- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- eII-210-899/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00125-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 16.9.16Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas (ANK 432 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024-06-06 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjas Š. K. 2024-05-23 M. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 432 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad M. B. 2024-05-23, 16.00 val. duomenys neskelbtini) pakartotinai metų laikotarpyje vairavo transporto priemonę „duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegęs įrengto saugos diržo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 196 punkto reikalavimus.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. R. 2024-06-06 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 2 dalyje, ir jam administracinė nuobauda – 60 Eur bauda bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui.
2024-06-14 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas M. B. skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde nurodoma, kad nusižengimą užfiksavęs policijos pareigūnas nurodė, jog padaryto administracinio nusižengimo nagrinėjime jam nėra privaloma dalyvauti, todėl negalėjo pateikti paaiškinimų dėl padaryto nusižengimo. Be to, pažeidimo nagrinėjimo dieną buvo paskirtas vizitas pas gydytoją. Jeigu būtų informuotas tinkamai, būtų dalyvavęs ar suderinęs kitą atvykimo laiką ir pateikęs paaiškinimus anksčiau. Kadangi nebuvo tinkamai informuotas, todėl šiuo metu nori paaiškinti, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Informavęs darbdavį (duomenys neskelbtini) apie padarytą pažeidimą, darbdavio 2024-06-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, kad netekus galimybės vairuoti bus atleistas iš darbo, o tai iš esmės apsunkintų jo gyvenimo sąlygas, kadangi šiuo metu augina ir išlaiko mažametę dukrą. Praradęs darbą, turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą ir prašyti iš valstybės papildomų lėšų pragyvenimui. Tokiu būdu bausmės paskirtis nebūtų tinkamai įgyvendinta, kadangi sumokėtos baudos ir tolesni kursai dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo būtų sumokėti iš Lietuvos Respublikos biudžeto. ANK 432 str. 3 d. nurodoma, jog administracinio poveikio priemonės skyrimas yra alternatyvus, tačiau jo atveju taikyta minimali baudos suma ir administracinio poveikio priemonė nesvarstant galimybės skirti maksimalią baudą be poveikio priemonės taikymo. Supranta, kad yra baustas ne pirmą kartą, tačiau nuoširdžiai gailisi, saugos diržo neužsisegė per neapsižiūrėjimą, darbo spartą, ir, jo nuomone, ši situacija yra išskirtinė. Dabartinė paskirta bausmė (administracinio poveikio priemonė) iš esmės neatliktų bausmės paskirties, todėl prašo administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą pakeisti į maksimalią piniginę baudą, kurią sutinka apmokėti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su M. B. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodyta, jog šiuo atveju pareiškėjui teisėtai, teisingai bei proporcingai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Pažymėta, jog Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas vienerių metų laikotarpyje jau penktą kartą yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl vairavimo transporto priemonės, neužsisegus įrengto saugos diržo. Tai, kad pareiškėjas būdamas ne kartą baustas už transporto priemonių vairavimą, neužsisegus įrengto saugos diržo, ir toliau daro tokius pačius administracinius nusižengimus, tik patvirtina, jog prieš tai jam taikytų administracinių nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti, todėl šiuo atveju skundžiamu nutarimu administracinės poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui paskyrimas buvo pagrįsta, teisėta bei proporcinga valstybės prievartos priemonė. Institucijos nuomone, šiuo atveju nėra ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą - pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Įvertinus pareiškėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, remiantis teismų praktika, institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ANK 432 straipsnio 3 dalyje numatytam laikotarpiui skyrimas pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atkreiptas dėmesys, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, asmenybę, M. B. buvo paskirta minimali ANK 432 straipsnio 2 dalyje nurodyta bauda ir administracinio poveikio priemonė - minimaliam 3 dalyje numatytam terminui.
Teismo posėdyje M. B. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, kad dirba vairuotoju ir ekskavatoriumi (duomenys neskelbtini) Nusižengimo padarymo metu vairavo sunkvežimį. Saugos diržo neužsisegė, nes tiesiog važiavo iš vieno objekto į kitą, kuris yra netoli, gal už kokių 500 metrų. Žino, kad blogai padarė. Gali būti, kad iš viso yra baustas penkis kartus už diržo nesegėjimą. Išvadas yra padaręs dėl padarytų nusižengimų, bet nagrinėtinu atveju taip gavosi, nes ir žmona paskambino, kad reikia pasiimti vaiką 17 val., ir darbų vadovas liepė būtinai pabaigti tą objektą. Jei bus nubaustas, gali prarasti darbą arba gauti kitą mažiau apmokamą darbą toje pačioje įmonėje. Įmonėje galėtų dirbti pagalbiniu darbuotoju. Atostogas yra išnaudojęs žiemą, o dabar yra sezonas, darbų metas. Darbo neprarastų, bet turėtų ženkliai mažiau apmokamą darbą. Šiuo metu gauna 1 600 eurų, o dirbdamas pagalbiniu darbuotoju gautų 1 100 eurų.
Skundas netenkintinas.
ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą ir užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų.
ANK 432 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų.
ANK 432 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių. Taigi, šio straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant institucijai diskreciją, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti taikyti ją ar ne. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas, vertindamas skundžiamu nutarimu priimto sprendimo skirti M. B. administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) pagrįstumo klausimą, vadovaujasi bendrais administracinės nuobaudos ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais.
Kaip rodo pateiktas skundas, M. B. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su jo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia skirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą bei prašo specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 1 mėnesiui netaikyti.
ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų - ir specialiosios teisės atėmimas. Be to, skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Nors nagrinėjamu atveju pagal padaryto nusižengimo sankciją specialiosios teisės atėmimą skirti nėra privaloma ir tai paliktina institucijos diskrecijai, tačiau, kaip jau minėta, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tokia administracinio poveikio priemonė gali būti taikoma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 2 dalyje, kadangi nagrinėjamą nusižengimą vienerių metų laikotarpyje padarė pakartotinai. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus liudija, kad asmuo vienerių metų laikotarpyje administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 str. 2 d., padaro jau trečią kartą. Tokia aplinkybė buvo įvertinta ir pareigūnės bylos nagrinėjimo metu priimant 2024-06-06 nutarimą. O penkerių metų laikotarpyje asmuo nusižengimą, numatytą ANK 432 str. 1 d., padarė dar 2 kartus, kas visumoje rodo, jog transporto priemonės vairavimas neužsisegus įrengto saugos diržo penkerių metų laikotarpyje fiksuojamas net penkis kartus. Nors padarytas administracinis nusižengimas - vairavimas transporto priemonės neprisisegus įrengto saugos diržo iš esmės nėra laikytinas šiurkščiu teisės pažeidimu, kadangi jis nesukėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams, o pavojaus grėsmė buvo kilusi tik pačiam pažeidėjui, tačiau vertinant šio nusižengimo sistemiškumą (metų laikotarpyje pakartotinai nusižengia trečią kartą), laiko tarpą tarp nusižengimų, akivaizdu, jog asmuo šio Kelių eismo taisyklių draudimo visiškai nepaiso, iš ankstesnių nubaudimų niekaip nepasimoko, jokių išvadų nedaro, dėl ko teismui nėra pagrindo padaryto nusižengimo vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju pareigūnė 2024-06-06 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. už ANK 432 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskyrė nuobaudą – 60 eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesio terminui. Matyti, kad administracinė nuobauda paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio, administracinio poveikio priemonė – taip pat minimalios trukmės, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išsiaiškinti bei tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas aplinkybių, kad M. B. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė būtų per griežta, nenustatė. Kaip minėta, priimant 2024-06-06 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.) nustatyta nebuvo. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (jo apimtis net 18 lapų) matyti, kad 5 metų laikotarpyje M. B. net penkis kartus baustas dėl vairavimo transporto priemonės neužsisegus įrengto saugos diržo, eilę kartų baustas ir už kitokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių nesilaikymą (greičio viršijimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones pareigos nevykdymą ir kt.), naujas nusižengimo protokolas surašytas netgi ir po šioje byloje fiksuoto nusižengimo padarymo, kas rodo, kad pareiškėjas iš esmės sistemingai kasmet daro administracinius nusižengimus, yra linkęs nepaisyti nustatytų elgesio kelyje taisyklių, nėra pakankamai dėmesingas nustatytų Kelių eismo taisyklių laikymuisi, deramos reikšmės ir dėmesio požiūriui į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles neteikia, o nagrinėtinas pažeidimas kartojasi.
Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas teismui nurodė, jog teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, kadangi darbo pobūdis yra susijęs su vairavimu, ir teisės vairuoti praradimas gali sąlygoti turimo darbo praradimą, be to, apsunkintų gyvenimo sąlygas, nes augina ir išlaiko mažametę dukrą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės, susijusios su M. B. darbo pobūdžiu, gyvenimo sąlygomis, egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, be to, pažeidimas kartojasi jau trečią kartą metų laikotarpyje, kas rodo, jog kritiškai savo netinkamo elgesio ir iš to išplaukiančių neigiamų pasekmių neįsivertino. Administracinių baustumų pažyma liudija, kad ankstesnius kartus už šio nusižengimo padarymą taip pat buvo skirtos minimalaus - 60 eurų dydžio baudos, kurias jis sumokėjo, tačiau, kaip matyti, nuo pakartotinio nusižengimo M. B. nesulaikė ir tai rodo, jog vien baudos skyrimas yra nepakankama priemonė, užtikrinantį administracinių nuobaudų paskirties įgyvendinimą. O nagrinėjamu atveju maksimalios baudos skyrimas be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo pareiškėjas, teismo vertinimu, nebūtų pakankamai efektyvus, kadangi maksimali sankcijoje numatyta 90 eurų bauda, įvertinus nusižengimų sistemiškumą, prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Be to, kaip minėta, galimybę įrodyti, kad gali būti pažangus kelių eismo dalyvis, pareiškėjas turėjo ne kartą, tačiau deramo dėmesio į daromus nusižengimus nekreipė, todėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones praradimas yra natūralus jo sistemingo netinkamo elgesio rezultatas. Teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui, pareiškėjui bus sunkiau organizuoti savo kasdienę veiklą ir atlikti darbines funkcijas, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. M. B. dar iki nusižengiant (netgi trečią kartą pagal ANK 432 str. 2 d.) privalėjo įvertinti teisės vairuoti transporto priemones jam svarbumą, tačiau akivaizdu, jog jau būdamas ne kartą baustas už analogišką nusižengimą, taip pat ir eilę kartų baustas administracine tvarka už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis toliau sistemingai jas pažeidinėjo, todėl privalo prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Teismo vertinimu, padaryto administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios tiek nusižengimo pavojingumui, tiek ir jo asmenybei. Šiuo konkrečiu atveju administracinio poveikio priemonės paskyrimas yra būtinas, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, be asmens nubaudimo taip pat siekiant atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir asmenį paveikti laikytis įstatymų, taip pat atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. M. B. nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis, dėl ko administracinio poveikio priemonė turėtų būti neskiriama. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo ar šeimyninių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. M. B., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina nuvykti/parvykti į darbą, reikalinga dėl paties darbo pobūdžio, šeimyniniais tikslais, šia teise naudojosi itin neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 2 dalyje, pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, net ir darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, teisminio nagrinėjimo metu M. B., teikdamas paaiškinimus, parodė, jog, jei bus nubaustas, gali prarasti darbą arba gauti kitą mažiau apmokamą darbą toje pačioje įmonėje, kad įmonėje galėtų dirbti pagalbiniu darbuotoju ir darbo neprarastų, bet turėtų ženkliai mažiau apmokamą darbą. Iš to seka, kad darbą pareiškėjas, nors ir netekus teisės vairuoti, turės, tačiau uždirbtų mažesnį atlyginimą nei iki šiol. Dar daugiau, teisės vairuoti atėmimo terminas yra vieno mėnesio trukmės, todėl, vertinant aplinkybių visumą, toks laiko tarpas nelaikytinas ilgu. Taigi, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas specialiosios teisės atėmimo neskirti. Atvirkščiai, M. B. padaryto administracinio nusižengimo, susijusio su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, sistemingumas rodo, kad jis nepakankamai suvokė savo padarytų nusižengimų svarbą visuomenei (nežiūrint į tai, jog jokios žalos sukelta nebuvo), o taikomos švelnesnės atsakomybės priemonės M. B. elgesiui viešajame kelių eisme nebūtų efektyvios.
Dar kartą akcentuotina, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Pakartotinai pažymėtina ir tai, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja E. R. 2024-06-06 nutarimu skirdama M. B. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, įvertino visas pareiškėjui palankias aplinkybes, taip pat ir tai, kad jis prisipažino bei nuoširdžiai gailisi, ir paskyrė minimalią ANK 432 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą su ANK 432 straipsnio 3 dalyje numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pareiškėjas savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi iki šiol, atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šio nusižengimo padarymo nebuvimą, įvertinus pastarųjų penkerių metų baustumų istoriją, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, M. B. pagrįstai paskirta švelniausia ANK 432 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog visiškai neskyrus administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti administracinio poveikio priemonės tikslai, todėl M. B. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024-06-06 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024-06-06 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.