Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Pirmiausia, atsakovas, po šalių santuokos nutraukimo niekuomet nepalaikė artimų ryšių su vaikais. Negana to, niekuomet nesirūpino vaikais, kartu demonstruodamas ryšio su vaikais būtinumo nebuvimą. Atkreipia dėmesį, jog dar 2018 m. rugsėjo 26 d. elektroninių susirašinėjimų su ieškove metu, atsakovas pateikė itin aiškią poziciją, kuri tiesiogiai susijusi su atsakovo būsimu indėliu į vaikų auklėjimą, auginimą, išlaikymą bei ryšio palaikymą. Atsakovas elektroniniu laišku ieškovei, dar 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškė nebesiruošiantis vaikams teikti išlaikymo. Tai pagrindžia elektroninio laiško teiginiai, jog: „As nebesiruosiu mokėti nei cento elementu ir nesuku galvos. <...> manau tevelei tau padės ir viskas bus gerai neverk kad duonos neturi“. Šie teiginiai patvirtina, jog atsakovas ne tik neketina teikti išlaikymo vaikams, kaip tai buvo nustatyta teismo sprendimu, bet kartu ir siekia perkelti vaikų išlaikymo naštą ieškovei bei jos šeimos nariams (vaikų seneliams). Iš cituojamo elektroninio laiško teiginių galima spręsti, kad atsakovas ne tik vengia išlaikyti savo vaikus, ignoruodamas tėvo pareigą jais rūpintis, bet ir demonstruoja akivaizdų abejingumą savo mažamečių vaikų atžvilgiu bei pažeidžia jų interesus. Pažymi, kad atsakovo teiginiai, kurie buvo pateikti elektorinių susirašinėjimu metu, nebuvo deklaratyvūs. Atsakovas, kaip ir nurodė susirašinėjimo metu, vaikams neteikė išlaikymo. Šiai dienai, antstolės J. B. pateikiamais duomenimis, išlaikymo vaikams skola sudaro net 29039,44 Eur ir nuolat auga. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas teismo nustatytą pareigą – teikti išlaikymą vaikams turi galimybę vykdyti, kadangi, ieškovės turimomis žiniomis, jis reguliariai gauna pajamų iš jam priklausančių žemės sklypų nuomos. Tai patvirtina ir paties atsakovo siųstų trumpųjų SMS žinučių turinys, iš kurių matoma, jog atsakovas siūlo asmenims, kurie kreipiasi į jį, pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą ir nurodo, jog tai jo darbas. Tai, kad atsakovas užsiima šia veikla patvirtina ir jo vizitinė kortelė. Tvirtinama, jog atsakovas visomis priemonėmis siekia vengti teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, slapstydamasis užsienyje (Estijos Respublikoje), įgydamas turtą kitoje šalyje, keisdamas savo gyvenamąją vietą (nuo 2017 metų atsakovas gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose), slėpdamas savo gaunamas pajamas. Vengdamas teikti išlaikymą atsakovas neužtikrina nepilnamečių vaikų teisių turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

Antra, atsakovas, elektroninių susirašinėjimu metu, ieškovei pareiškė, jog į Lietuvos Respubliką neketina grįžti bent penkerius metus. Taigi, atsakovas nė neplanavo prisidėti prie vaikų auklėjimo, auginimo, ryšio palaikymo ar elementaraus siekio rūpintis vaikų psichologine raida. Svarbiausia, jog atsakovas viename iš elektroninių laiškų pareiškė, jog neketina prisidėti prie vaikų auginimo, išreikšdamas pyktį ieškovės atžvilgiu, o pabaigoje nurodant, jog: „Užauginsit vaikus“. Įvertinus atsakovo poziciją, darytina pagrįsta prielaida, kad atsakovas laisva valia nusišalino nuo vaikų auklėjimo, savo noru nutraukė visus įmanomus ryšius su vaikais. Negana to, atsakovui 2020 m. pareiškus ieškovei reikalavimą sudaryti sąlygas bendrauti ir matytis su vaikais, net susitikimų metu, kurių buvo tik keli, atsakovas demonstravo visišką abejingumą vaikų atžvilgiu. Atsakovo neva noras užmegzti ryšį su vaikais pasireiškė tokiais atsakovo veiksmais: 1) atsakovui pareiškus norą bendrauti ir matytis su vaikais, šis buvo informuotas, jog vaikai užsiima užklasine veikla, lanko įvairius būrelius. Tačiau per visą 2020 m. lapkritį atsakovas neišreiškė jokio susidomėjimo vaikų mokslais ir/arba jų užklasiniais būreliais, iš kurių atsakovui buvo pasiūlyta pasiimti vaikus. Atsakovas ne kartą pareiškė, jog tokiems dalykams neturįs laiko; 2) atsakovui suteikus galimybę matytis ir bendrauti su vaikais, buvo nepaisyta 2018 m. kovo 22 d teismo sprendimo bei bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas visais atvejais, tik jam patogiu metu, nesivadovaujant teismo patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka, iš anksto nesusitaręs su ieškove, pareikšdavo norą susitikti su vaikais. Negana to, ieškovei, siekiant sudaryti sąlygas atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais, šis savo veiksmais ne kartą yra sukėlęs žalą vaikų psichologinei bei fizinei sveikatai. Žala, kurią patyrė vaikai pasireiškė tuo, jog atsakovas po susitikimo, iš anksto nesuderinus su ieškove bei svarbiausia, nepranešus ieškovei, sau patogiu laiku, vaikus paimdavo iš jų gyvenamosios vietos ir parveždavo bei palikdavo jų gyvenamosios vietos kieme, nors ieškovė tuo metu nė nebūdavo namuose, nes apie vaikų grąžinimą ji nebūdavo informuota; 3) atsakovas visiškai neatsižvelgia į vaikų poreikius ir lūkesčius, susitikimų metu neinformuoja vaikų apie tai kur bus vežami, kada bus parvežami, tokiu būdu itin žalojant vaikų vidinį pasaulį. Kaip pavyzdžiui, vieno susitikimo su vaikais metu, atsakovas neatskleidė kur vaikai bus vežami, nebuvo klausiama jų nuomonės ar norų. Negana to, buvimas su atsakovu vaikams sukelia negatyvias emocijas bei išgyvenimus, tai patvirtina ieškovės bei vieno iš vaikų susirašinėjimas susitikimo su atsakovu metu. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, jog atsakovo dukra L. nežino kur yra vežama ir kokiais tikslais atsakovo yra vežiojama neaiškiomis kryptimis. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad susitikimo metu atsakovas dukrai kelia neigiamus išgyvenimus. Negana to, paauglei dukrai yra sudaroma galimybė žaisti su papuošalais, o tiesioginis atsakovo dėmesys jai nėra skiriamas, kuris dukrai, kaip paauglei, yra būtinas.

Be to, ieškinyje nurodoma, kad vaikai būdami kartu su atsakovu patiria visapusiškai neigiamus išgyvenimus. Reikšmingiausia tai, jog vaikai po susitikimų su atsakovu yra itin neigiamai paveikti, irzlūs, sunkiai sukalbami, kupini pykčio, nepasitikėjimo aplinkiniu pasauliu, vargina vaikus nemiga, baimės, nerimas dėl ateities ir dėl tėvų. Tokie vaikų psichologiniai bei elgesio modelio kasdieniniame gyvenime pokyčiai yra sietini konkrečiai su atsakovo epizodiniu tėvo atsiradimu jų gyvenime (susitikimais su atsakovu). Manytina, jog atsakovas negali užtikrinti tinkamos vaikų raidos, integracijos į visuomenę, nekeldamas jiems žalos. Šiuos argumentus pagrindžia jauniausiojo iš vaikų – T. psichologinė būsena po susitikimų su tėvu – atsakovu. Ieškovei iš mokymo įstaigos, kurią lanko T., tapo žinoma, jog vaikas tapo itin irzlus, linkęs į žodinius konfliktus bei fizinį kontaktą (muštynes) su kitais bendraamžiais. Paskutinio susitikimo metu mažajam sūnui T. atsakovas davė 10,00 Eur. Parvažiavęs vaikas ieškovei pasakojo, kad atsakovas jį eilinį kartą filmavo, mokino ir liepė sakyti, kad V. (ieškovės dabartinis sutuoktinis) jį skriaudžia, kad pastarasis vartoja alkoholį ir kt. Be to, mažametis T. ieškovei pasakojo, kad atsakovas jam pasakė, jog mama – ieškovė yra prisipirkusi naujų mašinų ir liepė mažamečiui T. mašiną uždegti, o jei mama – ieškovė neleis, pažadėjo ateiti uždegti pats. Atkreipia teismo dėmesį, kad, kai vyko santuokos nutraukimo procesas tarp šalių, buvo sudegintas ieškovės naujai įsigytas automobilis. Be to, atkreipia dėmesį, kad ieškovė šiuo metu susilaukė kūdikio, o grįžęs iš paskutinio susitikimo su tėvu – atsakovu, mažametis sūnus T. dar pasakojo, kad jam tėvas – atsakovas liepė skriausti savo dar negimusį broliuką. Ieškovei mažametis pareiškė, kad: „jei gims vaikas, jis jį užmuš“. Tai patvirtina ir garso įrašas, kuriame T., gimus broliukui, mamai dar kartą pasakoja, ką jam tėtis – atsakovas liepė daryti su broliuku. Taip pat T. nurodo, kad atsakovas jam sakė, jog tuo atveju jei T. D. nepavyktų nutraukti ieškovės naujagimio vaiko gyvybinių funkcijų, tai esą atliksiąs pats. Žemiau pateikia esmines T. D. pasakytų frazių ištraukų stenogramas iš garso įrašo, priedo Nr. 4: 1) „manau, kad jis verkia, nes jis mano kaip jį užmuš <...> aš jį ginsiu <...>jis nori (suprantama, kad kalbama apie T. D.), jis blogas, sakė man, juk šitas, tėvas, kaip jis blogas"; 2) „sakė būk blogam (suprantama, jog kalbama apie T. D.). Muškis, gali daryti ką tik nori. Gali eiti į gatvę, lakstyti ir sakė žaisti gatvėse visokiose <...> sakė laužyk mašinas"; 3) „jis man parodė kaip smaugt ir trenkt (skleidžiami garsai, T. D. rankomis demonstruoja smaugimo bei trenkimo veiksmus) <...> vieną kartą kai ėjome į mokyklą jis man pasakė taip"; 4) „sudegino visas knygas (suprantama T. D. skaitomas), paliko tik vieną knygą, kitas knygas sudegino stipriai. Tiesiog paėmė ir metė į laužą <...> įsiuvo tokį mažą berniuką kaip jis (T. rodo į naujagimį ieškovės vaiką) ir sako, čia tavo brolis, padaryk taip (T. D. atliko demonstraciją ant lėlės) ir mesk jį į laužą ir sudegink sakė <...> kai užaugs jis ir daug brolių užaugs, tada mes ginsim, neleisim nieko sudeginti". Taigi, kaip matyti iš aukščiau pateikiamų įrodymų, atsakovo veiksmai ne tik, kad negali būti laikomi tinkamu siekiu užmegzti, atstatyti prarastą ryšį su vaikais, tačiau priešingai yra laikomi, skatinantys smurtą, žalojantys vaikų, ypač mažamečio T. psichiką, didinantys vaikų nusivylimą, kuriantys nepasitikėjimą tėvu – atsakovu bei sukeliantys negatyvius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo tikslai, dėl kurių yra siekiama susitikti ir bendrauti su vaikais yra nežinomi, tačiau tikrai negali jų laikyti siekiu atkurti ryšį su vaikais, todėl atsakovo, kaip tėvo valdžia vaikų atžvilgiu privalo būti apribota neribotam laikotarpiui.

Ieškovės atstovė – advokatė A. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Be to, atsakovas ilgą laiką vengė išlaikyti savo vaikus, demonstruodamas nepagarbą ne tik teismo nustatytai tvarkai ir įstatymų saugomoms vertybėms, bet ir savo paties vaikams bei ieškovei. Ieškovė, siekdama užtikrinti geriausius savo vaikų interesus, atsakovui nevykdant savo, kaip tėvo, pareigos juos išlaikyti, buvo priversta dirti dviejuose darbo vietose, kadangi vienoje darbo vietoje gaunamas darbo užmokestis nebuvo pakankamas trijų mažamečių vaikų poreikių užtikrinimui. Dėl šių priežasčių ieškovė negalėjo skirti nepilnamečiams savo vaikams tiek dėmesio ir laiko, kiek būtų skyrusi, dirbant įprastai. Atsakovas ne tik nesirūpino vaikais ir neteikė jiems išlaikymo ir šiuo metu, po turto realizavimo, vėl jo neteikia, bet vaikai būdami kartu su atsakovu patiria visapusiškai neigiamus išgyvenimus ir blogą atsakovo įtaką, kuri daroma jo amoraliu elgesiu. Reikšmingiausia tai, jog vaikai po susitikimų su atsakovu būna itin neigiamai paveikti, irzlūs, sunkiai sukalbami, kupini pykčio ir nepasitikėjimo aplinkiniu pasauliu. Tokie vaikų psichologiniai bei elgesio modelio kasdieniniame gyvenime pokyčiai yra sietini konkrečiai su atsakovo epizodiniu tėvo atsiradimu jų gyvenime (susitikimais su atsakovu). Tai nenuostabu, nes pats atsakovas nepaiso geriausių ir visuotinai pripažintų moralės principų, teisės aktų reikalavimų, jam buvo ne kartą taikyta baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. Atsakovas elgiasi nepagarbiai, įžeidinėja ne tik savo vaikus, bet ir ieškovę. Taip pat atsakovas į šį visą teisminį procesą žiūrėjo nepagarbiai ir atsainiai, atvyko į teismo posėdį tik atvesdintas policijos, kitą teismo posėdį vėl neva buvo pamiršęs, atvyko tik po papildomo teismo skambučio. Taigi atsakovas savo amoraliu, priešingai moralės ir teisės normoms elgesiu daro neigiamą įtaką savo vaikams, nes rodo blogą pavyzdį jiems, žaloja jų psichiką, mokindamas juos elgtis priešingai moralės ir teisės normoms. Taigi, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, atsakovo veiksmai ne tik, kad negali būti laikomi tinkamu siekiu užmegzti, atstatyti prarastą ryšį su vaikais, tačiau priešingai yra laikomi, skatinantys smurtą, žalojantys vaikų, ypač mažamečio T. psichiką, didinantys vaikų nusivylimą, kuriantys nepasitikėjimą tėvu – atsakovu bei sukeliantys negatyvius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo tikslai, dėl kurių yra siekiama susitikti ir bendrauti su vaikais yra nežinomi, tačiau tikrai negalima jų laikyti siekiu atkurti ryšį su vaikais, todėl atsakovo, kaip tėvo valdžia vaikų atžvilgiu privalo būti apribota. Jei atsakovo atžvilgiu nebus taikomas tėvų valdžios apribojimas vaikų atžvilgiu, atsakovas gali tęsti neigiamo pobūdžio susitikimus. Tokie susitikimai gali padaryti dar didesnės, negrįžtamos žalos vaikų psichologinei bei fizinei sveikatai, raidai bei gyvenimo ir aplinkos (visuomenės) suvokimui.

Atsakovas T. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam buvo įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, jog nepilnamečių vaikų tėvams D. J. ir T. D. nebuvo ir nėra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugos, šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2015 m. rugpjūčio 14 d. nepilnametės L. D. atžvilgiu Tarnyboje buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (į policijos komisariatą kreipėsi tėvas, kad smurtavo motina). 2021 m. kovo 1 d. Tarnyba iš policijos gavo pranešimą apie tai, kad pranešėjas atvyko pas buvusią žmoną, vaikų tėvas galimai išgirdo vaikų šauksmus, jo neįsileido, todėl iškvietė policiją. Buvo vertintas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedas, bendrauta su vaikais, vaikų įstatymine atstove D. J.. K. D., L. D. ir T. D. atžvilgiu vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo, nustatyta, kad vaikai saugūs, prižiūrėti. 2021 m. balandžio 15 d. Tarnybos atstovas dalyvavo ikiteisminiame procese, policijos pareigūnui apklausiant nepilnamečius vaikus (Skyrius apie galimą vaiko teisių pažeidimą pranešimo nėra gavęs). Vaikų tėvas T. D. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad smurtaujama prieš jo vaiką T. D.. Apklausos metu vaikai paneigė, kad yra ar buvo skriaudžiami. Pažymi, kad atsakovas T. D. nesikreipė į Tarnybą dėl problemų, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, o vertinant atsakovo policijai pateiktus pranešimus, vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo.

Be to, išvadoje nurodoma, kad Tarnyba, siekdama pateikti objektyvią išvadą civilinėje byloje ir išsiaiškinti su byla susijusias aplinkybes, 2021 m. balandžio 27 d. apsilankė ieškovės D. J. ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad ieškovė, kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais: K. D., L. D., T. D. ir naujagimiu J. J. gyvena 77,14 kv.m. keturių kambarių bute. Buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į jų amžių, vaikams yra sudarytos geros sąlygos ilsėtis, lavėti, leisti laisvalaikį, ruošti pamokas. Sudarytos sąlygos nuotoliniam ugdymuisi. Jų saugumas užtikrintas. Tarnybos specialistų apsilankymo metu ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat pasakojo, kad atsakovas niekada nesilaikė nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Prieš du mėnesius pradėjo reikšti norą bendrauti su vaikais, dėl ko jos nuomone vaikai jaučia stresą. Atsakovas paskutinį kartą susitiko su vaikais prieš kelias savaites, 2021 m. balandžio 10 d., šeštadienį, tačiau vaikai atsisakė su tėvu matytis. Jam priklausė matytis praėjusį savaitgalį, tačiau vaikų tėvas taip ir nepasirodė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas niekada su ja nesitarė ir nesiderino dėl matymosi su vaikais, neteikė vaikams priteisto išlaikymo, todėl yra susidariusi 29039,44 Eur skola. Ieškovės nuomone vaikų tėvas yra praradęs ryšį su vaikais, normalaus ryšio niekada ir nebuvo. Motinos vertinimu, atsakovas kenkia vaikams. T. primoko, vyresni vaikai jai pasakojo, kad tėvas mokė T. muštis, tėvas kviečia policiją, nes vaikai atsisako su juo bendrauti. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl nepilnamečio sūnaus T. elgesio turi mokykloje problemų (dėl sūnaus elgesio prieš kitus vaikus), ji pripažino, kad vaikas yra mokantis pafantazuoti. Nurodė, kad sūnų šiuo metu konsultuoja psichologė. 2021 m. balandžio 27 d. buvo susisiekta su atsakovu T. D. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pokalbio telefonu metu nurodė, kad jo dar nepasiekė teismo dokumentai su ieškiniu ir jis nežino apie ieškovės pateiktus reikalavimus. Nurodė, kad jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Pasakojo, kad nutrūkus jo ir ieškovės D. J. santuokai, jis kiek galėjo bendravo su vaikais. Nurodė, kad buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, Čikagą, iš užsienio grįžo prieš kelis metus. Būdamas užsienyje stengėsi palaikyti ryšį su vaikais SMS žinutėmis, o grįžęs siekė bendrauti su vaikais, tačiau ieškovė pati draudė paimti juos iš namų, lankyti, todėl jis vaikus lankydavo ugdymosi įstaigose (nurodė, kad tai buvo per metus apie 3 kartus). Paklaustas, kada paskutinį kartą vaikus matė, nurodė, kad 2021 m. balandžio 10 d. jis buvo atvykęs prie vaikų gyvenamosios vietos, norėjo paimti vaikus savaitgaliui, tačiau mama neleido, nesudėjo jiems rūbų. Pasak atsakovo, vaikai paklausė mamos, todėl atsisakė su juo vykti. Paklaustas, ar šiuo metu palaiko ryšius su savo nepilnamečiais vaikais, atsakovas nurodė, kad L. ir K. turi mobiliuosius telefonus, todėl kartą į savaitę su vaikais susirašo žinutėmis, jis pasveikina vaikus su gimtadieniais. Paklaustas kieno iniciatyva vyksta bendravimas, atsakovas nurodo, kad jo iniciatyva, jis pirmas parašo vaikams, domisi kaip jiems sekasi. Atsakovas nurodė, kad jo vertinimu, dėl mamos (ieškovės D. J.) didžiulės įtakos jo ryšys su vaikais yra nutrūkęs ir vaikai nenori su juo bendrauti, o ieškovės nurodomi ieškinyje argumentai yra tik jos pasakymai, be faktų. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovas T. D. domisi vaikais, jų ugdymu, pasiekimais, dalyvauja susirinkimuose ir vaikų šventėse, buvo raštu kreiptasi į nepilnamečių vaikų ugdymosi įstaigas, kurios pateikė socialines charakteristikas. Nepilnametis K. D., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 1B klasėje. Ugdymosi įstaiga pateikė informaciją, kad vaiku rūpinasi mama, kuri nuolatos susisiekia su klasės auklėtoja elektroniniu paštu, telefonu, dalyvauja nuotoliniu būdu organizuojamuose klasės tėvų susirinkimuose, mama padeda sūnui mokantis, bendrauja su dalykų mokytojais ugdymosi klausimais. Mokiniui vaiko ir mamos prašymu buvo suteikta gimnazijos pagalbos mokiniui specialisto (psichologo) konsultacija. Nepilnametė L. D., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), 8 klasėje. Ugdymosi įstaiga pateikė informaciją, kad mergaitė gyvena su mama ir broliais. Santykiai tarp mamos ir mergaitės yra geri. Nurodoma, kad mama labai rūpinasi mergaitės elgesio ir mokymosi rezultatais, kuri nuolat bendrauja su auklėtoja, mokytojais (telefonu ir atvykdama į mokyklą). Mama dalyvauja visose progimnazijos organizuojamuose tėvų susirinkimuose. Vaikui mokykloje nėra teikiama specialistų pagalba. Nepilnametis T. D., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Ugdymosi įstaiga pateikė informaciją, kad berniukas sunkiai pritampa prie grupės, nesilaiko klasės taisyklių ir susitarimų. Visada kalba pakeltu balso tonu, negali susikaupti darbui, trukdo veiklas, vaikšto per pertraukas, rėkauja, laužo priemones, skriaudžia kitus vaikus. Jo asmeninės priemonės sulaužytos, pieštukai smarkiai nugraužti. Pagrindinis žaidimas – „Karas“, žaidžia dažniausiai vienas. Nurodoma, kad vaiko veikla, elgesiu domisi mama. Mamos pozicija kartais būna puolimo, kartais nuoširdi. Priemonėmis T. visada aprūpinamas. Mokyklą lanko puikiai, pamokų nepraleidžia.

Be to, išvadoje nurodoma, kad Tarnybos atstovai 2021 m. balandžio 27 d. apsilankymo ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų namuose metu, išklausė nepilnamečių K. D. ir L. D. nuomonę. T. D. buvo ugdymosi įstaigoje, todėl jo nuomonės apsilankymo metu išklausyti nebuvo galimybės. Atsižvelgiant į K. D., kuriam yra 16 metų, ir L. D., kuriai yra 14 metų, biologinį amžių, manytina, kad jie yra pajėgūs savarankiškai ir aiškiai formuluoti savo nuomonę, visapusiškai įvertinti situaciją. Nepilnametis K. D. apsilankymo šeimos namuose metu jautėsi gerai, buvo gerai nusiteikęs, kalbus. Vaikas pasakojo, kad jam sekasi gerai, nuotolinis mokymasis patinka. Paklaustas, kada bendravo su tėčiu, nurodė, kad daugmaž prieš mėnesį, tiksliai neatsimena dienos. Su sese buvo išėję į lauką su juo pasikalbėti. Lauke kalbėjo, kad jie nenori su juo važiuoti. Pasakojo, kad per tą mėnesį daugiau jokiu būdu su tėvu nebendravo: „Jis nenori ir aš nenoriu“. Paklaustas ar jam liūdna dėl to, atsakė: „ne neliūdna“. Vaikas, paklaustas kokį jausmą jaučią tėčiui nurodė, kad: „nenoriu jo matyti, nenoriu susitikti, nenoriu bendrauti“. Nepilnametė L. D. apsilankymo metu nebuvo kalbi. Paklausta, kada paskutinį kartą matė tėtį, atsakė: „neprisimenu“. Į klausimą ar patinka susitikti, bendrauti su tėčiu, atsakė: „ne“. Nurodė, kad tėtis jai kartais parašo, paklausta ką rašo, atsakė: „neprisimenu“. Paklausta, ar norėtų dažniau su tėčiu pasimatyti, atsakė: „ne“. Į klausimą kodėl, atsakė: „nes jis daug dalykų pridarė...nenoriu pasakoti. Skriaudė mane, girtas būdamas užpykdavo ir trenkdavo su diržu. Tas buvo seniai, bet aš dar prisimenu“. Mergaitė paklausta kokį jausmą jaučią tėčiui atsakė: „neturiu jokio jausmo tėčiui, neliūdėčiau, jei daugiau nesusitikčiau“.

Be to, išvadoje nurodoma, atsakovas T. D. turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais tam, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, juos išlaikyti. Iš Tarnybos surinktų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas T. D. nesirūpina savo nepilnamečių vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, kitomis svarbiomis vaikų vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, buvo nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų vaikų atžvilgiu. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas neteikė savo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo, todėl ieškovė buvo priversta inicijuoti aktyvius išieškojimo veiksmus atsakovo atžvilgiu. Išlaikymo vaikams skola ieškinio pateikimo momentu sudarė 29039,44 Eur. Nustatyta, kad tarp tėvo – atsakovo T. D. ir jo nepilnamečių vaikų nuoseklus ir sistemingas bendravimas nevyko nuo 2016 metų, kai iširus ieškovės ir atsakovo santuokai, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina. Tarnybos specialistams išklausius vaikų nuomonę, nepilnamečiai vaikai K. D. ir L. D. neišreiškė noro bendrauti su tėčiu. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad atsakovas niekada nesilaikė teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad ieškovė trukdė jo bendravimui su nepilnamečiais vaikais. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovas T. D. būtų kreipęsis į Tarnybos skyrių dėl problemų, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, o vertinant atsakovo policijai pateiktus pranešimus, vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo. Pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja resjudicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Atsakovas Tarnybai nurodė, kad jo nuomone, dėl mamos (ieškovės D. J.) didžiulės įtakos jo ryšys su vaikais yra nutrūkęs ir vaikai nenori su juo bendrauti, o ieškovės nurodomi ieškinyje argumentai yra tik jos pasakymai, be faktų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad atsakovas T. D. 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenimis civilinėje byloje nėra pateikęs atsiliepimo į ieškinį, vadovaudamasi CPK 252 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba galutinę išvadą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė – R. G. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą. Papildomai nurodė, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo pareigos savo vaikams, siekia bendrauti su vaikais, yra sumokėtas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas domisi vaikais, todėl neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neatitiktų geriausių vaiko interesų. Atsakovo teigimu, ieškovė trukdė atsakovui bendrauti su vaikais. Tarnybos vertinimu, ieškovė taip pat turėjo pareigą aktyviai prisidėti, kad vyktų vaikų ir tėvo bendravimas. Negalima teigti, nes nėra duomenų, jog būtent atsakovo veiksmai įtakojo vaiko T. netinkamą elgesį.

Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Ieškovė prašo neterminuotai arba terminuotai apriboti tėvo valdžią vaikams, nes atsakovas jų neišlaiko, nesirūpina vaikais, jų neauklėja, neaugina, savo veiksmais kelia žalą vaikų psichologinei bei fizinei sveikatai.

Ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes dėl artimo ryšio tarp tėvo ir vaikų nebuvimo, vaikų nenoro bendrauti su tėvu, patvirtina nepilnamečių vaikų nuomonė. Nepilnametis K. D. nurodė, kad su tėčiu bendravo daugmaž prieš mėnesį, tiksliai neatsimena dienos. Tuomet su sese buvo išėję į lauką su juo pasikalbėti. Lauke kalbėjo, kad jie nenori su juo važiuoti. Pasakojo, kad per tą mėnesį daugiau jokiu būdu su tėvu nebendravo: „Jis nenori ir aš nenoriu“. Paklaustas ar jam liūdna dėl to, atsakė: „ne neliūdna“. Vaikas, paklaustas kokį jausmą jaučią tėčiui nurodė, kad: „nenoriu jo matyti, nenoriu susitikti, nenoriu bendrauti“. Nepilnametė L. D. nurodė, kad neprisimena kada paskutinį kartą matė tėtį. Į klausimą ar patinka susitikti, bendrauti su tėčiu, atsakė: „ne“. Nurodė, kad tėtis jai kartais parašo, paklausta ką rašo, atsakė: „neprisimenu“. Paklausta, ar norėtų dažniau su tėčiu pasimatyti, atsakė: „ne“. Į klausimą kodėl, atsakė: „nes jis daug dalykų pridarė...nenoriu pasakoti. Skriaudė mane, girtas būdamas užpykdavo ir trenkdavo su diržu. Tas buvo seniai, bet aš dar prisimenu“. Mergaitė paklausta kokį jausmą jaučią tėčiui atsakė: „neturiu jokio jausmo tėčiui, neliūdėčiau, jei daugiau nesusitikčiau“ (2021 m. balandžio 27 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 3TSD-1036, 2021 m. balandžio 27 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 3TSD-1035).

Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas laisva valia nusišalino nuo vaikų auklėjimo, jų išlaikymo, savo noru nutraukė ryšius su vaikais patvirtina byloje esantys šalių susirašinėjimo duomenys (ieškinio priedas Nr.1), iš kurių matyti, kad atsakovas ieškovei 2018 m. rugsėjo 26 d. nurodo, kad nesiruošia mokėti nei cento elementų ir dėl to „nesuka galvos“, rašo ieškovei, jog ši neverktų, kad neturi duonos. Taip pat atsakovas rašo ieškovei, jog nesiruošia grįžti į Lietuvos Respubliką bent penkerius metus, rašo: „užauginsit vaikus“. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, jog atsakovas dar 2018 metais išreiškė poziciją, jog neketina savų vaikų nei išlaikyti, nei jais rūpintis, nei juos auginti. Priešingai nei teigia atsakovas, byloje nėra duomenų, jog atsakovo ir jo vaikų ryšys nutrūko dėl ieškovės kaltės.

Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovo susitikimas su vaikais vaikams sukelia stresą, negatyvias emocijas, nesaugumo jausmą patvirtina į bylą pateikti susirašinėjimo SMS žinutėmis duomenys, iš kurių matyti, jog nepilnametė L. rašo mama (ieškovei), jog nežino nei kur važiuoja su tėčiu, nei kur bus, o vėliau yra paliekama žaisti su senais papuošalais, nors yra jau paauglė. Mergaitė rašo mamai, kad labai gailisi, jog būna su tėčiu (ieškinio priedas Nr. 3).

Be to, iš ieškovės 2021 m. rugsėjo 20 d. pateiktų teismui papildomų rašytinių įrodymų matyti, kad: 1) atsakovas, nesilaikydamas teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, leidžia laiką ieškovės namuose ant sofos; 2) atsakovas rašo nepilnamečiui sūnui K. žinutę, kurioje teigia, jog nenori su sūnumi kalbėti, nes vaikas nepadaro atsispaudimų, yra kaip „lepšis“; 3) atsakovas rašo ieškovei žinutes, kuriose ją įžeidinėja. Iš teisės psichologo 2021 m. birželio 8 d. specialisto išvados matyti, kad sūnus K. teigia, jog te?vams is?siskyrus nelabai atsimena kaip bendravo, tac?iau i?vardina, kad nenore?davo keliauti pas te?ti?. Nenoro priežasčių teigia, kad neprisimena. Sako, kad tuo metu leisdavo laiką pas tėtį su nakvyne. Po kurio laiko tėtis išskrido į Ameriką. K. teigia, kad tada tėtis su juo bendraudavo per „Messenger“ – atsiųsdavo savo automobilio nuotrauką, vieną kartą per du mėnesius paskambindavo. K. teigimu, susitikimai su te?c?iu trunka apie valanda? ar dvi. K. pasakoja, kad: „te?tis vez?asi pas mis?ko brolius, jie geria, ten bu?na maisto, mes valgom”. Kai vaz?iuojant informuoja te?ti?, kad jau nori vaz?iuoti namo, te?tis: „vaz?ine?ja ratais aplinkui“, vez?a i? vietas kur jam nei?domu, kai pamato te?ti? pagalvoja: „Aj ir ve?l jisai c?ia”. K. sako, kad labai nenori su tėčiu niekur važiuoti. Tik susitikęs, jau nori važiuoti namo. Taip pat šioje specialisto išvadoje užfiksuota, kad L. pasakoja, jog nenori būti su tėčiu, bet jis atvažiuoja ir skambina į duris. Kur jis nori praleisti laiką niekada nepasako. Susitikimai trunka apie 1 valandą, tėtis kalbėdamas apie sekantį susitikimą tikslaus laiko neįvardina kartais tėtis patikslina kito pasimatymo dieną. L. teigia, kad tėtis atvažiuoja kartą į savaitę. Būna savaičių, kad tėtis neatvažiuoja. Būna, kad susitinka su tėčiu kas antrą savaitę. Paskutinį kartą tėtį matė prieš daugiau nei 2 savaites. Apie paskutinį susitikimą pasakoja taip: „Tėčiui nerūpėjo, kad mes nenorim. Visa šeima pradėjo pykti ant jo. Aš tiesiog verkiau, nes buvau sunervuota. Sunervino tėtis“. Mintį, kad nenori bendrauti su tėčiu grindžia tuo, kad žino, kad jis blogas žmogus ir gali padaryti blogų dalykų ir nenori, kad dar blogų dalykų padarytų. Blogu? dalyku? sa?voka? paais?kina taip, jog mate?, kaip te?tis mus?davo mama?, mate? kaip „[...]mamai nuo te?c?io is? nosies kraujavo”. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje specialisto išvadoje yra užfiksuota, jog visi trys vaikai atsakovą vadina vardu. Vaikų susirašinėjimo su atsakovu duomenys taip pat patvirtina, jog vaikai savo mobilaus ryšio telefonuose atsakovą yra įvardinę vardu – T. Taigi, teismo vertinimu, kaip jau buvo pažymėta, atsakovo susitikimai su vaikais vykdavo ne pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, būdavo trumpalaikiai, keldavo vaikams neigiamus išgyvenimus, nenorą bendrauti, tarp vaikų ir atsakovo artimo ryšio nėra, vaikai atsakovą vadina vardu.

Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovas T. D. domisi vaikais, jų ugdymu, pasiekimais, dalyvauja susirinkimuose ir vaikų šventėse, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai raštu kreiptasi į nepilnamečių vaikų ugdymosi įstaigas. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2021 m. balandžio 29 d. charakteristikos (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnametis K. D., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 1B klasėje. Vaiku rūpinasi mama, kuri nuolatos susisiekia su klasės auklėtoja elektroniniu paštu, telefonu, dalyvauja nuotoliniu būdu organizuojamuose klasės tėvų susirinkimuose, mama padeda sūnui mokantis, bendrauja su dalykų mokytojais ugdymosi klausimais. Mokiniui vaiko ir mamos prašymu buvo suteikta gimnazijos pagalbos mokiniui specialisto (psichologo) konsultacija. Iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2021 m. balandžio 30 d. charakteristikos matyti, kad nepilnametė L. D., gimusi (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini), 8 klasėje. Mergaitė gyvena su mama ir broliais. Santykiai tarp mamos ir mergaitės yra geri. Mama labai rūpinasi mergaitės elgesio ir mokymosi rezultatais, nuolat bendrauja su auklėtoja, mokytojais (telefonu ir atvykdama į mokyklą). Mama dalyvauja visose progimnazijos organizuojamuose tėvų susirinkimuose. Vaikui mokykloje nėra teikiama specialistų pagalba. Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2021 m. balandžio 28 d. charakteristikos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnametis T. D., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos priešmokyklinėje grupėje. Berniukas sunkiai pritampa prie grupės, nesilaiko klasės taisyklių ir susitarimų. Visada kalba pakeltu balso tonu, negali susikaupti darbui, trukdo veiklas, vaikšto per pertraukas, rėkauja, laužo priemones, skriaudžia kitus vaikus. Jo asmeninės priemonės sulaužytos, pieštukai smarkiai nugraužti. Pagrindinis žaidimas – „Karas“, žaidžia dažniausiai vienas. Vaiko veikla, elgesiu domisi mama. Mamos pozicija kartais būna puolimo, kartais nuoširdi. Priemonėmis T. visada aprūpinamas. Mokyklą lanko puikiai, pamokų nepraleidžia. Taigi, teismo vertinimu, visų trijų nepilnamečių vaikų ugdymu, pasiekimais rūpinasi viena ieškovė (vaikų mama D. J.). Byloje nėra jokių duomenų, kad tai darytų atsakovas T. D.. Nors pastarasis į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuota mokykloje vykusi nepilnamečio vaiko T. D. mokslo metų pradžios šventė, tačiau ši šventė užfiksuota 2021 m. rugsėjo 1 d., tai yra jau vykstant šios civilinės bylos nagrinėjimui bei galiojant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kurios leidžia T. D. matytis su nepilnamečiais vaikais tik dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, arba socialiniam darbuotojui, arba psichologui.

Pažymėtina, jog atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo tam, kad jis ignoravo ieškovės prašymus parvežti vaikus iš užklasinių būrelių (muzikos mokyklos, dailės mokyklos), nurodydamas, jog mokykla nėra toli nuo vaikų namų. Pasak ieškovės, netoli namų yra tik vaikų ugdymo įstaiga, o ne muzikos bei dailės mokyklos. Taigi, ieškovei teko pareiga vienai rūpintis vaikų ugdymu, jų nuvežimu į ugdymo įstaigas.

Be to, iš teisės psichologo 2021 m. birželio 8 d. specialisto išvados matyti, kad sūnus K. teigia, jog te?tis su ka? tik prae?jusiu gimtadieniu jo nepasveikino. Mano, kad tode?l, kad K. pats nepasveikino te?c?io su jo gimtadieniu (kuris buvo diena? pries? K. gimtadieni?), nes pyksta ant jo. Kalbant apie dovanas apskritai K. prisimena, kad te?tis yra nupirke?s jam atsigerti, dave?s pinigu? kai jam buvo apie 8 metus, tac?iau po kivirc?o tarp jo ir te?c?io pinigus K. gra?z?ino. Tuo tarpu dukra L. nurodo, jog tiksliai neprisimena, ar te?tis bu?damas Amerikoje ja? sveikindavo. Apie gimtadienio sveikinimus mintimis nesidalina, sako kad neprisimena. Ve?liau patikslina, kad gri?z?e?s is? Amerikos te?tis padovanojo saldainiu?, jausmo, gavus dovana? nei?vardina. Teismo vertinimu, šie duomenys sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas savo vaikų K. ir L., kuriems tyrimo metu buvo 16 ir 15 metų, gimtadienio proga nesveikindavo, dovanų vaikams nedovanodavo. Ieškovės teigimu, atsakovas mažajam T. kartais nupirkdavo saldainių, žaislų, tikėtina taip siekdamas daryti jam neigiamą įtaką.