Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Montavita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3556-429/2024 pagal kreditoriaus A. T. pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Montavita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka, kreditoriaus A. T. pareiškimo pagrindu, 2024 m. sausio 5 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Montavita“, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės 439,80 Eur skolą, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (439,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 5 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 161,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus praleidus įstatymu nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 5 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkinti kreditoriaus A. T. reikalavimai dėl 439,80 Eur skolos, 5,00 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (439,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 5 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 161,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Montavita“. Teismo procesiniai dokumentai skolininkei UAB „Montavita“ buvo išsiųsti ir įteikti CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – LITEKO VEP posistemis). Skolininkei įstatymo nustatytu terminu nepateikus prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo, teismų informacinėje sistemoje LITEKO pažymėta, jog teismo įsakymas įsiteisėjo 2024 m. sausio 30 d.

10. Skolininkės prieštaravimai dėl teismo įsakymo pirmosios instancijos teisme gauti užregistruoti 2024 m. vasario 1 d. (pateikti teismui 2024 m. sausio 31 d.) Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti skolininkės UAB „Montavita“ prieštaravimus ir grąžino juos pateikusiam asmeniui, nurodydamas, kad skolininkės prieštaravimai pateikti praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau skolininkė jo atnaujinti neprašo ir nenurodo termino praleidimą pateisinančių priežasčių. Skolininkė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį tuo, kad procesinių dokumentų iškart negavo, t. y. nėra susiejusi savo EPP paskyros su el. pašto adresu, o procesiniai dokumentai įprasta tvarka jai nebuvo siunčiami. Skolininkė teigia, kad apie išduotą teismo įsakymą sužinojo tik 2024 m. sausio 31 d. per kredito įstaigą AB „Šiaulių bankas“ ir, pasirūpinusi atstovavimu, iškart pateikė teismui prieštaravimus. Skolininkė laikosi pozicijos, kad ji nėra praleidusi įstatyme nustatyto termino prieštaravimams pateikti, todėl prašymo atnaujinti terminą pirmosios instancijos teismui neteikė, o jei šis terminas vis tik yra praleistas, prašo jį apeliacinės instancijos teismo atnaujinti.

11. Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 2-4 dalis).

12. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Dėl to, vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 439 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad skolininkei teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik per LITEKO VEP posistemį, nėra. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar šiuo konkrečiu atveju skolininkei išsiuntus teismo procesinius dokumentus, kurių pagrindu buvo inicijuota civilinė byla ir išduotas teismo įsakymas, tik per LITEKO VEP posistemį, buvo tinkamai užtikrinta jos teisė būti informuotai apie pradėtą teisminį procesą ir, ar tokiu atveju laikytina, kad jis yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą prieštaravimas pateikti.

14. Vadovaujantis CPK 438 straipsniu, kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Be CPK 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 432¹ straipsnio 4 dalis). Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK XI skyriaus Antrajame skirsnyje (CPK 117–132 straipsniai). CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nėra baigtinis. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų.

15. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

16. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

17. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).

18. Iš LITEKO duomenų matyti, kad skolininkė yra LITEKO VEP posistemio vartotoja (jos paskyra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemoje yra aktyvuota), kas pagal Taisyklių 7.2 punkto nuostatas reiškia, jog skolininkė sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Skolininkė naudojasi minėta paskyra, t. y. LITEKO duomenys patvirtina, kad skolininkė paskutinį kartą prie paskyros jungėsi 2024 m. vasario 27 d. 16.21 val. Vertinant, kad teismo procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti 2024 m. sausio 5 d. per LITEKO VEP posistemį, laikytina, kad jie įteikti 2024 m. sausio 8 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis). Taigi, vadovaujantis šiuo terminu, įstatyme įtvirtintas dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pateikti suėjo 2024 m. sausio 29 d. (imtinai). Skolininkės prieštaravimai dėl teismo įsakymo, kaip ir minėta, teisme pateikti 2024 m. sausio 31 d., t. y. praleidus CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

19. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, nesant byloje duomenų, kad skolininkės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad šioje byloje skolininkė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skolininkei procesinius dokumentus siuntė per LITEKO VEP posistemį ir laikė juos įteiktais įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Taigi, priešingai nei yra teigiama atskirajame skunde, šiuo atveju byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad apie priimtą teismo įsakymą skolininkei buvo tinkamai pranešta, tačiau prieštaravimus dėl jo skolininkė pateikė neženkliai praleidusi įstatyme numatytą dvidešimties dienų terminą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės, formaliai vertinant, yra teisėta bei atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Visgi, įvertinus susiklosčiusią situaciją (terminas praleistas nežymiai – dvi dienas), taip pat atsižvelgus į atskirajame skunde pateiktą skolininkės prašymą atnaujinti praleistą terminą bei nurodytas termino praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad turi būti svarstoma galimybė dėl termino prieštaravimas pateikti atnaujinimo.

21. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-250/2003). Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei nustatyti tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per dvidešimties dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimų į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis). Taigi visais atvejais, net ir kai procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais skolininkui pagal įstatymą, turi būti įvertinama, ar galimybės jam prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 25 punktas; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

23. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (laikotarpis 2016-2024 m.) taip pat matyti, kad skolininkė, kaip proceso šalis iniciavusi bylą (ieškovės statusu), yra teikusi teismui procesinius dokumentus pati, tačiau pastebėtina, kad tos bylos nėra elektroninės (pvz., bylos Nr. 2‑2808‑632/2016, Nr. 2-189-286/2019), tuo tarpu kitose bylose, kurios yra užvestos elektronine forma, o jas iniciavusi yra skolininkė, jos vardu procesinius dokumentus teikė jos atstovas-advokatas D. V., kuris skolininkę atstovauja ir nagrinėjamoje byloje. Pastebėtina ir tai, kad iškeltose bylose, kuriose skolininkė dalyvavo atsakovės procesiniu statusu, teismai jai procesinius dokumentus siųsdavo jos deklaruotu buveinės adresu (pvz., bylos Nr. e2‑2362-1029/2017, Nr. e2-1242-1029/2022). Civilinėje byloje Nr. e2-1242-1029/2022 atsakovei siųstas ir pranešimas dėl prisijungimo prie LITEKO VEP posistemio. Taigi, iki nagrinėjamoje byloje išduoto teismo įsakymo, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad skolininkė būtų buvusi aktyvi LITEKO VEP posistemio naudotoja. Priešingai, tikėtina, kad skolininkė tik po civilinės bylos Nr. e2-1242-1029/2022 iškėlimo patapo LITEKO VEP posistemio naudotoja, kurią, be kita ko, teisminiuose ginčuose atstovavo ir atstovauja jos atstovas-advokatas D. V., kuris jos vardu ir teikdavo teismui visus procesinius dokumentus.

24. Minėta, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai, CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO per EPP išsiųstų teismo procesinių dokumentų kortelės taip pat matyti, kad nors teismo procesiniai dokumentai 2024 m. sausio 5 d. 15.20 val. buvo išsiųsti skolininkei, tačiau grafoje „pristatymo data, laikas“ nurodyta 2024 m. sausio 31 d. 16.54 val., kas iš esmės patvirtina skolininkės argumentus, kad jai apie priimtą teismo įsakymą tapo žinoma tik 2024 m. sausio 31 d. Tokiu būdu tikėtina, kad skolininkė faktiškai su jai išsiųstų procesinių dokumentų (kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo ir pranešimo) turiniu susipažino tik 2024 m. sausio 31 d. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų skolininkės paaiškinimą, kad ji apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2024 m. sausio 31 d. Skolininkė prieštaravimus dėl teismo įsakymo pirmosios instancijos teismui pateikė iš karto, t. y. tą pačią dieną, kai sužinojo apie procesinių dokumentų turinį.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama pripažinti, kad CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skolininkė praleido nežymiai (dvi dienas) dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Byloje nenustatyta, kad skolininkė piktnaudžiautų jai priklausančiomis proceso teisėmis ar veiktų prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Prieštaravimų dėl pareikšto teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkei išdėstyti savo poziciją dėl kreditoriaus reikalavimų, nes iki teismo įsakymo priėmimo skolininkei apie jai pareikštus reikalavimus nepranešama (435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Situacija, kai teisė į išieškojimą įgyjama, teismui nepatikrinus skolos susidarymo dokumentų, ir nesuteikus skolininkei realios galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo, šioje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, neužtikrintų abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, ginant savo teises ir teisėtus interesus, taip pat būtų nesuderinama su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininkės prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą, neįvertino šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir netinkamai taikė procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Nors, formaliai vertinant, pirmosios instancijos teismas ir turėjo teisinį pagrindą skolininkės prieštaravus dėl teismo įsakymo atsisakyti priimti, kaip pateiktus praleidus įstatymo nustatytą terminą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje aptartų aplinkybių visuma sudarė pakankamą pagrindą šį terminą atnaujinti teismo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei bendriesiems civilinio proceso principams. Atsižvelgiant į tai, skolininkės UAB „Montavita“ atskirasis skundas tenkinamas: Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartis panaikinama ir skolininkei atnaujinamas praleistas įstatymo nustatytas terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Atnaujinus skolininkei terminą prieštaravimams pateikti, prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti, atnaujinti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Montavita“ praleistą įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. išduoto teismo įsakymo pateikti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.