Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Č. S. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas dėl Č. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir Č. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, jį pasiunčiant atlikti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

1.2. Nors byloje yra duomenys apie galimą Č. S. išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau nuteistasis pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius apie būtiną trumpalaikį išvykimą dėl sunkios mamos, gyvenančios Baltarusijos Respublikoje sveikatos būklės bei garbų amžių, ir būtiną skubią, neatidėliotiną pagalbos teikimą. Sutinkama, kad buvo padarytas draudimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimas, tačiau nuteistojo gynėjos vertinimu toks pažeidimas nelaikytinas piktybišku ir šiurkščiu.

1.6. Nepaisant byloje esančių duomenų, kad Č. S. yra baustas už nežymų administracinį nusižengimą, tokia aplinkybė, t. y. smulkus pažeidimas, nesudaro pagrindo tenkinti Probacijos tarnybos teikimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo Č. S. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundas atmestinas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, įvertinęs nuteistojo gynėjos skundo argumentus bei patikrinęs Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinant Probacijos tarnybos teikimą, nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) nuostatos. Apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo Č. S. padarytus pažeidimus, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir padarė motyvuotą išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl priėmė pagrįstą sprendimą panaikinti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Naikinti Skundžiamą nutartį nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

8. Skundą nagrinėjantis teismas pirmiausiai pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų. Nagrinėjamu atveju nei Probacijos teikimą nagrinėjęs teismas, nei aukštesnės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių Č. S. vykdyti apkaltinamuoju nuosprendžiu jam skirtų ir šio procesinio sprendimo 1 punkte nurodytų įpareigojimų. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Probacijos tarnyba Č. S. elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. kovo 22 d. Per minimą laikotarpį nuo priežiūros pradžios iki probacijos skyriaus teikimo padavimo, Č. S. vengė vykdyti probacijos sąlygas, baudžiamojo poveikio priemonę ir pažeidinėjo jam skirtus draudimus. Akcentuotina, kad vadovaujantis Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, net ir vieno įpareigojimo neįvykdymas ar administracinio nusižengimo padarymas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, o šiuo atveju, kaip minėta, pagrindai buvo nustatyti net keli.

9. Apylinkės teismas Skundžiamoje nutartyje, priimdamas sprendimą pasiųsti nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmės, padarė išvadą, jog Č. S. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, probacijos sąlygų ir įstatyme numatytų pareigų jis nevykdė be pateisinamų priežasčių. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas paminėtoms išvadoms, pažymi, jog nuteistasis nededa net ir minimalių pastangų paskirtai bausmei atlikti, o iš esmės vienintelė nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė yra ta, kad Č. S. vykdo vienintelį apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtą įpareigojimą – tęsti darbą, t. y. vykdo individualią veiklą. Iš apygardos teismui pateiktos nuteistąjį probacijos laikotarpiu charakterizuojančios medžiagos matyti, kad Č. S. buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, jam išaiškinta atsakomybė už teismo paskirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų nevykdymą bei administracinių nusižengimų darymą. Vis tik, Č. S. ne kartą išreiškė nesutikimą su teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nepripažindamas savo kaltės, paskirtos bausmės, Probacijos tarnybos keliamų reikalavimų, savo tokiu elgesiu parodydamas, kad jis paskirtų probacijos sąlygų ir draudimų nesilaikys. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, o asmens savo kaltės nepripažinimas, esant įsiteisėjusiam apkaltinamajam nuosprendžiui, niekaip negali pateisinti nuteistojo elgesio nevykdant jam paskirtos bausmės.

10. Nuteistasis Č. S. ne tik vengia bendradarbiavimo su Probacijos tarnyba, piktybiškai nesilaiko jam teismo paskirtų įpareigojimų, bet kaip nustatyta ir iš žemesniajame teisme vykusio teismo posėdžio, nededa net menkiausių pastangų savo elgesį keisti tinkama linkme, pripažįsta nevykdantis teismo paskirtų įpareigojimų ir dėl to net nesigaili. Nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog smurtą keičiančioje programoje nedalyvavo, nes nesmurtavo, turi darbą nuo 8 val. iki 17 val., per teismus neturi laiko, niekas nesiūlo jokių programų, pats inicijuoja susitikimus su probacija, niekas jo neinformavo. Iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs vieną kartą, nes mamai 92 metai, serga, gyvena Baltarusijos Respublikoje, dokumentus pateikė, asmeniškai padavė į rankas, bet (Probacijos tarnybos darbuotoja) net nepažiūrėjo į dokumentus. Daugiau nebuvau išvykęs. Jei norėtų pabėgti tai būtų pasilikęs Baltarusijos Respublikoje. Tris kartus nebuvo išvykęs, buvo pas mamą tik per Kalėdas ir per Naujus metus, tai buvo praeitų metų gruodžio mėnesį. Atsakydamas apie gautus duomenis dėl sienos kirtimo nurodė, kad duomenys klaidingi, grynas melas, buvo išvykęs tik vieną kartą, o ne tris, Dangira bando jį visaip sujuodinti. Dangirai skambina todėl, kad vaikas pakeitė mokyklą ir jis nori sutarti kiek pinigų reikia skirti vaikui, jo mokslams. Bendras turtas ir bendras vaikas, kaip kitaip jam pašnekėti. Pripažino, kad važiavo be bilieto, todėl, kad sunki finansinė padėtis, baudą sumokės (2023 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 48–50). Kito teismo posėdžio metu Č. S. jau paaiškino, jog su nukentėjusiąja nebendrauja, vaikas turi telefoną, vaikas neišsako savo nuomonės, gali beveik susitarti su vaiku bendrauti, jam vaikas paskambina. Yra nusiteikęs ir nebendrauja su nukentėjusiąja. Pas juos yra sodas, bendras turtas ir kad išsispręstų šie reikalai negi jis turi samdyti advokatą. Dėl smurtą keičiančios programos nelankymo vėl parodė, kad nesmurtavo, kad turėtų prisipažinti vykdęs smurtą, bet to nedarė. Nurodė, kad vykdys programą, bet jam darbas nuo 8 val. iki 17 val., negali važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į Kareivių g. Taip pat paaiškino, kad į Baltarusijos Respubliką buvo išvykęs savaitei liepos mėnesį. Ten gali pasilikti ir sėdėti, ir jo iš ten neiškrapštys. Kai vyko į Baltarusijos Respubliką dar nebuvo probacijos. Probacijai nepranešė ir jam leidimo nedavė, bandė skambinti, bet Kristina nekelia ragelio. Prašymo jokiu kitu būdu neteikė. Rugpjūčio mėnesį nebuvau išvykęs (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 55–89). Iš šių nuteistojo parodymų ir nurodytų aplinkybių matyti, kad jis sąmoningai ignoruoja probacijos sąlygas ir turimas pareigas, ieško priežasčių kaip pateisinti savo elgesį ir nedaro jokių išvadų dėl savo atsainaus elgesio, kas neabejotinai neatitinka bausmės vykdymo atidėjimo instituto paskirties ir tikslų.

11. Skunde sutinkama, kad Č. S. išvyko už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be Probacijos tarnybos leidimo, tačiau teigiama, jog tam buvo svarbios priežastys, be to teismui buvo pateikti patvirtinantys dokumentai. Vis tik, aukštesnysis teismas susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga nustatė, kad dėl draudimo nevykdymo nepateikta jokių objektyvių duomenų, išskyrus apylinkės teismui duotą nuteistojo paaiškinimą. Kita vertus pats Č. S., esant oficialiems ir neginčytiniems įrodymams apie tai, jog jis iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką išvyko ne vieną kartą, ir ne tik 2023 m. liepos mėnesį (b. l. 42–43, 47), tokių duomenų nepripažįsta, neigia savo veiksmus ir atsakomybę dėl jų perkelia jo priežiūrą vykdančiai darbuotojai, taip pat teigia, jog baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusioji D. Ž. siekia jį apkalbėti. Tokiu būdu nuteistasis ne tik, kad nerodo noro pasitaisyti ir elgtis tinkamai, bet ir toliau elgiasi lengvabūdiškai, išreikšdamas nuostatą, jog esant norui galėtų pasilikti Baltarusijos Respublikoje ir jo iš ten niekas nepaimtų, ir taip rodydamas savo požiūrį į jam paskirtą bausmę bei jos vykdymą.

12. Analizuojant Č. S. paskirtą draudimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vartoti alkoholį, aukštesnysis teismas nors ir sutinka su skunde nurodytu teiginiu, jog byloje nėra užfiksuotų duomenų apie jam nustatytą girtumą, tačiau priešingai negu teigiama, tai neatspindi nuoširdaus nuteistojo prisipažinimo, kadangi Č. S. atsisakė pasitikrinti blaivumą ir pateikti pasiaiškinimą raštu. Apygardos teismas kritiškai vertina ir itin akcentuojamus skundo argumentus bei nuteistojo apylinkės teisme išdėstytą poziciją apie įpareigojimo nebendrauti su D. Ž. pažeidimus. Kartu šiame kontekste dar kartą pabrėžtina, jog nuteistajam tinkamai vykdant vieną teismo paskirta įpareigojimą, tačiau netinkamai vykdant, ar visai nevykdant kitų įpareigojimų, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas vis tik yra galimas ir BPK nepažeidžia. Č. S. iš esmės visus minimo draudimo pažeidimus teisina poreikiu bendrauti su savo motina skyriumi gyvenančiu vaiku, tačiau tėvo valdžios vykdymas skyriumi gyvenančiam vaikui, nėra ta aplinkybė, kuria būtų galima pateisinti priežiūros priemonių daugkartinį, sistemingą nevykdymą. Nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą apylinkės teisme apklausta D. Ž. išsamiai ir detaliai paaiškino bei patvirtino, kad nuteistasis Č. S. nesilaiko paskirto įpareigojimo nebendrauti su ja. Be to, ir pats nuteistasis, kaip jau minėta, parodė, kad vaikas turi telefoną, gali beveik susitarti su vaiku bendrauti, jam vaikas paskambina. Galiausiai net ir kylant problemų dėl vaiko bendravimo ar esant interesų, susijusių su tėvo valdžios panaudojimu, Č. S. gali kreiptis į Probacijos tarnybą dėl bendradarbiavo ir (ar) pagalbos, spręsti iškylančius sunkumas dėl teismo paskirto įpareigojimo, o ne ignoruoti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, sistemiškai kartoti klaidas, aukščiau iškeliant savo interesus bei jam vienam priimtinus veikimo būdus.

13. Aukštesnysis teismas visiškai nesutinka su nuteistojo gynėjos skundo argumentu, jog Č. S. apylinkės teismo posėdžių metu ne kartą nurodė svarias priežastis kodėl nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir ne kartą patikino, kad dalyvaus smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Išanalizavus nuteistojo Č. S. parodymus, nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. nuteistasis ne kartą teigė, kad smurtinį elgesį keičiančioje programoje nedalyvaus, kadangi jokių smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nėra atlikęs, ir kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, tik paragintas savo gynėjos pasakė, kad vykdys jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tuo labiau, negalėjimas dalyvauti teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtoje programoje dėl darbo – darbo valandų ir lokacijos, negali būti laikomas svaria priežastimi. Esant geranoriškam nusiteikimui vykdyti paskirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę ir bendradarbiaujant su priežiūrą vykdančia institucija, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje galima koreguoti, t. y. nustatyti nuteistajam palankų dalyvavimo būdą. Paminėtina ir tai, kad nuteistojo priežiūros laikotarpiu jo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką liko neįvertinta, kadangi nuteistasis atsisakė vertinimo, o tai aukštesniojo teismo manymu itin aktualu įvertinus tai, jog Č. S. nuteistas už nusikalstamas veikas padarytas žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis) bei už nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad jau svarstant pirmąjį Probacijos teikimą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo netenkintas (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) dėl Č. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nuteistasis parodė, jog nenori dalyvauti programoje, kadangi jis nesmurtavo, kitaip gautųsi kad pripažintu kad jis smurtavo, planavo laikytis įpareigojimų, tačiau duomenų, kad jis iš tiesų dėtų pastangas keisti savo gyvenimo būdą, nenustatyta. Priešingai daromų teismo skirtų įpareigojimų pažeidimai yra įgavę akivaizdų sistemiškumą. Nuteistasis dėl to išvadų nedaro ir toliau pažeidinėja teismo skirtus įpareigojimus ir probacijos sąlygas.

14. Kartu sutiktina su skundo argumentu, kad vien tik administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalyje padarymas, nesudaro pagrindo tenkinti teikimo, tačiau nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į visų nustatytų ir paminėtų aplinkybių visumą. Akcentuotina, kad klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kaip minėta, jau buvo sprendžiamas antrą kartą. Pirmąjį kartą nuteistajam Č. S. teismas jau suteikė galimybę pasitaisyti, tinkamai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nepažeidinėti probacijos sąlygų, tačiau nuteistasis ir toliau nevykdo priežiūros plane numatytų priemonių, teismo skirtų įsipareigojimų ir kitų probacijos sąlygų.

15. Apygardos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina nuteistojo Č. S. nenorą keistis, kadangi jis suvokdamas gresiančias neigiamas teisines pasekmes, netinkamai vykdant bausmės vykdymo atidėjimą, sąmoningai ir piktybiškai nevykdė tinkamai jam paskirtų įpareigojimų, nors tam buvo sudarytos visos reikiamos sąlygos. Nuteistojo abejingumas ir atsainus požiūris į jam atidėtą bausmės vykdymą patvirtina tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas Č. S. nedaro jokios pozityvios įtakos, o byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, t. y. nuteistojo elgesys bausmės vykdymo laikotarpiu, suteikia pagrindo teigti, kad apylinkės teismas pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė Č. S. realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo Skundžiamoje nutartyje išdėstytai pozicijai, kad tolimesnis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas Č. S. neatitiktų bausmės paskirčiai keliamų tikslų, todėl nuteistojo gynėjos skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartis.

17. Kartu skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog iki šio procesinio sprendimo paskelbimo, t. y. 2023 m. lapkričio 13 d., Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo Č. S. pareiškimas, kuriuo pastarasis prie savo skundo prideda Lietuvos Aukščiausiajam Teismui adresuotą teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl teismų netinkamai pritaikyto įstatymo, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, panaikinti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-407-1123/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-365/2023 bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 452 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, nuteistasis pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo šio Kodekso 451 straipsnyje nustatytais pagrindais (dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo) turi teisę paduoti tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ką nagrinėjamu atveju Č. S. ir padarė (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Minėtas 2023 m. lapkričio 13 d. Č. S. pareiškimas su šioje byloje nagrinėjamu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties nėra susijęs, nagrinėjam klausimui įtakos neturi, todėl yra paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti Č. S. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį.

Č. S. pareiškimą dėl teikimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo palikti nenagrinėtu.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.