Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, veikianti Kauno apylinkės teismo vardu,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. B., jo atstovui advokatui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams G. K., S. K., G. V. V., T. Š. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė) ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. K., S. K., G. V. V., T. Š. (toliau – atsakovai) 4 629,29 Eur žalą, įskaitant 281,43 Eur 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2021-04-11 už 18 mėnesių iki 2022-10-11; priteisti solidariai iš atsakovų 4 629,29 Eur sumos 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovo 2021-06-29 ieškinys dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 304836704 (toliau – įmonė), iškėlimo buvo patenkintas ir bankroto byla Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta Kauno apygardos teismo 2021-08-26 nutartimi, įsiteisėjusia 2021-09-14. Atsakovai yra šios įmonės buvę 2 vadovai, vienintelė akcininkė ir jos sutuoktinis. Šiuo metu bankroto byla yra dar nagrinėjama teisme, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pripažinta bankrutavusia, o 2022-03-15 nutartimi nuspręsta ją likviduoti dėl bankroto, patvirtinti kreditorinius reikalavimus (neapskųsta nutartis įsiteisėjo 2022-03-25 d.). Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius jos bankroto byloje. 2022-03-15 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas jo finansinis reikalavimas sudaro 3 503,48 Eur. Ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas nurodė, kad dėl pagrindinės 3 073,58 Eur skolos: 2020-07-29 ir 2020-12-29 atsakovei ieškovas išrašė ir pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių sumos yra 2 137,53 Eur ir 936,05 Eur. Pastarosios sąskaitos už pastolių demontavimą neapmokėjimas per 5 dienas nuo jos išrašymo reiškia Sutarties 2.11 p. nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą, tačiau atsakovė nėra apmokėjusi susidariusios 2 137,53 Eur ir 936,05 Eur skolos už pastolių nuomą bei montavimo darbus, t. y. 2 minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų. 2021-02-18 įsiteisėjo 2021-01-11 teismo įsakymas c/b Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo iš įmonės ieškovo naudai ir buvo priteista visa minėta skola su kitomis išlaidomis bei palūkanomis. Teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas. Nurodė, kad pagal įmonės ir ieškovo 2020-07-29 sudarytos Pastolių nuomos sutarties 2.10 p. numatytą 15 dienų apmokėjimo sąlygą, čia minima įmonės pirmoji pradelsta, t. y. 2 137,53 Eur skola ieškovui susidarė 2020-07-29 d. + 15 dienų, t. y. 2020-08-13 dieną. Tuo metu įmonei vadovavo pirmasis iš vadovo pareigas ėjusių atsakovų, t. y. G. V. V., jis pasirašė atitinkamus 2020-08-03 d. ir 2020-10-28 d. Darbų atlikimo aktus, kurie buvo pagrindu išrašyti minėtas 2 PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovai yra padarę mažiausiai 3 503,48 Eur žalos ieškovui, dėl to, vadovaujantis CK 2.87 str. ir kitomis teisės normomis, ši žala priteistina solidariai iš visų atsakovų. CK 6.930¹ str. nustato, kad Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile... 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Iš administratoriaus gautų ir su prašymu dėl tyčinio bankroto pateiktų teismui duomenų matyti, kad 2021-02-19 d. įmonės vadovas G. V. į įmonės banko sąskaitą įnešė 25 000 Eur grynais pinigais, kuriuos iš karto konvertavo į 29 900 JAV dolerių bei tą pačią dieną pervedė įmonės kontrahentui į užsienį, asmeniui tokiu pavadinimu: „individual entrepreneur (duomenys neskelbtini)“ , t.y. V. D., į (duomenys neskelbtini) atidarytą banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: „CONTRACT NR 1101/21 11.01.2021“. 2021-02-26 d. įmonė pervedė šiam asmeniui dar 3500 Eur, ta pačia paskirtimi. 2022-10-24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto byloje yra atsisakyta patvirtinti V. D. 41 039,67 Eur kreditorinį reikalavimą (kildindamas jį iš bendrą 42 000 JAV dolerių sumą sudarančių 3 sąskaitų po 14 000 USD, datuotų 2021-06-15 d., 2021-06-18 ir 2021-06-28 d. bei 2021-01-11 d. sutarties Nr. 1101/21-2). Matyti, kad įmonės atstovai, spręsdami dėl 25 000 Eur sumą atitinkančios JAV dolerių 29900 Eur sumos pervedimo kitam įmonės kontrahentui, pažeidė CK 6.930¹ str. ir veikė neteisėtai ieškovo atžvilgiu, kadangi tuo metu minėtam kontrahentui net nebuvo susidariusi jokia skola (3 sąskaitas jis išrašė tik 2021 m. birželį), o be to, ieškovo naudai jau buvo įsiteisėjęs teismo įsakymas, kuris tuo pačiu yra ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 2 p.), dėl to įmonė turėjo pirmiau visiškai atsiskaityti su ieškovu priteistos 3 503,48 Eur sumos ribose, ir tik po to vykdyti kitų, žemesnės eilės kreditorių ar kitų savo kontrahentų pageidavimus. Įmonės atstovų neteisėto veikimo ieškovo atžvilgiu įrodymų yra ir daugiau, be to, įmonės atstovų buvo ne vienas, o keli, dėl to šioje byloje spręstina, kokių pareigų per laikotarpį nuo Pastolių nuomos sutarties 2020-07-29 d. sudarymo iki 2021-08-26 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo 2021-09-14 d. nevykdė ir pažeidė visi įmonės atstovai (4 atsakovai). Atkreiptinas dėmesys, kad per šį 13,5 mėnesių 2020-07-29 d. - 2021-09-14 d. laikotarpį vienintele įmonės akcininke buvo atsakovė S. K.; vadovas 2019-11-18 – 2021-04-30 (G. V. V.); vadovas 2021-05-03 - 2021-09-14 (T. Š.); 2020-2021 metais Įmonės de facto vadovo pareigas sistemingai ėjo G. K., dirbęs nuo 2020-07-22. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2020-01-01 atitiko JANĮ įtvirtintus nemokumo požymius, nes Įmonės įsipareigojimai 2020-01-01, 2020-12-31 viršijo turimo turto vertę, Įmonė jau nuo 2020 m. ėmė sistemingai neatsiskaityti su kreditoriais, turėjo pradelstų skolų net nuo 2019 metų. Pagal JANĮ 6 straipsnio 1 punktą ir 2 punktą juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Tačiau nei G. V. V., nei G. K. nevykdė LR akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d. nurodytos pareigos sušaukti visuotinį akcininkių susirinkimą ir spręsti dėl nuostolių padengimo akcininkų papildomais įnašais, taip pat, nors jau 2020 metais privalėjo inicijuoti Įmonės nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylą, tolesnio Įmonės veiklos, sudarytų sutarčių vykdymo tęstinumo ir atsiskaitymo su visais kreditoriais nebuvo siekiama. Priešingai, buvo atlikti veiksmai, kuriais Įmonės veikla faktiškai nutraukta, turtas perduotas su G. V. V. ir G. K. susijusiems juridiniams asmenims, atlikti kiti veiksmai, kuriais užkirstas kelias Įmonės veiklos tęsimui, Įmonės atsiskaitymai 2020-2021 metais G. V. V. ir G. K. vadovavimo metu vykdyti pažeidžiant LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą (dėl to plačiau pasisakyta toliau šiame prašyme), per 2021-01-06 – 2021-03-09 laikotarpį penkiais pavedimais R. O. PĮ buvo pervesta net 25 159,00 Eur lėšų. Ši įmonė užsiima statybinės medienos pardavimu, tačiau duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sumokėtas ženklias sumas būtų gavusi prekių (medienos) ir (ar) paslaugų 25 159,00 Eur sumai nėra. VMI sistemoje 2021 metais nėra registruota krovinių vežimo važtaraščių, kuriuose siuntėja būtų R. O. PĮ. 2021-02-19 į (duomenys neskelbtini) registruotos kredito įstaigos sąskaitą, fiziniam asmeniui buvo pervesta 24 935,37 Eur (29 900 USD), tačiau duomenų, kad iš šio pavedimo Įmonė būtų gavusi kokią nors naudą – nėra. 2021-04-30 vadovu buvo paskirtas T. Š., kuris, kaip pats teigė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui savo procesiniuose dokumentuose, faktiškai kaip vadovas neveikė, jam net nebuvo perduoti Įmonės dokumentai, prieiga prie Įmonės el. pašto dėžutės, tačiau T. Š. taip pat laikytinas prisidėjusiu prie Įmonės finansinės padėties pabloginimo – pats neinicijavo Įmonės restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo, nenutraukė galiojančių darbo sutarčių, nesiėmė pakankamų priemonių, kad jam būtų perduoti Įmonės dokumentai ar turtas. T. Š., sutikdamas būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, suprato ir turėjo suprasti, kad tai lemia ir atitinkamas jo pareigas Įmonei bei jos kreditoriams, o jų nevykdymas gali sukelti žalą. Tačiau netgi tuo metu, kai kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. Š. Teismo procesinių dokumentų neatsiimdavo, neteikė atsiliepimo ir Teismo reikalaujamų dokumentų, dėl ko bankroto bylos iškėlimas užsitęsė. Dar daugiau, T. Š. Įmonės turtą perleido MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios nariu buvo G. K.. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos gauta 2021-05-03 Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 15), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. Š., perleido savo reikalavimo teisę gauti 8 849,50 Eur atsiskaitymą naujajam kreditoriui MB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamai G. K.. Kadangi iki šiol vengiama Administratoriui perduoti Įmonės dokumentus, akivaizdu, kad tokių sandorių gali būti ir daugiau (2020 m. balanse apskaityta 56 326 Eur gautinų sumų, jų neabejotinai įgyta ir 2021 metais iki faktinio veiklos nutraukimo). Iki pateikdamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir pats ieškovas neabejotinai įsitikino, jog trečiojo asmens įmonei realiai vadovauja vienintelės akcininkės sutuoktinis G. K.. Jis asmeniškai sprendė visus su įmonės bei ieškovo verslo sandoriu – 2020-07-29 d. Pastolių nuomos sutartimi Nr.113/2020 ir atsiskaitymu pagal ją susijusius klausimus. Nurodė, kad nei G. V. V., nei G. K. nevykdė LR akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d. nurodytos pareigos sušaukti visuotinį akcininkių susirinkimą ir spręsti dėl nuostolių padengimo akcininkų papildomais įnašais, taip pat, nors jau 2020 metais privalėjo inicijuoti Įmonės nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylą, tolesnio Įmonės veiklos, sudarytų sutarčių vykdymo tęstinumo ir atsiskaitymo su visais kreditoriais nebuvo siekiama. JANĮ 43 str. 5 p. nustato, kad Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: ... 5) reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės. Taip pat ir įstatymo 13 str. 1 d. numatyta, kad Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Kadangi tiek faktinis įmonės vadovas G. K., tiek ir formalieji įmonės vadovai G. K. ir T. Š. pagal savo veiklos pobūdį buvo įmonės valdymo organai, neatlikę įstatymuose jiems nustatytų pareigų ir jų nesilaikę, ieškovui atsiranda teisė iš jų reikalauti žalos, patirtos dėl jų kaltės ir neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl jų neteisėtų veiksmų ir neveikimo ieškovo patirta žala vertintina mažiausiai kaip 2021-01-11 d. Teismo įsakymu priteista bendra 3 395,02 Eur suma, taip pat su jos neatgavimu laiku susijusi papildoma ieškovo patirta žala (negautos 6 procentų 281,43 Eur palūkanos nuo Teismo įsakymu priteistos 3 127,02 Eur skolos sumos, skaičiuojant nuo 2021-04-11 d. iki 2022-10-11 d., t. y. už pilnus 18 mėnesių), bei patirtos 863 Eur bylinėjimosi išlaidos kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurios ieškovui – trečios eilės kreditoriui neabejotinai nebus atlygintos nemokumo byloje); be to, vykdant priteistos skolos išieškojimą, ieškovas sumokėjo antstolių kontorai 89,84 Eur už vykdomosios bylos administravimo išlaidas, o iki šiol iš įmonės išieškota suma yra vos 44,15 Eur (pagal CK 6.54 str., ji įskaitoma į skolos palūkanas už seniausius 3 mėnesius nuo 2021-01-11 d. iki 2021-04-10 d.: 1 mėnesio skolos palūkanos sudaro 15,3651 Eur, 3 mėnesių palūkanos – 46,9053 Eur). Tokiu būdu, iš viso 2022-10-11 dienai ieškovas yra patyręs 4 629,29 Eur žalos. Be to, JANĮ 6 straipsnyje taip pat nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą. Atsakovė S. K., būdama informuota apie įmonės faktinį nemokumą ir vėliausiai nuo 2020-01-01 d. jau neabejotinai žinodama (žr.14 p. aukščiau įmonės bankroto administratoriaus nustatytas ir prašyme teismui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytas aplinkybes ), kad įmonės 2 vadovai bei faktinis vadovas – jos sutuoktinis G. K. – nesikreipia į teismą ir neinicijuoja nemokumo bylos iškėlimo teisme, tačiau kaip vienintelė akcininkė nesiimdama jokių veiksmų tuo klausimu (pvz., pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 24 p. nepriimdama vienintelės akcininkės sprendimų dėl bendrovės restruktūrizavimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytais atvejais), taip pat pažeidė ieškovo teises ir interesus, ko tiesioginėje pasekoje ir dėl jos neteisėtų veiksmų ir neveikimo ieškovo patirta žala vertintina mažiausiai kaip 2021-01-11 d. Teismo įsakymu priteista bendra 3 395,02 Eur suma, taip pat su jos neatgavimu laiku susijusi papildoma ieškovo patirta žala (negautos 6 procentų 281,43 Eur palūkanos nuo Teismo įsakymu priteistos 3 127,02 Eur skolos sumos, skaičiuojant nuo 2021-04-11 d. iki 2022-10-11 d., t. y. už pilnus 18 mėnesių), bei patirtos 863 Eur bylinėjimosi išlaidos kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurios ieškovui – trečios eilės kreditoriui neabejotinai nebus atlygintos nemokumo byloje); be to, vykdant priteistos skolos išieškojimą, ieškovas sumokėjo antstolių kontorai 89,84 Eur už vykdomosios bylos administravimo išlaidas, o iki šiol iš įmonės išieškota suma yra vos 44,15 Eur (pagal CK 6.54 str., ji įskaitoma į skolos palūkanas už seniausius 3 mėnesius nuo 2021-01-11 d. iki 2021-04-10 d.: 1 mėnesio skolos palūkanos sudaro 15,3651 Eur, 3 mėnesių palūkanos – 46,9053 Eur). Tokiu būdu, iš viso 2022-10-11 dienai ieškovas yra patyręs 4 629,29 Eur žalos. Šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad visų 4 atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko įmonės skola kreditoriams ir tuo pačiu ieškovei didėjo ir įmonė negali atsiskaityti su savo kreditore, t. y. ieškove. Teismas yra patvirtinęs ieškovės kreditorinius reikalavimus 3 503,48 Eur sumai. Vadinasi, nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento įmonė (ją atstovavę ir jai vadovavę visi atsakovai) neturėjo sudaryti sandorių su ieškove, gauti jos paslaugų ir turto, dėl to gautų paslaugų, už kurias dėl atsakovų kaltės ieškovei liko nesumokėta, apimtimi ir yra laikytina, kad atsakovai padarė ieškovei žalos.

Atsakovas G. V. V. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nėra išskirta kokiais veiksmais jis padarė tiesioginę žalą būtent ieškovei. Net ieškinyje minimas CK 6.930¹ str. įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas negali būti laikomas individualiai prieš ieškovą nukreiptu veikimu ar žala, kadangi be ieškovės toje pačioje ir aukštesnėje eilėse buvo kreditorių, kurių atžvilgiu irgi galimai buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. Taigi šis galimas pažeidimas niekaip nepatvirtina individualiai ieškovės atžvilgiu atliktų neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų ir patirtos žalos, o tai reiškia, kad ieškovė neturi pagrindo, kaip Bendrovės kreditorius, tiesioginiu ieškiniu kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Jis nedalyvavo organizuojant Bendrovės veiklą ar atsiskaitymą su kreditoriais, todėl neturėtų būti laikomas atsakingu už galimą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą. Iš 2022-05-31 prašyme dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir vadovo teisių apribojimo nurodytų aplinkybių, žinoma, kad bankroto bylos iškėlimo metu Bendrovės banko sąskaitoje buvo 14 668,24 Eur lėšų, bankroto administratoriui buvo perduotas 1 mobilus telefonas ir 1 nešiojamasis kompiuteris, o taip pat Bendrovei priklauso transporto priemonės (žinoma jų vieta), kurių administratorius iki šiol nėra perėmęs. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad Bendrovėje yra likviduotino turto ir šiuo metu negalima užtikrintai teigti, kad nebus patenkinta bent dalis ieškovo finansinio reikalavimo. Esant tokiai situacijai šiuo metu negalima nustatyti tikslios ieškovės patirtos žalos dydžio, todėl ši byla, iki bus pabaigta Bendrovės bankroto byla, negali būti nagrinėjama, o ieškinys tenkinamas. Nurodo, kad buvo tik formalus Bendrovės vadovas ir jokių klausimų susijusių su Bendrovės veikla, jos organizavimu ar sudarytų sandorių vykdymu nesprendė. Visus Bendrovės veiklos organizavimo klausimus sprendė G. K.. Jis sutiko tik laikinai eiti Bendrovės vadovo pareigas, todėl Bendrovės finansinės būklės nežinojo. Jo žiniomis Bendrovė 2020 m. pradžioje vykdė veiklą ir dėjo pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Apie Bendrovės finansinę būklę 2019 metais, sužinojo tik 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje, gavęs Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, tada. kreipėsi į Bendrovės faktinį vadovą G. K., reikalaudamas tinkamai atsiskaityti su kreditoriais ir pagerinti Bendrovės finansinę būklę. Nepaisant to, kad G. V. V. tik formaliai ėjo vadovo pareigas, jo vadovavimo metu Bendrovė vykdė veiklą ir turėjo turto iš kurio būtų buvę galima dengti finansinius įsipareigojimus. Su šiuo atsiliepimu teikia Bendrovės balansą už 2020 metus iš kurio matoma, kad Bendrovei priklauso 267 416 Eur turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 271 311 Eur. Tai reiškia, kad Bendrovės mokėtinos sumos tik nežymiai (3 895 Eur) viršijo jos turimą turtą. Taip pat iš pridedamos Didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-04-30, matoma, kad Bendrovė turėjo realaus likvidaus turto, pavyzdžiui 123 227,42 Eur piniginių lėšų. Jo paskutinę vadovavimo dieną Bendrovėje buvo turto už 267 415,77 Eur. Minėti duomenys patvirtina, kad jo buvimo vadovu laikotarpiu, Bendrovė turėjo pakankamai turto didžiąja dalimi padengti savo finansinius įsipareigojimus, už netinkamą Bendrovės veiklos organizavimą ir galimą žalą kreditoriams turi atsakyti faktinis Bendrovės vadovas – G. K., o ne formaliai Bendrovės vadovo pareigas ėjęs G. V. V..

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)‘ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad Bendrovės de facto vadovu 2020-2021 metais buvo G. K. ir pas jį yra (buvo) tiek Bendrovės turtas, tiek dokumentai, tačiau šis asmuo nemokumo administratoriui jų neperdavė, į siunčiamus laiškus ir raginimus nereaguoja. Lygiai tai pat, nors atsakovas T. Š., buvęs paskutiniu de jure Bendrovės vadovu, tiek bankroto byloje, tiek byloje, kurioje yra sprendžiamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, yra nurodęs, kad jam yra žinoma, kur yra Bendrovės turtas ir dokumentai, tačiau šis atsakovas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau - JANĮ) ir Kauno apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo jam, kaip paskutiniam įmonės vadovui nustatytų pareigų taip pat neįvykdė, savo teiginių apie “kažkur” esančius dokumentus ir turtą niekaip nepagrindė, konkrečių veiksmų, kuriais galėtų sumažinti Bendrovės kreditoriams padarytą žalą, nesiėmė. Kaip teisingai ieškinyje nurodė ieškovė ir pateikė tai patvirtinančią 2022-03-25 bankroto byloje priimtą nutartį, šiuo metu Bendrovės bankroto byloje yra patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 503,48 Eur kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgiant į aukščiau aprašytas aplinkybes, kad nemokumo administratoriui buvę valdymo organai (o taip pat ir akcininkė) nėra perdavę jokių Bendrovės veiklos ir buhalterinių dokumentų, T. Š. yra perduota tik itin maža dalis Bendrovės turto (1 mobilus telefonas ir 1 nešiojamas kompiuteris), bankroto bylos iškėlimo dieną įmonės banko sąskaitoje buvo 14 668,24 Eur lėšų ir gauta 4535,24 Eur pajamų iš debitoriaus, o 2021-02-15 kreditorių susirinkime 5-uoju darbotvarkės klausimu patvirtinta Bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmata, atsižvelgiant į bankroto proceso sudėtingumą, atliekamus darbus, bylos trukmę ir įvairias kitas aplinkybes gali siekti ir iki 30 650,00 Eur, šiuo metu galima daryti išvadą, kad antros eilės kreditorių, tokių kaip ieškovės, reikalavimai bankroto proceso metu galimai nebus tenkinami. Todėl, ieškovės argumentai apie tai, kad kreditorei padaryta žala, yra pagrįsti.

Atsakovas G. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis niekada nebuvo de facto UAB „(duomenys neskelbtini) vadovu. Ieškovės teiginiai, kad jis nuolat ir faktiškai priiminėjo sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra visiškai nepagrįsti, jų nepatvirtina, jokie įrodymai. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik vadybininku ir niekada nesiekė vadovauti šiai bendrovei, taip pat niekada vienvaldiškai nepriėmė jokių verslo sprendimų, jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko, viena iš pareigų buvo ieškoti naujų projektų, kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų sudalyvauti, tačiau visada galutinį sprendimą priimdavo ne kas kitas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris savo valią išreikšdavo pasirašydamas atitinkamas sutartis. Jis tinkamai vykdė savo darbo funkcijas (bendravo su perkančiosiomis organizacijomis, rangovais ir pan.), dėl V. V. ir T. Š aplaidus požiūrio į bendrovės vadovo pareigas, galėjo lemti tiek Ieškovės, tiek ir pačių V. V. bei T. Š. subjektyvų įsivaizdavimą, kad jis tariamai yra de facto vadovas. Ieškovė, siekdama įrodyti jo kaip faktinio vadovo statusą, turi įrodyti, kad jis sistemingai atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui būdingus veiksmus, tačiau nurodo „Atsakovai yra padarę mažiausiai 3 503,48 Eur žalos ieškovui, dėl to, vadovaujantis CK 2.87 str. ir kitomis teisės normomis, ši žala priteistina solidariai iš visų atsakovų - bankrutavusios įmonės 2 vadovų, vienintelės akcininkės ir jos sutuoktinio - įmonės faktinio vadovo, nuolat ir faktiškai priiminėjusio visus įmonės valdymo sprendimus.; „G. K. de facto vadovu įvardino kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-08-16 pranešime bankroto byloje; taip pat T. Š. savo 2022-03-25 atsiliepime; „Iš šių duomenų darytina labiausiai tikėtina išvada, jog G. K. visą laiką buvo faktinis III asmens įmonės vadovas, o T. Š. ir kiti vadovai yra tik statytiniai, aklai vykdę ir aklai vykdantys G. K. nurodymus.“ Ieškinyje pateikti teiginiai yra prieštaringi, pavyzdžiui, Ieškinio 6 punkte Ieškovė teigia, kad: „Tuo metu įmonei vadovavo pirmasis iš vadovo pareigas ėjusių atsakovų, t. y. G. V., jis pasirašė atitinkamus 2020-08-03 d. ir2020-10-28 d. Darbų atlikimo aktus, kurie buvo pagrindu išrašyti minėtas 2 PVM sąskaitas-faktūras“, tačiau Ieškinio 15 punkte Ieškovė prieina prie išvados, kad Atsakovas (t. y. G. K.) „asmeniškai sprendė visus su įmonės bei ieškovo verslo sandoriu - 2020-07-29 d. Pastolių nuomos sutartimi Nr. 113/2020 ir atsiskaitymu pagal ją susijusius klausimus.“ Iš į Bankroto bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio visiškai neaišku, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir kokiu pagrindu teigė, kad jis, neva, buvo bendrovės savininkas ir vadovas. Taip pat nebuvo pateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad jis nebuvo civilinės bylos Nr. e2-2713-812-2021 šalimi, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio tikslais išgalvoti teiginiai negali būti laikomi prejudiciniais faktais šioje byloje. Ieškovė cituoja Prašymo 5.2 punktą, kuriame nemokumo administratorius nurodė: „priešpaskutinė Įmonės buhalterė Įmonės dokumentus 2021-06-25 perdavė būtent G. K., o vėliau paslaugas teikusi buhalterinių paslaugų įmonė savo laiške G. K. įvardino kaip Įmonės direktorių. Jis paaiškina, kad niekada netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos. Tai patvirtina į Bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. L. pateikta 2019-11-07 apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 2019-01, kurią pasirašė buvęs vadovas R. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė 2022-10-19 vykusiame Bankroto bylos teismo posėdyje paaiškino, kad ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir visi dokumentai buvo pas ją, o dokumentus jam perdavė, nes vadovas nepanoro jų atsiimti (2022-10-19 Bankroto bylos teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:46:50). Jis paaiškina, kad apskaitos tvarkymo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta 2021 m. birželio 19 d., o dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo aktas, kuriuo jam buvo perduoti dokumentai datuotas 2021 m. birželio 25 d. Kaip Bankroto byloje paliudijo pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugoti pas save nenorėjo, todėl pasiūlė „vienam, kitam pasiimti“ (2022-10-19 Bankroto bylos teismo posėdžio garso įrašas nuo 0:46:50). Kadangi tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas dokumentų iš buhalterės neatsėmė, jis, turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo išduotą įgaliojimą, šiuos dokumentus atsiėmė. Minėtą įgaliojimą jam išdavė pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas – V.. Be to, apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo akte, datuotame 2021 m. birželio 25 d., nurodyta tik dalis dokumentų, nes dar 2020 m. gruodžio 25 d. pats V. perėmė iš buhalterės dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Nurodė, kad dar 2018 m. tarp jo ir sutuoktinės buvo sudaryta notarinės formos ikivedybinė sutartis, todėl santuokos pagrindu jis jokių teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo, juo labiau dėl to netapo faktiniu vadovu ar savininku. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste - ABĮ) 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Tai, kad V. faktiškai ėjo vadovo pareigas, be kita ko, patvirtina šios aplinkybės: V. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Bankroto byloje V. pats patvirtino, kad perėmė 25 000 Eur kasą iš ankstesnio bendrovės vadovo R. Š. (2022-12-06 Bankroto bylos teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:26:55); sudarinėjo ir nutraukinėjo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais; V. įgyvendino ir kitas vadovo funkcijas, pavyzdžiui, šaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, priėmė įsakymą dėl metinės inventorizacijos, priėmė įsakymą dėl finansinių ataskaitų rengimo; perėmė iš buhalterės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. buhalteriją; jam buvo mokamas atlyginimas (žr. Paaiškinimu 5 priedą); V. išduodavo įgaliojimus ir kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, pavyzdžiui, T. Ž., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius ir turėjo teisę pasirašinėti sutartis su rangovais (2022-12-06 Bankroto bylos teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:58:35). Dėl Š. veiksmų, tai jo pozicija yra sugalvota gynybiniais tikslais, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad T. Š. savo atsiliepime nurodė: „Prisijungimą prie šio pašto turėjo akcininkės S. K. vyras G. K., kuris įmonėje dirbo vadybininku ir apie gautus laiškus T. Š. neinformavo“. Taigi, pats Š. pripažino, kad ji buvo tik vadybininkas. Ieškinyje tai pat cituoja Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį, skirtą 300 Eur baudą teismas atsisakė sumažinti 2021-11-25 d. nutartimi, kurioje be kita ko nurodomi vadovo prašymo sumažinti baudą motyvus ir jų vertinimas: „... Prašyme nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo trumpą laikotarpį - nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Įmonės turtas ir dokumentai jam realiai perduoti nebuvo bei juos realiai valdė atsiliepime nurodyti asmenys“. Neaišku apie kokius asmenis, kurie „valdė“ įmonės dokumentus kalbama, tačiau vadovaujantis logine įvykių seka tai negalėjo būti jis. Š. eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas pradėjo nuo 2021 m. gegužės 3 d. Kaip matyti iš su Paaiškinimais pateiktų įrodymų, dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų dar 2020 m. gruodžio 25 d. bendrovės apskaitą tvarkiusi bendrovė perdavė V., o jam dalis dokumentų buvo perduota pagal aktą, datuotą 2021 m. birželio 25 d. (t. y. T. Š. jau einant bendrovės vadovo pareigas), tai leidžia daryti prielaidą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai iki tol buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusios bendrovės (buhalterės) ir / ar V. V. žinioje. Tačiau net nevertinant šio fakto Ieškovės Ieškinys visiems atsakovams yra nepagrįstas. Ieškovė Ieškinį dėl žalos atlyginimo visiems atsakovas iš esmės grindžia dviem aspektais: pirma, atsakovai, neva, laiku neiniciavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos (Ieškinio 16 - 22 punktai), antra, 29 900 JAV dolerių mokėjimas kontrahentui užsienio valstybėje pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.930¹ straipsnį (Ieškinio 9 - 11 punktai). Dėl pareigos inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą jis paaiškina, kad pareigą inicijuoti bendrovės bankrotą turėjo ir ją įgyvendinti galėjo tik V. V. arba T. Š, kurie ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, todėl nei jis, nei bendrovės akcininkė S. K., to net teoriškai negalėjo padaryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad: „ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik asmenims, turintiems formalu vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausima ir vertindamas bankroto bylos iškėlimo būtinybę, turi įsitikinti realiu vadovo įgaliojimu egzistavimu, t. y. kad pareiškimą pateikiantis asmuo iš tikrųjų yra įmonės vadovas, dėl ko įmonės de facto vadovo tokio pobūdžio pareiškimas teisme nebūtu priimtas. Todėl vertinant, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai (V. V. ir (ar) T. Š.) tinkamai vykdė savo pareigas inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą, nei jis, nei bendrovės akcininkės S. K. veiksmai apskritai negali būti vertinami. Be to, pažymėtina ir tai, kad LAT praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi, net ir pripažinus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla nebuvo iškelta laiku (nors Ieškovė šių aplinkybių neįrodė), nebūtų pagrindo teigti, kad tokie veiksmai lėmė tiesioginę žalą Ieškovei. Dėl atsiskaitymu tvarkos pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta eiliškumą, kaip pagrindo reikalauti atlyginti žalą, tai ieškovė teigia, kad V.V., T. Š., akcininkė S.K. ir jis yra solidariai atsakingi už tai, kad: „2021-02-19 d. įmonės vadovas G. V. į įmonės banko sąskaitą įnešė 25 000 Eur grynais pinigais, kuriuos iš karto konvertavo į 29 900 JAV dolerių bei tą pačią dieną pervedė įmonės kontrahentui į užsienį [...]“ ir tokiu būdu buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas mokėjimų eiliškumas. Pažymėtina, kad Ieškovė pati aiškiai nurodė, kad mokėjimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas - V.V., kuris pagal ABĮ 19 straipsnio 6 dalį turėjo teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius bendrovės vardu. Taigi, tarp atlikto mokėjimo ir kitų atsakovų veiksmų (neveikimo), nėra jokio priežastinio ryšio. Kita vertus, net nustačius, kad minėtu mokėjimu buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnis, tai nebūtų pagrindas tenkinti Ieškinį net atsakovo V.V. atžvilgiu. LAT praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto. Šioje Civilinėje byloje aktualus pirmasis atvejis, dėl kurio LAT yra suformulavęs bendrą taisyklę, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesu grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. LAT taip pat yra konstatavęs, kad tiesioginis ieškinys galimas tik išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas . Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovė savo ieškinį grindžia būtent CK 2.87 straipsnio pažeidimu (Ieškinio 7 punktas). Antruoju aspektu (tariamas mokėjimų eiliškumo pažeidimas) Ieškovės Ieškinys negali būti tenkinamas.

Atsakovė S. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji neturėjo pareigos kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANI) 4 str. nemokumo procesą inicijuoti turi teisę: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienašmenio valdymo organo neturi, - kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso (toliau -juridinio asmens vadovas), ir 2) kreditorius. JANI 5 str. nurodyti asmenys, turintys pareigą ir privalantys inicijuoti nemokumo procesą yra: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, ir 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus. 2023 m. kovo 3 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-870-273/2022 atsisakė priimti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo nurodydamas: ,,Bendrovės akcininkas tiesiogiai nedalyvauja valdant bendrovę, išskyrus balsavimą visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant šiam susirinkimui patikėtus klausimus (Akcinių bendrovių įstatymo (ABI) 20 straipsnis. Neįrodyta, kad V. M. kaip <...> akcininkas turi teisę inicijuoti bendrovės nemokumo procesą“. Taigi, juridinio asmens dalyviui (Atsakovei kaip akcininkei) JANI nenustato pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (Civilinės bylos atveju - tai UAB „(duomenys neskelbtini)“). Atsakovė neturėjo pareigos organizuoti kasdienės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, todėl Atsakovei pareikštas reikalavimas atlyginti 4 629,29 Eur nuostolius pagal CK 6.930 str. nepagristas ir neteisėtas. Atsakovė paaiškina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaromi sandoriai ir jų vykdymo klausimai, bendrovės valdymas nėra akcininkų kompetencija, todėl Atsakovė negali būti atsakinga dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų priimtų verslo sprendimų, įsipareigojimų pagal sudarytus sandorius vykdymo. Priešingai, ABĮ 20 str. 2 d. aiškiai nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus šiame AB] ar bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal ABĮ tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Akivaizdu, kad sandorių sudarymas bendrovės vardu yra išimtinė bendrovės vadovo kompetencija. Atsakovė, buvusi tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, net neturėjusi teisės aktais nustatytos pareigos ir kompetencijos organizuoti kasdienę UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, sudaryti sandorių, vykdyti mokėjimų Ieškovui ar bet kuriems kitiems bendrovės kreditoriams, ji niekaip negalėjo pažeisti Ieškovo teisių ir atsiskaitymo eilės pagal CK 6.930' str., kas reiškia, jog Atsakovei civilinė atsakomybė dėl to, kad Ieškovei nebuvo sumokėta už paslaugas apskritai negali kilti. CK 2.50 str. 2 d. nurodo, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Ir tik atskirais išimtiniais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningu veiksmu, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad: „dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą“1. Kasacinis teismas vienareikšmiai pabrėžė, kad „juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl vertinant juridinio asmens dalyvio veiksmus netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. v. dalyvis neturi fiduciariniu pareigu bendrovei. „Juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra savarankiškos: tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytu pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą“. Nei vienas iš Ieškovo nurodytų veiksmų, kurių pagrindu prašoma žalos atlyginimo, nepriklauso išimtinai akcininkų susirinkimo kompetencijai. Vadinasi, Ieškovo reikalavimas solidariai priteisti 4 629,29 Eur nuostolių atlyginimą iš Atsakovės yra neteisėtas, nepagrįstas, be to, reiškiamas aiškiai nesąžiningai. Civilinės bylos atveju Ieškovas tiesiog nesąžiningai pareiškė reikalavimą visiems Atsakovams solidariai, ignoruodamas faktą, kad Atsakovės kaip akcininkės civilinės atsakomybės prigimtis subsidiari.

Atsakovas T. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas nepripažintas tyčiniu, šiuose rašytiniuose paaiškinimuose bus analizuojamas tik ar yra sąlygos dėl tiesioginės žalos kreditoriui. Vienas iš ieškovo argumentų, taikomas visiems atsakovams, yra tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau -JANĮ) 5,6 str., juridinio asmens vadovas laiku neinicijavo nemokumo proceso, kai juridinis asmuo buvo nemokus. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo trumpą laikotarpį - nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo. 2021 m. birželio mėnesio viduryje jis paprašė atleidžiamas iš darbo ir buvo sutarta, kad paskutinė jo darbo diena - birželio 29 d. Jo prašymą ignoruojant, 2021-07-08 įmonės akcininkei S. K. elektroniniu paštu buvo nusiųstas pranešimas, kad pagal DK 50 straipsnį stabdo savo veiklą iki bus atleistas iš darbo. 2021-07-20 akcininkė atrašė, kad akcininkų susirinkimas įvyks 2021-07-30, tačiau nurodytą dieną į akcininkų susirinkimą ji neatvyko, bet atvyko jos vyras G. K., kuriam buvo perduotas paruoštas vienintelio akcininko sprendimas dėl direktoriaus pakeitimo. Jis pažadėjo, kad paims akcininkės parašą ir sutvarkys dokumentus registrų centre, bet taip to ir nepadarė. Pats ieškovas pripažįsta, kad atsakovas T. Š. nebuvo realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o vadovas de facto buvo kitas atsakovas G. K.. Jis nebuvo supažindintas su realia bendrovės finansine padėtimi. Pats ieškovas pripažįsta, kad atsakovas T. Š. nevaldė bendrovės dokumentų. Jie buvo pas bendrovės buhalterę, vėliau 2021-06-25 perduoti G. K., o šiuo metu pastarojo - nemokumo administratoriui. Akivaizdu, kad per šiek tiek daugiau nei mėnesį laiko būdamas tik formalus vadovas jis neturėjo jokios galimybės įvertinti realios įmonės finansinės padėties ir įvykdyti JANĮ 5,6 str. numatytas pareigas, t. y. neįrodyta, kad šių pareigų jis neatliko sąmoningai. Be to šios bylos aspektu turi būti įrodyta tai, kad veiksmai buvo nukreipti į tiesioginės žalos padarymą konkrečiam kreditoriui ir sukėlė tokią žalą. Iš ieškinio neaišku, kokiu būdu nemokumo proceso neinicijavimas buvo nukreiptas būtent į ieškovą ir padarė žalos tik jam. Kitas ieškovo nurodomas pagrindas, kad neteisėti veiksmai pasireiškė CK 6.930¹ str. įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu. Kai buvo atliktas ieškovo minimas atsiskaitymas, atsakovas nebuvo bendrovės vadovu ir negali už tai atsakyti.

Trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad Kauno apygardos teisme iškėlus BUAB “(duomenys neskelbtini)” bankroto bylą ir siekiant susisiekti su įmonės valdymo organais, iš pradžių administratoriui pavyko susisiekti tik su T. Š., kaip paskutiniu de jure vadovu, T. Š. vis žadėjo spręsti turto ir dokumentų perdavimo klausimą, tačiau šios pareigos neįvykdė, nurodė, kad Įmonės dokumentai buvo pas G. K.. Kauno apygardos teisme pradėjus nagrinėti 2021-05-31 prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir valdymo organų teisių apribojimo, su administratoriaus įgaliotu asmeniu galiausiai pradėjo bendrauti visi trys suinteresuoti asmenys byloje T. Š., G. K., G. V. V. ir (ar) jų atstovai, išreiškę norą siekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai būtų perduoti nemokumo administratoriui. Atsižvelgiant į bylos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu eigą, į Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) posėdžiuose išsakytą poziciją, į tai, kad galiausiai nemokumo administratoriui G. K. 2023-02-20 perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus už 2018.07 - 2020 m. laikotarpį, 2023-02-21 perdavė dalį 2021 m. laikotarpio dokumentų, 2023-02-22 tarp T. Š., G. K., G. V. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas susitarimas dėl prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsiėmimo sąlygų (priedas Nr. 1). Šis susitarimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2023-02-23 nutartimi (priedas Nr. 2). Kaip nurodyta susitarimo preambulėje, jis sudarytas atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama jau ilgą laiką, o naujų dokumentų turinio įvertinimo rezultatai gali iš esmės pakeisti aplinkybių teisinį vertinimą, kas gali dar labiau prailginti bylinėjimąsi ir didinti su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas, lemti bylos sustabdymą, šalių skundus ir (ar) išnagrinėtos bylos grąžinimą nagrinėti iš naujo. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. nebuvo patraukta dalyvauti suinteresuotu asmeniu, dalyvavo kaip liudytoja. Su S. K. nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo tiesiogiai niekada nebendravo. Paaiškiname, kad nemokumo administratoriui perduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai nepatvirtina, jog G. K. būtų veikęs kaip valdymo organas - nebuvo rasta sutarčių, įsakymų ar buhalterinės apskaitos dokumentų, kur kaip pasirašantis asmuo būtų nurodytas G. K.. Dokumentuose, kurie yra pasirašyti, dažniausiai nurodoma, kad pasirašo G. V. V.. Buhalterinės apskaitos dokumentai pasirašomi buhalterės, yra dokumentų (susiję su statybos projektų vykdymu) su darbuotojų A. K., T. Ž. parašais. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratoriaus įgaliotam asmeniui bendraujant su administratoriumi, visi šios bylos atsakovai neigė buvę tikraisiais BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais. Peržiūrėjus perimtus dokumentus, pagrindų vertinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą kaip tyčinį nenustatyta, nenustatyta sąmoningo įmonės privedimo prie bankroto. Iš dokumentų nustatyta, kad 2019 m. II pusmetį ir 2020 metais statybos užsakymų skaičius ir apimtys ženkliai padidėjo, 2020 metais akivaizdžiai padidėjo pasitelkiamų subrangovų skaičius ir atliekamų darbų dalis. 2020 metais kovą paskelbus karantiną, neabejotinai bent jau kuriam laikui galėjo sutrikti tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek subrangovų veikla, kadangi maždaug nuo 2020 m. kovo mėnesio gautos pretenzijos iš užsakovų (Lietuvos kariuomenės, savivaldybių). Tačiau peržiūrėti dokumentai įrodo, kad 2019 ir 2020 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktyviai vykdė veiklą. Iš dokumentų galima daryti prielaidą, kad įmonė realią veiklą vykdė iki 2021-04-30 (iki šios datos vesta buhalterinė apskaita). Visgi perimtų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų duomenys nepaneigia fakto, kad su ieškove UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo atsiskaityta, be kita ko pažeidžiant imperatyvias Civilinio kodekso taisykles dėl atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti, vadovautis procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu vertinimu. Ieškovės atstovas direktorius papildomai nurodė, kad sutartį dėl pastolių nuomos pasirašė su direktoriumi V., nors visos derybos dėl sutarties sąlygų derinimo vyko su G. K.; kai buvo neatsiskaitoma, tai jis skambino K., kuris į skambučius neatsiliepė, tada susisiekdavo su V., rašė jam elektroninius laiškus nurodytu MB (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku, pripažino, kad yra gavęs 2021 m. liepos mėn. 1 500 Eur pagal pajamų orderį iš V.. Advokatas papildomai nurodė, kad nuostolingai veikianti įmonė per savo dalyvius privalėjo kreiptis teismą dėl nemokumo bylos jai iškėlimo, tuo tarpu augino skolas ir prisiiminėjo naujus įsipareigojimus; jokių 2019 metų finansinių dokumentų Juridinių asmenų registras neskelbė ir neskelbia, dėl to nuo ieškovo atsakovai slėpė tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę. Tokia jų sąmoninga veikla atitinka į ieškovę nukreipto sąmoningo, tyčinio jai nuostolių sukėlimo situaciją, t. y. atsakovai nesąžiningai veikė suprasdami, kad pasitikėjimo ir sutarties pagrindu veikdama ieškovė neabejotinai patirs žalą, be to, atsakovai šio savo veikimo metu dar ir atsiskaitinėjo su kitais asmenimis, t. y. vykdė neprivalomus mokėjimus, bei su kitų atsakovų žinia išsigrynindavo lėšas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens kasos ir banko sąskaitos. Atsakovai neabejotinai yra kalti dėl visų ieškovo nuostolių ir sąmoningai jų siekė, t. y. siekė gauti tik ieškovo paslaugas, bet ne atsiskaityti už jas.

Teismo posėdyje atsakovas G. K. ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Atsakovas nurodė, kad jis nebuvo faktinis vadovas, jis dirbo vadybininku, dėl sutarčių sudarymo derėdavosi jis, tačiau sutartis pasirašinėjo vadovai, jis neturėjo banko prisijungimo duomenų, mokėjimo pavedimų neatliko, bankroto administratoriui dokumentus perdavė nes turėjo įgaliojimą. Atstovas advokatas nurodė, kad ieškovas neįrodė specifinės žalos ieškovui padarymo ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl yra visi pagrindai ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje atsakovė S. K. prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Atsakovė nurodė, kad jai kaip akcininkei nekilo įstatymo numatyta pareiga iškelti bankroto bylą ar domėtis verslo sandoriais, ji pasitikėjo direktoriais, buhalteriją tvarkė buhalterė. V. direktoriumi tapo, nes buvo pažįstamas su jos vyru, T. Š. įmonėje dirbo, buvo atsakingas už saugą, ir tapo direktoriumi po V.. K. dirbo vadybininku, apie blogą finansinę įmonės padėtį ji nežinojo, nebuvo informuota, į ją nei kreditoriai, nei vadovai dėl finansinių sunkumų nesikreipė, apie bankroto bylą sužinojo tik iš bankroto administratoriaus.

Teismo posėdyje atsakovas G. V. V. ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Atsakovas papildomai nurodė, kad jis nedalyvavo organizuojant bendrovės veiklą ar atsiskaitymus su kreditoriais, šiuos klausimus sprendė K., kuris ir paprašė jį tapti vadovu, tačiau per visą vadovavimo laikotarpį jam atlyginimas nebuvo mokamas, jis buvo kitos įmonės vadovas. Dėl ieškovo nurodė, kad pasirašė Pastolių nuomos sutartį, dėl jos sąlygų tarėsi K., pripažino, kad ieškovo vadovas jam skambino dėl vėlavimo atsikaityti, rašė elektrinius laiškus, taip pat nurodė, kad jis 1 500 Eur iš savo asmeninių lėšų perdavė ieškovei. Finansinės būklės nežinojo, K. visada teigė, kad įmonės finansinė veikla gera, kai jau pradėjo kreditoriai reikalauti sumokėti, o K. to nedarė, jis pasiprašė atleidžiamas iš pareigų, tačiau finansinė padėtis nebuvo tokia bloga, kad jam būtų kilusi pareiga kreiptis dėl bankroto. Jis perėmė įmonę su 25 000 Eur minusine kasa, tačiau dokumentuose tai nebuvo užfiksuota, K. dėl to grasino, jis perrašė MB (duomenys neskelbtini) savo akcijas. Jokių įmonės dokumentų jis neperėmė iš prieš tai buvusio direktoriaus, akcininkės nėra matęs, viskam vadovavo K.. Banko kortelės buvo jo vardu, tačiau jomis naudojosi K., prisijungimo duomenis prie banko taip pat turėjo K. ir finansinei operacijai 2021-02-19 į sąskaitos įnešimą 25 000 Eur grynais ir konvertavimo į JAV dolerius bei pavedimo į (duomenys neskelbtini) vadovavo K., jie buvo kartu. K. sandorį su (duomenys neskelbtini) vertino kaip naudingą įmonei. Atstovas nurodė, kad ieškovas neįrodė specifinės žalos ieškovui padarymo ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdyje atsakovas T. Š. ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Atsakovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo trumpą laikotarpį - nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Realiai jau 2021 m. birželio mėnesio viduryje pasiprašė atleidžiamas iš darbo ir buvo sutarta paskutinė darbo diena birželio 29 d. Atėjus atleidimo dienai, prašymas atleisti buvo ignoruojamas, todėl 2021-07-08 įmonės akcininkei S. K., jis nusiuntė pranešimą, kad stabdo savo veiklą iki bus atleistas iš darbo. 2021-07-20 akcininkė atrašė elektroniniu paštu, kad akcininkų susirinkimas įvyks 2021-07-30, tačiau nurodytą dieną į akcininkų susirinkimą ji neatvyko, bet atvyko jos vyras, kuriam jis perdavė vienintelio akcininko sprendimą dėl direktoriaus pakeitimo. K. pažadėjo, kad paims akcininkės parašą ir sutvarkys dokumentus registrų centre, bet taip to ir nepadarė, nepaisant daugybinių jo prašymų. Jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir dokumentai realiai perduoti nebuvo. Buhalterinius dokumentus iš buhalterės 2022-06-15 perėmė akcininkės vyras G. K. pagal įgaliojimą išduotą buvusio direktoriaus G. V. V.. Nurodė, kad atlyginimo negavo, direktoriumi jį paprašė būti K., apie finansinę būklę nieko nežinojo, prisijungimo duomenų prie banko neturėjo. Nurodė, kad jis buvo atsakingas už techninę darbų pusę, o K. už finansus. Jis būdamas direktoriumi rūpinosi projektu su Lietuvos Kariuomene, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe, dėl trišalės sutarties dėl reikalavimo įskaitymo nurodė, kad toks buvo K. nurodymas. Atlyginimo negavo, sustabdė savo veiklą, prašė atleidžiamas, K. sakė viską sutvarkys, bet taip ir neatleistas jis buvo, o paskui buvo iškelta bankroto byla. Finansinės padėties nežinojo, todėl ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 29 d. pasirašė Pastolių nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuri baigėsi 2020 m. spalio 28 d. (sutarties 4.2 punktas), ir kurios pagrindu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija PC Nr. (duomenys neskelbtini) 2 137,53 Eur sumai ir 2020 m. gruodžio 29 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija PC Nr. (duomenys neskelbtini) 936,05 Eur sumai, kurios nebuvo apmokėtos. 2021 m. vasario 18 d. įsiteisėjo 2021 m. sausio 11 d. Teismo įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, kuris buvo perduotas antstoliui vykdyti. Ieškovė 2021 m. birželio 29 d. pateikė ieškinį dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, kuris buvo patenkintas ir bankroto byla Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 14 d. Šiuo metu bankroto byla yra dar nagrinėjama teisme, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pripažinta bankrutavusia, o 2022 m. kovo 15 d. nutartimi nuspręsta ją likviduoti dėl bankroto, patvirtinti kreditorinius reikalavimus. Ieškovė yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius jos bankroto byloje. 2022 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas jo finansinis reikalavimas sudaro 3 503,48 Eur. Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 1 d. gautas ir 2022 m. birželio 2 d. teisėjos rezoliucija priimtas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčinio; 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu paliktas nenagrinėtu, nustačius, kad nemokumo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 31 d. prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir vadovo teisių apribojimo, pareikštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsiima, o suinteresuoti asmenys su prašymo atsiėmimu sutinka. Nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento.

Ieškovė ieškinyje dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad atsakovai yra padarę mažiausiai 3 503,48 Eur žalos, bendra žala 4 629,29 Eur: 3 395,02 Eur suma, taip pat su jos neatgavimu laiku susijusi papildoma ieškovo patirta žala (negautos 6 procentų 281,43 Eur palūkanos nuo Teismo įsakymu priteistos 3 127,02 Eur skolos sumos, skaičiuojant nuo 2021-04-11 d. iki 2022-10-11 d., t. y. už pilnus 18 mėnesių), bei patirtos 863 Eur bylinėjimosi išlaidos kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurios ieškovui – trečios eilės kreditoriui neabejotinai nebus atlygintos nemokumo byloje); be to, vykdant priteistos skolos išieškojimą, ieškovas sumokėjo antstolių kontorai 89,84 Eur už vykdomosios bylos administravimo išlaidas, o iki šiol iš įmonės išieškota suma yra vos 44,15 Eur (pagal CK 6.54 str., ji įskaitoma į skolos palūkanas už seniausius 3 mėnesius nuo 2021-01-11 d. iki 2021-04-10 d.: 1 mėnesio skolos palūkanos sudaro 15,3651 Eur, 3 mėnesių palūkanos – 46,9053 Eur). Tokiu būdu, iš viso 2022-10-11 dienai ieškovas yra patyręs 4 629,29 Eur žalos. Atsakovai prašo ieškinį atmesti.

Ieškovė savo ieškinį įrodinėja tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2020-01-01 atitiko Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) įtvirtintus nemokumo požymius, nes Įmonės įsipareigojimai 2020-01-01, 2020-12-31 viršijo turimo turto vertę, dėl ko nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento įmonė (ją atstovavę ir jai vadovavę visi atsakovai) neturėjo sudaryti sandorių su ieškove, gauti jos paslaugų ir turto, dėl to gautų paslaugų, už kurias dėl atsakovų kaltės ieškovei liko nesumokėta, apimtimi ir yra laikytina, kad atsakovai padarė ieškovei žalos.

Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perorganizuota iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (2018-05-02 iki 2019-07-30), įmonės vienintelė akcininkė įregistruota Juridinių asmenų registre 2019 m. liepos 15 d. atsakovė S. K.; ginčo laikotarpiu vadovas nuo 2019-11-21 iki 2021-05-06 atsakovas G. V. V.; nuo 2021-05-06 iki 2021-09-16 atsakovas T. Š.; nuo 2021-09-16 registruota nemokumo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė teigia, kad atsakovė S. K., būdama informuota apie įmonės faktinį nemokumą ir vėliausiai nuo 2020-01-01 jau neabejotinai žinodama, kad įmonės 2 vadovai bei faktinis vadovas – jos sutuoktinis G. K. – nesikreipia į teismą ir neinicijuoja nemokumo bylos iškėlimo teisme, tačiau kaip vienintelė akcininkė nesiėmė jokių veiksmų tuo klausimu, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 24 p. nepriėmė vienintelės akcininkės sprendimų dėl bendrovės restruktūrizavimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytais atvejais ir tokiu būdu pažeidė ieškovės teises ir interesus ir dėl jos neteisėtų veiksmų ir neveikimo ieškovė patyrė žalą.

Taigi vienas iš pagrindų ieškovei iš atsakovų solidariai priteisti žalą, yra reiškiamas tuo pagrindu, kad atsakovai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pagal JANĮ 6 straipsnio 1 punktą ir 2 punktą juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Šiuo aspektu svarbu yra nustatyti ar ginčo laikotarpiu, kurį ieškovė apibrėžė kaip Pastolių sutarties sudarymo momentą (2020 m. liepos 29 d.) ir sąskaitų 2020 m. spalio 29 d. ir gruodžio 29 d., išrašymas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko nemokumo būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kaip matyti 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje, kuria iškeltas bankrotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad Įmonės balanso už 2020 metus duomenys patvirtina, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 267 416 Eur (ilgalaikis turtas – 5 300 Eur, kurį sudarė materialusis turtas; trumpalaikis turtas – 261 861 Eur, iš kurio atsargos – 82 308 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 56 326 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 123 227 Eur; ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 255 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir po vienerių metų mokėtinos sumos) sudaro 271 981 Eur sumą. Atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės nuostolį sudaro 2 106 Eur. Taigi atsakovės 2020 m. metų pabaigai nuostolį sudaranti 2 106 Eur suma teismo vertinimu nėra žymi, dėl ko vadovui kilo pareiga nedelsiant informuoti akcininkę apie juridinio asmens nemokumą ar inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo administratorius 2023 m. rugpjūčio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad peržiūrėjus perimtus dokumentus, pagrindų vertinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą kaip tyčinį nenustatyta, nenustatyta sąmoningo įmonės privedimo prie bankroto. Iš dokumentų nustatyta, kad 2019 m. II pusmetį ir 2020 metais statybos užsakymų skaičius ir apimtys ženkliai padidėjo, 2020 metais akivaizdžiai padidėjo pasitelkiamų subrangovų skaičius ir atliekamų darbų dalis. 2020 metais kovą paskelbus karantiną, neabejotinai bent jau kuriam laikui galėjo sutrikti tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek subrangovų veikla, kadangi maždaug nuo 2020 m. kovo mėnesio gautos pretenzijos iš užsakovų (Lietuvos kariuomenės, savivaldybių). Tačiau peržiūrėti dokumentai įrodo, kad 2019 ir 2020 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktyviai vykdė veiklą. Iš dokumentų galima daryti prielaidą, kad įmonė realią veiklą vykdė iki 2021-04-30 (iki šios datos vesta buhalterinė apskaita). Be to ieškovė pateikė susirašinėjimą su nemokumo administratore: „2023-08-21 advokatas D. V. <(duomenys neskelbtini > rašė: <...> Ačiū, o ar iki 2020.07.29 dar buvo moki, galite užtikrintai patvirtinti, ar reikia papildomų skaičiavimų? Ir gal galėtumėte paaiškinti tai: ...Likusi 44 214,03 Eur įsipareigojimų suma, iš kurių ne visi įsipareigojimai pradelsti, neviršijo pusės turto vertės (58 775 Eur). Skolos tiekėjams 2019-12-31 sudarė tik 30 416,49 Eur. ... Kiek tiksliai sudarė tie pradelsti? Kiek tiksliai sudarė pradelsti 2020.07.29 dienai? <..> Nemokumo administratorė 2023-08-21 11:58 atrašė Kam: D. V. <(duomenys neskelbtini > Tema: Re: Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bylos <...> Sveiki, prašyme dėl tyčinio bankroto nurodyta išvada dėl nemokumo 2020-01-01 (2019-12-31), buvo nurodyta remiantis tik VĮ Registrų centrui pateiktu balansu, neturint įmonės dokumentų. Išanalizavus perimtus BUAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentus, kategoriškos išvados, kad įmonė buvo nemoki jau 2019-12-31 ir vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, negalima daryti. Nors 2019-12-31 Įmonės įsipareigojimai (120 009 Eur) viršijo turto vertę (117550 Eur), tačiau pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės turto vertės (2019-12-31 finansiniai duomenys dar turi būti vertinami pagal ĮBĮ nuostatas). Iš 2019-12-31 apskaitytų įsipareigojimų 1320,40 Eur sudarė po vienerių metų mokėtinos sumos, 74 474,57 Eur gauti išankstiniai apmokėjimai iš pirkėjų (vykdomos rangos sutartys). Likusi 44 214,03 Eur įsipareigojimų suma, iš kurių ne visi įsipareigojimai pradelsti, neviršijo pusės turto vertės (58 775 Eur). Skolos tiekėjams 2019-12-31 sudarė tik 30 416,49 Eur. Vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vertinimui svarbu tai, kad 2019-06-30 parengtos finansinės atskaitomybės duomenimis, įmonės grynasis pelnas buvo 4 701 Eur; 2019-10-28 įmonė buvo gavusi pažymą, kad nėra skolinga valstybės, savivaldybės biudžetams. 2019 m. II pusmetį ir 2020 metais, statybos užsakymų skaičius ir apimtys didėjo, 2020 metais UAB "(duomenys neskelbtini)" aktyviai vykdė veiklą. Todėl, administratoriaus nuomone, nėra pagrindo teigti, kad 2020 metais įmonės valdymo organai būtų turėję neabejotiną pareigą kreiptis į teismą bankroto bylos iškėlimo. Galima vertinti, kad būtent po 2020-12-31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtis jau aiškiai atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokaus juridinio asmens apibrėžtį - įmonė negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių, jos įsipareigojimai viršijo jos turto vertę. Kadangi ankstesnių metų veiklos rezultatai paprastai vadovui pateikiami kitų metų vasario-balandžio mėnesiais, įvertinus, kad įmonės apskaita vesta iki 2021-04-30, tikėtina, kad būtent šiuo metu valdymo organams tapo aišku, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo...>.

Taigi nurodyti faktai patvirtina, kad sudarant Pastolių nuomos sutartį ir jos vykdymo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nemoki, dėl to tuo metu direktoriaus pareigas ėjusiam atsakovui V. nekilo pareigos pagal JANĮ 6 straipsnį informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nekilo ir pareigos akcininkei pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 6 p. šaukti neeilinį akcininkės susirinkimą.

Ieškovė nurodė, kad 2021 m. balandžio 30 d. vadovu buvo paskirtas T. Š., kuris, laikytinas prisidėjusiu prie Įmonės finansinės padėties pabloginimo – pats neinicijavo Įmonės restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo, nenutraukė galiojančių darbo sutarčių, nesiėmė pakankamų priemonių, kad jam būtų perduoti Įmonės dokumentai ar turtas. T. Š., sutikdamas būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, suprato ir turėjo suprasti, kad tai lemia ir atitinkamas jo pareigas Įmonei bei jos kreditoriams, o jų nevykdymas gali sukelti žalą. Tačiau netgi tuo metu, kai kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. Š. teismo procesinių dokumentų neatsiimdavo, neteikė atsiliepimo ir teismo reikalaujamų dokumentų, dėl ko bankroto bylos iškėlimas užsitęsė. Dar daugiau, T. Š. Įmonės turtą perleido MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios nariu buvo G. K.. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos gauta 2021-05-03 Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. Š., perleido savo reikalavimo teisę gauti 8 849,50 Eur atsiskaitymą naujajam kreditoriui MB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamai G. K.. Ieškovė atsakovui G. K. pareigą dėl bankroto iškėlimo kildina iš jo kaip de fakto vadovo atsakomybės nevykdymo.

Sutiktina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu 2021 m. balandžio 30 d. tapus T. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių ir turėjo neįvykdytų įsipareigojimų, kurie viršijo įmonės turimo turto vertę, o duomenų, kad finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad įmonės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Tačiau atsakovas T. Š. Pastolių pasirašymo sutarties metu vadovo pareigų neatliko, ieškovės minima Trišalė sutartis naujojo kreditoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nurodant, kad kreditorius susijęs su G. K., nesant duomenų, kad ši Trišalė sutartis buvo įvykdyta, nes T. Š. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė šios sutarties vykdymą sustabdė, kas nebuvo paneigta, taigi ieškovė, nenurodė kaip Š. nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo konkrečiai nulėmė ieškovės žalą; bylos duomenimis ieškovei 2021 m. liepos mėnesį 1 500 Eur sumokėta įnešus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, taigi nuostoliai mažėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure (oficialiam) vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Ieškovės argumentas, kad atsakovas K. veikė kartu su atsakovu V., vėliau Š., atliko veiksmus, neleidžiančius atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, neturi objektyvaus pagrindimo. Ieškovė, siekdama pripažinti bendrovės valdymo organo pasikeitimo fiktyvumą, neįrodė, kad atsakovas K. būdamas įmonės vadybininku, buvo ir šios įmonės vadovu de fakto. Byloje esantys atskiri rašytiniai dokumentai to nepatvirtina, priešingai nemokumo administratorius nurodė, kad peržiūrėjus visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus, nenustatyta, kad K. buvo de facto vadovas.

Ieškovė nurodė, kad laiku neiškėlus bankroto bylos, kuomet buvo išgrynintos piniginės lėšos, prarastas turtas, dėl ko iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos matyti, kad turto neužteks visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, tačiau tokiu atveju svarbu pažymėti, kad kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 28 punktas).

Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kitas pagrindas yra tai, kad ieškinys atsakovams, kaip įmonės akcininkei, dviem vadovams ir faktiniam vadovui, pareikštas tuo pagrindu, kad, ieškovės teigimu, atsakovų vadovaujama įmonė iš turėtų lėšų galėjo sumokėti pagal 2021 m. vasario 18 d. įsiteisėjusį teismo įsakymą 3 503,48 Eur skolą, tačiau nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės.

Kaip nurodė ieškovė, iš administratoriaus gautų ir su prašymu dėl tyčinio bankroto pateiktų teismui duomenų matyti, kad 2021-02-19 d. įmonės vadovas G. V. į įmonės banko sąskaitą įnešė 25 000 Eur grynais pinigais, kuriuos iš karto konvertavo į 29 900 JAV dolerių bei tą pačią dieną pervedė įmonės kontrahentui į užsienį, asmeniui tokiu pavadinimu: „individual entrepreneur (duomenys neskelbtini)“ , t.y. V. D., į (duomenys neskelbtini) atidarytą banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: „CONTRACT NR 1101/21 11.01.2021“. 2021-02-26 d. įmonė pervedė šiam asmeniui dar 3 500 Eur, ta pačia paskirtimi, todėl įmonės atstovai, spręsdami dėl 25 000 Eur sumą atitinkančios JAV dolerių 29 900 Eur sumos pervedimo kitam įmonės kontrahentui, pažeidė CK 6.930¹ str. ir veikė neteisėtai ieškovo atžvilgiu, kadangi tuo metu minėtam kontrahentui net nebuvo susidariusi jokia skola (3 sąskaitas jis išrašė tik 2021 m. birželį), o be to, ieškovo naudai jau buvo įsiteisėjęs teismo įsakymas, kuris tuo pačiu yra ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 2 p.), dėl to įmonė turėjo pirmiau visiškai atsiskaityti su ieškovu priteistos 3 503,48 Eur sumos ribose, ir tik po to vykdyti kitų, žemesnės eilės kreditorių ar kitų savo kontrahentų pageidavimus. Nėra duomenų, kad V. D. reikalavimas 2021-02-19 d. būtų buvęs būtų tos pačios 4-osios eilės, kaip ir ieškovo ketvirtosios eilės reikalavimas atsiradęs pagal 2021-02-18 d. įsiteisėjusį teismo įsakymą.

Byloje nekilo ginčo dėl minėtos sumos pervedimo į (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas G. V. V. nurodė, kad ši suma buvo pervedama G. K. nurodymu, kadangi pastarasis kalbėjo, kad tai geras sandoris, bus galima gauti pigesnių prekių reikalingų verslui (klijų ir kt.), apie tai atsakovas kalbėjo ir byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl tyčinio bankroto. Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo lėšų, kurių galėjo pakakti ieškovės skolai sumokėti, savaime neteikia pagrindo daryti išvados, jog visos šios lėšos galėjo būti panaudotos ieškovės skolai sumokėti. Nagrinėjamos bylos atveju turi būti atsakyta į klausimą, ar yra pagrindas vertinti, kad įmonės vadovas atliko nesąžiningus (neteisėtus) veiksmus, nukreiptus į konkretų kreditorių, tokioje situacijoje, kai įmonei vykdant veiklą buvo atsiskaityta su vienais kreditoriais, o su kitais – ne, be to, atsiskaitant su kreditoriais galimai buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta atsiskaitymų tvarka ir eiliškumas.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nėra pagrindo tokius atsakovo veiksmus, kai įmonei vykdant veiklą buvo atsiskaityta su vienais kreditoriais, o su kitais – ne, be to, atsiskaitant su kreditoriais galimai buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta atsiskaitymų tvarka ir eiliškumas, vertinti kaip veiksmus, nukreiptus į konkretų kreditorių – ieškovą. Akivaizdu, kad, įmonei vykdant veiklą, tenka priimti įvairius valdymo sprendimus, įskaitant ir dėl atsiskaitymo su įmonės kreditoriais tvarkos. Tokie veiksmai, kai įmonei vykdant komercinę veiklą yra atsiskaitoma su vienais kreditoriais, o su kitais – ne (net jei ir pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą atsiskaitymų tvarką ir eiliškumą), patenka į verslo sprendimų priėmimą ir yra įmonės valdymą (tinkamą ar netinkamą) sudarantys veiksmai, o ne konkretūs tik į vieną kreditorių nukreipti veiksmai. Jei sprendimai dėl atsiskaitymų su vienais ar kitais kreditoriais įmonei vykdant komercinę veiklą būtų priskiriami sprendimams, konkrečiai nukreiptiems į kreditorių, su kuriuo buvo pasirinkta atitinkamu įmonės veiklos momentu neatsiskaityti ar su juo atsiskaityti vėliau, nesant kitokių nustatytų faktinių aplinkybių, tiesioginės įmonės vadovo atsakomybės taikymo sąlygos būtų pernelyg išplėstos. Toks aiškinimas reikštų bendrąją kreditorių teisę nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovą, o ne išimtinį taisyklės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020, 31 punktas).

Kaip matyti iš byloje esančio prašymo dėl tyčinio bankroto, prašyme nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 364,34 skola tapo pradelsta 2019-07-21 pagal 2019-07-19 PVM sąskaitą- faktūrą; seniausia Įmonės mokestinė nepriemoka VMI prie FM pradelsta tapo nuo 2020-02-17 metų, o nuo 2021-01-15 mokesčiai nemokėti visiškai; daliai darbuotojų darbo užmokestis nebemokėtas jau už 2020 m. liepos mėnesį, tai patvirtina kreditorių pateikti Darbo ginčų komisijos sprendimai (pvz. A. R. Š. 2020-12-28 kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl 2020 m. liepos - spalio mėnesiais nemokėto darbo užmokesčio ir 2021-01-26 Darbo ginčų komisijos sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, antstolei pateiktas vykdyti 2021-03-05; E. S. nemokėtas nuo 2021 m. sausio; D. L. nemokėtas nuo 2021 m. vasario ir t.t.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2020-12-23 priimtas teismo įsakymas dėl 695,75 Eur skolos ir susijusių sumų priteisimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pareiškimo pagrindu iškelta bankroto byla, 2021-01-11 teismo įsakymu priteista skola su susidariusias delspinigiais ir kitomis išlaidomis, bendra suma 3827,34 Eur. Tačiau tuo metu, per banko sąskaitą vykdyti pavedimai asmenims, kurių reikalavimai nebuvo pagrįsti vykdomaisiais dokumentais. Buvo atliekami mokėjimai, kurie apskritai nebuvo pradelsti, pvz. 2021-01-07 3000 Eur avansas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021-01-08, 2021-01-12, 2021-01-28, 2021-04-09 mokėjimai UAB K. S. Lietuva pagal išankstines sąskaitas, 2021-01-06 5462,70 Eur, 2021-03-01 1157,00 Eur avansai R. O. personalinei įmonei, 2021-02-05, 2021-02-11, 2021-02-12 mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini) pagal išankstines sąskaitas. 2021-03-05, 2021-03-22 pervesti 1000 Eur, 150 Eur, kaip tariamo „avanso grąžinimas“ MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius - G. V. V.. Taigi šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vien ta aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo lėšų, kurių galėjo pakakti ieškovės skolai sumokėti, neteikia pagrindo daryti išvados, jog visos šios lėšos galėjo būti panaudotos ieškovės skolai sumokėti. Ginčo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimų kreditoriams (įskaitant ieškovą), su kuriais taip pat nebuvo atsikaityta. Akivaizdu, kad, įmonei vykdant veiklą, tenka priimti įvairius valdymo sprendimus, įskaitant ir tuos, kaip ir kokia tvarka atsiskaityti su įmonės kreditoriais ar sudaryti naujus sandorius. Tokie veiksmai, kai įmonei vykdant komercinę veiklą yra atsiskaitoma su vienais kreditoriais, o su kitais – ne (net jei ir pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą atsiskaitymų tvarką ir eiliškumą), patenka į verslo sprendimų priėmimą ir yra įmonės valdymą (tinkamą ar netinkamą) sudarantys veiksmai, o ne konkretūs tik į vieną kreditorių nukreipti veiksmai. Jei sprendimai dėl atsiskaitymų su vienais ar kitais kreditoriais įmonei vykdant komercinę veiklą būtų priskiriami sprendimams, konkrečiai nukreiptais į kreditorių, su kuriuo buvo pasirinkta atitinkamu įmonės veiklos momentu neatsiskaityti ar su juo atsiskaityti vėliau, nesant kitokių nustatytų faktinių aplinkybių, būtų priskirti sprendimams, nukreiptiems į konkretų kreditorių, tiesioginės įmonės vadovo atsakomybės taikymo sąlygos būtų pernelyg išplėstos. Kartu CK 6.930¹ straipsnio taikymo aspektu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, pirma, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis).

Pagal bylos duomenis ir atliktų mokėjimų eiliškumą, nustatyta, kad buvo pažeistas mokėjimo eiliškumas, sudarant naujus sandorius, tačiau tai nėra pagrindas interpretuoti, kad šio straipsnio reikalavimų pažeidimas pats savaime yra pagrindas pripažinti, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į konkretų kreditorių, šiuo atveju ieškovę. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas). Analogiškai spręsta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.). Taigi bylos duomenis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, tai matyti tiek iš Kasos knygos, tiek bankinių išrašų, tuo pačiu buvo ir pradelstų mokėjimų, kita vertus buvo vykdomi užsakymai, laimėjus viešus pirkimus, kurių specifika ta, jog pinigai gaunami tik pilnai atlikus darbus, tai aplinkybė, jog įmonė, neturėdama pakankamai lėšų, suteikdama pirmenybę atsiskaito su vienu iš kreditorių, savaime nepatvirtina kitų kreditorių tiesioginio ieškinio teisės įmonės bankroto atveju. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tose situacijose, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams pareikšti, t. y. patiria laikinus laisvų lėšų trūkumus, tačiau nėra nemokus. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jame nustatyta mokėjimo eiliškumo tvarka netaikoma vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Esant būtinų sąlygų, nustatytų CK 6.66 straipsnyje, visetui, nemokios įmonės atsiskaitymas, nepagrįstai suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių, galėtų būti pagrindas bankroto byloje reikšti actio Pauliana visų įmonės kreditorių naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 32 punktas). Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys šiuo pagrindu atmestinas, nenustačius atsakovų deliktinės atsakomybės (CK 6.263 straipsnis), kuriai taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyti nei atsakovų neteisėti veiksmai, kitos sąlygos lėmusios ieškovei žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovams priteistina už teisines paslaugas, tai yra atsakovui G. K. 2843,50 Eur, atsakovui G. V. V. 800 Eur ir T. Š. 500 Eur.

Byloje susidarė 66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, todėl šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 843,50 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus 50 ct) už teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui G. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) už teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) už teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.