškovų teises vien todėl, kad kaip nustatyta ekspertizės akte, jie įrengti pažeidžiant statybą reglamentuojančius teisės aktus. Įrengti vitriniai langai pažeidžia ieškovų teises taip pat, kadangi 1-o aukšto patalpoje, kurioje jie įrengti iš viso neturėjo būti įrengtų patalpų. Be to ieškovai neprojektuodami l-e aukšte negyvenamųjų patalpų, o palikdami erdvę tarp laikančiųjų konstrukcijų, taip tik ir siekė maksimalaus naudojimosi kiemu privatumo išsaugojimo. Be to, tai buvo daroma dėl to, kad patalpų įrengimas būtų pažeidęs leidžiamą užstatymo tankį ir intensyvumą bei kitus statybos parametrus. Pažymėjo ir tai, jog siekiant įrodyti nuosavybės teisės pažeidimo faktą akto ginčyti nėra būtinybės, tai būtų aktualu sprendžiant viešojo intereso gynimą per viešosios teisės normų pažeidimų prizmę. Apeliantų teigimu teismas pažeidė ir procesines teisės normas, kadangi sprendime teismas daro išvadas, kurių nepatvirtina surinkti įrodymai. Be to pagrindinį dėmesį sprendime teismas skyrė ventiliacinės šachtos ir evakuacinių laiptų pastatymui, iš esmės visiškai nepasisakydamas dėl reikalavimų nugriauti prie pastato sienos (įvažiavimo į kiemą) įrengtą paaukštinimą (laiptelį) ir žemės dangos aukščio atstatymą į projektinėje dokumentacijoje numatytą aukštį nors teismo ekspertizės akte nurodoma, kad tai padaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atsiliepimu prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pastato statybos laikotarpiu ieškovai bendradarbiavo su atsakovu, projektuotoju, statybininkais, domėjosi statybomis, dalyvavo ir atstovavo atsakovą įvairiose institucijose, kas patvirtina, jog apie pastato statybos technines detales, techninius sprendimus bei jų nežymius pakeitimus žinojo arba negalėjo nežinoti. Pateikta 2007 05 16 pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovai patys dalyvavo pastato statybose. Pažymoje aiškiai nurodyta, jog pastatas statomas be nukrypimų nuo techninio projekto, kurį 2006 metais parengė patys ieškovai. Ieškovai iki šiol neprieštaravo dėl atsakovo statybų jų žemės sklypo dalyje, patys domėjosi statybų darbų finansavimu, sustabdymu, dalies atliktų darbų pridavimu komisijai, todėl ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad pastatas buvo statomas tinkamai ir šiai dienai vra pastatytas tinkamai, nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisių. Pažymėjo, jog ieškovai įrodinėja ne statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktą, o tik techninio projekto architektūrinės dalies pažeidimo faktus, kas esamu atveju yra visiškai nepagrįsta ir tokia ieškovų pozicija neatitinka viso pastato techninio projekto dalių ir jose numatytų sprendinių. Ieškovai vadovaujasi tik pastato techninio projekto architektūrine dalimi, tačiau sąmoningai nepateikia ir nesivadovauja kitomis sudedamosiomis techninio projekto dalimis. Atsakovo teigimu ieškovai tikėtina sąmoningai nepateikė į bylą kitų techninio projekto sudedamųjų dalių, t.y. šildymo ir vėdinimo dalies datuotos dar iki atsakovui įsigyjant investicinį projektą iš ieškovo, tuo siekdami nuslėpti sau nepalankius faktus, jog ieškovams rengiant ginčo pastato techninį projektą, buvo rengiamos visos techninio projekto sudedamosios dalys ir būtent pagal techninio projekto šildymo ir vėdinimo dalį buvo numatyti ieškovo prašomi panaikinti ginčo objektai. Pažymėjo ir tai, jog atsakovas niekada nebūtų mokėjęs už 4 arų žemės sklypą su techniniu projektu (kaip investiciniu objektu) net 8 000 000 Lt kainos, jei nebūtų ieškovų sutikimų ar būtų kitokių kliūčių netrukdomai vykdyti statybas pagal pačių ieškovų parengtą techninį projektą. Be to pastato projekto architektas V. J. liudydamas byloje nurodė, jog rengiant techninį projektą pagal ieškovų įsakymą ginčo objektai t.y. ventiliacinė šachta ir gaisriniai evakuaciniai laiptai buvo numatyti techniniame projekte bei įrengti pagal projektą dar iki pastato pripažinimo tinkamu naudoti. Be to ventiliacinė šachta yra įrengta ant požemines automobilių stovėjimo aikštelės stogo, o ne ant ieškovo žemės sklypo, todėl tai nesuteikia teises ieškovui ginčyti tokių inžinerinių statinių teisėtumo. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atliktoje ekspertizėje buvo nustatyta, jog vietoje lodžų yra įrengti erkeriai. Darant prielaidą, jog pastate buvo įrengti erkeriai, o ne lodžos, tai niekaip neįtakoja bendro ginčo pastato išorės matmenų, dėl ko nėra laikytini kaip pažeidžiantys techninio projekto ar statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pačių ieškovų pateiktoje techninio projekto architektūrinėje dalyje (pastato fasadas iš kiemo pusės), ieškovų minimi ginčo vitrininiai langai yra numatyti projekte, todėl ieškovo teiginiai, jog atsakovas pažeidžiant techninį projektą įrengė vitrininius langus neatitinka realios faktinės situacijos ir yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog atsakovas tinkamai įrengė paviršiaus dangą, t.y. požeminės automobilių stovėjimo aikštelės perdangą (konstruktyvą). Nelygumai atsirado vėliau ne dėl atsakovo atliktų statybos darbų, o dėl pačių ieškovų atliktų grunto uždėjimo, trinkelių klojimo ir kitų darbų. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto esamo ir projektinio paviršiaus aukščių palyginimo aktas taip pat negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jo skaičiavimai yra atlikti pagal nepasirašytą ir neaišku kieno atliktą planą. Kadangi 2008 10 05 pripažinmo tinkamu naudoti aktu pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti, minimas aktas nera panaikintas, yra galiojantis ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kas vertintina kaip prima facie įrodymu šioje civilinėje byloje ir neabejotinai patvirtina, kad pastatas yra pastatytas laikantis projekto ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų be esminių nukrypimų.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

Ginčas byloje yra kilęs tarp gretimų sklypų savininkų dėl apeliantų manymų jų pažeistų teisių savavališkai keičiant gretimame sklype pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektą, jo statybos eigoje.

Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovai, 1999 02 10 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi bei 2004 12 10 atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutarčių pagrindu, nuosavybės teisėmis įsigijo 0,0646 ha žemės sklypą, nekilnojamojo turto registre pažymėtą unikaliu Nr. 4400-0485-8088, kadastrinis Nr. 0101/0054:229, suformuotą atlikus kadastrinius matavimus ir gautą padalijus daiktą unikalus Nr. 0101-0054-0140, kuriame stovėjo daugiabutis gyvenamasis namas pastatas unikalus Nr. 1094-0223-001, esantį M. V. g., Vilniuje (t.1,b.l. 16-18). Minėtos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties, sudarytos 2004 12 10 pagrindu, tuo pačiu adresu taip pat suformuotas 0,0471 ha sklypas unikalus Nr.. Šiame naujai suformuotame sklype, ieškovai siekė pastatyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą. Ryšium su tuo, dar 2004 metais ieškovei kartu su kitu statytoju B. C. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo išduotos sutarties dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygos (t.1,b.l. 58,59). 2006 04 12, abu ieškovai kaip statytojai sudarė sutartį dėl statomo daugiabučio namo su negyvenamomis patalpomis statybos techninės priežiūros (t.1,b.l. 60,61). Ieškovų užsakymu ir lėšomis 2006 m. balandžio 21 d. V. J. projektavimo firma UAB „Delfa“ parengė Daugiabučio gyvenamojo namo V.M. P.-M. V. gatvių sankirtoje, Vilniuje, renovavimo bei naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybos techninį projektą (priedas prie civilinės bylos). Vilniaus savivaldybės administracija 2006-05-22 išdavė ieškovams statybos leidimą Nr. GN/654/06-0546, statyti „Daugiabutį gyvenamąjį namą (7.3)“ (t.1,b.l. 62-66). 2006 07 05 šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-6964, pagal kurią ieškovai už 8 000 000 Lt pardavė atsakovui 0,0471 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus numeris, (t.1,b.l. 84-91). Tą pačia dieną (2006 07 05) šalys sudarė statomo pastato 4 aukšto patalpų preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį (t.1,b.l. 81-83). Minėtoje sutartyje, atsakovas įvardijamas pardavėju, įsipareigojo, pagal patvirtintą projektą, laikantis projektavimo ir statybos veiklą reglamentuojančių norminių aktų, pastatyti pastatą, numatyta preliminari statybos pabaiga - 2008 07 15, pastato rangovas UAB „Kaminta“. Pagrindinė sutartis dėl sutartyje aptartų ketvirto aukšto patalpų pirkimo – pardavimo turėjo būti sudaryta iki 2008 08 15. Prieš pasirašant minėtas sutartis 2006 07 01 ieškovai, kaip sklypo unikalus Nr. savininkai pasirašė sutikimą, kad atsakovas tapęs sklypo atidalinto sklypo unikalus Nr. savininku gautų leidimą statybai ir statytų daugiabutį gyvenamąjį namą minėtame sklype bei ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio sklypo 121 kv.m. ploto dalyje (t.1,b.l. 67), o 2006 08 09 dėl šios 121 kv.m. ieškovams priklausančio sklypo dalies šalys sudarė panaudos sutartį, kuria ieškovai kaip panaudos davėjai iki 2011 08 09 perdavė atsakovui naudotis plane indeksu „B“ pažymėtą sklypo dalį, kurios ribos pažymėtos prie sutarties pridėtame plane skaičiais 10,11,8,9,10 (t.1,b.l. 96,97). 2006 08 10 šalys pasirašė panaudos sutarties pakeitimą, kuriuo panaudos sutarties terminą nustatė 99 metams (t.1,b.l. 101). 2006-07-14 Vilniaus savivaldybės administracijos ieškovams išduotas statybos leidimas Nr. GN/654/06-0546, statyti „Daugiabutį gyvenamąjį namą (7.3)“ buvo pakoreguotas, įtraukiant į jį statytoju atsakovą UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ (t. 1, b. l. 32-33). 2007 02 13 šalys sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 07/07/13, kuria įsipareigojo kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias vykdyti bendrą ūkinę – komercinę veiklą parengti projektą abiejų šalių statomo gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis prijungimui prie elektros tinklų, sutarties dėl elektros tiekimo sudarymo (t.1,b.l. 102-104). Atsakovas pastatęs daugiabutį, įregistravo savo nuosavybės teisę į šį pastatą 2008 10 05 išduoto Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 10114.4-2469 pagrindu (t.1, b.l. 28-31), kuriuo minėtas daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis V. M.-P. g. a/M. V. g., Vilniuje pripažintas tinkamu naudotis.

Vėliau, atsakovui neįvykdžius preliminarioje patalpų 2006 07 05 pirkimo pardavimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų parduoti pastatytas 4 aukšto patalpas ir aštuonias automobilių stovėjimo vietas po pastatu ieškovams, tarp šalių prasidėjo konfliktai, dėl anksčiau ieškovų duoto sutikimo parduoti ginčo sklypą, dėl šalims priklausančių pastatų prijungimo prie komunikacijų (t.1,b.l. 109-122,). 2009-04-23 ieškovai pateikė Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui pareiškimą persiųsti atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, atšaukiantys, ankstesnį 2008 11 07 sutikimą (t. 1, b. l. 109-111). Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo šalių ginčą dėl ginčo pastato registracijos nekilnojamojo turto registre ir 2011 05 18 sprendimu atmetė ieškovų skundą dėl žemės sklypo, unikalus numeris 4400-0485-8088, registro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre panaikinimo (2, b. l. 124-128). Minėtame sprendime teismas, nustatė jog šalys 2006 08 10 susitarimo dėl panaudos sutarties nutraukimo nerealizavo. Sprendimas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme paliktas galioti (LVAT 2012 07 26 nutartis, žr. t.2, b. l. 136-39).

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę nurodydamas, kad kiekviena šalis turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) ir vertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikdamas išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Teismas taip pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas ) suformuota praktika pripažįstant, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kai laikoma jog išvadai apie fakto egzistavimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu pagal byloje pateiktus įrodymai labiau tikėtina faktą buvus, negu kad jo nebuvus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sasajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė šalių ketinimus, tikslus ir elgesį iki ginčo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pačių ieškovų užsakymu ir lėšomis buvo parengtas ginčo Daugiabučio gyvenamojo namo projektas, pagal kurį ieškovams priklausančiame sklype turėjo būti rekonstruotas jau pastatytas (1940 metų statybos) gyvenamasis namas, o šalia jo pastatytas naujas 6 aukštų su dviem požeminiais aukštais pastatas, kurio požeminiuose aukštuose įrengti garažai ir techninės patalpos, 5-iuose viršutiniuose aukštuose butai, pirmame aukšte numatytos komercinės patalpos (t.1, b. l. 123-209). Apžiūrėjus pastatus vietoje nustatyta, kad jie turi vieną bendrą sieną, bendrą kiemą, vieną įvažiavimą į kiemą. Todėl teismas pagrįstai nurodė jog patys ieškovai, parengę aukščiau minėtą namo renovavimo ir statybos projektą, o vėliau pardavę atsakovui šalia jų esantį žemės sklypą su paruošto techninio projekto dalimi, sudarę dalies jiems priklausančio žemės sklypo panaudos sutartį su atsakovu negalėjo nesuprasti tokio sandorio pasekmių, kad patys, savo valia apriboja nuosavybės teisę į jiems priklausantį žemės sklypą.

Apeliantai kritikuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą rėmėsi CK 103 straipsnio 3 dalimi nurodydami, kad teismas privalėjo ne tik tirti ar statybą nebuvo savavališka bet ir ar statybos metu nebuvo pažeisti atskiri projekto sprendiniai. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė nukrypimus nuo pirminio architektūrinio, dar ieškovų paruošto pastato projekto. Teismas priimdamas sprendimą sprendime rėmėsi į bylą pateikto 2012 10 05 ekspertizės akto išvadomis, kuriose nurodyta, jog statybos objekte – daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu Vilniaus miestas, V.M. P. – M. V. gatvių sankirtoje statybos darbai: požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ventiliacinės šachtos įrengimas; gaisrinių evakuacinių laiptų įrengimas; pastate nuo 2-ojo iki 4-ojo aukšto virš ieškovams priklausančio žemės sklypo lodžų pertvarkymas į erkerius; ieškovų kiemo žemės sklypo paviršiaus įrengimo darbai atlikti ne pagal V. J. projektavimo firmos‚ Delfa“, projektinę dokumentaciją. Tačiau taip pat nurodyta jog, tik požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ventiliacinės šachtos įrengimas bei gaisrinių evakuacinių laiptų įrengimas gali būti pripažintas esminiu nukrypimu nuo Techninio projekto architektūrinės dalies sprendinių (t. 3, b. l. 2). Taigi ekspertų išvada nėra kategoriška joje kalbama apie galimybę ventiliacinės šachtos įrengimą pripažinti ne projekto sprendinio pažeidimu, bet esminiu nukrypimu. Tuo tarpu Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis, kuria remiasi apeliantai numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Šioje įstatymo nuostatoje taip pat nurodyta jog koks statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai nustato įstatymai.

Apeliantų teiginys jog pirmosios instancijos teismas netyrė projekto sprendinių pažeidimų nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje suformuluotu savavališkos statybos apibrėžimu, pagal kurį savavališka statyba pripažįstama ne tik statyba neturint leidimo ar turint netekusį galios leidimą ir kt., bet ir statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Vertindamas ar apeliantų minimi nukrypimai nuo projekto gali būti laikomi esminiais projekto pažeidimais teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-10-05 Pastato pripažinimo tinkamu naudoti ginčo daugiabutį namą su komercinėmis patalpomis aktu Nr. (101)11.4-2469 patvirtinančiu, kad minėtas ginčo pastatas pastatytas nepažeidžiant nei pastato techninio projekto, nei statybos techninių reglamentų, nei kitų teisės aktų reikalavimų. Tokią išvadą teismas pagrindė taip pat Statybos techniniu reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, 2 punktu nustatančiu, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją; 10 punkto nuostatomis jog statinius pripažįsta tinkamais naudoti komisijos. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai yra pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektas. Teismas pagrįstai sprendė jog aukščiau atsakovui teisėtai norminiuose aktuose nustatyta tvarka išduotas ir teismine tvarka nenuginčytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pakankamas pagrindas teigti, kad statinys atitinka reikalavimus (t. 1, b. l. 49-50). Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos pastebėjimais, kad statybos procesas vyko, faktiškai ieškovų gyvenamojoje vietoje. Šalys įgyvendindamos projektus (naujos statybos ir rekonstrukcijos) iki konflikto atsiradimo bendradarbiavo, buvo pasirašę jungtinės veiklos sutartį dėl komunikacijų įvedimo dalyvavo ir atstovavo atsakovą įvairiose institucijose. Taigi, ieškovai turėjo visas sąlygas domėtis statybos darbais. Iš suminėtų aplinkybių teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovams negalėjo būti nežinomos ir buvo žinomas statomo pastato statybos techninės detalės, techniniai sprendimai bei jų nežymus pakeitimai. Kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismui nustačius aplinkybę, kad ventiliacinė šachta bei gaisriniai evakuaciniai laiptai įrengti toje ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, kuri pagal tarp ieškovų ir atsakovo sudarytą panaudos sutarties pakeitimą perduota atsakovui naudotis 99 metams (t.1,b.l.101) darytina išvada, kad minėtas panaudos sutartis su pakeitimu ir buvo sudaryta šiuo tikslu, t.y. tam, kad atsakovas galėtų šią sklypo dalį panaudoti ventiliacinei šachtai ir evakuaciniams laiptams įrengti, nors toks šios sutarties tikslas ir nėra įvardijamas pačioje sutartyje. Tačiau ši sutartis bei ta aplinkybė, jog ieškovai pastato statymo procese neprieštaravo dėl atsakovo atliekamų darbų, patvirtina, jog ieškovai konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad pastatas buvo statomas tinkamai, nepažeidžiant jų nuosavybės teisių. Kad pastatas statomas be esminių nukrypimų nuo projekto konstatavo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-05-16 išduotoje pažymoje apie nebaigtą statyti statinį nurodydamas, jog gyvenamasis namas yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto (t.1, b.l.105). Beje pažymoje statytojais nurodyti tiek atsakovas, tiek ieškovai. Sistemiškai įvertinęs aukščiau įvardintus rašytinių bylos duomenis pirmosios instancijos priėjo pagrįstos ir logiškos išvados, jog ieškovai būdami statytojais ir įgyvendindami Statybos įstatymo 12 straipsnyje jiems suteiktas teises ir nustatytas pareigas ne tik turėjo teisę bet ir privalėjo dalyvauti visuose pastato statybos etapuose, teikti siūlymus, pretenzijas, pasirinkti statybos organizavimo būdą ir kt. Iki akto, kuriuo ginčo pastatas pripažintas tinkamu naudotis ieškovai jokių pretenzijų, patys būdami statytojais nereiškė. Be to, kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog ieškovai byloje savo poziciją remia vien techninio projekto architektūrine dalimi, kurią vieną ir tėra pateikę byloje (t. 1, b.l. 123-209) tuo tarpu, kaip nurodo atsakovas, šachta buvo suprojektuota rengiant vidaus dūmų šalinimo vėdinimo ir šildymo sistemos techninį projektą, kurio kaip ir kitų techninio projekto dalių ieškovai atsakovo manymu sąmoningai nepateikė į bylą, nes jie taip pat buvo atlikti dar prieš atsakovams nuperkant sklypą. Byloje yra pateikti pastato vidaus dūmų šalinimo vėdinimo ir šildymo sistemos techninį projektą rengusios G. M. parodymai, kad šį projektą jį parengė pagal architekto V. J. nurodymus ir, kad atsižvelgiant į techninio projekto sprendinius minėtą šachtą įrengti kitoje vietoje nėra techninių galimybių. Šiuos liudytojos parodymus iš dalies patvirtino ir architektas V. J. apklaustas teismo posėdyje (t. 2,b.l. 79). Jis nurodė, kad kai pastato projekto architektūrinė dalis yra padaryta projektas atiduodamas konstruktoriui, inžinieriams elektrikams ir pan. todėl statybos eigoje gali atsirasti statybos projekto pakeitimų. Taip pat nurodė, kad ventiliacinės šachtos dėl kurios kilo ginčas vietą diktavo pati statinio struktūra, kad buvo parinkta tinkamiausia šiam įrenginiui vieta, kur nebūna gaisrų. Taigi iš šių liudytojų parodymų matyti, kad ginčo objektu tapusi ventiliacinė šachta yra tame tarpe ir priešgaisrinės apsaugos įrenginys, kaip ir evakuaciniai laiptai, be kurių pastatas paprastai nepripažįstamas tinkamu naudotis, o Šachtos vietą diktavo pats techninis projektas parengtas ieškovų ir kad kitoje vietoje jos įrengti turint omenyje sklypo plotą nėra galimybių. Atsakovas ginčo sklypą pirko su tikslu pastatyti jame ginčo pastatą pagal ieškovų jau paruoštą projektą turėdamas pagrįstų lūkesčių, jog jam nekils sunkumų jį įgyvendinant ir tai atsispindėjo sumokėtoje už sklypą kainoje.

Apeliantai savo apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl nukrypimo nuo pirminio projekto, įrengus pastatyto pastato 2-4 aukštuose vietoje lodžų erkerius bei pastato pirmajame aukšte įrengus vitrininius langus. Tai yra nurodo jog tokiu būdu labiau pažeidžiama jų teisė į privatumą, nes neva patalpų su erkeriais naudotojų jiems naudojantis erkeriais nuolat, skirtingai nei lodžomis, kuriomis apelianto įsitikinimu būtų naudojamasi laikinai, ieškovai būtų nuolat stebimi todėl sumažėtų jų privatumas. Šioje vietoje kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog pagal pačių ieškovų užsakytą ir parengtą projektą, buvo numatyta, kad pastato 5-iuose viršutiniuose aukštuose bus butai, kas buvo įgyvendinta, visi butų langai ir erkeriai (kurie buvo projekte numatyti kaip lodžos) išeina į vidinį kiemą. Vietoje lodžų įrengtų erkerių matmenys į išorę nepasikeitė todėl visų pirma neaišku kodėl apeliantai nurodo, jog lodžos būtų naudojamos tik laikinai, o erkeriai jau pastoviai ir kaip erkerių vietoj lodžų bei vitrininių langų įrengimas pažeidžia ieškovų privatumą, kai į vidinį kiemą vis tiek išeina labai daug butų langų. Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovai nedideliame sklype nusprendę atidalinti dalį sklypo, suprojektavę jame šešių aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis negalėjo bendrai tikėtis privatumo išsaugojimo.

Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmajame aukšte įrengus vitrininius langus ir komercines patalpas taip galėjo būti pažeistos užstatymo tankio ir intensyvumo normos, nes tokiu atveju pastatas nebūtų pripažintas tinkamu naudotis. Galima sutikti su apelianto teiginiu, jog siekiant įrodyti nuosavybės teisių pažeidimą nebūtina ginčyti aktą apie jo pripažinimą tinkamu naudotis, nes civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog šalis pati pasirenka įrodinėjimo būdus, priemones. Tačiau ši proceso šalies teisė teikti įrodymus savo nuožiūra, neatima iš teismo teisės tokį aktą vertinti kaip prima facie įrodymą jog pastatas pastatytas laikantis projekto, o padaryti nukrypimai nėra esminiai, ar iš esmės pažeidžiantys projekto sprendinius.

Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas nepasisakė dėl reikalavimo nugriauti laiptelį prie pastato sienos ir įvažiavimo į kiemą bei dėl žemės dangos aukščio atstatymo į projekte numatytą aukštį kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio teismas šių dviejų reikalavimų neišskyrė, tačiau motyvus kodėl atmeta ieškinį šioje dalyje nurodė apibendrintai su motyvais, kuriais atmetė ieškinį bendrai. Išvardijęs visus reikalavimus sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, jog iš vienos pusės savininko teisė naudotis daiktu turi būti ginama, iš kitos pusės pats savininkas naudodamasis savo nuosavybe, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taikė proporcingumo principą, įtvirtintą CK 1.2 straipsnyje, kuris reikalauja interesų – tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Vertindamas proporcingumo ryšį tarp prašomos taikyti priemonės atsakovo atžvilgiu ir siekiamo įgyvendinti tikslo – ginti ieškovų teisę netrukdomai naudotis savo turtu, teismas padarė išvadą, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas pareikalautų neadekvačių išlaidų, prieštaraujančių ekonomiškumo bei protingumo principams. Teismas nurodė byloje nustatęs, kad tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryti atitinkami sandoriai (pirkimo-pardavimo sutartis, panaudos sutartis, jungtinės veiklos sutartis), patvirtinantys šalių procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę – užsakovų ir vykdytojo susitarimą dėl pastato statybos. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktikos išaiškinimais, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais ir pažymėjo, kad ventiliacinė šachta, evakuaciniai laiptai yra privalomi laikantis priešgaisrinių reikalavimų. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius statinio reikalavimus, kurių vienas - gaisrinės saugos. Tai, kad minėti statiniai nėra nurodyti pastato techniniame plane, neleidžia teigti, jog tokiu būdu yra pažeidžiama ieškovų nuosavybės teisė – nėra užkertama galimybė naudotis praėjimu, nepakeistas ieškovams nuosavybės teisė priklausantis turto plotas bei tūris, ar kitaip paveiktas nekilnojamasis turtas. Ieškovai ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokiu būdu atsakovo įrengti ginčijami statiniai pažeidžia jų nuosavybės teises. Beje, ekspertizės akte pasisakant dėl ieškovų kiemo žemės sklypo paviršiaus įrengimo darbų konstatuota, kad šis paviršius įrengtas aukščiau projektinio lygio. Tačiau šis nukrypimas nuo techninio projekto architektūrinėse dalies sprendinių nesusijęs su esminiais projekto sprendiniais todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šis nukrypimas nėra esminis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta V. J.Alvydas BarkauskasLiuda Uckienė