Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-07-27 · Civilinė byla Nr. e2-1551-260/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-27
Bylos Nr.
e2-1551-260/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00107-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Atsakovas
V. Š.
Civilinė byla Nr. e2-1551-260/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00107-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei ir Ramunei Marcinkevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovui M. K., atsakovui V. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hesana“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. priėmė ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Hesana“, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. K., ieškinį atsakovui V. Š., kuriame ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 7 519,63 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2020 m. balandžio 16 d., atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Kauno apygardos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino. Atsakovui pateikus pareiškimą dėl spendimo už akių peržiūrėjimo, Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei UAB „Hesana“, jos bankroto administratoriumi paskyrė M. K.. Paskirtam administratoriui peržiūrėjus bankrutuojančios įmonės dokumentus, buvo nustatyta, kad UAB „Hesana“ nemoki buvo jau 2017 m. gruodžio 31 d. Įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės į balansą įrašyto turto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 947 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 9 194 Eur. Iš UAB „Hesana“ sąskaitos 4 apyvarta administratorius nustatė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas sudarė 1 676,49 Eur, mokėtinas darbo užmokestis 3 152,27 Eur, iš viso 4 828,76 Eur. Iš įmonės pelno - nuostolių ataskaitos administratorius nustatė, kad 2017 metais įmonė dirbo nuostolingai, nuostoliai siekė 16 464 Eur. UAB „Hesana“ pradelsti įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, faktiškai gerokai viršijo turto vertę, todėl įmonė dar 2017 m. gruodžio 31 d. tapo nemokia, o atsakovas, kaip jos vadovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tuo tarpu atsakovas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Hesana“ Kauno apygardos teismui pateikė tik 2019 m. vasario 1 d., nors pats pareiškime nurodė, jog įmonė jokio ūkinės veiklos nevykdo nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos, darbo sutartys su paskutiniais įmonės darbuotojais buvo nutrauktos 2017 m. gruodžio mėnesį. Atsakovo neteisėti veiksmai yra akivaizdūs, jie sąlygojo žalos UAB „Hesana“ kreditoriams atsiradimą. Įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais, todėl jis yra atsakingas už žalos padidėjimą dėl to, kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Hesana“ iškėlimo. Žala skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (12 348,39 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (4 828,76 Eur) ir yra lygi 7 519,63 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas V. Š. 2020 m. birželio 12 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog priešingai nei nurodoma ieškinyje, visi patvirtinti BUAB „Hesana“ kreditorių reikalavimai yra skolos, atsiradusios iki 2017-12-31 ir nuo minėtos dienos kreditoriniai įsipareigojimai praktiškai nepadidėjo, dėl ko jokia žala bendrovei dėl vėlesnio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo padaryta. Jis, būdamas UAB „Hesana“ direktoriumi ir žinodamas, kad bendrovė jau 2017 m. pabaigoje nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus ir nedidinti skolų, nutraukė su visomis įmonėmis, teikusiomis atlygintines paslaugas ar prekes uždarajai akcinei bendrovei „Hesana“, sutartis, dėl ko nuo 2017-12-31 bendrovės skolos kreditoriams iš viso nepadidėjo arba padidėjo dėl taikytų delspinigių ir vykdomųjų dokumentų išlaidų itin neženkliai (viso 174,91 Eur suma). Todėl ieškovės ieškinio motyvai, kad jis neva neveikė bendrovės interesais, laiku nesikreipė dėl bankroto procedūros inicijavimo UAB „Hesana“, dėl ko padaryta neva tūkstančius siekianti žala, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neatitinka byloje esančių objektyvių duomenų. Be to nurodė, kad jis nėra kaltas dėl to, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Hesana“ buvo pateiktas tik 2019 m. vasario 1 d. 2017 m. lapkričio 1 d. buvo nutraukta patalpų, kuriose UAB „Hesana“ vykdė veiklą, sutartis, dėl ko bendrovė buvo priversta stabdyti savo veiklą. Dėl to dar 2017 metais buvo nutrauktos visos sutartys su darbuotojais. Bendrovės buhalterė A. K. jam nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, neparengė per 4 mėnesius po 2017 finansinių metų pabaigos įmonės balanso ir pelno-nuostolių ataskaitos. Įmonės finansinius dokumentus iš šios buhalterės jam pavyko atgauti tik tada, kai jis kreipėsi į policijos pareigūnus dėl neteisėtų buvusios įmonės buhalterės veiksmų. Taigi, priešingai nei nurodoma ieškinyje, jis negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Hesana“ iškėlimo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, t. y. dėl to, kad eilę mėnesių bendrovės buhalterė piktybiškai negrąžino bendrovės dokumentų, o su policijos pagalba susigrąžinus dokumentus, juos buvo būtina patikrinti ir sutvarkyti, kadangi bendrovės buhalterė šios savo pareigos nebuvo įvykdžiusi. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės taikymui jo atžvilgiu nėra CK 6.246 – 6.249 straipsniuose nurodytų sąlygų visumos, t. y. nėra pačios žalos fakto, kadangi praktiškai visi šiuo metu patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atsirado iki 2017-12-31, bei nėra jokių jo neteisėtų veiksmų, kadangi jau nuo 2017 m. pabaigos jis siekė UAB „Hesana“ inicijuoti bankroto procedūrą, bet tai buvo padaryta ženkliai vėliau dėl ne jo nepriklausančių aplinkybių, dėl ko šiuo atveju negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys.

Šalies argumentai

Nagrinėjant bylą 2020 m. liepos 7 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė patenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais, remiantis jame nurodytais motyvais ir pateiktais su ieškiniu įrodymais. Atsakovas šiame teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi UAB „Hesana“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 16 d. UAB „Hesana“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ėjo atsakovas V. Š.. Iš 2017 m. įmonės balanso, sudaryto 2017 metų gruodžio 31 dienai, nustatyta, kad jau 2017 m. įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turto vertę. Įmonė turėjo turto už 947 Eur balanse apskaitytą vertę, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo apskaityti 9 194 Eur sumai. Atsakovas pripažįsta, kad 2017 m. lapkričio 1 d. nutraukus patalpų, kuriose įmonė vykdė veiklą, nuomos sutartį, įmonė veiklos tęsti negalėjo. Darbo sutartys su įmonės darbuotojais buvo nutrauktos 2017 metų pabaigoje, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. įmonė faktiškai veiklos nevykdė. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, dėl bankroto bylos išlimo uždarajai akcinei bendrovei „Hesana“ iškėlimo į teismą kreipėsi 2019 m. vasario 4 d., bankroto bylą pagal atsakovo pareiškimą teismas iškėlė 2019 m. kovo 5 d. nutartimi.

Dėl ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų, t. y. kad ieškovo neveikimu padaryta žala, kurią jis privalo atlyginti, ir atsakovo atsiliepime nurodytų atsikirtimų į pareikštą ieškinį, t. y. kad žala nebuvo padaryta, o jei ir padaryta, jis jos neprivalo atlyginti, teismas sprendžia taip:

Dėl pareigos atlyginti žalą

Byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti žalą, padarytą atsakovo – buvusio iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Hesana“ vadovo, kuris laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ieškinyje nurodė, kad reikšdama tokį reikalavimą remiasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2015 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XII-1962 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. To paties straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaiškinta, kad ši vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Byloje nagrinėjamu atveju vertintina, kad UAB „Hesana“ tapo nemokia 2017 m. pabaigoje, kai nutraukus patalpų nuomos sutartį buvo priversta nutraukti vykdomą maitinimo įmonės veiklą, atleido visus darbuotojus. Tuo metu jos įsipareigojimai žymai viršijo įmonės balanse įrašyto turto vertę, ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Todėl pripažintina, kad vėliausiai nuo 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės vadovas jau privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė. Todėl jis privalo, kaip numato ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, atlyginti įmonės kreditoriams padarytą žalą.

Atsakovas nurodo, kad jis negalėjo kreiptis į teismą, nes įmonės buhalterė nebuvo sutvarkiusi buhalterinės apskaitos dokumentų ir delsė tokius dokumentus jam perduoti. Teismas pripažįsta, kad tokia atsakovo nurodyta priežastis nešalina atsakovo atsakomybės, nes jis galėjo ir privalėjo laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, galėjo nurodyti priežastį, kodėl nepateikia teismui visų reikalingų dokumentų. Jei jis tai būtų padaręs ir teismas būtų atsisakęs priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų pagrindas vertinti, kad jis, kaip įmonės vadovas, įvykdė įstatyme numatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tačiau šią pareigą atsakovas įvykdė tik 2019 m. vasario 4 d.

Dėl žalos dydžio

Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, nurodo, kad žala skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (12 348,39 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (4 828,76 Eur) ir yra 7 519,63 Eur. Atsakovas teigia, kad toks paskaičiavimas yra neteisingas, nes faktiškai visos įmonės skolos kreditoriams susidarė iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepadidėjo.

Teismas pripažįsta, kad ieškovės bankroto administratorius nepagrįstai nurodo, jog atsakovo veiksmais padaryta žala yra 7 519,63 Eur, o atsakovas pagrįstai teigia, kad būtina įvertinti, kada atsirado skolos kreditoriams ir kiek jos padidėjo per laikotarpį, kada įmonės vadovas vėlavo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

UAB „Hesana“ bankroto byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-451-260/2020; 20196 metais buvęs bylos Nr. eB2-1246-260/2020), kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, buvo patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių 12348,92 Eur finansiniai reikalavimai. Tai yra tokia buvo UAB „Hesana“ skola kreditoriams bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei metu.

Bankroto byloje teismas patvirtino 8 įmonės darbuotojų finansinius reikalavimus bendrai 3551,41 Eur sumai. Tai reiškia, kad 8 darbuotojams UAB „Hesana“ buvo skolinga 3551,41 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, tačiau ši skola susidarė dar jiems dirbant, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Bankroto byloje teismas patvirtino AB „Energijos skirstymo operatorius“ 849,40 Eur finansinį reikalavimą. Kaip matyti iš atsakovo su 2020-05-06 pateiktu prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktos 2017-10-31 sąskaitos (DOK-12524), tokia skola buvo susidariusi 2017 m. spalio 31 dienai.

Bankroto byloje teismas patvirtino AB „Kauno energija“ 319,67 Eur finansinį reikalavimą. Teikdamas tvirtinti šį reikalavimą ieškovės nemokumo administratorius nenurodė, kad į jį įskaičiuoti delspinigiai.

Bankroto byloje teismas patvirtino UAB „Dezinfa“ 116,03 Eur finansinį reikalavimą. Kaip matyti iš nemokumo administratoriaus pateiktų duomenų, į šį reikalavimą įskaityti ir 4,03 Eur delspinigiai. Be to bankroto byloje yra pateiktas Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. įsakymas dėl skolos kreditorei UAB „Dezinfa“ išieškojimo iš skolininkės UAB „Hesana“, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-6604-1043/2018, šioje byloje kreditorė prašė išieškoti ir delspinigius 2018 m. sausio 30 d., teismas tokį prašymą tenkino.

Bankroto byloje teismas patvirtino UAB „Berendsen Textile Service“ 84,78 Eur finansinį reikalavimą. Tokio dydžio skola, kaip matyti iš atsakovo su 2020-05-06 pateiktu prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktos skolos iššifravimo (DOK-12524) buvo susidariusi dar 2017 m. balandžio 30 d.

Bankroto byloje teismas patvirtino UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 97,14 Eur finansinį reikalavimą. Teikdamas tvirtinti šį reikalavimą ieškovės nemokumo administratorius nenurodė, kad į jį įskaičiuoti delspinigiai.

Bankroto byloje teismas patvirtino kreditorės J. A. P. 3800 Eur finansinį reikalavimą. Kaip matyti iš byloje pateikto Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3182-1070/2018, šiai kreditorei buvo priteista tokio dydžio skola už patalpų, kurias UAB „Hesana“ nuomojosi iki 2017 m. lapkričio mėnesio, nuomą, taigi ši skola susidarė iki 2017 m. gruodžio 1 d.

Bankroto byloje teismas patvirtino kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2032,67 Eur finansinį reikalavimą. Atsakovės nemokumo administratorius nurodė, kad iš šios sumos 8,34 Eur yra netesybos. Tačiau iš UAB „Hesana“ bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad tai yra UAB „Hesana“ žyminio, kuris buvo mokamas aukščiau paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3182-1070/2018, skola. Žyminis mokestis buvo mokamas 2017 metais pradėtoje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šia suma padidėjo UAB „Hesana“ skolos dėl to, kad jos vadovas ne laiku kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bankroto byloje teismas patvirtino VSDFV Kauno skyriaus 1497,29 Eur finansinį reikalavimą. Šią sumą sudaro 2017 m. gruodžio mėnesį nesumokėti mokesčiai ir 108,78 Eur delspinigiai.

Remdamasis tuo, kas aukščiau nurodyta apie UAB „Hesana“ bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus ir skolų atsiradimo laiką, teismas daro išvadą, kad atsakovui, t. y. buvusiam iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Hesana“ vadovui, laiku nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonės skolos nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. kovo 5 d. padidėjo 112,81 Eur (delspinigiai, priskaičiuoti kreditoriams VSDFV Kauno skyriui ir UAB „Dezinfa“). Todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Hesana“.

Dėl procesinės bylos baigties

Pripažinęs, kad yra pagrindas iš atsakovo, kaip buvusio iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Hesana“ vadovo priteisti 112,81 Eur žalos atlyginimą, teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, priteisia šią sumą CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Kadangi ieškovė kaip įmonė, kuriai iškelta bankroto byla yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas į valstybės biudžetą žyminis mokestis – 2,54 Eur.

Iš dalies patenkinus ieškinį iš atsakovo turėtų būti priteistos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.). Tačiau tokių išlaidų patirta tik 1,22 Eur. Todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Hesana“, įmonės kodas 304311749, 112,81 Eur (vieną šimtą dvylika eurų ir 81 centą) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,54 Eur (du eurus 54 centus) žyminį mokestį, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Raimondas Buzelis