Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1492-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-09
Bylos Nr.
1-1492-1100/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
O. K.
Advokatai
Laura Songailienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1492-1100/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09576-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam O. K. (O. K.), jo gynėjai advokato padėjėjai Laurai Songailienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

O. K. 2023 m. kovo 17 d. apie 2.22 val. ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2023 m. kovo 17 d. 2.43 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

O. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis O. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad dirbant vakare iki vidurnakčio buvo mažai užsakymų. Važiuojant namo, šalia buvo baras. Negali paaiškinti, kodėl užėjo į barą (duomenys neskelbtini) g., išgėrė apie 200–300 g degtinės. Po to, kai užvažiavo ant žolės, atvyko policija. Galėjo įvykis vykti tą dieną, kaip pagarsino prokuroras. Vairavo nuomotą automobilį Toyota Prius, kuris priklauso bičiuliui A. J., iš kurio jis išsinuomojo automobilį pavėžėjo darbui. Pavėžėju jis dirba nuo 2018 m. Pasak kaltinamojo, su juo dar važiavo pažįstamas asmuo, paskui jis kažkur pabėgo. Nežino, kas nutiko, kodėl užsuko į barą, pirmą kartą gyvenime iškrėtė tokią kvailystę. Nesijuto apsvaigęs, kai išėjo iš baro, galvojo pavažiuos, nenorėjo palikti automobilio. Galėjo pripūsti tiek, kiek nustatyta. Žino, kad tai – sunkus girtumas. Pačio įvykio jis nelabai pamena, tik atsimena momentą, kai išėjo iš policijos. Kaltinamojo teigimu, jis prašė pareigūnų papasakoti, kaip viskas nutiko. Jis retai vartoja alkoholį, teisę vairuoti transporto priemones turi daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus. Anksčiau tokių veiksmų nebuvo, buvo padaręs keletą KET pažeidimų, už kuriuos sumokėjo baudas. Su sugyventine O. K. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) m., augina keturis vaikus. O. K. protinga, darbšti, dėmesinga, jos nuomonė svarbi, ji – jam autoritetas. Kartu vienas kitą palaiko, klausia nuomonės. O. K. nevartoja alkoholio. Kai sugyventinei pats pranešė apie įvykį, ji smerkė jį. Šiuo metu labai sunki šeimos finansinė padėtis, turi būsto paskolą, moka apie 172 Eur, gauna vaikų pinigus, socialinę pašalpą, jis pats šiuo metu ieško darbo, sugyventinė negali dirbti, nes reikia prižiūrėti vaikus, vežti į darželius, mokyklas. Kol neturės teisės vairuoti transporto priemones, jis planuoja dirbti statybose. Neįsivaizduoja, kaip galėtų išmokėti automobilio vertę, prašo ją sumažinti, šeimos pajamos yra apie 500 Eur, gal iki 1000 Eur galėtų šeima atlyginti. Kaltinamojo teigimu, po įvykio jis padarė išvadas, daugiau taip nesielgs, įsipareigoja laikytis įstatymų.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas M. S. (M. S.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 16 d. apie 2.09 val., dirbdamas su specialistu P. S. (P. S.) ir specialistu L. M., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g., pranešėja, pravažiuodama pro žiedą, prie „Moki-veži“ matė šalikelėje ant žolės stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, šalia buvo 2 vyrai. Pranešėja teigia, kad automobilis peršoko bordiūrą ir atsidūrė ant žolės, galimai vairuotojas ir keleiviai neblaivūs. Pranešėja jau nuvažiavo. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį, ant žalios vejos stovintį užkurtą automobilį Toyota Prius Plius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, pastebėjo vairuotojo vietoje sėdintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo O. K., kuris paaiškino, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. O. K. buvo akivaizdžiai neblaivus (iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti). O. K. paklausus, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš pusvalandį. Tikrinant blaivumą alkotesteriu, pirmo patikrinimo metu O. K. 2.22 val. buvo nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, antru tikrinimo metu 2.43 val. – 2,87 promilių neblaivumas (b. l. 45).

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 17 d. apie 2.08 val., važiuojant su keleiviu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, jai iš kairės pastebėjo įtartinai sustojusį automobilį. Automobilis stovėjo ant vejos, tam neskirtoje vietoje, kadangi jis stovėjo už šaligatvio ir bordiūro, suprato, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio peršokdamas bordiūrą ir užlėkė ant vejos. Automobilis stovėjo priekiu į (duomenys neskelbtini) gatve. Ji sustojo prie automobilio, matė du vyrus, kurie buvo neblaivūs. Vienas vyras buvo labai stipriai neblaivus, tai buvo matyti iš jo koordinacijos, veiksmų, jis nereagavo į jos klausimą, jis stovėjo prie vairuotojo pusės, po to atsisėdo atgal į automobilį į vairuotojo pusę, tuomet vėl atsistojo. Kitas vyras bendravo su ja, tačiau iš jo kalbėsenos ir koordinacijos buvo matyti, kad jis taip pat neblaivus. Vyras jai pasakė, kad jiems pagalbos nereikia. Kadangi aplinkui nebuvo blaivaus asmens, jai tai sukėlė įtarimą, todėl apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos Nr. 112. Kai ji važiavo atgal palikusi klientą, matė atvykusius policijos pareigūnus, kurie jau aiškinosi aplinkybes. Pareigūnams pasakė, kad automobilis yra pavažiavęs į priekį ir pakibęs ant bordiūro, automobilio vienas ratas buvo jau ant važiuojamosios dalies. Kai ji pranešė apie įvykį, automobilis stovėjo daugiau ant žalios vejos, matyt vairuotojas bandė išvažiuoti iš įvykio vietos, tačiau jam nepavyko, nes buvo aukštas bordiūras ir automobilis pakibo. Antro vyro jau nebuvo. Matė, kad pareigūnai į tarnybinį automobilį įsodino būtent tą vyrą, kurį matė prie automobilio vairuotojo pusės (b. l. 49–50).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. kovo 17 d. apie 2.08 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja, pravažiuodama prie žiedo, prie „Moki-veži“ matė šalikelėje ant žolės stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, šalia buvo du vyrai, vienas girtas. Pranešėja teigia, kad automobilis peršoko bordiūrą ir atsidūrė ant žolės, galimai vairuotojas ir keleiviai neblaivūs. Pranešėja jau nuvažiavo (b. l. 5–7).

2023 m. kovo 17 d. specialisto M. S. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir jo apklausoje, vykusioje ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 11).

2023 m. kovo 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatyti O. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0232 Nr. 1753536 kaltinamajam 2.22 val. nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, o 2.43 val. – 2,87 promilių neblaivumas (b. l. 13). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 14–15).

Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0232 patikra galioja iki 2023 m. birželio 6 d. (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1753536) (b. l. 16).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Prius Plius, 2014 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 11 440 Eur (b. l. 29).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Toyota Prius Plius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. J. (b. l. 30).

2023 m. kovo 20 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi „Body“ kameros vaizdo įrašai.

Vaizdo įraše „PSS-20230317-021736UTC+0200“ matoma, kaip pareigūnas prieina prie stovinčio ant žolės, bet užvesto automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, nustatyta, kad tai – O. K.. Vairuotojas O. K. automobilyje sėdi prisisegęs saugos diržą ir iš piniginės traukia dokumentus. Automobilyje keleivių nėra. Pareigūnas pasiteirauja, ar O. K. vartojo alkoholį, vairuotojas atsako, kad vartojo. Pareigūnai apžiūri automobilį ir pasiteirauja, ar O. K. vairavo automobilį, jis tai patvirtina, kad alkoholį vartojo prieš pusvalandį. Pasiteiravus, kodėl neblaivus važiavo, O. K. paaiškino, kad taip išėjo. Pareigūnai patikrina O. K. girtumą ir užfiksuoja, kad asmuo pirmu pūtimu įpūtė 2,93 promiles. Pareigūnas, nuėjęs į automobilį, pasiskambina pranešėjai, ir prašo patikslinti, ką ji matė. Moteris telefonu paaiškino, kad matė lauke stovinčius du vyrus, ji pamatė stovintį automobilį, tuomet privažiavo paklausti, ar nereikia pagalbos, vyrai atsakė, kad nereikia, ir labai girtas vyras atsisėdo prie vairo bei išlipo. Kitas vyras, kuris buvo aukštesnis, stovėjo. Jai pasirodė, kad automobilis įtartinai stovi, todėl pranešė policijai. Pokalbis baigtas, pareigūnas toliau dirba su kompiuteriu. Vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įraše „PSS-20230317-023953UTC+0200“ matoma, kaip O. K. antru pūtimu užfiksuotas 2,87 promilių girtumas. Toliau organizuojamas automobilio nuvežimas į automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 38–40). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Prius Plius, kai jo iškvėptame ore buvo 2,87 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina O. K. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu O. K. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad O. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo (policijos pareigūno) M. S., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; (pranešėjos) liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės; policijos įvykių registro išraše ir 2023 m. kovo 17 d. specialisto M. S. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, 2023 m. kovo 20 d. daiktų apžiūros protokole, apžiūrėjus vaizdo įrašus, užfiksuotos aplinkybės. O. K. neblaivumo faktą įrodo 2023 m. kovo 17 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, O. K. šią dieną 2.43 val. nustatytas 2,87 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2023 m. birželio 6 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi O. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl O. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja O. K. ir kaltinamasis pateikė prašymą atleisti O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant O. K. atsakomybėn (b. l. 104–106).

Žemesnės instancijos teismas

O. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su sugyventine O. K. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) m., augina keturis vaikus. O. K. protinga, darbšti, dėmesinga, jos nuomonė svarbi, ji – jam autoritetas. Kartu vienas kitą palaiko, klausia nuomonės. Kai sugyventinei pats pranešė apie įvykį, ji jį smerkė.

Galima laiduotoja O. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su vyru yra draugai (duomenys neskelbtini) m., kartu gyvena (duomenys neskelbtini) m., daugiau vienas be kito nieko neturi. Per visus bendravimo metus nebuvo nei barnių, nieko, sugyventinis nėra balso pakėlęs. Jis – labai atsakingas tėvas, labai rūpestingas, kai dėl darbo jai tekdavo išvykti, sugyventinis atsakingai rūpindavosi vaikais. Po įvykio jie kalbėjosi apie tai, O. K. sakė, kad buvo kaip ne savas. Jis labai išgyvena. Laiduotojos manymu, tai daugiau nepasikartos, ji yra autoritetas vyrui. Šiuo metu šeimos padėtis labai bloga, ji nedirba, šeimos pajamos 555 Eur.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis O. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, O. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti O. K. apibūdinančių duomenų visumą. Jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis. Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 73), per paskutinius 1 metus baustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą, susijusį su KET pažeidimu, tačiau paskirta bauda sumokėta, nebaustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus (b. l. 71–72). Teismas taip pat atsižvelgia į O. K. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sugyventinę O. K., su kuria kaltinamasis ilgai kartu gyvena. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad O. K. su O. K. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, O. K. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad O. K. šiuo metu nedirba (b. l. 115), praeityje kartą bausta administracine tvarka, tačiau nusižengimas nesusijęs su KET pažeidimu (b. l. 112–113), neteista (b. l. 114). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad O. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima O. K., ji kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką O. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, O. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos O. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 4 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Pažymėtina, kad tokio procesinio sprendimo priėmimui neprieštaravo ir valstybės kaltintojas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti O. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Prius Plius vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 lapkričio 1 d.) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

O. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog O. K., vairuodamas automobilį, užvažiavo ant vejos ir bordiūro, juolab pats kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemone su juo važiavo dar vienas keleivis. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad O. K. anksčiau neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.

Taigi O. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. kovo 21 d. Skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašė gynėja baigiamojoje kalboje, nėra pagrindo. Draudimas naudotis specialia teise neužkerta kelio O. K. susirasti darbo, kuriame teisė vairuoti transporto priemones nėra reikalinga, juolab toks draudimas yra terminuotas. Be to, O. K. sugyventinė turi galimybę nuvežti vaikus į ugdymo ir gydymo įstaigas.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

O. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Toyota Prius Plius, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – A. J. (b. l. 30). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – A. J., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Prius Plius, 2014 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 11 440 Eur (b. l. 29). Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 11 440 Eur – konfiskavimo pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju O. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Teismas nustatė, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio KET nesilaikymą, per paskutinius 1 metus vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 71). Nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas atleisti O. K. pagal laidavimą, nes jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios itin neigiamai apibūdintų kaltinamojo asmenybę. Šiuo metu O. K. nedirba, nes dėl nusikalstamos veikos padarymo nebegali dirbti pavėžėju. Svarbu ir tai, kad O. K. su sugyventine turi keturis nepilnamečius vaikus (b. l. 108–111), sugyventinė dabartiniu metu taip pat nedirba, šeimos pajamos, pasak abiejų asmenų, yra nedidelės – apie 500 Eur. Byloje taip pat pateikti dokumentai, kad šeima yra pasiėmusi ilgalaikę būsto kreditavimo paskolą (b. l. 118–125). Turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei. Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (11 440 Eur), kaltinamasis patirtų pernelyg dideles neigiamas turtines pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Toyota Prius Plius vertę atitinkančios visos pinigų sumos (11 440 Eur) išieškojimas iš O. K. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo O. K. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 5200 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos ir aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Kaltinamojo gynėja baigiamosios kalbos metu prašė konfiskuoti mažesnę transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį (1000 Eur). Teismas nagrinėjamu atveju nemano, kad yra teisinis pagrindas tenkinti tokį gynybos prašymą. Teismas atsižvelgia ne tik į minėtas aplinkybes, bet ir į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad O. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas gerokai viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, juolab jis važiavo ne vienas, o su keleiviu (pažįstamu asmeniu). O. K. šeiminė padėtis ir finansiniai įsipareigojimai nėra pakankamos aplinkybės konfiskuoti tik nežymią automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Byloje nenustatyta, kad O. K., būdamas darbingo amžiaus, apskritai negali susirasti darbo, už kurį jis galėtų gauti adekvatų atlyginimą. Be to, kaltinamasis, žinodamas apie savo šeiminę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nėra skiriama bausmė, pavyzdžiui, bauda. Taigi šio baudžiamojo proceso metu O. K. nepatiria kitokio pobūdžio neigiamų turtinių pasekmių.

Išaiškinta, kad O. K. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

O. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 61–64). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad O. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš O. K. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. K. (O. K.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos O. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti O. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. kovo 21 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Prius Plius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5200 Eur (penkis tūkstančius du šimtus eurų) – valstybės naudai.

O. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, O. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti O. K. ir O. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti O. K., kad:

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

2) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį. Sumokėjus automobilio vertę, atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis