Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-02-11 · Administracinė byla Nr. I2-386-1161/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-11
Bylos Nr.
I2-386-1161/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03017-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos
Administracinė byla Nr. I2-386-1161/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03017-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Vilnius

Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD, ir Departamentas) 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 9.4-1253(9.21 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą: perduoti 2022 m. balandžio 26 d. skundą nagrinėti iš naujo PAGD (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo žyminį mokestį.

Nurodo, kad PAGD buvo paduotas skundas dėl Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) R. Š. netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų. Skunde buvo prašoma: pradėti Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) R. Š. atžvilgiu tarnybinį tyrimą dėl netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų ir nustačius tarnybinį nusižengimą skirti jam tarnybinę nuobaudą; pradėti tyrimą 2021 m. rugpjūčio 14 d. gaisro priežasčiai nustatyti; informuoti pareiškėją raštu apie priimtus administracinius sprendimus. PAGD pateikė Sprendimą, kuriame nurodyta, kad nėra pagrindo R. Š. atžvilgiu pradėti tarnybinį tyrimą, o dėl tyrimo gaisro priežasčiai nustatyti nurodė, kad PAGD nepavesta tirti tyčinio padegimo atvejų, t. y. svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

Teigia, kad pareiškėja ir sutuoktinis D. R., yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, ir nuosavybės teise valdo ½ gyvenamojo namo. Kitą šio gyvenamojo ½ dalį nuosavybės teise valdo L. R.. 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 1-ą valandą nakties, gyvenamajame name prasidėjo gaisras, kuris buvo užgesintas, bet sudegė tiek pareiškėjai su sutuoktiniu, tiek L. R. priklausanti dalis stogo, sienų, pertvarų, kai kurie namų apyvokos daiktai. PAGD Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pateikė 2021 m. rugpjūčio 18 d. pažymą Nr. 9.4.6-807(11.6.80E „Dėl kilusio gaisro“ (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodė, kad labiausia tikėtina šio gaisro kilimo priežastis - avarinis darbo režimas namų elektros instaliacijoje. Su tokia išvada pareiškėja negali sutikti, nes tai yra akivaizdus padegimas, todėl Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir AVPK) pateikė skundą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2-ą dalį. Pareiškėjos vertinimu, kad tai buvo padegimas matosi iš nuotraukų, kurias pateikia kartu su skundu.

Teigia, kad namo bendrasavininkė L. R. daugiau kaip du metus gyveno kartu su savo draugu A. M. Pernai su juo susipyko ir A. išvarė, o ji susirado kitą draugą, pas kurį ir buvo tą vakarą kai įvyko gaisras. Prieš tai L. R. buvęs draugas ne kartą grasino, kad padegs L. R. priklausantį gyvenamąjį namą. Kartu su skundu pateikia foto nuotraukas, iš kurių matyti, kad gaisro židiniai buvo dviejose vietose, tai yra gyvenamojo namo, nuosavybės teise priklausančio L. R., kairėje ir dešinėje pusėse, o vėliau jau persimetė į stogą ir sienų perdangas. Tarp abiejų gaisro židinių yra apie 9 metrų atstumas, bet siena tarp tų dviejų gaisro židinių nėra išdegusi, o tai patvirtina kad vienu metu buvo du skirtingi gaisro židiniai, kad tai yra padegimas, tai yra nusikalstama veika numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje - svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu. Su sutuoktiniu turi pagrindo pagrįstai įtarti, kad gyvenamojo namo padegimą, kerštaudamas L. R. už tai, kad pastaroji jį išvarė, įvykdė buvęs L. R. sugyventinis A., bet paklausus pastarąją apie tai, ji kategoriškai viską neigia. Taip pat padegimui buvo pasirinktas ir tam tinkamas laikas, kai L. R. namuose nebuvo, tai yra, kad nebūtų laiku pastebėtas padegimas ir kad nebūtų aukų. Pareiškėja su sutuoktiniu tame name negyvena, tad tikimybė, kad galėjo užsidegti nuo elektros instaliacijos yra lygi nuliui, nes jokie elektros prietaisai jiems nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje nebuvo įjungti.

Nurodo, jog, kaip nurodyta Pažymoje, labiausia tikėtina gaisro kilimo priežastis - avarinis režimas namo elektros instaliacijoje, bet nėra nurodyta, kad būtent pareiškėja yra atsakinga dėl kilusio gaisro ir kad tai yra jai priklausanti elektros instaliacija. Su sutuoktiniu gyvena kitoje vietoje, name, kuriame kilo gaisras niekas negyvena, ten nėra naudojami jokie elektros prietaisai, taigi gaisras savaime negalėjo kilti dėl elektros instaliacijos, nes kad kiltų gaisras dėl elektros instaliacijos turi būti apkrova šiai elektros instaliacijai, ko šiuo atveju nebuvo. Kitai namo bendrasavininkei L. R. 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo išduota pažyma Nr. 9.4.6-892(11.6.80E) ,,Dėl kilusio gaisro“ (toliau – ir Pažyma Nr. 2), kurioje nurodyta, gaisro židinio zona vakarinėje pastato pusėje R. R. priklausančioje namo dalyje. Pagal išdegusios virtuvė požymius galima teigti, kad gaisras kilo virtuvės patalpoje. Taigi, dėl to paties gaisro šiuo metu yra dvi, iš esmės skirtingos pažymos. L. R. turi Pažymą Nr. 2, kurioje nurodyta, gaisro židinio zona vakarinėje pastato pusėje R. R. priklausančioje namo dalyje. Pagal išdegusios virtuvė požymius galima teigti, kad gaisras kilo virtuvės patalpoje, o pareiškėja turi Pažymą, kuri buvo išduota mėnesiu ankščiau, nei ieškovei ir kurioje nurodyta labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - avarinis režimas namo elektros instaliacijoje. Abi Pažymos pasirašytos to paties asmens - (duomenys neskelbtini) R. Š.. Kaip tai gali būti, kad dėl to paties gaisro gali būti išduotos dvi skirtingos Pažymos? Mano, kad vien tik todėl, kad jei pareiškėjai būtų išduota tokia pažyma, kurioje yra nurodyta, jog gaisro židinio zona yra vakarinėje pastato pusėje pareiškėjai priklausančioje namo dalyje, tai toks sprendimas būtų buvęs skundžiamas. Dabar gi, pareiškėjai pateikia vieną Pažymą, kurioje nenurodoma gaisro židinio zona, o L. R. visiškai kita Pažyma Nr. 2, kur pareiškėja yra nurodoma kaip gaisro priežasties kaltininkė. Apie Pažymą Nr. 2 sužinojo 2022 m. balandžio 20 d., kai gavo iš teismo bylos medžiagą atlyginti ieškovei L. R. gaisro metu patirtą turtinę žalą.

Pažymi, kad gaisras prasidėjo lauke, buvo du židiniai, o jei vėliau kur galėjo apdegti elektros instaliacijos laidai, yra ne gaisro priežastis, o gaisro pasekmių rezultatas. Telšių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba netyrė ir nesiaiškino gaisro priežasties, o pasielgė biurokratiškai, surašė tikrovės neatitinkančias ir viena kitai prieštaraujančias pažymas, tad, mano, Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) R. Š. atžvilgiu turi būti pradėtas tarnybinis tyrimas, nes jo veiksmuose yra netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, o tai pasireiškė atsisakant tirti ir nustatyti tikrąją gaisro priežastį bei dėl to paties gaisro išduodant dvi skirtingas pažymas. Kaip jau nurodė, apie Pažymą Nr. 2, kuri buvo išduota 2021 m. rugsėjo 17 d. L. R., sužinojo tik 2022 m. balandžio 20 d., tai yra, kada iš Telšių apylinkės teismo gavo L. R. ieškinį dėl žalos atlyginimo, tad būtent nuo 2022 m. balandžio 20 d. turi būti laikoma, kad sužinojo apie galimai Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) R. Š. padaryta tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjos nuomone, turi būti pradėtas tyrimas tikslu nustatyti 2021 m. rugpjūčio 14 d. gaisro priežastį, nes, kad tai buvo sąmoningas padegimas, o ne atsitiktinis gaisras, aiškiai matosi iš nuotraukų ir gaisro padarinių. Be to, jei pareiškėjai buvo išduota Pažyma, o L. R. 2021 m. rugsėjo 17 d. kita Pažyma Nr. 2, kuri pareiškėjai sukelia tiesiogines pasekmes, tai 2021 m. rugsėjo 17 d. Pažymos Nr. 2 kopija turėjo būti įteikta ir pareiškėjai, kad galėtų imtis teisinių priemonių ir ginti savo pažeistas teises. Bet pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 17 d. L. R. išduota Pažyma Nr. 2 nebuvo įteikta, siekiant pariboti pareiškėjos teises ir galimybės apskųsti Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų priimtus sprendimus.

Teigia, jog Sprendime nurodoma, kad PAGD nepavesta tirti tyčinio padegimo atveju, t. y. svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Su tokia formuluote pareiškėja negali sutikti, nes PAGD neprašė pradėti tyrimą dėl tyčinio padegimo, tokį tyrimą atlieka policija, kai yra nustatoma, kad tai buvo tyčinis padegimas. PAGD prašė padėti tyrimą gaisro priežasčiai nustatyti, o ne tyrimą dėl tyčinio padegimo. Yra pagrindas manyti, kad tai buvo tyčinis padegimas, bet tokią išvadą privalo pateikti PAGD specialistai, tai yra jų pareiga, bet jie atsisako tai daryti. Dabar, pagal jų išduotas dvi skirtingas pažymas yra ir atsakinga dėl gaisro ir tuo pačiu neatsakinga. Taip negali būti, todėl ir yra prašoma pradėti tyrimą gaisro priežasčiai nustatyti, o ne tyrimą, dėl tyčinio padegimo. Šioje dalyje PAGD neatliko skunde prašomo tyrimo, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimą ir perduoti skundą nagrinėti PAGD iš naujo.

Nurodo, kad netenkina ir PAGD Sprendimas nepradėti tarnybinio tyrimo dėl netinkamai atliekamų R. Š. tarnybinių pareigų. Maža to, kad buvo išduotos dvi skirtingos pažymos, tai išdavus kito turinio Pažymą Nr. 2 L. R., pareiškėjai nebuvo įteikta tos Pažymos Nr. 2 kopija, kas sudarė sąlygas apsunkinti pareiškėjos teises ir galimybes nustatyti tiesą dėl kilusio gaisro, nes dabar, praėjus daugiau kaip pusei metų, yra padaryta daug remonto darbų ir pilnas gaisro vaizdas jau nematomas. Kodėl taip buvo pasielgta, pareiškėja gali tik numanyti, bet PAGD (duomenys neskelbtini) pareiga yra tai ištirti ir nustatyti, ar toks R. Š. neveikimas ir netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas yra korupcinio pobūdžio rezultatas ar dėl kompetencijos stokos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti Sprendimo dalį, kuria atsisakoma pradėti tarnybinį tyrimą dėl netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų ir šioje dalyje perduoti skundą PAGD (duomenys neskelbtini) nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškina, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. 2021 m. rugpjūčio 16 d. Departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir Telšių PGT) pareigūnas atliko neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą ir išrašė aktą dėl kilusio gaisro Nr. 50.6-634 (toliau – ir Aktas). 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėja ir kita namo bendrasavininkė (L. R.) kreipėsi į Telšių PGT su prašymais išduoti pažymą apie 2021 m. rugpjūčio 14 d. kilusį gaisrą. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Telšių PGT pareigūnas parašė tarnybinį pranešimą „Dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). 2021 m. rugpjūčio 18 d. Telšių PGT išdavė Pažymą dėl kilusio gaisro. 2021 m. rugsėjo 15 d. kita namo bendrasavininkė (L. R.) pateikė prašymą suteikti papildomą informaciją dėl kilusio gaisro. 2021 m. rugsėjo 17 d. Pažyma Nr. 2 Telšių PGT pareigūnai pateikė atsakymą ir nurodė gaisro kilimo vietą t. y. gaisro židinio zoną. 2022 m. balandžio 26 d. pateiktas pareiškėjos skundas. 2022 m. gegužės 3 d. Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos pareigūnai pareikė raštą dėl gaisro Nr. B-231 (9.3E) Telšių PGV pareigūnams. 2022 m. gegužės 26 d. priimtas Departamento Sprendimas.

Šalies argumentai

Atsakovas informuoja, kad pareiškėja pateikė atsakovui 2022 m. balandžio 26 d. skundą (toliau – ir Skundas), kuriuo buvo prašoma pradėti Telšių PGT (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tarnybinį tyrimą dėl galimai netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų ir pradėti tyrimą dėl 2021 m. rugpjūčio 14 d. gaisro kilusio gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir gaisras) priežasties nustatymo.

Teigia, jog 2022 m. gegužės 3 d. Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos pareigūnai siekdami objektyviai įvertinti Telšių PGV pareigūnų veiksmus atliekant neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą dėl gaisro raštu Nr. B-231 (9.3E) nurodė Telšių PGV pateikti visą turimą su minėto gaisro tyrimu susijusią medžiagą, siekiant tinkamai išanalizuoti pareiškėjos skundą. Nagrinėjant Telšių PGV pateiktą susijusią su gaisru informaciją, nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėja ir kita namo bendrasavininkė kreipėsi į Telšių PGT su prašymu išduoti pažymą apie 2021 m. rugpjūčio 14 d. kilusį gaisrą. Paminėtina, kad pažyma dėl kilusio gaisro yra išduodama laisva forma ir dažniausiai joje būna nurodomas tik objektas kuriame kilo gaisras bei kilusio gaisro priežastis. Atkreipia dėmesį, kad jei prašyme išduoti pažymą apie kilusį gaisrą nepageidaujama konkreti informacija, tokiu atveju yra išduodama standartinio turinio pažyma. Vadovaujantis šiuo principu, Telšių PGT pažymoje dėl kilusio gaisro pareiškėjai ir kitai namo bendrasavininkei nurodė kilusio gaisro datą, objekto adresą, gaisro padarinius bei gaisro priežastį, gaisro kilimo vieta Pažymoje nebuvo nurodyta.

Atsiliepimas

Atsakovas pažymi gaisro priežastis ekspertizėse ir/ ar teismų sprendimuose visuomet nurodoma kaip labiausiai tikėtina. Išvada apie labiausiai tikėtiną priežastį padaroma atmetus kitas galimas priežastis ir surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių konkrečios priežasties buvimą. 2021 m. rugsėjo 15 d. kita namo bendrasavininkė pateikė prašymą suteikti papildomą informaciją, dėl kilusio gaisro. Telšių PGT pareigūnai 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 9.4-6-892 pateikė atsakymą ir nurodė gaisro kilimo vietą t. y. gaisro židinio zoną, kurią buvo nustatę 2021 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo“. Atsakovas pažymi, kad gaisro priežasties nustatymas yra vienas iš pagrindinių klausimų, į kurį reikia atsakyti tiriant gaisrą. Tiksliai nustatyti labiausiai tikėtiną priežastį galima tik nustačius gaisro kilimo vietą (židinį).

Telšių PGT (duomenys neskelbtini), pasirašydamas ir išduodamas kiekvienam namo bendrasavininkui prašomas pažymas dėl kilusio gaisro, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) ir tinkamai vykdė tarnybines pareigas, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo pradėti tarnybinį tyrimą.

Vadovaujantis Neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo ir ikiteisminio tyrimo vykdymo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jo teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose tvarkos aprašo, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1-285 (toliau – ir Aprašas), 3 punkto nuostata, 2021 m. rugpjūčio 16 d. Telšių PGT pareigūnas atliko neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą. Pareigūnas, apžiūrėjęs gaisro vietą, išdegusias ir apdegusias pastato konstrukcijas ir išsiaiškinęs gaisro kilimo aplinkybes nustatė, kad gaisro kilimo zona yra vakarinėje pastato dalyje, virtuvės patalpoje (užfiksuoti atviri, apdegę elektros instaliacijos laidai), o labiausiai tikėtina gaisro priežastis - ,, avarinis darbo režimas namo elektros instaliacijoje“. Ši aplinkybė buvo užfiksuota Telšių PGT pareigūno Tarnybiniame pranešime. Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėta fotolentelė, kurioje yra pažymėta gaisro židinio zona. Gaisro kilimo zona buvo nustatyta vadovaujantis gaisro židinio vietos ir gaisro priežasties nustatymo metodiniais nurodymais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.141. Taip pat Akte yra užfiksuota, kad pareiškėja ir kita namo bendrasavininkė dėl Telšių PGT pareigūnų nustatytos gaisro priežasties pastabų neturėjo, dėl kilusio gaisro ikiteisminio tyrimo prašė nepradėti. Tai patvirtinta pareiškėjos ir kitos namo bendrasavininkės parašais.

Nurodo, kad Skunde nurodyta, kad su Telšių PGT nustatyta gaisro priežastimi pareiškėja nesutiko, nes manė, kad namas buvo padegtas. Ko pasėkoje pareiškėja kreipėsi į Telšių AVPK Telšių rajono policijos komisariatą (toliau – ir Telšių PK) su skundu, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo). Telšių PK pareigūnai išnagrinėję minėtą skundą dėl svetimo turto sugadinimo ir atlikę aplinkybių patikslinimą priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pažymi, kad vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-109 pakeistų Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms 10.7. punktu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui nepavesta tirti tyčinio padegimo atvejų, t. y. svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

Apibendrinęs turimus duomenis daro išvadą, kad: gaisro kilimo priežastis: avarinis darbo rėžimas namo elektros instaliacijoje, kurią patvirtina atviri, apdegę elektros instaliacijos laidai (Pažymų ištraukos). Pabrėžia, kad su minėta gaisro kilimo priežastini pareiškėja sutiko pasirašydama 2021 m. rugpjūčio 16 d. aktą „Dėl kilusio gaisro“; gaisro židinio vieta: vakarinėje pastato pusėje R. R. priklausančioje namo dalyje, virtuvės patalpoje (Pažymos Nr. 2 ištrauka, Tarnybinis pranešimas); pareiškėja klaidingai tapatina gaisro kilimo priežastį su gaisro židinio vieta; kadangi tiek pati pareiškėja sutiko su Telšių PGT pareigūno nustatyta gaisro kilimo priežastimi, tiek pats gaisro tyrimas buvo atliktas tinkamai, atsakovas nemato teisinio pagrindo panaikinti PAGD Sprendimą ir priimti naują sprendimą: perduoti Skundą nagrinėti iš naujo PAGD (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pradėti Telšių PGT (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tarnybinį tyrimą dėl galimai netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų ir atsisakyta pradėti tyrimą dėl gaisro priežasties nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d. 01 val. 25 min. gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras.

Pareiškėja ir namo bendrasavininkė L. R. 2021 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į PAGD Telšių PGT su prašymais išduoti pažymą apie kilusį gaisrą.

PAGD Telšių PGT Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisro židinio zona yra vakarinėje pastato pusėje R. R. priklausančioje namo dalyje. Pagal išdegusios virtuvės požymius galima teigti, kad gaisras kilo virtuvės patalpoje. Matyti atviri, apdegę elektros instaliacijos laidai, kurie buvo pritvirtinti prie medinės sienos. Kai kilo gaisrai šeimininkų namie nebuvo. Gaisrą pastebėjo pravažiuojantis asmuo, kuris pamatė, kad atvira liepsna degą namo stogas vakarinėje namo dalyje. Nesant kitų gaisro kilimo priežasčių požymių ir aplinkybių, labiausiai tikėtina šio gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo rėžimas namo elektros instaliacijoje. Namo savininkės R. R. ir L. R. su gaisro priežastimi sutinka.

Telšių PGT Pažymoje nurodyta, jog labiausiai tikėtina šio gaisro kilimo priežastis - avarinis darbo režimas namo elektros instaliacijoje.

L. R. 2021 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Telšių PGT su prašymu suteikti papildomą informaciją dėl kilusio gaisro. Telšių PGT Pažymoje Nr. 2 nurodė, kad gaisro židinio zona yra vakarinėje pastato pusėje R. R. priklausančioje namo dalyje. Pagal išdegusios virtuvės požymius galima teigti, kad gaisras kilo virtuvės patalpoje. Matyli atviri, apdegę elektros instaliacijos laidai, kurie buvo pritvirtinti prie medinės sienos. Nesant kitų gaisro kilimo priežasčių požymių ir aplinkybių, labiausiai tikėtina šio gaisro kilimo priežastis - avarinis darbo rėžimas namo elektros instaliacijoje.

Pareiškėja 2022 m. balandžio 26 d. pateikė PAGD skundą, kuriame prašė: pradėti Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) R. Š. atžvilgiu tarnybinį tyrimą dėl netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų ir nustačius tarnybinį nusižengimą skirti jam tarnybinę nuobaudą; pradėti tyrimą 2021 m. rugpjūčio 14 d. gaisro priežasčiai nustatyti; informuoti pareiškėją raštu apie priimtus administracinius sprendimus.

PAGD 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. B-231 kreipėsi į Telšių PGT prašydami pateikti Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybai visą turimą su minėtu gaisru susijusią medžiagą ir fotonuotraukas, bei pateikti prašymų ir išduotų pažymų dėl minėto gaisro kopijas.

PAGD ginčijamu Sprendimu atsisakė pradėti Telšių PGT (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tarnybinį tyrimą dėl galimai netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų ir pradėti tyrimą dėl gaisro priežasties nustatymo. Sprendime nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. Telšių PGT pareigūnas atliko neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą. Pareigūnas, apžiūrėjęs gaisro vietą, išdegusias ir apdegusias pastato konstrukcijas ir išsiaiškinęs gaisro kilimo aplinkybes nustatė, kad gaisro kilimo zona yra vakarinėje pastato dalyje, virtuvės patalpoje (užfiksuoti atviri, apdegę elektros instaliacijos laidai), o labiausiai tikėtina gaisro priežastis - „avarinis darbo režimas namo elektros instaliacijoje“. Ši aplinkybė buvo užfiksuota Telšių PGT pareigūno 2021 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo. Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėta fotolentelė, kurioje yra pažymėta gaisro židinio zona. Gaisro kilimo zona buvo nustatyta vadovaujantis gaisro židinio vietos ir gaisro priežasties nustatymo metodiniais nurodymais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.141. Taip pat 2021 m. rugpjūčio 16 d. akte dėl kilusio gaisro Nr.50.6-634 yra užfiksuota, kad pareiškėja ir kita namo bendrasavininkė dėl Telšių PGT pareigūnų nustatytos gaisro priežasties pastabų neturėjo, dėl kilusio gaisro ikiteisminio tyrimo prašė nepradėti. Tai patvirtina pareiškėjos ir kitos namo bendrasavininkės parašais. Sprendime pažymėta, kad vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-109 pakeistų Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms 10.7. punktu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui nepavesta tirti tyčinio padegimo atvejų, t. y. svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Papildomai informuota, kad Ekspertizių atlikimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro nuostatų, patvirtintų departamento direktoriaus 2021 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1-611, 11.3 punkto pagrindu departamento Gaisrinių tyrimų centre atliekamos teismo ekspertizės, skiriamos teismo ar teisėjo nutartimi (baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose). Esant būtinybei ir galimybei, remdamiesi centro ir kviečiančios specialistus institucijos susitarimu, centre dirbantys specialistai gali atlikti objektų tyrimą ir pateikti specialisto išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymu ir centro vadovybės sutikimu gali būti atliekamos ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, už kurių atlikimą turi būti apmokama įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Sprendimu, kreipėsi su skundu į teismą.

Pareiškėja pirmiausia ginčija atsisakymą pradėti Telšių PGT (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tarnybinį tyrimą dėl galimai netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normų aiškinimą, konstatuotina, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, jog šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-60/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2102/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas nuoseklus aiškinimas, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas, todėl reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-261/2007).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Telšių PGT (duomenys neskelbtini) patraukimas (ar nepatraukimas) drausminėn atsakomybėn jokios tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams neturėtų arba, kiek kitais žodžiais tariant, tokiu būdu nebūtų įgyvendinta pareiškėjos galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas.

Pareiškėja ginčija Sprendimą ir tuo aspektu, kad nepagrįstai atsisakyta pradėti tyrimą dėl gaisro priežasties nustatymo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančių atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu arba kaip pagalbinė medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-822/2020).

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismas, o vėliau Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdami civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovei R. R. dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo atsakovės pusėje D. R.) (civilinės bylos Nr. e2A-530-883/2023, teisminio proceso Nr. 2-47-3-00488-2022-2), vertino tas pačias su gaisru susijusias aplinkybes ir Pažymos bei Pažymos Nr. 2 teisėtumą.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai, remiantis bylos medžiaga, konstatavo, kad atlikus neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą, jau 2021 m. rugpjūčio 14 d. buvo nustatyta, kad gaisro kilimo zona yra vakarinėje pastato dalyje, virtuvės patalpoje (užfiksuoti atviri, apdegę elektros instaliacijos laidai) bei nurodyta tikėtina gaisro priežastis (avarinis darbo režimas namo elektros instaliacijoje), su kuria tiek L. R., tiek R. R. buvo supažindintos ir sutiko. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta forma, kaip turi būti pateikiama informacija dėl kilusio gaisro. Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo išduota standartinio pobūdžio pažyma Nr. 9.4.6-807 (11.6.80E), o 2021 m. rugsėjo 17 d. pažyma Nr. 9.4.6-892(11.6.80E) išduota L. R. prašymu suteikti papildomą informaciją. Įvertinęs abi pažymas, teismas sprendė, kad jos viena kitai neprieštarauja, nustatytos gaisro aplinkybės nesiskiria, tik 2021 m. rugsėjo 17 d. pažyma Nr. 9.4.6-892(11.6.80E) konkretesnė, nes joje nurodyta gaisro kilimo zona. Teismo vertinimu, šiose pažymose nurodyti duomenys atitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. rugpjūčio 16 d. akte Nr. 50.6-634, foto lentelėse užfiksuotus gaisro duomenis.

Pasisakydamas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akto, Telšių apylinkės teismas pažymėjo, kad ekspertizė atlikta trečiojo asmens R. R. pusėje 2022 m. liepos 25 d. užsakymu, tyrimas pradėtas 2022 m. liepos 28 d., t. y. praėjus beveik metams laiko po gaisro kilimo, 2022 m. liepos 28 d. vykdytos apžiūros metu jau buvo pradėti L. R. priklausančio gyvenamojo namo dalies remonto darbai. Teismas sprendė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. akte Nr. 50.6-634 nurodyta informacija laikytina tikslesne, nes ji nustatyta iškart po kilusio gaisro vadovaujantis gaisro židinio vietos ir gaisro priežasties nustatymo metodiniais nurodymais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 141, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ modeliavo situaciją, nuo gaisro praėjus beveik metams laiko bei prasidėjus gyvenamojo namo remontui, o pateiktos išvados dėl gaisro kilimo zonos ir priežasčių nesutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, liudytojų paaiškinimas. Telšių apylinkės teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta, nustatė, kad gaisro kilimo zona yra R. R. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje.

Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas minėtą civilinę bylą apeliacinio proceso tvarka, sutiko su anksčiau aptartu Telšių apylinkės teismo aplinkybių vertinimu.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas neturi pagrindo kitaip vertinti minėtoje civilinėje byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, inter alia, dėl gaisro kilimo zonos ir priežasčių nustatymo, taip pat Pažymos ir Pažymos Nr. 2 teisėtumo ir teisingumo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2022 m. birželio 11 d. Telšių apskrities vyriausiame policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, t. y. jog 2021 m. rugpjūčio 14 d. gaisro, kilusio gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), priežastis yra padegimas. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. vasario 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra). Kitų aplinkybių (pagrindų), dėl kurių PAGD būtų turėjęs iš naujo atlikti gaisro priežasčių tyrimą, nenurodė (nepagrindė) ir pareiškėja savo skunde nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Teismas, įvertinęs ginčijamą Sprendimą atitikties VAĮ aspektu, pažymi, kad VAĮ nustatytų reikalavimų pažeidimo nenustatyta.

Dėl pareiškėjos skundo teiginių, jog jai nebuvo įteikta Pažyma Nr. 2, akcentuotina, kad teisės aktai nenustato pareigos pagal asmens prašymą viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (šiuo atveju - Pažymą Nr. 2) įteikti kitiems asmenims, nei tam, kuris buvo pateikęs prašymą, vien dėl to, kad pareiškėjai anksčiau buvo suteikta panašaus pobūdžio Pažyma dėl to paties įvykio, ar dėl to, kad pareiškėja yra namo bendrasavininkė. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta prieštaravimų tarp Pažymos ir Pažymos Nr. 2 nenustatyta. Pažyma Nr. 2 yra plačiau detalizuotos gaisro įvykio aplinkybės, tačiau jos niekaip nekeičia paties gaisro įvykio fakto, Aktu ir Tarnybiniu pranešimu nustatytų aplinkybių, su kuriomis pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), PAGD atliko išsamų vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes. PAGD papildomai informavo pareiškėją apie galimybę atlikti ekspertizę. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas - perduoti 2022 m. balandžio 26 d. skundą nagrinėti iš naujo PAGD (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimo jai klausimas nesprendžiamas.

Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. R. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė