Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-10-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-9932-446/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-02
Bylos Nr.
2YT-9932-446/2019
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00554-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Genadijus Lukminas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9932-446/2019Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00554-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 2 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. B. teismui pateiktu pareiškimu prašo atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio jos tėvo A. K. palikimui priimti.

Pareiškime (b. l. 23) pareiškėja nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, kad pareiškėjos tėvai V. K. ir A. K. buvo išsituokę, ją užaugino mama, su tėvu jokių ryšių nepalaikė, nebendravo. 2014 metais ji išvyko nuolatinai gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Savo tėvo A. K. mirties dieną -(duomenys neskelbtini) – ji gyveno (duomenys neskelbtini), apie tėvo mirtį jai niekas nepranešė, jo laidotuvėse ji nedalyvavo. Apie tėvo mirtį ji sužinojo iš tėvo sesers 2018 m. rudenį, kai ši susirado ją per socialinius tinklus ir paragino susitvarkyti tėvo palikimą. Kadangi terminą palikimui priimti J. B. praleido dėl svarbių priežasčių – nežinojimo apie palikėjo mirtį ir neturėdama galimybės jo priimti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, nes gyveno ne Lietuvoje, prašo jį atnaujinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 44-45) nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. valstybinė mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius. Valstybinė mokesčių inspekcija nevykdo A. K. turto paveldėjimo procedūrų, sprendimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino priimti palikimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 34-36) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas bei akcijos. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, neprieštarauja pareiškėjos J. B. prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 39-41) nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. Palikimo parėjimo valstybei procedūros dėl A. K. priklausančio nekilnojamojo turto pagal minėtų taisyklių nuostatas Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos, ar pareiškėjos J. B. nurodytos faktinės aplinkybės, nulėmusios termino praleidimą, yra pakankamai objektyvios ir svarbios, palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties liudijimo (b. l. 4) matyti, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini) Pažyma apie jo paskutinę gyvenamąją vietą (b. l. 6) patvirtina, kad mirties momentu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 9-12, 13-14) matyti, kad A. K. nuosavybės teisėmis priklauso ½ namų valdos žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkio paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis 2,61 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo (b. l. 15) matyti, kad palikėjo A. K. testamentų, jo palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Iš gimimo ir santuokos liudijimų (b. l. 18, 19) matyti, kad pareiškėja J. B. yra mirusio palikėjo A. K. dukra. Santuokos ir ištuokos liudijimai patvirtina, kad pareiškėjos tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini), pažymos (b. l. 24) matyti, kad pareiškėja J. B. nuo 2006 m. kovo 17 d. gyvena šioje savivaldybėje.

Teisme liudytoja V. K. parodė, kad po santuokos nutraukimo buvęs jos sutuoktinis A. K. su dukra nebendravo, prie dukros išlaikymo ir auklėjimo neprisidėjo, piktnaudžiavo alkoholiu. Apie A. K. mirtį nei jai, nei jos dukrai niekas nepranešė. Atsitiktinai pamačiusi laidotuvių procesiją iš pašalinių žmonių sužinojo, kad tai A. K. laidotuvės. Tuo metu jos dukra gyveno (duomenys neskelbtini). Su dukra niekada neaptarinėjo jos tėvo A. K. palikimo priėmimo reikalų, ji apie buvusio sutuoktinio turtą ir jo palikimą nieko nežinojusi.

Liudytoja D. Š., A. K. sesuo, teisme parodė, kad pareiškėja J. B. – vienintelė jos brolio dukra, su kuria brolis faktiškai nebendravo, nesusitikinėjo. Niekas iš jų šeimos J. B. apie tėvo mirtį ir laidotuves nepranešė, nes A. K. mirties dieną J. Lietuvoje nebuvo, tuo metu niekas iš jos giminaičių ryšių su ja nepalaikė. J. B. ji susirado per socialinius tinklus 2018 m. rudenį, pranešė jai apie tėvo mirtį ir jo palikimą. Iš pokalbio su J. B. ji suprato, kad apie tėvo mirtį J. nežinojusi.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja J. B. - mirusio A. K. dukra, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Duomenų apie tai, kad yra daugiau pirmos eilės palikėjo A. K. įpėdinių, byloje nėra, niekas iš pirmos ar vėlesnės eilės įpėdinių iki šiol paveldėti mirusiojo A. K. turto nesikreipė, valstybė nėra pradėjusi A. K. turto paveldėjimo procedūrų.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja J. B. faktiškai su tėvu nebendravo, ryšių nepalaikė, jo mirties dieną, t. y. palikimo atsiradimo momentu, iš Lietuvos buvo išvykusi, nuolatinai gyveno I., kas pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėja galėjo nežinoti apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, liudytojos D. Š. parodymų darytina išvada, kad pareiškėja apie po tėvo mirties atsiradusį palikimą sužinojo 2018 m. rudenį, t. y., jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Teismo vertinimu, būtent šios aplinkybės lėmė tai, kad pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Tai, kad sužinojusi apie tėvo mirtį ir atsiradusį palikimą, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų palikimo priėmimui – 2019 metų vasarą atvyko į Lietuvą, kreipėsi teisinės pagalbos, į notarą – rodo jos sąžiningą elgesį ir norą palikimą priimti. Liudytoja D. Š. - palikėjo A. K. sesuo, ketvirtos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl abejoti jos parodymų dėl pranešimo pareiškėjai apie jos tėvo mirtį ir palikimą teisingumu nėra pagrindo. Duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi tėvo palikimo, nėra. Aplinkybių, jog atnaujinus pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 11,07 Eur, priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

A. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nustatyti, kad J. B. turi teisę atlikti veiksmus A. K. palikimui priimti per tris mėnesius po šios nutarties įsiteisėjimo.

Priteisti iš J. B. valstybei 11,07 Eur (vienuolika eurų 7 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė