Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turinčio profesinį išsilavinimą, skundą dėl 2021 m. sausio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_P-121-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo L. D. skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas L. D. nubaustas už, kad jis 2020 m. gruodžio 15 d., 19 val. 00 min., žinodamas, kad jam nustatytas teigiamas COVID-19 testas, nesilaikė saviizoliacijos ir buvo išėjęs iš savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vaikščiojo namo laiptinėje ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pareiškėjas L. D. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad jis 2020 m. gruodžio 17 d. policijos pareigūnams pranešė apie išlaužtą pašto dėžutę. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis 2020 m. gruodžio 15 d. padarė administracinį nusižengimą, tačiau tą dieną jis niekur nebuvo išėjęs, buvo savo bute. Jokie kiti pašaliniai asmenys jo nematė. Iš byloje esančios ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad buvo gautas L. D. pranešimas apie tai, jog 2020 m. gruodžio 17 d., jam buvo likusios dvi dienos iki jo saviizoliacijos pabaigos, jis nuėjo į laiptinę, dėvėdamas apsauginę veido kaukę, ir rado išplėštą pašto dėžutę. Įvykio data nurodoma – 2020 m. gruodžio 17 d. (b.l. 8). 2020 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, tai, jog 2020 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas L. D. pranešimas apie tai, kad išlaužtas jo pašto dėžutės užraktas. 2020 m. gruodžio 16 d. tikslinant įvykio aplinkybes, buvo susisiekta su pranešėju, kuris paaiškino, kad išėjęs iš savo buto į namo laiptinę ėjo į pašto dėžutę bei pastebėjo sulaužytą jos užraktą, todėl nusprendė pranešti policijai. Taip pat pranešėjas nurodė, kad jam nustatytas teigiamas COVID-19 testas, todėl laikosi saviizoliacijos iki 2020 m. gruodžio 19 d. (b.l. 9). Administracinio nusižengimo protokole nurodomas administracinio nusižengimo laikas – 2020 m. gruodžio 15 d., 19.00 val. Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. D. patvirtino, kad 2020 m. gruodžio 15 d. niekur iš buto išėjęs nebuvo, visą dieną buvo savo bute ir laikėsi saviizoliacijos reikalavimų. Kaip matyti, iš pateiktos bylos medžiagos, jokių kitų patikimų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad L. D. saviizoliacijos laikotarpiu buvo išėjęs iš savo buto, nėra. Kitų asmenų, įvykio liudininkų, galimai mačiusių, jog L. D. buvo išėjęs iš buto ir taip pažeidė saviizoliacijos sąlygas, kaip matyti iš pateiktos bylos, taip pat nebuvo nustatyta.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013). Būtent dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. D. kaltei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjo naudai.

Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad L. D. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje žinodamas, kad jam nustatytas teigiamas COVID-19 testas, nesilaikė saviizoliacijos ir buvo išėjęs iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vaikščiojo namo laiptinėje, tokiu būdu sukeldamas pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai.

Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, L. D. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą tenkina, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_P-121-2021 naikina ir L. D. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutraukia, nes jo veika neturi minėto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjo L. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_P-121-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną L. D. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.