- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-624-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01595-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos V. G. mirties (mirė 2006-09-13) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad po motinos mirties remontavo, prižiūrėjo jai priklausiusį butą adresu J. K. g. 8-2, Vilniuje, greta esančius ūkinius pastatus, mokėjo reikiamus mokesčius, po motinos mirties iš buto pasiėmė televizorių, šaldytuvą, kitus namų apyvokos reikmenis bei daiktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prieštarauja pareiškimo tenkinimui. Paaiškino, kad po V. G. mirties bute adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos sutuoktinis V. G., kuris ir priėmė palikimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Pareiškėjas paaiškino, kad po motinos mirties bute adresu (duomenys neskelbtini), iš karto pradėjo daryti remontą, t. y. perdengė stogą, perklojo pečių. Mirus motinai, bute apsigyveno pareiškėjo dukra, todėl jis bute ir darė remontą. Taip pat pareiškėjas mokėdavo už elektrą, už anglį. Kai motina dar buvo gyva, dėl susidariusios skolos buvo išjungtas elektros tiekimas į butą. Pareiškėjui darant remontą bute, buvo sumokėtos skolos už elektrą.
Liudytoja O. K. parodė, kad iki senelės V. G. mirties gyveno su tėvu, o mirus močiutei, apsigyveno jos bute. Po močiutės mirties jos bute buvo klojamas pečius, keičiamos grindys, klijuojami tapetai, balinamos lubos. Viską darė tėvas. Kai liudytoja gyveno kartu su seneliu, ji gamindavo jam valgyti. Senelis savo pensiją pragerdavo, todėl už butą mokėjo liudytojos tėvas. Kai mirė močiutė, bute nebuvo elektros. Tėvui sumokėjus skolą, elektros tiekimas buvo atnaujintas. Tėvas nesinaudojo močiutės daiktais. Viskuo, kas liko bute, naudojosi liudytoja ir mirusiosios sutuoktinis (liudytojos senelis).
Liudytojas M. D. parodė, kad pareiškėjo motinai mirus, bute apsigyveno pareiškėjo duktė. Po motinos mirties Viktoras negyveno motinos bute, bet dažnai ten būdavo. Žiemai ruošdavo malkas, maisto atveždavo. Beveik iš karto po motinos mirties (praėjus mėnesiui ar dviem) pareiškėjas pradėjo daryti remontą bute.
Liudytoja R. D. parodė, kad po pareiškėjo motinos mirties tame bute gyveno kaimynės vyras ir lankydavosi dažnai jos sūnus. Po motinos mirties pareiškėjas darė remontą bute, dažnai ten atvažiuodavo. Liudytoja matė, kad pareiškėjas tvarkė kaminą, statybines medžiagas vežiojo, ižus. Namas adresu (duomenys neskelbtini), buvo šildomas malkomis. Malkomis pasirūpindavo pareiškėjas, kadangi mirusiosios sutuoktinis buvo invalidas ir neišeidavo iš namų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu pareiškėjo V. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog per tris mėnesius nuo palikėjos V. G. mirties aktyviais veiksmais, pasireiškusiais palikėjai priklausiusio buto valdymu, naudojimusi butu, disponavimu juo, buto priežiūra, mokesčių už butą mokėjimu, išreiškė valią priimti motinos palikimą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nebuvo, nei jis buvo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. Z. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo tenkinti. Nurodo, kad po motinos mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, manydamas, kad po motinos mirties jos turtas ir taip tenka pareiškėjui kaip įstatyminiam įpėdiniui. Mirus motinai, pareiškėjas ne tik gavo motinos laidojimo pašalpą, palaidojo motiną, sutvarkė ir nuolat prižiūri jos kapą, bet ir pasiėmė motinos televizorių, šaldytuvą, kitus namų apyvokos reikmenis, be to ir likusiu turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo dienos – remontavo ir prižiūrėdavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, taip pat laikotarpiu nuo 2006-09-13 iki 2006-12-13 mokėjo mokesčius už butui teiktas komunalines paslaugas. Praėjus ilgam laiko tarpui pareiškėjas tai įrodančių kvitų ar dokumentų neišsaugojo, bet teismo prašo atsižvelgti į tai, kad paminėtas butas yra be patogumų – šildomas kietuoju kuru, kurį pareiškėjas pastoviai pirkdavo (taip pat ir 2006-09-13 iki 2006-12-13 laikotarpiu) bei šiuo metu perka. Pateiktos aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po motinos mirties, pastarosios turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nenagrinėjo visų byloje esančių įrodymų. Iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimo netiesiogiai matyti, kad teismas nemotyvuotai atsisakė vertinti pareiškėjo bei liudytojų pateiktus parodymus ir savo dėmesį akcentavo tik ties mokėjimu už elektros energiją. Tai turėjo įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Nurodo, kad palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti faktas gali būti nustatomas atsižvelgiant į aktyvius įpėdinio veiksmus, vertinant visą bylos medžiagą, o teismas ypatingosios teisenos bylose turi būti aktyvus ir siekti nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis vien vieno iš suinteresuotų asmenų – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – turinčio turtinį suinteresuotumą byloje, prieštaravimas ir nebuvimas duomenų apie mokėjimą už elektros energiją, nėra pakankamas, kad būtų galima nekonstatuoti juridinę reikšmę turinčio fakto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. G. vardu, tačiau butas įgytas santuokos metu ir priklausė abiem sutuoktiniams, t. y. tiek V. G., tiek ir jos sutuoktiniui V. G., bendrosios jungtinės nuosavybės teise po ½ dalį. V. G. 2006-09-13 mirė, po jos mirties minėtame bute liko gyventi jos sutuoktinis V. G., kuris ir priėmė jos palikimą, t. y. ½ dalį buto (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog apeliantas nepateikė duomenų apie mokėtus mokesčius už komunalines paslaugas ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos prižiūrėjo ir tvarkė minėtą turtą. Atvirkščiai, iš AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė” 2007-12-11 ir 2009-09-23 rašto bei AB ,,Rytų skirstomieji tinklai” 2007-08-10 rašto matyti, kad po V. G. mirties niekas nemokėjo mokesčių už bute, (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją. Be to, iš 2008-09-24 V. G. rašto matyti, kad po V. G. mirties bute ir toliau gyveno bei naudojosi juo V. G. sutuoktinis V. G., todėl darytina išvada, kad jis po V. G. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. V. G. 2009-01-15 mirė. Iš Gyventojų registro centrinio duomenų banko matyti, kad V. G. vaikų neturėjo. Po V. G. mirties jam priklausantis turtas nepaveldėtas. Iš AB „Rytų skirstomieji tinklai” 2009-09-23 rašto matyti, kad po V. G. mirties niekas nemokėjo mokesčių už bute, esančiame (duomenys neskelbtini)suvartotą elektros energiją. Pažymi, kad apeliantas nėra V. G. įpėdinis nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl jis neturi teisės pretenduoti į V. G. palikimą. Kadangi nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių nėra, tai vadovaujantis CK 5.2 str. 3 d., mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
2006-09-13 mirė pareiškėjo V. Z. motina V. G. (b.l. 4, 5, 9). Po jos mirties liko turtas – V. G. ir jos sutuoktiniui V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 36). Po motinos mirties V. Z. per įstatymo nustatytą terminą dėl V. G. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą, nes padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog per tris mėnesius nuo palikėjos V. G. mirties aktyviais veiksmais, pasireiškusiais palikėjai priklausiusio buto valdymu, naudojimusi butu, disponavimu juo, buto priežiūra, mokesčių už į butą teiktas paslaugas mokėjimu, išreiškė valią priimti motinos palikimą.
Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, pareiškėjo prašymas tenkinamas dėl sekančių motyvų (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 d.).
Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo V. Z. nurodytas aplinkybes, kad po motinos mirties jis prižiūrėjo jai priklausiusį butą, jį remontavo, rūpindavosi buto šildymu malkomis patvirtino kaimynystėje gyvenantys liudytojai M. D. ir R. D.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė minėtų liudytojų parodymus motyvuodamas tuo, kad jų įvardinta aplinkybė, jog pareiškėjas netrukus po motinos mirties sumokėjo susidariusį įsiskolinimą už į butą adresu (duomenys neskelbtini) tiektą elektros energiją, prieštarauja Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų rašytinių įrodymų turiniui. Pažymėtina, kad dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti liudytojų M. D. ir R. D. parodymų, nes šie liudytojai teisme nėra nurodę aplinkybės, kad pareiškėjas V. Z. apmokėjo skolas už elektros energiją (b.l. 51,52).
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant įrodymus ypatingosios teisenos bylose būtina atsižvelgti į įrodinėjimo tikslą, šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį bei nagrinėjamos bylos ypatumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal S. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-403/2011). Kasacinis teismas taip pat ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, akcentavo mokesčių už elektrą neapmokėjimo aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į kitas bylai svarbias aplinkybes. Šioje byloje svarbu yra tai, kad pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas nurodė, kad mirus motinai ne tik gavo motinos laidojimo pašalpą, palaidojo motiną, sutvarkė ir prižiūri jos kapą. Po motinos mirties rūpinosi neįgaliu jos sutuoktiniu V. G., tuo tikslu remontavo butą ir jame apgyvendino vyresniąją savo dukrą O. K.. Pastaroji teisme taip pat paliudijo, kad tėvas palaidojo močiutę, ji pati po močiutės mirties apsigyveno jos bute, gamino seneliui valgyti, su tėvu remontavo butą (b. l. 52). Aplinkybės, kad pareiškėjas rūpinosi motinos laidotuvėmis, jos neįgaliu ir vienišu sutuoktiniu, verčia labiau tikėti, jog po motinos mirties pareiškėjas taip pat prižiūrėjo bei rūpinosi jos butu ir tokiu būdu priėmė palikimą. Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalima taikyti maksimalaus rūpinimosi palikimu reikalavimų, nes pareiškėjas yra daugiavaikės šeimos tėvas, todėl akivaizdu, kad daugiausia dėmesio turėjo ir turi skirti savo šeimos reikalų tvarkymui. Įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad V. Z. po savo motinos V. G. mirties priėmė jos palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) faktiškai jis valdydamas (CK 5.51 str. 1 d.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu realizuoti pareiškėjo V. Z. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą po V. G. mirties.
Sutinkamai su CPK 448 str. 2 d. ir CK 5.50 str. įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašas per tris darbo dienas turi būti išsiųstas Centrinei hipotekos įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo V. Z. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti, kad V. Z., a/k (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2006-09-13 priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu realizuoti pareiškėjo V. Z. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą po V. G. mirties.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.