Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Salidas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-318-212/2014, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Salidas“ iškelta bankroto byla pagal ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, A. R., individualios įmonės „Namų sargas“, I. S., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Consena“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.

Ieškovai Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI), A. R., IĮ „Namų sargas“, I. S., trečiasis asmuo UAB „Consena“ savarankiškais ieškiniais (pareiškimais) prašė iškelti atsakovui UAB „Salidas“ bankroto bylą, paskirti įmonės bankroto administratorių. Reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą bendraieškiai ir trečiasis asmuo motyvavo tuo, kad atsakovas dėl savo finansinės padėties nepajėgia vykdyti turtinių įsipareigojimų, neatsiskaito su buvusiais darbuotojais.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinius nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti ir apie teismo posėdį pranešta paskelbiant viešai (t. 1, b.l. 166-167).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo, taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, pasisako dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

CK 2.49 straipsnio 3 dalies pagrindu visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti (CK 2.49 str. 4 d.). CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių bei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, suponuoja pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą.

Iš bylos duomenų matyti, jog juridinių asmenų registre nuo 2002-05-09 įregistruotas UAB „Salidas“ buveinės adresas yra Janonio g. 5, Panevėžys, o bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko V. K. adresas nuo įmonės įsteigimo 1998-12-16 išliko (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 107-109). Pagal ieškovo kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, VMI informacinėje sistemoje UAB „Salidas“ buveinės adresas – J. Janonio g. 5, Panevėžys (t. 1, b. l. 12-13). Būtent šiuo adresu ieškovas siuntė apeliantui abu pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo bei teismui teiktino ieškinio su priedais nuorašus (ĮBĮ 6 str. 2, 4 d.) (t. 1, b. l. 36-49, 58).

Siekdamas apeliantui įteikti pranešimus, kuriuose išaiškinta pastarojo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 str.) bei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytus įmonės finansinę padėtį apibūdinančius dokumentus, pirmosios instancijos teismas VMI ieškinį su priedais ir pranešimus apeliantui siuntė net trimis adresais Panevėžyje – Janonio g. 5, Šermukšnių g. 19 ir (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas jų neatsiėmė (t. 1, b. l. 61, 64, 76, 181-182, 191-192). Kiti procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti adresu Šermukšnių g. 19, Panevėžys, bei (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 98, 162), tačiau į juos apeliantas taip pat nereagavo. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2013-12-30 nutarties pagrindu procesiniai dokumentai ir pranešimas apie bylos nagrinėjimą apeliantui paskelbti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.) (t. 1, b.l. 166-168).

Atskirajame skunde teigiama, jog bendrovė yra įsikūrusi ir korespondenciją priima adresu S. Kerbedžio g. 23, Panevėžyje. Pasikeitus UAB „Salidas“ nuolatinio valdymo organo buvimo vietai, juridinis asmuo apie tai privalėjo informuoti juridinių asmenų registrą (CK 2.49 str. 4 d.). To nepadarius ir ieškovui VMI bei teismui išsiuntus apeliantui procesinius dokumentus viešame registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu, be to, papildomai įteikus procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, laikytina, jog procesiniai dokumentai apeliantui įteikti tinkamai. Reikia pažymėti, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu įmonės buveinės adresu siejamas su CPK 123 straipsnio 4 dalyje bei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisinių pasekmių, užkertančių kelią juridinio asmens atstovų piktnaudžiavimui, atsiradimu. Kaip matyti iš apelianto ieškovui VMI laikotarpiu nuo 2011-05-27 iki 2013-12-30 teiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų turinio, jose nurodomas UAB „Salidas“ buveinės adresas nuolat keitėsi: teikiant 2011-05-27 deklaraciją – Ąžuolų g. 32, Panevėžys, (t. 2, b.l. 20), 2012-05-25 ir 2013-05-29 deklaracijas – Šermukšnių g. 19, Panevėžys, (t. 2, b.l. 12, 16), 2013-12-20 deklaraciją – Kerbedžio g. 23, Panevėžys (t. 2, b.l. 28), 2013-12-30 deklaraciją – Ąžuolų g. 32, Panevėžys (t. 2, b.l. 24). Todėl procesinių dokumentų siuntimas UAB „Salidas“ juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (Janonio g. 5, Panevėžys) yra racionaliausias ir juridiškai pateisinamas būdas, juo labiau, kad apeliantas yra juridinis asmuo - verslo subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Taigi neinformavus juridinių asmenų registro apie įmonės buveinės adreso pasikeitimą, jam pačiam tenka neigiamų padarinių atsiradimo rizika. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiama nutartis apelianto vadovui buvo įteikta jos paskelbimo dieną (t. 1, Informacinis lapas), kas sudaro pagrindą manyti, jog apie prasidėjusį šios bylos procesą bei jo eigą apeliantui buvo žinoma.

Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tiek teisės, tiek ir fakto klausimai (CPK 320 str. 1 d.), todėl šalis, manydama, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, turi galimybę atskirajame skunde nurodyti visus atsikirtimus ir argumentus, kuriuos būtų išsakiusi pirmosios instancijos teismui, bei pateikti juos pagrindžiančius duomenis, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas šia galimybe pasinaudojo, atskirajame skunde išdėstė aplinkybes ir argumentus, kurie, jo nuomone, turi būti įvertinti prieš iškeliant įmonei bankroto bylą, su atskiruoju skundu pateikė šiai bylai parengtus bendrovės finansinę padėtį pagrindžiančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas sudaryti apeliantui galimybę išsakyti nuomonę byloje sprendžiamu klausimu, užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir įvertinti skundžiamos nutarties pagrįstumą, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pagrindo UAB „Salidas“ kelti bankroto bylą

Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, įvertinant jo svarbą procesiniams sprendimams, kurie yra itin reikšmingi tiek įmonės likimo, tiek kreditorių interesų gynimo aspektais, kiekvienu atveju šalių teikiami duomenys apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, jų (ne)tinkamą vykdymą, prievolių vykdymo pradelstų terminų kiekį, trukmę, priežastis, įmonės veiklą, perspektyvas ir pan. turi būti įvertinami ne formaliai, o pagal maksimaliai surinktus šioje stadijoje duomenis apie realią įmonės situaciją.

Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pagrindo įmonę pripažinti nemokia, apeliantas pateikė sudarytą 2013 metų balansą (sutrumpinta forma), t.y. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitas (t. 2, b. l. 5-6). Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo vertinami juridiniam asmenų registrui pateikti 2007, 2008 metų balansai (t. 1, b. l. 8-9, 102-106), o su atskiruoju skundu teikiamų finansinių ataskaitų duomenys prieštaringi, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktus balanso duomenis apie įmonės turimą turtą ir įsipareigojimus vertina kartu su kitais byloje esančiais ir apelianto su atskiruoju skundu pateiktais naujais duomenimis.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, UAB „Salidas“ 2013 metų balanse (t. 2, b. l. 5) bendra apskaityto bendrovės turto vertė – 599 739 Lt, iš jos 428 153 Lt sudaro ilgalaikis materialusis turtas bei 171 581 Lt trumpalaikis turtas (atsargos, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai). Siekdamas pagrįsti įmonės mokumą, apeliantas papildomai pateikė Ilgalaikio turto sąrašą (t. 2, b. l. 7), iš kurio matyti, jog didžiąją dalį UAB „Salidas“ turimo ilgalaikio materialaus turto vertę sudaro administracinio pastato, esančio Laisvės a. 2, Panevėžyje, vertė. Įmonės mokumui ar nemokumui nustatyti svarbi yra aktuali įmonės balansinio turto vertė ir ją pagrindžiantys įrodymai. Kaip matyti iš bylos dokumentų bei apelianto argumentų, UAB „Salidas“ nuosavybės teise priklausančios minėto administracinio pastato 30/100 dalies vertė nustatyta remiantis UAB „Salidas“ reikalavimų, kilusių iš 2008-02-14 su UAB „Kelias“ sudarytos statybos rangos sutarties, suma (t. 2, b. l. 45-47). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (t. 1, b. l. 170-173, t. 2, b. l. 48-50), viso pastato vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2008-11-25. Pažymėtina, kad pastatas nebuvo baigtas statyti, jo statyba nėra užbaigta iki šiol. Nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantui priklausančios administracinio pastato, esančio Laisvės a. 2, Panevėžyje, dalies tikrosios vertės ir galimybės šį turtą parduoti, siekiant gauti lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, juolab, kad konkrečių duomenų, kurie pagrįstų apelianto planų realumą, nepateikta. Atkreiptinas dėmesys į tokią aplinkybę, kad šis apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas, kaip ir kitas materialus turtas, yra areštuotas (t. 1, b. l. 170-175, taip pat teismui prieinami Turto arešto aktų registro duomenys), kas neabejotinai apsunkina jo pardavimą už įmonės apskaitos dokumentuose nurodytą kainą.

Duomenų apie gautinas per vienerius metus sumas teisingumas kelia abejonių tuo aspektu, jog įrodymai, kokiu pagrindu yra susidarę apelianto nurodomi reikalavimai 2013-12-31 sąraše (t. 2, b. l. 8) išvardintiems debitoriams, nepateikti, be to, pagal viešai prieinamus duomenis matyti, kad UAB „Lugas“ yra bankrutavęs. Šios aplinkybės patvirtina, jog apelianto pateiktas debitorių sąrašas ir kartu balanse esantys duomenys apie gautinas sumas nėra tikslūs, o apelianto nurodomi debitoriniai reikalavimai tikėtinai nėra realūs.

Nustatant įmonės (ne)mokumą, esminės reikšmės turi ne tik į įmonės balansą įrašyto turto vertė, bet ir jos santykis su pradelstų įsipareigojimų sumomis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t.y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Išanalizavus su atskiruoju skundu pateiktą 2013-12-31 kreditorių sąrašą (t. 2, b. l. 9) ir jį palyginus su kitais byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, jog apelianto parengto šiai bylai 2013 metų balanso duomenys apie per vienerius metus mokėtinas sumas neatspindi realių įmonės finansinių įsipareigojimų masto ir yra nurodyti taip, jog dirbtinai pagerintų įmonės finansinę būklę. Antai iš byloje esančių Antstolių vieningo vykdomųjų bylų 2013-11-11 ir 2014-02-06 sąvadų matyti, kad išieškojimas UAB „Salidas“ atžvilgiu vykdomas ir pagal VSDFV Panevėžio skyriaus, VMI, R. R., A. T. (buvę įmonės darbuotojai), UAB „Toi toi Sanitarinės sistemos“, UAB „Ramirent“ vykdomuosius dokumentus, tačiau šie kreditoriai ir jų reikalavimai į įmonės 2013-12-31 kreditorių sąrašą nėra įtraukti (t. 1. b. l. 15-29, t. 2, b. l. 154-168). Į minėtą sąrašą neįtraukti ir buvę UAB „Salidas“ darbuotojai R. K., I. S., kuriems pagal byloje esančius dokumentus, įskaitytinai ir pateiktus paties apelianto, iki šiol nėra atlygintos įsiteisėjusiais Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-07-17 (civilinė byla Nr. 2-4117-828/2009) ir 2009-11-05 (civilinė byla Nr. 2-6272-811/2009) sprendimais priteistos sumos, kilusios iš darbo teisinių santykių (t. 1, b. l. 15, 83, 148-149, t. 2, b. l. 114-125, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Remiantis byloje nustatytais duomenimis, 2014-02-06 vykdomosiose bylose išieškomos sumos sudaro 237 973,27 Lt (t. 2, b. l. 154-168), pradelstų mokestinių prievolių bendra suma 2014-02-06 lygi 85 861,92 Lt (t. 2, b. l. 150-151). Pagal apelianto pateiktą 2013-12-31 kreditorių sąrašą UAB „Salidas“ pradelsti įsipareigojimai, neįskaitant vykdymo procesą inicijavusių kreditorių reikalavimų, kurie taip pat yra pradelsti ir vykdytini, sudaro 9 583,84 Lt (t. 2, b.l. 150-151). Taigi vien nurodytų UAB „Salidas“ skolų bendra suma – 333 419,03 Lt (237 973,27 Lt+85 861,92 Lt+9 583,84 Lt), patvirtina, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos 2014-01-01 balansą, kuriuo remiasi apeliantas, įrašyto turto vertės (599 739 Lt : 2 = 299 869,50 Lt).

Atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikiami duomenys yra netikslūs ir neišsamūs (prie 2014-01-01 balanso nėra pateikti kiti jį detalizuojantys įstatymų numatyti finansinės apskaitos dokumentai, pavyzdžiui, aiškinamasis raštas), dar daugiau, itin prieštaringi, pavyzdžiui: 2013 metų pelno (nuostolių) ataskaitos, esančios t. 2, b. l. 6, duomenys nesutampa su duomenimis, nurodytais tų pačių metų pelno (nuostolių) ataskaitoje, esančioje t. 2, b.l. 39; 2010 metais UAB „Salidas“ patirtų nuostolių suma į nagrinėjamą bylą pateiktoje ataskaitoje, esančioje t.2, b. l. 36, nurodyta 74 382,73 Lt, o Panevėžio apygardos teismo 2012-07-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-627-198/2012, buvo nustatyta, kad bendrovės nuostolis 2010 metais pagal pateiktą 2011-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą yra 47 566 Lt (t. 2, b.l. 111-112), jie nėra visiškai patikima ir objektyvi įrodinėjimo priemonė, sprendžiant apelianto (ne)mokumo klausimą ar vertinant įmonės veiklos tęstinumo perspektyvas.

Kita vertus, nors apeliantas savo skunde teigia, kad UAB „Salida“ neatitinka kitos bankroto bylos iškėlimui būtinos sąlygos, t.y. bendrovė vykdo komercinę – ūkinę veiklą, turi galiojančių sutarčių, gauna pastovias pajamas ir atsiskaitys su visais kreditoriais, vien šie teiginiai patys savaime neįrodo įmonės pajėgumo tęsti veiklą, gerinant finansinius rodiklius. Pagal UAB „Salidas“ su UAB „Livensta“ 2013-05-27 sudarytą rangos darbų sutartį Nr. 2013/05/27 (t. 2, b. l. 57-60, 86-87) UAB „Salidas“ darbai turėjo būti įvykdyti iki 2013-09-25, taigi ši sutartis nelaikytina tinkamu įrodymu, objektyviai patvirtinančiu įmonės vykdomos veiklos pelningumą, nes nusako tik anksčiau šalis siejusius santykius. Duomenų apie jų tęstinumą nepateikta. Be to, iš UAB „Livensta“ 2013-10-05 pranešimo turinio matyti, kad pati UAB „Livensta“ negali atsiskaityti su UAB „Salidas“ už atliktus darbus, kadangi areštuotos visos įmonės bankinėse sąskaitose esančios lėšos, įskaitytinai skirtos atsiskaityti su UAB „Salidas“ (t. 2, b.l. 62). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-20 nutartimi UAB „Livensta“ iškelta ir bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-287-212/2014). Tai patvirtina, jog apelianto galimybė atgauti skolą už darbus, atliktus pagal minėtą sutartį, yra apsunkinta ar gali likti apskritai nerealizuota. Iš kitos, tarp apelianto ir UAB “Šilo statyba“, UAB 2013-08-01 sudarytos statybos rangos sutarties Nr. SS-13-32 (t. 2 b.l. 92-94) turinio matyti, kad pagal sutartį numatytų atlikti darbų kaina – 117 535,77 Lt tėra preliminari (sutarties 3.1 punktas) ir šią kainą sudaro atlyginimo už faktiškai atliktus darbus suma (sutarties 3.2 punktas). Duomenų apie sutarties vykdymo dinamiką apeliantas nepateikia: nėra aišku, kokie darbai nuo 2013-08-05 (sutarties 3.5 punktas) yra atlikti, nėra įrodymų apie jų apmokėjimą. Todėl aptartos dvi sutartys, kuriomis remiantis apeliantas įrodinėja vykdomą įmonės veiklą, nesant duomenų ir įrodymų, jog ši veikla teikia įmonei pajamas, kurios galėtų būti skirtos atsiskaitymams su kreditoriais, taip pat kylant pagrįstų abejonių dėl jų realaus vykdymo, negali nusakyti įmonės komercinės–ūkinės veiklos tęstinumo bei perspektyvumo.

Atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys kitai bylos medžiagai apelianto skundo teiginiai dėl įmonės gebėjimo atsiskaityti su visais kreditoriais. Iš UAB „Salidas“ 2014-01-23 pažymos Nr. 01-03/03 (t. 2, b. l. 10) matyti, kad vienoje iš bendrovės turimų sąskaitų bankuose 2014-01-21 buvo 10 315,26 Lt. Debitorių išmokėtinos lėšos bendrovei nukreipiamos vieno kreditoriaus reikalavimų patenkinimui (t. 2, b. l. 52-54), nors bendrovė iki šiol nėra įvykdžiusi dar 2009 - 2012 metais kilusių ir įstatymų leidėjo prioritetiniais laikomų įsipareigojimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. K. su darbo užmokesčiu susijusios piniginės lėšos iš UAB „Salidas“ priteistos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-07-17 sprendimu (įsiteisėjo 2009-11-11, c.b. 2-4117-828/2009), A. T. – 2009-08-26 sprendimu (įsiteisėjo 2009-10-12, c.b. 2-4115-812/2009), I. S. – 2009-11-05 sprendimu (įsiteisėjo 2009-12-08, c.b. 2-6272-811/2009), R. R. – 2012-03-30 sprendimu (įsiteisėjo 2012-06-07, c.b. 2-1187-902/2012). Būtina pažymėti, kad vėlavimo išmokėti darbuotojui atlyginimą juridinis faktas yra savarankiška sąlyga, sudaranti pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 4 str. 1 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios.

Apelianto pasiekiami susitarimai su kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo, išdėstymo taip pat neįrodo, jog įmonė pati sugebės atsiskaityti su visais kreditoriais, kadangi ir šie susitarimai nėra tinkamai vykdomi. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teisme buvusio UAB „Salidas“ darbuotojo I. S. inicijuotoje bankroto byloje Nr. B2-518-227/2012 susitaręs su ieškovu dėl skolos mokėjimo grafiko ir mokėjimo sumų, nagrinėjamos bylos duomenimis apeliantas įvykdė tik nedidelę dalį įsipareigojimų darbuotojui, o atskirajame skunde ginčija likusios skolos pagrįstumą (t. 1, b. l. 148-149, t. 2, b. l. 114-123, 125). Pagrįstų abejonių dėl apelianto sąžiningumo, įrodinėjant įmonės mokumą, kelia ir tokia aplinkybė, jog eilę metų įmonė neteikia juridinių asmenų registrui įstatymų numatytų finansinių ataskaitų (paskutinis buvo 2008 metų balansas). Nors apeliantas tokį savo neveikimą pateisina užsitęsusiu teisminiu procesu su UAB „Kelias“, šis argumentas atmestinas, nes pastaroji aplinkybė nekliudė apeliantui sudaryti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus į nagrinėjamą bylą, į juos įtraukiant ir šį bendrovės turimą debitorinį reikalavimą. Be to, tokius pat finansinės atskaitomybės dokumentus prasidėjusiems teisminiams procesams dėl bankroto bylos jam iškėlimo apeliantas rengė ir anksčiau. Panevėžio apygardos teismo 2012-07-09 nutartimi (t. 2, b. l. 111-112) civilinėje byloje Nr. B2-627-198/2012 nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad į bylą buvo pateiktas UAB „Salidas“ 2011 metų balansas, taip pat pelno (nuostolių) ataskaita. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto 2014-02-21 rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b. l. 171-173) išdėstytus argumentus atmeta kaip deklaratyvius. Teikiamas su skundu mokestinių prievolių likučių suderinimo aktas (t. 2, b. l. 175), nesant visų būtinųjų rekvizitų, identifikuojančių jį sudariusį asmenį, negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, o vienam iš daugelio kreditorių 2014-01-22 atliktų pavedimų dydis (t. 2, b. l. 176) taip pat neturi esminės įtakos apelianto UAB „Salidas“ pradelstų įsipareigojimų dydžiui, nes šis mokėjimas vertintinas tik kaip viena iš daugelio aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo.

Apeliacinės instancijos teismo išdėstytų argumentų visuma leidžia padaryti išvadą, jog UAB „Salidas“ negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, bendrovės skolos viršija pusę jos turimo turto vertės ir jos patiriami finansiniai sunkumai, priešingai nei teigia apeliantas, nėra laikini, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrovei iškėlė bankroto bylą, pripažinęs ją nemokia (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui nenustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.