Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-05-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-153-1058/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-20
Bylos Nr.
AN2-153-1058/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00217-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
K. G.
Advokatai
Donata Lapėnienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-153-1058/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00217-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.15; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. atstovės advokatės Donatos Lapėnienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties, kuria K. G. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-955-2024 paliktas nepakeistas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-955-2024 K. G. pripažintas kaltu dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, administracinio nusižengimo ROIK 23225302217 tyrimo tikslais, policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą 5 (penkių) darbo dienų laikotarpį nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 5 d. 8.06 val., vairavo ar valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) priklausančią transporto priemonę Porsche, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir tuo savo veiksmais pakartotinai nevykdė Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilio keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje. Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutarimu K. G. paskirta nuobauda – 460 EUR dydžio bauda.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-955-2024 paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. atstovė advokatė Donata Lapėnienė apeliaciniu skundu prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar ANK 611 straipsnio 2 dalis, tiek, kiek joje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį (toliau ir – skundžiama nutartis) ir priimti naują sprendimą – tenkinti K. G. skundą dėl Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutarimo.

3.1. Vadovaujantis ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 611 straipsnio 2 dalimi, SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalimi, apygardos teismų formuojama praktika dėl SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neįvertino to, jog duomenys buvo pateikti ir administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo nustatytas. Pažymima, kad K. G. pateikė informaciją apie tai, kas vairavo transporto priemonę 2023 m. rugpjūčio 5 d. 8.06 val. – gavęs 2023 m. lapkričio 7 d. pranešimą „Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo“, K. G. nedelsiant jį persiuntė Bendrovės vadybininkui su prašymu pateikti informaciją kas pranešime nurodytu metu vairavo transporto priemonę. Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, K. G. buvo atidus ir rūpestingas siekdamas įvykdyti Institucijos pateiktą nurodymą, o būtent Bendrovės vadybininkas neįvykdė pareigos nustatytu terminu pateikti informaciją, ką pripažino ir pats Bendrovės vadybininkas A. V. pateiktame 2024 m. sausio 20 d. paaiškinime.

3.2. Atkreipiamas dėmesys, kad Bendrovei pranešime nurodyta transporto priemonė nepriklauso nuosavybės teise, jos savininkas yra AB „Šiaulių bankas“, o Bendrovė yra tik šios transporto priemonės valdytoja, kurios pagrindinė veikla yra automobilių nuoma. Pažymima, kad K. G. informaciją pateikė pavėluotai dėl to, kad Bendrovė valdo 63 automobilius, kuriuos savo veikloje nuomoja finansinės nuomos būdu, o bendras įmonių grupės automobilių parkas sudaro net 200 transporto priemonių. Be to, Bendrovė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dalis, kurioje dirba gana daug darbuotojų. Taigi dėl didelio Bendrovės turimų transporto priemonių skaičiaus, kurios nuomojamos Bendrovės klientams, sunku suadministruoti asmenis, vairavusius transporto priemonę konkrečiu metu. Nepaisant to, Bendrovė gavo eilę pranešimų dėl tos pačios transporto priemonės vairavusio asmens duomenų pateikimo, į kuriuos atsakė, todėl didelis pranešimų gavimas apsunkino šį procesą, o policijos pareigūnai turėdami informaciją, kad nuolat pažeidimus daro ta pati įmonė naudodama tą pačią transporto priemonę, galėjo suprasti, kad pažeidimus daro tas pats asmuo, bet ne finansuotojas. Vis dėlto, šios aplinkybės tinkamai nebuvo įvertintos, o taip pat ir tai, kad pranešimas nurodyti, kas vairavo transporto priemonę, pateiktas po beveik trijų mėnesių, o terminas informacijai pateikti duotas tik penkių darbo dienų.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutarimo priėmimo metu K. G. jau buvo pateikęs informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį administracinio nusižengimo padarymo metu. Be to, K. G. duomenis pateikė 2023 m. lapkričio 30 d., t. y. pavėlavęs tik aštuonias darbo dienas. Taigi, terminas praleistas itin nežymiai ir dėl svarbių bei objektyvių priežasčių, tačiau neturint tyčios daryti pažeidimą, nes jo veiksmuose nėra pavojingumo bei kaltės kaip administracinio nusižengimo požymio. Kaip matoma iš byloje esančių duomenų, K. G. nedelsdamas persiuntė A. V. gautą pranešimą, tačiau šis laiku nepateikė reikalingos informacijos ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Be kita ko, K. G. informacijos apie transporto priemonę administracinio nusižengimo metu vairavusį asmenį pavėluotas pateikimas nesukėlė jokių sunkių padarinių – jis padėjo policijos pareigūnams atskleisti pažeidėją, todėl akivaizdu, kad K. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį patrauktas nepagrįstai nesant jo veiksmuose kaltės, nes kaltė buvo A. V..

3.4. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais priimtoje skundžiamoje nutartyje neįvertino ir to, kad penkių darbo dienų terminas pranešti apie asmenį, vairavusį transporto priemonę, yra per trumpas, nes Bendrovė turi kreiptis į kontrahentą ir jo darbuotojus dėl informacijos pateikimo, nustatyti, kuris iš kitos įmonės darbuotojų vairavo transporto priemonę, kas apsunkina informacijos pateikimą per tokį itin trumpą terminą. Daroma išvada, kad toks teisinis reglamentavimas nustatant penkių darbo dienų nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ANK 611 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai išaiškinimo.

3.5. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutarime paskirtos 460 EUR baudos mažinimo galimybės ir formaliai, neįvertinęs reikšmingų aplinkybių, padarė išvadą, kad mažinti baudos nėra pagrindo. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2, 6 dalimis, 22 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl nurodytų straipsnių ir jų dalių taikymo, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas baudos mažinimo galimybes neatsižvelgė į tai, kad K. G. veiksmuose nėra kaltės, nors ir vėliau, tačiau pateikė policijos pareigūnams jų prašomą pateikti informaciją, o terminas praleistas nežymiai – Bendrovė valdo 63 transporto priemones, todėl siekdamas sąžiningai ir rūpestingai įvykdyti pareigą pateikti informaciją apie nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavusį asmenį užtruko analizuodamas turimus duomenis. Be to, K. G. padaryta veika nebuvo sukelti jokie sunkūs padariniai, nuostoliai ar žala, nes Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutarimo priėmimo metu nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavęs asmuo jau buvo nurodytas.

Žemesnės instancijos teismas

3.6. Atstovės teigimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad K. G. per penkerių metų laikotarpį iš viso yra baustas aštuoniolika kartų administracine tvarka, tačiau šios aplinkybės laikytinos visiškai nesusijusiomis su šioje byloje nagrinėjamu administraciniu nusižengimu. Atsižvelgiant į tai bei aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad paskirta 460 EUR bauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, net jei ir būtų nustatytų, kad toks pažeidimas padarytas, su kuo K. G. nesutinka. Be to, paskirta 460 EUR bauda peržengia minimalų baudos dydį, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, todėl yra visiškai nepagrįsta ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus bei teismų formuojamą praktiką. Nagrinėjamu atveju, remiantis teismų formuojama praktika, bauda turėtų būti mažinama iki 50 EUR.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. G. atstovės advokatės Donatos Lapėnienės apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Institucijos įsitikinimu, apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi bei kurių nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje ir kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apeliaciniame skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. atstovė advokatė Donata Lapėnienė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą šio procesinio sprendimo 3.4. punkte nurodytais argumentais bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir K. G. skundą dėl Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutarimo tenkinti.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje K. G. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą K. G. veikoje. Apkreiptinas dėmesys, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog iš esmės kartojamos bei nurodomos tos pačios aplinkybės, dėl kurių visumos pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems argumentams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius skundo argumentus.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje

7. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu <...> juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Ši administracinė atsakomybė nustatyta tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo savo teisėmis situacijos, kai asmenys, nepateikdami jokių duomenų, vilkintų procesą bei užkirstų kelią atskleisti nusižengimo padarymo aplinkybes.

8. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie to paties straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

9. Administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčas (tai nenurodoma ir apeliaciniame skunde) dėl to, kad automobilis „Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma transporto priemonė, kurios vadovas yra K. G.. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 7 d. buvo suformuotas Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuris buvo išsiųstas K. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)” elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei popierine siunta, kuri buvo pristatyta 2023 m. lapkričio 13 d. (b. l. 73). Taigi, SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą K. G. turėjo įvykdyti per penkias darbo dienas nuo Institucijos pareigūno reikalavimo gavimo dienos.

10. Apygardos teismas plačiau nesikartodamas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad penkių darbo dienų terminas prašomiems duomenims pateikti skaičiuojamas nuo 2023 m. lapkričio 13 d., nors iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad K. G. šį pranešimą elektroniniu paštu gavo dar 2023 m. lapkričio 8 d. Taigi, nagrinėjamu atveju reikiamus duomenis pateikti buvo suteikta daugiau nei penkios darbo dienos. Nežiūrint į tai, informaciją apie galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį transporto priemonės valdytojas pateikė tik 2023 m. lapkričio 30 d., todėl administracinio nusižengimo padarymas fiksuotas pagrįstai.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. G. veiksmuose nepateikiant prašomų duomenų, nėra pavojingumo bei kaltės kaip administracinio nusižengimo požymio, nes kaltė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko A. V., kuriam 2023 m. lapkričio 8 d. persiunčiant Institucijos siųsta elektroninį laišką ir buvo pavesta pateikti duomenis apie galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal jau nurodytus SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį bei ANK 611 straipsnio 2 dalį, duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, privalo pateikti juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas), vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra K. G. ir, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nebuvo nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys A. V. atsakomybę. Aplinkybė, kad šiam asmeniui kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui buvo pavesta pateikti duomenis apie galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį, nešalina K. G. kaip juridinio asmens vadovo atsakomybės, kadangi, kaip nurodyta suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Taigi, šiuo atveju vadovui kilo pareiga kontroliuoti, kad duoti pavedimai būtų įvykdyti laiku, o to nepadarius prisiimti kilusią atsakomybę. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad K. G., vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus (b. l. 75), jau du kartus buvo baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, todėl neabejotinai turėjo žinoti apie pareigą per įstatyme nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis ir kilsiančias pasekmes jų nepateikus.

12. K. G. atstovės advokatės teigimu, Bendrovė gavo eilę pranešimų dėl tos pačios transporto priemonės vairavusio asmens duomenų pateikimo, į kuriuos atsakė, todėl didelis pranešimų gavimas apsunkino šį procesą, o policijos pareigūnai, turėdami informaciją, kad nuolat pažeidimus daro ta pati įmonė, naudodama tą pačią transporto priemonę, galėjo suprasti, kad pažeidimus daro tas pats asmuo, bet ne finansuotojas. Šiame kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis tais pačiais skundo argumentais ir pačiai bendrovei nereikėjo daug laiko pateikti prašomos informacijos. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad transporto priemonė, kuria 2023 m. rugpjūčio 5 d. 8.06 val. galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, Bendrovei buvo žinoma. Be kita ko, tai pagrindžia ir teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 6 d., metu, K. G. teikti paaiškinimai apie nagrinėjamą įvykį ir asmenį, apie kurį Institucija prašė pateikti duomenis: „Šis klientas, jei istoriškai pažiūrėjus, turi ne vieną baudą, visą laiką pateikiame informaciją tinkamai <...>“ (b. l. 99). Atsižvelgiant į išdėstytą, nelogišku laikytinas to paties apeliacinio skundo argumentas, kad penkių darbo dienų terminas pateikti reikalaujamai informacijai yra per trumpas.

13. Apygardos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apelianto akcentuojamas didelis Bendrovės turimų transporto priemonių skaičius ir su tuo susijęs didelis darbo krūvis nelaikytinas pakankama priežastimi švelninti ar eliminuoti pareiškėjo atsakomybę. Šiuo atveju K. G. net nebandė susisiekti su Institucija ir jos neinformavo, jog yra reikalingas ilgesnis laiko tarpas pateikti prašomą informaciją.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutarimą ir skundžiamą teismo nutartį, nenurodyta. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių K. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje.

15. Apeliaciniu skundu prašoma kreiptis ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą šio procesinio sprendimo 3.4. punkte nurodytais argumentais, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju yra vertinamas tik skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, tais atvejais kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, ir nurodoma, jog teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju K. G. atstovės advokatės apeliacinį skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui abejonių dėl įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nekyla. Tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu (inter alia 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. KT24-S13/2016, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT52-A-S47/2020, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020). Apeliaciniame skunde nurodomas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą iš esmės yra susijęs su kritika galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir subjektyviu vertinimu, o ne su nurodytų normų konstitucingumo klausimu, todėl apygardos teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad vien tai, jog apelianto netenkina įstatymo leidėjo numatyta pozicija, nėra pagrindas teigti, kad tokia teisės norma prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

16. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšį iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių parenka bylą nagrinėjantis teismas arba institucija. Parenkant nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, turi būti atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) ir vadovaujamasi administracinės nuobaudos paskirtimi (ANK 22 straipsnis).

17. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Kita vertus, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

18. Už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. atstovė advokatė prašo paskirtą 460 EUR baudą sumažinti iki 50 EUR. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, dėl kurių turėtų būti švelninama bauda, nenustatytos, jų nenurodė ir K. G. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams pateiktuose skunduose.

19. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta nei viena K. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas taip pat nebuvo mažesnis, nes pateikti informaciją Institucijai dėl to, kas vairavo automobilį, šiuo atveju buvo K. G., kaip juridinio asmens vadovo, pareiga – tai, kad nors ir vėliau, tačiau K. G. pateikė policijos pareigūnams jų prašomą pateikti informaciją, nėra pakankama siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti padaryto nusižengimo pobūdį. Be to, nuo pirminio Institucijos kreipimosi su prašymu pateikti duomenis, iki duomenų pateikimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, t. y. aštuonios darbo dienos, lyginant su nustatytu penkių darbo dienų terminu. Atsižvelgtina ir į tai, kad per beveik dvejų metų laikotarpį K. G. trečią kartą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, esant tos pačios Bendrovės vadovu, todėl manytina, jog ankstesni procesai jam nebuvo pakankama poveikio priemonė. Taip pat, vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus (b. l. 75), K. G. iš viso yra aštuoniolika kartų baustas administracine tvarka. Nors ši aplinkybė, K. G. atstovės advokatės teigimu, laikytina visiškai nesusijusia su šioje byloje nagrinėjamu administraciniu nusižengimu, tačiau apygardos teismas pažymi, jog ji neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą K. G. ir yra reikšminga individualizuojant skiriamą nuobaudą bei jos dydį.

20. Pažymėtina, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, todėl apygardos teismas įvertinęs aukščiau aptartą daro išvadą, kad K. G. atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta, o Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutarime nustatytas ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos artimos minimaliam baudos vidurkis nėra akivaizdžiai per griežtas ir laikytinas tinkamu pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti K. G. atstovės advokatės Donatos Lapėnienės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. atstovės advokatės Donatos Lapėnienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Giedrė Telksnienė