Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. patikslintą ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų „Swedbank“ AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys santuoką sudarė „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys nuo „(duomenys neskelbtini)“ gyvena atskirai, jų santuokiniai ryšiai nutrūko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltė sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendra gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30 straipsniai, 3.35–3.36 straipsniai ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys daugiau kaip devynis mėnesius gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, jų santuokiniai ryšiai nutrūko. Ieškovės teigimu santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas dėl nuolatinių barnių, kurie susiję su atsakovo nepagrįstu pavyduliavimu ir priekaištais, jos įžeidinėjimu, atsakovo nesirūpinimu šeima, jo azartinių žaidimų lošimų. Šias nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalims nepavyko išsaugoti santuokos, nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, atkurti šeiminius santykius, jie nepakankamai vienas kitu rūpinosi, nedemonstravo moralinės pagarbos, neturėjo bendro intereso dėl šeimos gerovės. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016). įvertinus aplinkybę, kad tarp šalių ginčo nėra, nutraukus santuoką ieškovei paliktina santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nutraukus santuoką reikalavimo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ieškovė nereiškia, be to byloje duomenų nėra, kad kuris nors iš sutuoktinių būtų tapęs neįgaliu santuokos metu ir negalėtų savimi pasirūpinti, todėl konstatuotina, kad išlaikymas šalims nėra reikalingas, todėl nepriteistinas.

Šalys turi nepilnametę dukrą L. P., gim. „(duomenys neskelbtini)“, kuri gyvena su ieškove L. P.. Ieškovė prašo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, tvirtina, kad gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, rūpinasi jo auklėjimu, ugdymo. Teismas nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaikų prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaikų norus, galimybes auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnis).

Iš ieškovės paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „(duomenys neskelbtini)“ išvados matyti, jog nepilnametė L. P. gyvena su motina nuo šalių gyvenimo atskirai pradžios. Tarp motinos ir dukros yra susiklostę artimi tarpusavio santykiai. Mergaitė lanko „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ klasę, socialinės paramos, nemokamo maitinimo negauna. Byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri dukrą. Mergaitei yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. įvertinus tai, kad atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl šio reikalavimo, o institucija teikianti išvadą pritaria, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, todėl nepilnametės L. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Pažymėtina, kad ginčo dėl bendravimo su nepilnamete L. P. tarp šalių nėra, ieškovė prašo nustatyti kad atsakovas su dukra bendraus bei dalyvaus jos auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai. Atsakovas sutinka. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamete dukra L. P. bendraus bei dalyvaus jo auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų bei paties vaiko interesus.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.Ieškovė prašo priteistiiš atsakovo nepilnametei dukrai L. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki jos pilnametystės. Atsakovas nesutinka ir nurodo, kad gali mokėti po 170 Eur.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl, sprendžiant iš laikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui reikalinga suma 300-500 Eur per mėnesį. Pateikė išlaidų detalizaciją. Ieškovės darbo užmokestis apie 500 Eur. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Pažymėtina, kad ieškovė prašo netgi mažesnio dydžio vaiko išlaikymui nei minimali alga. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra dirbantis, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, kurios iš esmės suponuotų mažesnes jo galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl jis privalo teikti visiškai vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, kuris į mėnesį sudaro 400 Eur. Įvertinus tai, kad tėvų pareigos prieš vaikus yra lygios iš atsakovo priteistina kiekvieną mėnesį po 200 Eur dukters išlaikymui.

Ieškovė prašo išlaikymą priteisti nuo „(duomenys neskelbtini)“, kadangi atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, atsakovas į bylą tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš esmės viena užtikrina vaiko poreikius nuo gyvenimo skyriumi momento, išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistinas nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki dukros pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteista suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina administruoti vaiko motinai L. P..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VĮ Registrų centro Telšių filialo pažyma patvirtina, kad L. P. ir G. P. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjo namų valdą, esančią „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotą nekilnojamojo turto registre Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Iš VĮ „Regitra“ „(duomenys neskelbtini)“ filialo pažymos matyti, kad L. P. vardu nuo „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistravusi transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra duomenų apie kitą šalių santuokos metu įgytą turtą.

CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį santuokos metu įgyto turto. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (LR CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad šalys gyvenant santuokoje iš „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė kreditą namų valdai, esančiai „(duomenys neskelbtini)“, įsigyti. Šalys kartu gyveno, investavo į minėtą būstą, mokėjo paskolą, todėl šalių dalys šiame turte yra lygios. Dėl to namų valda, esanti „(duomenys neskelbtini)“, priteisiant šalims po ½ dalį (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Nepaisant to, kad atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu, prašė namų valdą priteisti jam, o ieškovei priteisti kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį, tačiau kokio dydžio kompensaciją sutiktų mokėti nenurodė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-192/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas į teismo posėdžius nevyko, nebandė ginčo išspręsti taikiai, nepateikė įrodymų, kad yra pajėgus sumokėti kompensaciją ieškovei. Be to, kaip su tuo susijusį reikalavimą prašė modifikuoti šalių sudarytą paskolos sutartį, paliekant prievolę pagal kredito sutartį jo asmenine, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad įrodytų finansines galimybes kreditoriui įvykdyti sutartį vienas pats ir sumokėti kompensaciją ieškovei. Dėl to atsakovo reikalavimas priteisti turtą jam asmeninės nuosavybės teise ieškovei išmokant kompensaciją ir tuo pagrindu modifikuoti paskolos sutartį atmestinas kaip neįrodytas.

Nagrinėjamu atveju automobilio padalijimas natūra negalimas. Automobilį savo vardu yra įregistravusi ir juo naudojasi ieškovė L. P.. Jai automobilis reikalingas vežioti dukrą į „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą iš „(duomenys neskelbtini)“, kur šiuo metu su dukra gyvena nuomojamame bute. Taip pat jai reikalinga važinėti į darbą. Ieškovė viena rūpinasi dukra, jos pajamos nedidelės, be to ji turi mokėti ir nuomą už butą. Šios aplinkybės yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei asmenine nuosavybe be kompensacijos atsakovui.

Teismas pasisako dėl šalių kreditorinio įsipareigojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas c. b. Nr. 3K-P-186/2010). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).Vadovaujantis teismui pateiktais duomenimis (duomenys „(duomenys neskelbtini)“), neįvykdyta prievolė yra pakankamai didelė. Po santuokos nutraukimo L. P. ir G. P. lieka solidariai atsakingi kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“ iki visiško prievolės, pagal kredito sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įvykdymo momento.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu ieškovė L. P. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimas iš esmės buvo patenkintas visiškai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio dėl 38 Eur nutraukti santuoką, 83 Eur turto padalijimo ir 54 Eur reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Taip pat priteistinos ir valstybės turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 4,65 Eur. Iš viso iš atsakovo priteistina valstybei 179,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (ikisantuokinė pavardė P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – P.

Nustatyti nepilnametės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. „(duomenys neskelbtini)“, nuolatinę gyvenamąją vietą su motina L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvensiantis tėvas G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su savo nepilnamečiu vaiku L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. „(duomenys neskelbtini)“, bendraus bei dalyvaus jos auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų bei paties vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. „(duomenys neskelbtini)“, išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

priteisti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe ½ dalį namų valdos, įregistruotos nekilnojamojo turto registre Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudaro: „(duomenys neskelbtini)“ ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurio vidutinė rinkos vertė 860 Eur, bei jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurio vidutinė rinkos vertė 4940 Eur, tvartas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurio vidutinė rinkos vertė 529 Eur, kiemo statiniai, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurių vidutinė rinkos vertė 7 Eur, esančios adresu: „(duomenys neskelbtini)“.

priteisti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr.(VIN) „(duomenys neskelbtini)“.

priteisti G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe ½ dalį namų valdos, įregistruotos nekilnojamojo turto registre Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudaro: „(duomenys neskelbtini)“ ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurio vidutinė rinkos vertė 860 Eur, bei jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurio vidutinė rinkos vertė 4940 Eur, tvartas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurio vidutinė rinkos vertė 529 Eur, kiemo statiniai, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurių vidutinė rinkos vertė 7 Eur, esančios adresu: „(duomenys neskelbtini)“.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė grąžinti paskolą „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ kredito sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra solidari.

Iš atsakovo G. P. priteisti valstybei 179,65 Eur bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo L. P. naudai periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.