Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9030-627/2021 pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui T. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Suinteresuotas asmuo T. D. atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9030-627/2021, kuria atsisakyta skirti suinteresuotam asmeniui baudą dėl nevykdomos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4601-517/2021 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui T. D. dėl tėvo valdžios apribojimo pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2021 m. balandžio 28 d. teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje tik iš dalies tenkino ieškovės D. J. prašymą. Šia nutartimi teismas leido bendrauti su nepilnamečiais vaikais T. D. dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovui ar socialiniam darbuotojui, ar psichologui ir uždraudė lankytis ieškovės D. J. gyvenamojoje vietoje.

10. Ieškovės teigimu, T. D. 2021 m. rugsėjo 1 d. pažeidė šias laikinąsias apsaugos priemones, dalyvaudamas sūnaus T. D. mokymosi įstaigoje vykusioje rugsėjo 1-osios šventėje, todėl prašo skirti jam baudą.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, dėl to teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.

12. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdo antstoliai teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis). Civilinio proceso įstatymas numato, kad galiojanti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi privalomą pobūdį, o už privalomų teismo pritaikytų įpareigojimų nevykdymą CPK nuostatos suteikia teismui teisę kaltų asmenų atžvilgiu pritaikyti sankcijas (baudas). Už nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną (CPK 145 straipsnio 9 dalis). Jeigu yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo nustatytos formos aktą ir teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys).

13. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas suvienodinti teismų praktiką ir teikdamas išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir baudos skyrimo už šių nutarčių nevykdymą, 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 išaiškino, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo yra tarpinis procesinis dokumentas, ja neišsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką. Tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina ir tai, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo – yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuota pareiškėja D. J. kreipėsi tiesiogiai į teismą su prašymu dėl baudos paskyrimo atsakovui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyta, kad ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios apibrėžtos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkte, t. y. uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tokioms laikinosioms apsaugos priemonėms priskiriamos CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės.

15. Vadinasi, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepatenka į CPK 145 straipsnio 9 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, už kurių nevykdymą šio straipsnio pagrindu kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Pažymėtina, kad piniginę sankciją nustatanti CPK 145 straipsnio 9 dalies nuostata negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis (6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 205-224).

16. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Taigi apeliantė dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo turi teisę kreiptis į antstolį.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjos pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovas (šioje byloje suinteresuotas asmuo T. D.) neinformavęs ieškovės D. J., vienas be Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo, socialinio darbuotojo, ar psichologo atvyko į mažojo sūnaus T. D. mokymosi įstaigą – (duomenys neskelbtini) progimnaziją, į sūnaus T. D. klasės rugsėjo 1-osios šventę, neįrodo, kad atsakovas piktavališkai pažeidžia teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad atsakovas nuolat nuo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžia bendravimo su vaikais tvarką (CPK 178 straipsnis). Taip pat nenustatytos aplinkybės sudarančios pagrindą pripažinti, kad atsakovas veikė priešingai nepilnamečio vaiko interesams. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas savo sūnui padovanojo balionų, su kuriais T. D. pradėjo žaisti, tai parodo, kad nepilnamečio vaiko interesai nebuvo pažeisti, nes jis apsidžiaugė gavęs balionus. Atkreiptinas dėmesys, kad pati Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra konkreti, nes nėra nurodomos tikslios tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo dienos bei valandos. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, bendradarbiauti, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.

18. Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nenustačius piktavališko pažeidimo ir ieškovei nepateikus jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes, jos prašymas skirti baudą atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

19. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.