Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-4220-402/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-11
Bylos Nr.: eI3-4220-402/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02151-2020-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Ademo techninė priežiūra“, uždarajai akcinei bendrovei „KRS“, uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Versina“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-4220-402/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02151-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovams J. Š., N. V. ir D. G.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.-B.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Ademo techninė priežiūra“ atstovui P. Č., uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ atstovei J. Č., uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ atstovui advokatui T. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ademo techninė priežiūra“, uždarajai akcinei bendrovei „KRS“, uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020-07-23 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. J2-19/J20-4 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Nutarime atsakovas nustatė, jog pareiškėja pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 (toliau – ir Reglamentas), 6 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 23¹ straipsnio nuostatas, bei už padarytą pažeidimą skyrė Bendrovei 3 500 Eur dydžio baudą.

Nutarimas yra nepagrįstas bei naikintinas dėl to, kad:

1) jis priimtas nesant faktinių duomenų, patvirtinančių Bendrovės padarytų pažeidimų, už kuriuos Bendrovei skirta ekonominė sankcija, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Departamentas nustatė pažeidimus vadovaudamasis tik civilinės deliktinės atsakomybės principais, t. y. konstatavęs, kad Bendrovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja;

2) juo Bendrovė buvo nubausta už tai, jog stengėsi sumažinti žalą aplinkai, už kurią atsakingi tretieji asmenys. Departamentas nepagrįstai netaikė AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų, numatančių, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar būtinojo reikalingumo;

3) nors Nutarime atsakovas konstatavo, jog žalos klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pasisakė ir vertino su žala ir jos dydžiu susijusius argumentus.

Pareiškėja eksploatuoja 965,48 km buitinių ir 350,61 km lietaus nuotekų tinklų Kauno mieste. Vykdomai nuotekų tvarkymo veiklai Bendrovė turi teisės aktų nustatyta tvarka 2016-07-14 išduotą Taršos leidimą Nr. 1/89/TL-K.4-50/2016 (toliau – ir Taršos leidimas, TIPK leidimas).

2019-08-21 Bendrovės eksploatuojamame magistraliniame slėginiame buitinių-komunalinių nuotekų tinkle įvyko avarija, t. y. ties (duomenys neskelbtini), Kaune, trūko 1 metro skersmens nuotekų vamzdis, kuriuo į valyklą buvo pumpuojamos pusės Kauno miesto nuotekos (toliau – ir įvykis, avarija). Dėl trūkusio vamzdžio nuotekos kurį laiką tekėjo į Neries upę. Apie įvykį nedelsiant buvo informuotas Departamentas. Norint kuo greičiau likviduoti avariją, reikėjo nudrenuoti trūkusį vamzdį, o tuo tikslu nuotekos turėjo būti nukreiptos kitur ir buvo išleidžiamos per avarinius išleistuvus: 2019-08-21 prie Varnių tilto, ties Neries krantine, o 2019-08-22 – ties Jonavos g., Kaune.

Įvykio metu buvo vykdomas nuotekų inžinerinių tinklų rekonstravimas pagal Bendrovės 2017-07-24 sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 5-207 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija Kaune“ (toliau – ir Rangos sutartis). Vykdant Rangos sutartį buvo rekonstruojami nuotekų inžineriniai tinklai (duomenys neskelbtini). Statybvietė rangovams buvo perduota 2019-04-02 ir grąžinta Bendrovei 2019-11-29. Taigi, įvykio metu teritorija, kurioje įvyko avarija, buvo statybvietė, už kurią buvo atsakingi rangovai. Nuotekos į aplinką įvykio metu šiuo atveju pateko ne dėl valingų ir neteisėtų Bendrovės veiksmų, o dėl statybvietėje įvykusios avarijos.

Įvykus avarijai Bendrovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad avarija būtų kuo greičiau likviduota ir kad į aplinką patektų kuo mažiau teršalų, ypač turint omeny 2019-08-21 prieš pat įvykį prasidėjusią itin smarkią liūtį ir riziką, jog gali nuslinkti stipriai plaunamas Neries upės šlaitas su ant jo esančiais namais.

2020-02-26 Bendrovei buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J20-4 (toliau – ir Protokolas), kuriame buvo nurodyta, kad yra pagrindas kilti Aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje numatytai atsakomybei, kadangi Bendrovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento bei AAĮ nuostatas. 2020-06-09 Bendrovė pateikė rašytinius paaiškinimus byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo, kuriuose nurodė visas įvykio aplinkybes bei prašė nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, kadangi Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir pažeidimas (jei toks buvo) padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

Departamentas Nutarime konstatavo, kad anksčiau minėti teisės aktai buvo pažeisti, nes Bendrovė neužtikrino buitinių-komunalinių nuotekų trasos tinkamos eksploatacijos ir priežiūros, kad avarija neįvyktų, o trūkus vamzdžiui avariją likvidavo pažeisdama teisės aktus, t. y. nevalytos nuotekos buvo leidžiamos į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje (Neries upėje) ir neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą).

Nutarimo teiginys, jog Bendrovė neužtikrino buitinių-komunalinių nuotekų trasos tinkamos eksploatacijos ir priežiūros, iš esmės yra grindžiamas tik tuo, kad Bendrovė eksploatuoja pavojingą objektą, o įvykusi avarija savaime patvirtina faktą, jog trasos priežiūra buvo netinkama. Tačiau tai, kad Bendrovė yra potencialiai padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, nereiškia, jog administracinio teisės pažeidimo byloje, skiriant ekonominę sankciją, Bendrovės veiksmuose neprivalo būti įrodyti ir nustatyti atitinkamo pažeidimo sudėties požymiai. Šiuo atveju ekonominės sankcijos skyrimo byloje buvo sprendžiamas ne Bendrovės civilinės atsakomybės, o administracinės teisės pažeidimo klausimas. Aplinkybė, kad Bendrovė galimai yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Bendrovė padarė administracinės teisės pažeidimą – pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6 ir 9 punktų nuostatas, įtvirtinančias pareigą nuotekas tvarkyti reikalavimus atitinkančiose nuotekų sistemose ir tinkamai eksploatuoti nuotekų tvarkymo sistemas, bei preziumuoti Bendrovės kaltę.

Nutarime nėra nurodyta nei Bendrovės padaryto pažeidimo, kuriuo būtų pažeistos Reglamento 6 ir 9 punktų nuostatos, esmė, nei Bendrovės kaltę patvirtinantys įrodymai.

Byloje nepateikta įrodymų, kurie galėtų patvirtinti nurodytų teisės aktų pažeidimą, t. y. kad įvykio vietoje trūkęs slėginės nuotekų linijos vamzdis neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų (neatitinka techninių parametrų ir (ar) buvo su defektais) ir (ar) yra netinkamai eksploatuotas. Nutarime visiškai nepagrįstai konstatuota, kad Bendrovė nuotekas tvarkė reikalavimų neatitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose, netinkamai jas eksploatavo ir nesiėmė būtinų atsargumo priemonių jas eksploatuodama.

Bendrovės veiksmuose taip pat nėra administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų AAĮ 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 23¹ straipsnyje, požymių. Nurodyti straipsniai numato juridinio asmens atsakomybę už neteisėtą teršalų išmetimą į aplinką. Nutarime visiškai ignoruojamas faktas, kad nevalytos nuotekos į aplinką pateko ne dėl Bendrovės tyčinių veiksmų (teršalų išmetimo), o dėl statybvietėje įvykusios avarijos. Bendrovė šiuo atveju tik veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis – likvidavo avariją, kuri įvyko trečiųjų asmenų valdomoje statybvietėje. Jeigu avarija nebūtų įvykusi, nevalytos nuotekos į aplinką nebūtų patekusios ir Bendrovei nebūtų tekę likviduoti jos padarinių. Net ir teigiant, kad avarijos padarinių likvidavimas prilyginamas neteisėtam teršalų išmetimui į aplinką, jokia ekonominė sankcija Bendrovei negali būti taikoma. AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar būtinojo reikalingumo.

Nors Nutarime teigiama, kad avarija likviduota nevalytas nuotekas leidžiant į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu, tačiau nevertinta tai, ar objektyviai nurodytoje situacijoje buvo galimas kitoks avarijos likvidavimo būdas (vertinant, kad trūko magistralinė spaudiminė linija ir ja tekančių nuotekų kiekį). Be to, pareiškėja šiuo atveju objektyviai neturėjo galimybės likviduoti avarijos kitu būdu ir (ar) kitoje vietoje, t. y. likviduoti avariją būtent per Taršos leidime numatytą išleistuvą į Nemuną.

Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja papildomai pažymėjo, jog Nutarime buvo nurodyti papildomi pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti Protokole (kad avariniai išleistuvai, per kuriuos išleistos nuotekos, buvo tinkami neužplombuoti), o bylos nagrinėjimo metu Departamentas papildomai pažymėjo, kad išleistuvai, per kuriuos likviduojant avariją buvo išleistos nuotekos, nėra numatyti pareiškėjai išduotame Taršos leidime; ir apie šį nuotekų išleidimą nebuvo informuotas Departamentas, taip apsunkinant pareiškėjos galimybę teikti paaiškinimus dėl galimo pažeidimo. Pareiškėja akcentavo, kad Taršos leidimo išdavimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė reikalavimo Taršos leidime numatyti avarinius išleistuvus, o atsakovo teiginiai dėl netinkamo informavimo negali būti nagrinėjami, nes dėl jų Protokole nebuvo pasisakyta. Pareiškėja taip pat pateikė 2021-01-07 UAB „Kauno vandenys“ nuotekų spaudiminio kolektoriaus (inv. Nr. 000746) avarijos, įvykusios 2019-08-21 ties (duomenys neskelbtini), Kaune, ekspertinį vertinimą (toliau – ir Ekspertinis vertinimas), kurio išvados patvirtino, jog avarija įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, o pareiškėja, likviduodama avarijos padarinius, galėjo veikti tik vieninteliu būdu, todėl jos atžvilgiu pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena turėtų būti nutraukta.

Šalies argumentai

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, ir paaiškino, kad UAB „Kauno vandenys“ nuotekų tvarkymą ir išleidimą privalo vykdyti laikydamasi Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. išduoto Taršos leidimo sąlygų. Bendrovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, todėl veiklą privalo vykdyti ypatingai rūpestingai ir atidžiai. Ji neužtikrino buitinių-komunalinių nuotekų trasos tinkamos eksploatacijos ir priežiūros, kad avarija neįvyktų, o trūkus vamzdžiui avariją likvidavo pažeisdama teisės aktus, t. y. nevalytos nuotekos buvo leidžiamos į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu.

Būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, Bendrovė prisiima atsakomybę, kurios pagrindas – rizika. Nors ir įvyko avarija, tai nėra nenugalima jėga. UAB „Kauno vandenys“ galėjo tikėtis avarijų, nes panašaus pobūdžio avarijų pareiškėjos veikloje yra įvykusių jau anksčiau. UAB „Kauno vandenys“ privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama ir saugi buitinių-komunalinių nuotekų trasos eksploatacija ir kad nevalytos nuotekos nebūtų neteisėtai išmestos į gamtinę aplinką. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys.

Pareiškėjos pažeidimui įvertinti yra svarbus išleistų nuotekų kiekis. Nustatyta, kad išleistų nevalytų nuotekų kiekis –41 256 000 l (41 256 m³). Pareiškėja šio kiekio neginčija. Pagal išleistų nevalytų nuotekų kiekį nustatyta, kad į gamtinę aplinką neleistinu būdu neleistinoje vietoje buvo išleista virš 10 000 kg teršalų, o tai atitinka AAĮ 63 straipsnio 5 dalies dispoziciją.

Pareiškėja dėl aplinkosauginių teisės aktų pažeidimo patraukta atsakomybėn ir jai paskirta ekonominė sankcija. Avarijos likvidavimo būdai, techniniai sprendimai neturi įtakos pažeidimo, numatyto AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje, kvalifikavimui ir nenaikina Bendrovės atsakomybės padarius šį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Kauno vandenys“ veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad pareiškėja pažeidė Reglamento reikalavimus, nes neleistinoje vietoje į gamtinę aplinką išleido nevalytas nuotekas.

Pareiškėjos veiklai išduotas specialus TIPK leidimas, kurio sąlygų jai privalu laikytis, be to, Bendrovė yra deklaravusi ir numačiusi nuotekų avarinius išleistuvus. UAB „Kauno vandenys“ aplaidžiai nedeklaravo (nuslėpė) ir neįtraukė avarinio išleistuvo į TIPK leidimą, o avarijos metu pasinaudojo TIPK leidime kaip leistinu nenumatytu avariniu išleistuvu. Šioje kolektoriaus atkarpoje avariniai išleistuvai buvo numatyti ir apie juos UAB „Kauno vandenys“ duomenis turėjo.

Įvykus avarijai ir jos likvidavimo metu, prieš išleidžiant nevalytas nuotekas į gamtinę aplinką, nebuvo informuoti aplinkos apsaugos pareigūnai ir jų leidimas išleisti nuotekas nebuvo gautas, o šią prievolę imperatyviai numato teisės aktai, taip pat ir UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. avarijų likvidavimo planas.

Departamento 2020-07-23 nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-19/J20 yra teisėtas ir pagrįstas. Nutarimas priimtas tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Versina“ atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2017-07-24 rangos sutartimi pareiškėja ir UAB „Versina“ su UAB „KRS“ susitarė dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų (Brastos g., Neries kr., J. V. g., Skaudvilės g., A. S. g., Panerių g.), numatytų rekonstravimo projekto II etape, rekonstrukcijos, o ne dėl pareiškėjos valdomų, veikiančių nuotekų tinklų eksploatacijos, priežiūros. 2019-04-02 statybvietės perdavimo-priėmimo aktu UAB „Versina“ ar UAB „KRS“ nėra perduodama pareiškėjos valdomų nuotekos tinklų eksploatacija, priežiūra ar nuotekų tvarkymo veikla. Nuotekų sistemos-tinklų valdytoja buvo ir yra pati pareiškėja. UAB „Versina“ ir (ar) UAB „KRS“ negali būti atsakingi už įvykį ir sukeltas pasekmes. Tiesioginė atsakomybė tiek dėl įvykio, tiek dėl jo sukeltų pasekmių šalinimo tenka išimtinai tik pačiai pareiškėjai, kaip nuotekų sistemos-tinklų valdytojai. Pažymėjo, kad fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota įvykio vieta, paneigiami pareiškėjos samprotavimai dėl vamzdžio sukimosi ar vamzdžio pusiausvyros pažeidimo. Pareiškėja nereiškė ir iki šiol nereiškia pretenzijų UAB „Versina“ dėl įvykio ar pareiškėjos turtui padarytos žalos. 2019-11-29 statybos darbų perdavimo-priėmimo akte pažymima, kad darbai atlikti tinkamai. Pareiškėjos avarinės tarnybos viršininkas nurodė, jog avarija įvyko dėl iškritusių gausių kritulių. Jokių kitų priežasčių nenustatyta ir neužfiksuota įvykio metu. Pareiškėjos nuotekų vamzdis nebuvo tinkamas (sandarus ir kt.) susidoroti su krituliais, todėl pareiškėja pažeidė savo pareigą užtikrinti nuotekų tinklų patikimumą, saugą ir sandarumą ir dėl šios pareigos pažeidimo visos neigiamos teisinės pasekmės turi tekti jai pačiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KRS“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad nors UAB „KRS“ su UAB „Versina“, veikdamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, šiame objekte buvo rangovės (gen. rangovės), darbus skunde aprašomoje vietoje atliko subrangovė UAB „Požeminės linijos“. UAB „KRS“, kaip rangovė, su pareiškėja UAB „Kauno vandenys“, kaip užsakove, buvo sudariusi atskirą remonto darbų rangos sutartį, t. y. 2019-08-14 darbų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-193-2019. Įvykus avarijai, UAB „Kauno vandenys“ pagal šios sutarties pagrindu pateiktą 2019-08-21 užduotį Nr. 1291 iškvietė UAB „KRS“ suremontuoti trūkusį vamzdį. UAB „KRS“ trūkusį vamzdį suremontavo, UAB „Kauno vandenys“ už šiuos darbus tinkamai su UAB „KRS“ atsiskaitė ir jokių pretenzijų dėl šios avarijos ar dėl jos šalinimo darbų rangovei UAB „KRS“ nereiškė. Ginčo bylos dalykas yra nuotekų išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys. Nėra ginčo, kad nuotekų vamzdynas, kuriame įvyko avarija, priklauso pareiškėjai, kad būtent pareiškėja yra atsakinga už šio vamzdyno priežiūrą ir būtent pareiškėja organizavo avarijos padarinių likvidavimą. Todėl neabejotina, jog ir dėl nuotekų išleidimo neleistinu būdu neleistinoje vietoje (dėl likviduojant avariją padaryto gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo) atsakinga yra būtent pareiškėja.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Požeminės linijos“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad pareiškėja nėra įvardijusi konkrečių rangovų (subrangovo) neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti avariją. Nurodė, kad nesutinka nei skunde pareiškėjos pateiktu vertinimu, kad rangovų (subrangovo) atsakomybė kyla vien todėl, jog avarija įvyko statybvietėje, nei su Ekspertiniu vertinimu grindžiamais motyvais, kad avarijos priežastys yra susijusios su žemės kasimo darbais atliekant ankstesnės avarijos šalinimo ir naujojo nuotekų tinklo įrengimo darbus. Bendrovė neperdavė rangovams statybvietėje buvusio veikiančio senojo nuotekų tinklo, kaip statybos darbų ar priežiūros / eksploatavimo objekto, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė, kad rangovams nekilo pareiga šį tinklą prižiūrėti ir atsakyti už jo avarijas ir sutrikimus. Pareiškėja nepagrįstai statybvietę (statybos darbų vieta) sieja su didesnio pavojaus šaltiniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalies prasme. Didesnio pavojaus šaltiniu laikytini statybos darbai, o ne pati statybvietė. 2019-04-02 statybvietės perdavimo-priėmimo aktas patvirtina tik statybvietės, t. y. darbo vietos, perdavimą rangovams, bet ne senojo nuotekų tinklo dalies priežiūros ir eksploatavimo perdavimą jiems. Senasis nuotekų tinklas nebuvo rangovams perduotas kaip statybos darbų objektas, t. y. senasis nuotekų tinklas nebuvo rekonstrukcijos darbų objektas, šio tinklo remonto ar renovacijos darbus Bendrovė buvo numačiusi tik po naujojo nuotekų tinklo projekto įgyvendinimo. Projekte nurodytas statybos darbų tikslas aiškiai apibrėžė, kad projektu yra siekiama atlikti senojo nuotekų tinklo rekonstrukciją, paklojant naująjį nuotekų tinklą. Projekte nebuvo numatyti kokie nors statybų darbai, susiję su senuoju nuotekų tinklu. Rangovai (subrangovas) turėjo pareigą apsaugoti senojo nuotekų tinklo dalis, esančias statybvietėje, nuo neigiamo statybos darbų poveikio, tačiau rangovams (subrangovui) nekilo pareiga pradėti šiomis tinklo dalimis rūpintis, jas prižiūrėti ir eksploatuoti vien dėl to, kad atskiros šio veikiančio tinklo dalys (atkarpos) buvo statybvietėje. Nutarime padarytos išvados, kad būtent Bendrovė, o ne rangovai turėjo rūpintis, prižiūrėti ir tinkamai eksploatuoti senąjį nuotekų tinklą ir kad Bendrovė yra atsakinga už jame įvykusias avarijas, yra pagrįstos. Nurodė, kad nesutinka su Ekspertiniame vertinime nurodytomis avarijos priežastimis, jog 2019-08-21 dėl korozijos poveikio sumažėjusio atsparumo senojo nuotekų tinklo vamzdynas trūko dėl prie senojo nuotekų tinklo atliktų naujojo nuotekų tinklo statybos darbų, o ne kitų Ekspertiniame vertinime aptartų (ir neaptartų) priežasčių. Naująjį nuotekų tinklą subrangovas įrengė projekte nurodytu atstumu iki senojo nuotekų tinklo. Bendrovė, veikdama kaip statytoja, patvirtino projekte numatytą naujojo tinklo įrengimo vietą. Naujojo nuotekų tinklo įrengimo prie senojo nuotekų tinklo darbais, t. y. kasimo darbais, nebuvo ir negalėjo būti pažeistas senojo nuotekų tinklo pagrindo mechaninis stabilumas. Naujajam nuotekų tinklui įrengti nereikėjo kasti grunto sluoksnio, esančio po senuoju nuotekų tinklu. Naujojo nuotekų tinklo įrengimo metu, subrangovas net nebuvo atkasęs senojo nuotekų tinklo šono. Bendrovė nepateikė jokių duomenų, kad statybos darbai buvo vykdomi kaip nors netinkamai ar kad jų metu buvo pažeistas vamzdis ir dėl to galėjo įvykti avarija. Nurodė, kad senojo nuotekų tinklo susidėvėjimą patvirtina esamos situacijos įvertinimas rangovų parengtame projekte. Aprašydami esamą situaciją, projektuotojai nurodė, kad senasis nuotekų tinklas yra nusidėvėjęs. Pažymėjo, kad Bendrovė, veikdama kaip statytoja, patvirtino projektą, vadinasi, ir rangovo atliktą esamos situacijos įvertinimą. Tokį vertinimą patvirtina avarijos šalinimo darbų metu išimto seno vamzdžio nuotraukos, iš kurių be specialių žinių matyti, kad vamzdynas vietomis yra smarkiai paveiktas korozijos, sutrūkęs. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad nuotekų tinklas, kuris pradėjo dažnai trūkinėti, taip lemdamas nuotekų išsiliejimą į aplinką, nėra tinkamas eksploatuoti / naudoti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad senojo nuotekų tinklo dalyje jau trečią kartą trūko vamzdynas ties (duomenys neskelbtini) sklypu ne dėl kokių nors trečiųjų asmenų veiksmų, o Bendrovės sprendimo eksploatuoti nebetinkamą naudoti vamzdyną.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ademo techninė priežiūra“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog avarijos priežastis yra tinkamos senojo nuotekų tinklo eksploatacijos ir priežiūros neužtikrinimas, todėl teisingai pripažino, kad už avariją yra atsakinga pareiškėja. Aplinkybių, kurios patvirtina senojo nuotekų tinklo eksploataciją ir priežiūrą (tinklo susidėvėjimo, nepriežiūros, pasikartojančių avarijų ir jų priežasčių, projekte nenumatytų medžiagų naudojimo (plieno) ir t. t.), specialistas A. K. nenagrinėjo. Nurodė, kad naujojo nuotekų tinklo įrengimo metu nebuvo šalinami jokie senojo nuotekų tinklo konstrukcijos elementai, įskaitant kokias nors betonines atramas. Nei pareiškėja, nei A. K. nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti spėjimą apie galimą senojo nuotekų tinklo betoninės atramos griovimą. Senasis nuotekų tinklas neturėjo betoninės atramos ties avarijos vieta. Topografinis planas ir kadastro duomenų byla patvirtina, kad ties avarijos vieta jokia atrama nebuvo įrengta, nes jokia atrama šiuose dokumentuose nėra pažymėta. Senojo nuotekų tinklo įrengimo metu galiojusios, tiek dabar galiojančios projektavimo normos nenumatė privalomo atramos įrengimo. Specialistas neatmeta galimybės, kad vamzdynas atramų nurodytoje vietoje iš tiesų galėjo neturėti. Vadinasi, specialistas daro tik spėjimą, kad atrama buvo ardoma, nes jos galėjo ir nebūti. 0,4 m atstumas tarp vamzdžių nėra kliūtis tranšėjai su išramstymais įrengti. Naujasis nuotekų tinklas buvo įrengiamas tik tranšėjose su išramstymais, atvirose tranšėjose darbai nebuvo atliekami. Toks naujojo nuotekų tinklo įrengimas buvo numatytas projekte, šio reikalavimo buvo laikomasi. Trečiojo suinteresuoto asmens pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto ataskaita atskleidžia, kad 3,0–3,3 m gylyje paklotą kiekvieną vamzdžio (1,0 m diametro), kurio vienas šonas atkastas, kaip parodyta A. K. schemoje, tiesinį metrą veikia 21,2–23,3 kN/m horizontalus grunto spaudimas (horizontalus grunto įtempis), o tai yra mažiau nei 0,21–0,23 bar spaudimas. Grunto užpildas 0,4 m prošvaisoje tarp vamzdžių gali būti sutankinamas įprastinėmis priemonėmis, t. y. vibroplūktuvais ir vibroplokštėmis. Tokio pločio prošvaisa nereikalauja naudoti sudėtingesnių technologijų, tokių kaip skystas gruntas ar betonas. Pateikiami grunto tankinimo įrenginių pavyzdžiai patvirtina, kad tokių įrenginių padas gali siekti iki 0,2 m pločio, kas reiškia, kad tokiais įrenginiais galima sutankinti net iki 0,2 m pločio prošvaisą. Specialisto A. K. teiginys, kad 0,4 m prošvaisos tinkamai sutankinti apskritai neįmanoma, yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Prošvaisa tarp naujojo nuotekų tinklo ir senojo nuotekų tinklo faktiškai buvo tinkamai sutankinta. Šią aplinkybę patvirtina naujojo nuotekų tinklo įrengimo darbų įrašai statybos darbų žurnale. Avarijos metu trūko (išlūžo) senojo nuotekų tinklo vamzdyno apatinė dalis. Akivaizdu, kad jei tariamas tinkamos atramos tarp vamzdžių nebūvimas būtų sukėlęs avariją, tai būtų išlūžusi ne senojo nuotekų tinklo vamzdyno apatinė, o šoninė dalis. A. K. teiginiai, kad dėl 0,4 m pločio prošvaisos tarp vamzdžių negalima buvo sutankinti grunto užpildo, yra neteisingas ir neatitinka tikrovės, o be to, juo negali būti paaiškinama avarijos priežastis. Vertinimas, kad, atstumui tarp naujojo nuotekų tinklo ir senojo nuotekų tinklo siekiant tik 0,4 m, grunto užpildas tarp vamzdžių negalėjo būti tinkamai sutankintas, yra neteisingas. A. K. nurodo, kad naujasis nuotekų tinklas buvo įrengtas tame pačiame aukštyje kaip senasis nuotekų tinklas, kad pagal projektą naujajam nuotekų tinklui įrengti turėjo būti įrengtas 15 cm pagrindas ir todėl neišvengiamai turėjo būti sujudintas senojo nuotekų tinklo pagrindas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad naujojo nuotekų tinklo įrengimo metu senojo nuotekų tinklo pagrindas negalėjo būti pažeistas. Kad pažeistum esamo vamzdyno pagrindą (sutankintą 15 cm žemės sluoksnį, ant kurio klojamas vamzdis), reikia atlikti kasimo darbus po esamo vamzdžio dalimi. Įrengiant naująjį nuotekų tinklą prie senojo nuotekų tinklo tame pačiame gylyje, nėra jokios logikos ir prasmės atlikti kasimą po senojo nuotekų tinklo dalimi. Pažymėjo, kad naujojo nuotekų tinklo pagrindas nebuvo įrengiamas po senuoju nuotekų tinklu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-07-23 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. J2-19/J20-4 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“.

Ginčas byloje kilęs dėl Departamento 2020-07-23 nutarimo Nr. J2-19/J20-4 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-08-21 Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai pasyvaus budėjimo metu gavo telefoninį pranešimą apie galimai leidžiamas nuotekas ties (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykus į nurodytą vietą buvo nustatyta, kad yra trūkusi UAB „Kauno vandenys“ eksploatuojama buitinių-komunalinių nuotekų trasa ir nuotekos teka tiesiai į Neries upę. Buvo paimti kontroliniai mėginiai. UAB „Kauno vandenys“ 2019-08-21 20.34 val. el. paštu Departamento Kauno valdybą informavo, kad tarp 16–17 valandos Panerių g., Kaune, trūko 1 000 mm skersmens Bendrovės ekploatuojama nuotekų spaudiminė linija, pradėti gedimo šalinimo darbai.

Tą pačią dieną Kauno inspekcijos pareigūnai gavo dar vieną telefoninį pranešimą apie galimai leidžiamas nuotekas prie Varnių tilto, ties Neries krantine. Atvykus į nurodytą vietą, nustatyta, kad per UAB „Kauno vandenys“ eksploatuojamą Taršos leidime neįtrauktą avarinį išleidėją į Neries upę, prie Varnių tilto, yra leidžiamos nuotekos siekiant likviduoti avariją ties (duomenys neskelbtini), Kaune. Buvo paimti kontroliniai mėginiai.

2019-08-22 Kauno pareigūnai gavo telefoninį pranešimą apie galimai leidžiamas nuotekas ties Jonavos g., Kaune. Atvykus į vietą, nustatytas nevalytų nuotekų išleidimas per UAB „Kauno vandenys“ eksploatuojamą Taršos leidime neįtrauktą avarinį išleidėją į Neries upę, ties Jonavos g., Kaune, siekiant likviduoti avariją. Buvo paimti kontroliniai mėginiai.

Pagal pranešimų dėl bėgančių nuotekų laiką bei UAB „Kauno vandenys“ darbuotojų pateiktą informaciją (2019-08-21 17:00, 2019-08-21 21:00, 2019-08-22 8:00), išmatuotus nuotekų kiekio debitus (ties Panerių g. – 6 val. 70 1/s, 36 val. 15 1/s, ties Neries kr. – 120 1/s, ties Jonavos g. – 220 1/s) ir taršos nutraukimo faktą (2019-09-23 11:00 val.) į gamtinę aplinką – Neries upę – buvo išleista 41 256 000 1 (41 256 m³) nevalytų nuotekų, daugiau nei 10 000 kilogramų BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų.

Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2020-02-26 surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J20-4, kuriame užfiksavo UAB „Kauno vandenys“ pažeidimo esmę, pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodė teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimą bei straipsnį (punktą), duomenis apie įrodymus, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas, ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo data ir laikas. Protokole UAB „Kauno vandenys“ pasiūlyta, vadovaujantis AAĮ 44 straipsnio 1 dalies 8 punktu, iki ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo bei įrodymus. Departamentas, įvertinęs 2019-08-21 apžiūros akte Nr. 170, 2019-08-21 apžiūros akte Nr. 171, 2019-08-22 apžiūros akte Nr. 174, 2019-08-29 Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-80/1, 2019-08-29 Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-81/1, 2019-08-30 Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-107-2019-82/1, UAB „Kauno vandenys“ 2019-10-08 rašte Nr. (37-09.31)-08-2305-2019, elektroninių laiškų kopijose, fotonuotraukose bei žalos aplinkai paskaičiavimo duomenis, ginčijamame Nutarime konstatavo, kad UAB „Kauno vandenys“ 2019-08-21 įvykusios avarijos metu (trūkus vamzdžiui) ties (duomenys neskelbtini), siekdama likviduoti avariją per avarinius išleistuvus, nenurodytus Taršos leidime, prie Varnių tilto, ties Neries krantine, o rugpjūčio 22 d. ties Jonavos g., išleido į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje (į Neries upę) neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą ir nebuvo užplombuoti) iš viso 41 256 000 1 (41256 m³ ) nevalytų nuotekų, t. y. daugiau nei 10 000 kg BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, taip pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 9 punktų, AAĮ 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 23¹ straipsnio nuostatas. Departamentas, nustatęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, už nustatytą pažeidimą, numatytą AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje, pareiškėjai skyrė 3 500 Eur ekonominę sankciją.

AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Nuotekų tvarkymo reglamentas (redakcija nuo 2019-05-02 iki 2019-10-31) nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Pagal šio reglamento 6 punktą, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Reglamento 9 punkte nurodyta, kad veiklos vykdytojai privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemas ir turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu. Išvalytos nuotekos, jei tik įmanoma, turi būti panaudojamos pakartotinai.

AAĮ 9 straipsnyje nurodyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. AAĮ 23¹ straipsnyje nurodyta, kad teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad UAB „Kauno vandenys“ 2019-08-21 į Neries upę, ties Varnių tiltu, ir 2019-08-22 į Neries upę, ties Jonavos g., Kaune, išleido 41 256 000 1 (41 256 m³) nevalytų nuotekų, t. y. daugiau nei 10 000 kg BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, ir tarša Neries upei buvo padaryta. Pareiškėja iš esmės nesutinka su faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, mano, kad atsakovas šiuo atveju neįvertino to, jog nuotekos per avarinius išleistuvus išleistos dėl įvykusios avarijos ir kad pareiškėja veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, stengdamasi sumažinti žalą aplinkai, už kurią atsakingi tretieji suinteresuoti asmenys. Tokiu būdu, pareiškėjos manymu, skundžiamu Nutarimu Bendrovė buvo nubausta už tai, kad Departamentas nepagrįstai netaikė AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatų, numatančių, jog bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar būtinojo reikalingumo.

Vertinant, ar pagrįstai Bendrovei buvo skirta sankcija už padarytą pažeidimą pagal AAĮ 63 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, ar pareiškėja teisėtai ar neteisėtai išmetė teršalus į vandenį.

Buitinių-komunalinių nuotekų trasa, kurioje įvyko avarija, priklauso UAB „Kauno vandenys“. Bendrovė nuotekų tvarkymą ir išleidimą privalo vykdyti laikydamasi Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. išduoto Taršos leidimo sąlygų. Bendrovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, todėl veiklą privalo vykdyti ypatingai rūpestingai ir atidžiai, o įvykus avarijai (trūkus nuotekų vamzdžiui) UAB „Kauno vandenys“ privalėjo likviduoti avariją pagal aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus.

UAB „Kauno vandenys“ Taršos leidime nurodyta, kad ūkio-buities ir gamybinės nuotekos yra išleidžiamos į Nemuno upę per išleistuvą Nr. 702. Apie nevalytų nuotekų išleidimą į Neries upę Taršos leidime duomenų nėra.

Nuotekų avarinių išleistuvių naudojimo ir plombavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-09-17 įsakymu Nr. 177 „Dėl nuotekų avarinių išleistuvių naudojimo ir plombavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Plombavimo taisyklės) 3 punkte yra nurodyta, kad nuotekų avariniai išleistuvai turi būti uždaryti ir užplombuoti, o 4 punkte yra nurodyta, kad nuotekų avarinius išleistuvus privalo plombuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Šių taisyklių 10 punkte nurodyta, jog Plombavimo akte turi būti nurodoma, kad nuotekų avarinio išleistuvo savininkas (naudotojas), prieš nuimdamas plombą bei atidarydamas avarinį išleistuvą, privalo apie tai pranešti plombavimo procedūrą vykdžiusiai institucijai, o 12 punkte nurodyta, kad per nuotekų avarinį išleistuvą išleidus teršalus į aplinką be plombavimo procedūrą vykdžiusios institucijos leidimo (išskyrus atvejus, kurie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus stichinių bei katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių kriterijus), nuotekų avarinio išleistuvo savininkui (naudotojui) pateikiamas ieškinys už aplinkai padarytą žalą, o turint leidimą ir stichinių bei katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių atvejais nuotekų avarinio išleistuvo savininkas (naudotojas) už aplinkos teršimą moka mokesčius Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymu bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka. Stichinių bei katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių atvejais sprendimą atidaryti avarinį išleistuvą priima miesto (rajono) ekstremalių situacijų komisija, kuri apie avarinio išleistuvo atidarymą privalo nedelsdama informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos.

Kaip teigė atsakovas, Departamento pareigūnai visus avarinius nuotekų išleistuvus yra užplombavę. Byloje nėra pateikta duomenų, kad išleistuvai, per kuriuos likviduojant avariją buvo išleistos nevalytos nuotekos į Neries upę prie Varnių tilto, ties Neries krantine ir ties Jonavos g., prieš įvykstant avarijai buvo plombuoti. UAB „Kauno vandenys“, prieš išleisdama nevalytas nuotekas į Neries upę per minėtus išleistuvus, į Departamento pareigūnus dėl leidimo nesikreipė. Byloje nėra tokių duomenų, kad Kauno mieste dėl 2019-08-21 iškritusio kritulių kiekio būtų buvusi skelbta ekstremali situacija ir kad šią pareigą būtų turėjusi atlikti ekstremalių situacijų komisija. UAB „Kauno vandenys“ nevalytas nuotekas išleido be Departamento pareigūnų leidimo per išleistuvus, kurie nenurodyti Taršos leidime ir apie kuriuos nebuvo žinoma Departamento pareigūnams, jie nebuvo užplombuoti pagal Plombavimo taisyklių reikalavimus, nėra įteisinti kaip avariniai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjai išduotame Taršos leidime buvo numatytas vienintelis avarinis išleistuvas Nr. 702 į Nemuno upę. Išleistuvai, per kuriuos buvo išleistos nevalytos nuotekos į Neries upę, nebuvo nurodyti Taršos leidime bei nebuvo užplombuoti, kaip to reikalauja Plombavimo taisyklės. Duomenų, kad Departamentas būtų leidęs išleisti nevalytas nuotekas per šiuos išleistuvus į Neries upę, ar bent kad dėl to į jį būtų kreipusi pareiškėja, byloje taip pat nėra. Todėl, įvertinus prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nevalytos nuotekos buvo išleistos į Neries upę (neleistiną vietą) neleistinu būdu (per išleistuvus, kurie neįrašyti į Taršos leidimą ir nebuvo užplombuoti).

Pareiškėjos teiginiai, kad Taršos leidimo išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė reikalavimo kartu su paraiška dėl taršos leidimo nurodyti avarinius išleistuvus, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog nuotekos buvo išleistos neleistinu būdu, neturi didelės reikšmės bylos nagrinėjimui ir atmetami kaip nepagrįsti.

Rangovų (subrangovo) atsakomybė nekyla vien todėl, kad avarija įvyko statybvietėje. Bendrovė neperdavė rangovams statybvietėje buvusio veikiančio senojo nuotekų tinklo kaip statybos darbų ar priežiūros / eksploatavimo objekto, todėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims nekilo pareiga šį tinklą prižiūrėti ir atsakyti už jo avarijas ir sutrikimus. 2019-04-02 statybvietės perdavimo-priėmimo aktas patvirtina tik statybvietės, t. y. darbo vietos, perdavimą rangovams, bet ne senojo nuotekų tinklo dalies priežiūros ir eksploatavimo perdavimą jiems. Projekte nurodytas statybos darbų tikslas aiškiai apibrėžė, kad projektu yra siekiama atlikti senojo nuotekų tinklo rekonstrukciją, paklojant naująjį nuotekų tinklą. Projekte nebuvo numatyti statybų darbai, susiję su senuoju nuotekų tinklu. Naująjį nuotekų tinklą subrangovas įrengė projekte nurodytu atstumu iki senojo nuotekų tinklo. Bendrovė, veikdama kaip statytoja, patvirtino projekte numatytą naujojo tinklo įrengimo vietą. Naujajam nuotekų tinklui įrengti nereikėjo kasti grunto sluoksnio, esančio po senuoju nuotekų tinklu. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad statybos darbai buvo vykdomi netinkamai ar kad jų metu buvo pažeistas vamzdis ir dėl to galėjo įvykti avarija. Senojo nuotekų tinklo susidėvėjimą patvirtina esamos situacijos įvertinimas rangovų parengtame projekte. Aprašydami esamą situaciją, projektuotojai nurodė, kad senasis nuotekų tinklas yra susidėvėjęs. Bendrovė, veikdama kaip statytoja, patvirtino projektą, vadinasi, ir rangovo atliktą esamos situacijos įvertinimą. Tokį vertinimą patvirtina avarijos šalinimo darbų metu išimto seno vamzdžio nuotraukos, iš kurių be specialių žinių matyti, kad vamzdynas vietomis yra smarkiai paveiktas korozijos, sutrūkęs. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad nuotekų tinklas, kuris pradėjo dažnai trūkinėti, taip lemdamas nuotekų išsiliejimą į aplinką, nėra tinkamas eksploatuoti / naudoti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad avariją nulėmė ne trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai, o pareiškėjos sprendimas eksploatuoti nebetinkamą naudoti vamzdyną. Teismo posėdžio metu pareiškėja neginčijo aplinkybės, jog nuotekų trasos panašios avarijos vyko iki nagrinėjamo atvejo ir jau po šio nagrinėjamo atvejo. Tai patvirtina ir byloje esantys jau teismų išnagrinėtų bylų dėl panašių aplinkybių procesiniai sprendimai. Be to, teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad statybvietėje darbai buvo pabaigti jau prieš 2–3 mėnesius, liko nenuimta teritorijos apsaugos tvora. Todėl pareiškėjos teiginiai, jog avarija įvyko tai dėl gamtos nenugalimų aplinkybių (lijo), tai dėl trečiųjų asmenų kaltės, kad teršalai išleisti į aplinką (upę) veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis šalinant avariją, vertintini kaip pareiškėjos mėginimas išvengti atsakomybės.

Pareiškėjos argumentai dėl to, kad byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta, nes pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų (dėl rangovų netinkamai atliktų statybos darbų, dėl kurių trūko nuotekų vamzdis), yra visiškai nepagrįsti, todėl atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad šios bylos ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys. Byloje sprendžiamas ne rangos sutarties įvykdymas / netinkamas vykdymas, o aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimo klausimas. UAB „Kauno vandenys“, eksploatuodama padidinto pavojaus įrenginį, privalėjo atidžiai įvertinti visas tikėtinas grėsmes, galinčias turėti įtakos jos valdomo įrenginio tinkamam eksploatavimui ir saugumui. Rangos sutartis buvo sudaryta dar 2017-07-24, todėl Bendrovė, žinodama, kad bus atliekami statybos darbai, turėjo visas galimybes įteisinti avarinį išleistuvą, jį įtraukti į Taršos leidimą, numatyti avarinį nuotekų išleidimą. Taršos leidime nenumatytais, neleistinais išleistuvais pasinaudojo UAB „Kauno vandenys“, o ne rangovas, t. y. sprendimą neleistinoje vietoje išleisti nevalytas nuotekas į Neries upę priėmė UAB „Kauno vandenys“.

Aplinkybės, kai bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nurodytos AAĮ 49 straipsnyje. Vienos iš tokių aplinkybių yra, kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo) (AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų (AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Bendrovė, išleisdama nuotekas per avarinius išleistuvus, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, be kita ko, siekdama išvengti sunkesnių padarinių aplinkai. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-31 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).

Teismas vertina, kad pareiga įrodyti aplinkybę, jog, išleisdama nuotekas per avarinius išleistuvus, UAB „Kauno vandenys“ veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tenka pareiškėjai, kuri, informuota apie Departamento atliekamą tyrimą dėl pažeidimo, paaiškinimų ir įrodymų, susijusių su tokia aplinkybe, neteikė, iš esmės nenurodė tokį jos elgesį tyrimo metu apsprendusių priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimą juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad Departamento atliekamo tyrimo metu pareiškėja iš esmės savo nesutikimą su sankcijos skyrimu argumentavo AAĮ straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis (pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų), t. y. tuo, kad Bendrovė yra netinkamas teisinės atsakomybės subjektas dėl įvykusios avarijos, todėl atsakomybėn turėtų būtų traukiami rangovai, kurie valdė statybvietę ir vykdė joje darbus.

Teismas vertina, kad pareiškėja ir teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytai aplinkybei pripažinti būtinų sąlygų, t. y. kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, buvimo. Pareiškėja, privalanti užtikrinti, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai ir tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo 2019-08-21, 2019-08-22 dienomis, nepateikė įrodymų, jog, įvykus avarijai, negalėjo nuotekų dalies kaupti nuotekų tinkle, kad nebuvo galimybės laikinai sutalpinti nuotekas vamzdynuose, avarinėse siurblinėse, talpose ar kt.

G. K. po Nutarimo priėmimo pareiškėjos užsakymu atliko ekspertinį vertinimą ir pažymėjo, jog visi UAB „Kauno vandenys“ sprendimai buvo techniškai teisingi bei operatyvūs, kad avarija būtų likviduota ir padaryta žala būtų kuo mažesnė, vamzdis suremontuotas saugiai ir kaip galima greičiau. Kitokių galimų avarijos likvidavimo būdų nebuvo.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog eksperto išvadai (nagrinėjamu atveju Ekspertiniam vertinimui), kaip įrodymų šaltiniui, nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, tai, kad G. K. ekspertinį vertinimą atliko pareiškėjos užsakymu, ir tai, kad jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašus, o yra statybos specialistas, turintis profesinę patirtį vandentvarkos objektų projektavime, o ne avarijų likvidavimo srityje, yra tos aplinkybės, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų bei dėl specialisto kompetencijos. Tai, kad likviduojant avariją UAB „Kauno vandenys“ sprendimai buvo techniškai teisingi (kaip kad teigiama Ekspertiniame vertinime), dar nereiškia, kad nebuvo pažeisti aplinkosauginiai reikalavimai.

Ekspertiniame vertinime teigiama, kad įvykus avarijai jos likviduoti (t. y. suremontuoti suirusį vamzdyną) šioje kolektoriaus atkarpoje nėra įmanoma neišleidžiant nuotekų į Nerį per avarinius išleistuvus. Nėra jokių techninių galimybių sukaupti ar akumuliuoti avarinius srautus, ištekančius per avarinius išleistuvus. Saugus kolektoriaus remontas įmanomas tik sustabdžius iš aukščiau atitekantį slėginį nuotekų srautą ir nuotekų srautą, kuris gali užtvindyti atvirkštiniu tekėjimu iš žemesnės atkarpos dėl hidrostatinio slėgio. Todėl šios avarijos atveju nebuvo jokių kitų techninių galimybių, kaip atidaryti avarinius išleistuvus Varnių g. ir Šiaurės g. ir jais nukreipti nuotekas, kad būtų galima saugiai atlikti kolektoriaus remontą bei lokalizuoti avarijos padarinius.

Specialistas teigia, kad avarijos metu neorganizuotas didelio debito srautas galėjo ir kėlė didelę grėsmę šlaito slinkimui, o tuo pačiu ir ant jo esančių statinių griūčiai, dirbančiojo personalo saugumui, todėl avarinių išleistuvų atidarymas buvo būtinas nedelsiant, norint išvengti didesnės žalos. Galimas sukaupti nuotekų kiekis yra sąlyginai mažas ir neužtvindant miesto toks sukaupimas būtų įmanomas tik kelių valandų laikotarpiui, priklausomai nuo nuotekų srauto, todėl UAB „Kauno vandenys“ operatorių savalaikiai veiksmai atidarant avarinius išleistuvus yra techniškai teisingi bei pateisinami, nes būtų padaryta žymiai didesnė žala aplinkai ir pablogintos higieninės sąlygos tankiai urbanizuotoje miesto aplinkoje, pasklistų kvapai ir pan.

Teismas jau minėjo, kad būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad specialisto atliktas Ekspertinis vertinimas nepatvirtina, jog Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Kaip jau minėta, turi būti nustatyta, jog padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, ir kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Specialistas Ekspertiniame vertinime apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad avarinių išleistuvų atidarymas buvo būtinas nedelsiant, norint išvengti didesnės žalos. Tačiau kokiu būdu specialistas nustatė, kad išleidžiant nuotekas į Nerį buvo padaryta mažesnė žala nei išvengtoji, neaišku. Apie galimą sukaupti nuotekų kiekį (akumuliavimą) nuotekų tinkluose ir siurblinių rezervuaruose specialistas taip pat pasisakė nekonkrečiai, nepateikdamas jokių apskaičiavimų, o tik nurodydamas, jog ši galimybė yra sąlyginai maža ir neužtvindant miesto toks sukaupimas būtų įmanomas tik kelių valandų laikotarpiui, priklausomai nuo nuotekų srauto.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, specialisto atliktas Ekspertinis vertinimas nėra išsamus, nepagrįstas skaičiavimais, dėl to nepatvirtina, jog pareiškėjai nebuvo galimybės sulaikyti nuotekų požeminiuose rezervuaruose, vamzdynuose ar talpose, kurios galėtų akumuliuoti nuotekas, o likvidavus avariją išleisti nuotekas per Taršos leidime nurodytą išleistuvą.

Teismas sutinka su atsakovės teiginiais, jog slėginiai vamzdynai yra priskirti potencialiai pavojingiems įrenginiams, kurių techninė būklė turi būti tikrinama; pareiškėja yra pavojingo įrenginio valdytoja, todėl turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis, yra atsakinga už eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai.

Tačiau pakartotinai pažymima, kad šios bylos ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys. Nėra ginčo, kad nuotekų vamzdynas, kuriame įvyko avarija, priklauso pareiškėjai, būtent pareiškėja yra atsakinga už šio vamzdyno priežiūrą ir būtent pareiškėja organizavo avarijos padarinių likvidavimą. Todėl neabejotina, jog ir dėl nuotekų išleidimo neleistinu būdu neleistinoje vietoje (dėl likviduojant avariją padaryto gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo) atsakinga yra būtent pareiškėja. Avarijos likvidavimo būdai, techniniai sprendimai neturi įtakos pažeidimui, numatytam AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje, kvalifikuoti ir nenaikina Bendrovės atsakomybės padarius šį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Kauno vandenys“ veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad pareiškėja pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, nes neleistinoje vietoje į gamtinę aplinką išleido nevalytas nuotekas.

Pareiškėja yra ūkio subjektas, kurio vienas iš uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jos veikla ir eksploatuojami įrenginiai (nuotekų trasos vamzdžiai) susiję su didesniu pavojumi aplinkai ir gamtai, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, būtina vertinti ne tik specialiąsias AAĮ normas, tačiau ir bendrąsias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už padarytus pažeidimus reglamentuojančias nuostatas. Pareiškėja yra absoliučiai atsakinga už nuotekų trasos vamzdžių fizinę būklę bei apsaugą ir, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo užtikrinti, jog dėl jos eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių nekiltų neigiamų pasekmių ir nebūtų padaryta jokia žala.

Nuotekų trasos vamzdžio avarija nors yra pasitaikanti situacija, tačiau yra ne pirmą kartą įvykusi tokio pobūdžio avarija ūkio subjektų, vykdančių nuotekų šalinimo veiklą, praktikoje, todėl tokios avarijos kilimo tikimybę buvo galima protingai nuspėti ir numatyti apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią nevalytų nuotekų išsiliejimui į Neries upę, ir numatyti avarijų šalinimo galimybes neišleidžiant nuotekų per avarinius išleistuvus tiesiai į upę.

Pareiškėjos argumentai, kad trūkusio vamzdyno eksploatavimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, kad pareiškėja neturėjo jokių galimybių patikrinti vamzdyno būklę, kadangi vamzdynai yra giliai po žeme, kad avarija nesusijusi su kokiais nors pareiškėjos darbuotojų veiksmais, galėjusiais turėti įtakos avarijos kilimui, kad avarija galbūt galėjo kilti dėl vykdytų naujos trasos statybos darbų, dėl kurių galėjo būti išjudintas gruntas, kad avarija įvyko dėl lietingo oro sąlygų, nepaneigia pareiškėjai taikytinos griežtosios atsakomybės pobūdžio, nes būtent jai kyla pareiga užtikrinti, kad neatsitiktų neigiamų padarinių, sukeliančių pavojų ir žalą aplinkai. Konkrečių saugumo priemonių parinkimas nebūtinai turi būti įsakmiai įtvirtintas teisės aktuose. Tai gali būti apsaugą užtikrinti privalančio asmens nuožiūrai paliktas klausimas.

AAĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes UAB „Kauno vandenys“ savo noru ėmėsi būtinų veiksmų avarijai likviduoti, pateikė Departamento pareigūnams duomenis, reikalingus žalai įvertinti. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad UAB „Kauno vandenys“ pažeidimą padarė pakartotinai, nes Bendrovė 2018-10-30 ir 2018-11-15 jau buvo bausta pagal AAĮ 63 straipsnio 2 dalį. Departamentas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, pareiškėjai paskyrė mažesnę baudą nei AAĮ 63 straipsnio 5 dalyje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis – 3 500 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Departamento paskirta ekonominė sankcija turėtų būti mažinama, todėl ir šiuo pagrindu naikinti (keisti) skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra pagrindo patenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Požeminės linijos“ prašė iš pareiškėjos priteisti 6501,57 Eur dydžio išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 6729,09 Eur kitų išlaidų (už eksperto žinių pateikimą, konsultacinės išvados parengimą, hidrometeorologijos tarnybos paslaugas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ademo techninė priežiūra“ prašė iš pareiškėjos priteisti 3560,03 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Versina“ prašė priteisti 2880 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalis numato, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės buvo apgintos, todėl jie turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijose (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas, maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.).

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ademo techninė priežiūra“ prašė priteisti už rašytinių paaiškinimų dėl UAB „Kauno vandenys“ skundo rengimą 1790,80 Eur; įrodymų rinkimą 152,94 Eur; kompensaciją už Hidrometeorologijos tarnybos pažymą 26,83 Eur; įrodymų rinkimą 355,26 Eur; 2023-09-15 prašymo dėl įrodymų prijungimo rengimas 96,80 Eur; pasirengimą bylos nagrinėjimui posėdyje, susipažinimą su naujais pareiškėjos įrodymais 145,20 Eur; 2023-09-18 prašymo atidėti bylos nagrinėjimą rengimą 72,60 Eur; atstovavimą 2023-09-18 teismo posėdyje 48,40 Eur; atsikirtimų į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus rengimą 484,00 Eur; pasirengimą bylos nagrinėjimui posėdyje, susipažinimą su 2023-10-20, 2023-10-30 naujais pareiškėjos įrodymais 193,60 Eur; atstovavimą 2023-11-13 teismo posėdyje 193,60 Eur.

Aplinkybę, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išlaidas advokato pagalbai apmokėti faktiškai patyrė, patvirtina kartu su prašymu pateikiami įrodymai – PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0002333, 0002437, 0002472 ir jų apmokėjimą patvirtinantys duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

Pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017).

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

UAB „Ademo techninė priežiūra“ rašytiniai paaiškinimai dėl UAB „Kauno vandenys“ skundo parengti ir pateikti 2023 m. III ketvirtį, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris siekė 1959,9 Eur. Taigi pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už rašytinių paaiškinimų dėl UAB „Kauno vandenys“ skundo parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai galima priteisti suma yra 783,96 Eur (1959,9 x 0,4); atsikirtimai į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus parengti ir pateikti 2023 m. IV ketvirtį, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris siekė 2000,1 Eur. Taigi pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už atsikirtimų į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai galima priteisti suma yra 800,04 Eur (2000,1 x 0,4), prašo priteisti 484,00 Eur, todėl prašoma suma priteistina.

2023-11-10 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kartu pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas advokato 1 valandos teisinių paslaugų įkainis. Iš darbų ataskaitos vertintina, kad advokato 1 valandos teisinių paslaugų įkainis sudaro 96,80 Eur. Iš darbų ataskaitos matyti, jog 2023-09-15 prašymo dėl įrodymų prijungimo rengimas užėmė 1 val., todėl vertintina, kad už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą prašoma priteisti suma sudaro 96,80 Eur (96,80 Eur x 1 val.), 2023-09-18 prašymo atidėti bylos nagrinėjimą rengimas užėmė 0,75 val., todėl vertintina, kad už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą prašoma priteisti suma sudaro 72,60 Eur (72,60 Eur x 1 val.). Kadangi matyti, jog už prašymų dėl įrodymų prijungimo parengimą prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <...>valandą nustatytas 0.1 koeficientas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas dėl atstovavimo teismo posėdyje, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais ir atsižvelgiama, kad nors teismo posėdis truko trumpiau nei 30 min., tačiau advokatas, dalyvaudamas tokiame trumpame posėdyje, patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-503/2012; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-657/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015; 2018 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-161-756/2018).

Iš 2023-09-18, 2023-11-13 informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ademo techninė priežiūra“ interesus atstovavo advokatas P. Č., 2023-09-18 posėdžio pradžia – 9.30 val., posėdžio pabaiga – 10.00 val., 2023-11-13 posėdžio pradžia – 10.43 val., posėdžio pabaiga – 14.51.val. Maksimali suma už aptartų teisinių paslaugų teikimą sudaro 1000 Eur (2000,01 Eur x 0,1 x 5). Prašo už pasirengimą bylos nagrinėjimui posėdžiuose, susipažinimą su naujais pareiškėjos įrodymais, atstovavimą teismo posėdžiuose priteisti 580,8 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina.

Prašo priteisti kompensaciją už Hidrometeorologijos tarnybos pažymą 26,83 Eur., minėtas išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtina PVM sąskaita-faktūra Nr. 0002333 ir banko mokėjimo nurodymas. Minėtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Kadangi bylos medžiagos analizė, įrodymų ir papildomų įrodymų į bylą rinkimas, laikomi sudėtine atsiliepimo į pareiškimą arba atstovavimo teisme dalimi, šios išlaidos nepriteistinos.

Iš viso trečiajam suinteresuotam asmeniu UAB „Ademo techninė priežiūra“ iš pareiškėjos priteistina 2044,99 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Versina“ prašė priteisti 2880 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: už atsiliepimo į pareiškėjo skundą bei susijusios medžiagos analizę, aplinkybių, įrodymų ir pozicijos aptarimą bei atsiliepimo į skundą parengimą bei pateikimą teismui 1880 Eur; už UAB „KRS" atsiliepimo, UAB „Požeminės linijos" atsiliepimo, UAB „Kauno vandenys" prašymo ir pateikto ekspertinio vertinimo analizę bei aptarimą 470 Eur; už UAB „Požeminės linijos" prašymo, UAB „Kauno vandenys" rašytinių paaiškinimų, UAB „Ademo techninė priežiūra" rašytinių paaiškinimų ir šalių pateiktų naujų įrodymų analizę bei aptarimą 530 Eur.

Kadangi UAB „Versina“ atsiliepimas į pareiškimą pateiktas 2023-03-23, nagrinėjamu atveju yra aktualus 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris siekė 1799,0 Eur. Taigi pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai galima priteisti suma yra 4497,5 Eur (1799,0 x 2,5). Už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą bei pateikimą teismui prašo priteisti 1880 Eur. Kadangi už atsiliepimo į pareiškimą parengimą prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji priteistina.

Kadangi bylos medžiagos analizė, įrodymų ir papildomų įrodymų į bylą rinkimas, atsiliepimo peržiūra ir korekcija, strategijos formavimas, patikslinto skundo analizė, pasirengimas teismo posėdžiui laikomi sudėtine atsiliepimo į pareiškimą arba atstovavimo teisme dalimi, šios išlaidos nepriteistinos.

Iš viso trečiajam suinteresuotam asmeniu UAB „Versina“ iš pareiškėjos priteistina 1880 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

UAB „Požeminės linijos“ prašė priteisti: už prašymų suteikti prieigą prie bylos rengimą 21,18 Eur, prašymų suteikti prieigą prie pradinės bylos ir apeliacinės bylos rengimą 42,35 Eur, įrodymų atsiliepimui į skundą rinkimas 1222,37 Eur, atsiliepimo į skundą ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsikirtimo į G. K. išvadą rengimas 1439,90 Eur, pasirengimą bylos nagrinėjimui 2023-05-15 posėdyje 254,10 Eur, atstovavimą 2023-05-15 posėdyje 56,75 Eur, įrodymų rašytiniams paaiškinimams rinkimą 903,75 Eur, prašymo prijungti naujus įrodymus rengimą 197,35 Eur, įrodymų rinkimą 190,57 Eur, pasirengimą bylos nagrinėjimui 2023-09-18 posėdyje, susipažinimą su naujais įrodymais 296,45 Eur, nuomonės dėl pareiškėjos įrodymų neprijungimo/prašymo atidėti bylos nagrinėjimą rengimą 127,05 Eur, atstovavimą 2023-09-18 posėdyje 42,35 Eur, įrodymų rinkimą 409,95 Eur, 2023-10-18 prašymo pratęsti terminą įrodymams pateikti rengimą 70,30 Eur, 2023-10-30 atsikirtimų į pareiškėjo paaiškinimus rengimą 719,95 Eur, pasirengimą bylos nagrinėjimui 2023-11-13 teismo posėdyje 338,80 Eur, atstovavimą 2023-11-13 teismo posėdyje 169,40 Eur.

Kadangi UAB „Požeminės linijos“ atsiliepimas į pareiškimą pateiktas 2023-05-15, nagrinėjamu atveju yra aktualus 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris siekė 1900,3 Eur. Taigi pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai galima priteisti suma yra 4750,75 Eur (1900,3 x 2,5). Už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą bei pateikimą teismui prašo priteisti 1439,90 Eur. Kadangi už atsiliepimo į pareiškimą parengimą prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji priteistina.

Iš 2023-05-15, 2023-09-18, 2023-11-13 informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Požeminės linijos“ interesus atstovavo advokatas T. J., 2023-05-15 posėdžio pradžia – 13.09 val., posėdžio pabaiga – 13.39 val., 2023-09-18 posėdžio pradžia – 9.30 val., posėdžio pabaiga – 10.00 val., 2023-11-13 posėdžio pradžia – 10.43 val., posėdžio pabaiga – 14.51.val. Maksimali suma už aptartų teisinių paslaugų teikimą sudaro 1200 Eur (2000,01 Eur x 0,1 x 6). Prašo už pasirengimą bylos nagrinėjimui posėdžiuose, susipažinimą su naujais pareiškėjos įrodymais, atstovavimą teismo posėdžiuose priteisti 1157,85 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina.

UAB „Požeminės linijos“ prašė priteisti už prašymų suteikti prieigą prie bylos rengimą 21,18 Eur, prašymų suteikti prieigą prie pradinės bylos ir apeliacinės bylos rengimą 42,35 Eur, prašymo prijungti naujus įrodymus rengimą 197,35 Eur, nuomonės dėl pareiškėjos įrodymų neprijungimo/prašymo atidėti bylos nagrinėjimą rengimą 127,05 Eur, 2023-10-18 prašymo pratęsti terminą įrodymams pateikti rengimą 70,30 Eur, .2023-10-30 atsikirtimų į pareiškėjo paaiškinimus rengimą 719,95 Eur. Taigi pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už rašytinių paaiškinimų, prašymų parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai galima priteisti suma yra 800 Eur (2000,01 x 0,4), prašo priteisti 1178,18 Eur. Kadangi prašoma priteisti suma viršija maksimalų Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl ji mažintina iki 800 Eur.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Požeminės linijos“ prašė priteisti: 1210 Eur už Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų specialių gruntų fizikos /mechanikos srities žinių pateikimą, 5445 Eur už eksperto M. R. konsultacinės išvados parengimą, 14,75 Eur už hidrometeorologijos tarnybos paslaugas, 37,56 Eur už VĮ Registrų centras paslaugas ir 21,78 Eur už UAB „Sistela“ pateiktų statinių vidutinės tarnavimo trukmės normatyvus.

Aplinkybę, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme minėtas išlaidas patyrė, patvirtina pateikiami įrodymai – PVM sąskaitos-faktūros APB Nr. 0002206, 0002236, 0002283, 0002332, 0002438, 0002471 ir jų apmokėjimą patvirtinantys duomenys. Minėtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Iš viso trečiajam suinteresuotam asmeniu UAB „Požeminės linijos“ iš pareiškėjos priteistina 10126,84 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 2044,99 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniu uždarajai akcinei bendrovei „Ademo techninė priežiūra“.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 1880 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniu uždarajai akcinei bendrovei „Versina“.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 10126,84 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniu uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė