- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-838-864/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- L. T.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., J. R., E. S., AB SEB bankas, AB „Swedbank“, UAB „NG Invest“, UAB „Naujoji Pilaitė“, UAB „Vilniaus energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, kooperatinė bendrovė „Vilniaus regiono kredito unija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: J. K., J. R., E. S., AB SEB bankas, AB „Swedbank“, UAB „NG Invest“, UAB „Naujoji Pilaitė“, UAB „Vilniaus energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kooperatinė bendrovė „Vilniaus regiono kredito unija“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. T. prašė iškelti jai bankroto bylą. Paaiškino, kad jos neįvykdytų įsipareigojimų suma viršija 25 minimalių mėnesinių algų, pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 750 Eur. Pareiškėja iki 2014 m. vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, tačiau nepasisekęs verslas, turto ir atsiskaitomųjų sąskaitų areštas užkirto kelią įgyvendinti verslo projektus, kuriems imtos paskolos. Vėliau itin menkos gaunamos pajamos nulėmė, kad pareiškėja neturi galimybių vykdyti finansinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję. Pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 640 Eur suma. Bankroto proceso metu sieks sudaryti su įkaito turėtoju AB „Swedbank“ sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) išsaugojimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. S. prašė pareiškimo netenkinti, nes pareiškėja yra nesąžininga. Pareiškėja dažnai skolinasi pinigų, tačiau jų negrąžina, nors per skolų susidarymo laikotarpį pelningai parduodavo žemės sklypus. Pareiškėja turi sugyventinį E. S., kuris dalyvauja pareiškėjos veikloje ir padeda slėpti pajamas. J. R. yra pareiškėjos tėvas, per kurį ji vykdo sandorius, t. y. jo vardu parduoda ir perka nekilnojamojo turto objektus ir slepia turtą. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėja ir šiuo metu vykdo veiklą – parduoda nekilnojamuosius daiktus registruoja juos ne savo vardu, nedeklaruoja pajamų.
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, UAB „Vilniaus energija“, AB SEB bankas ir AB bankas „Swedbank“ prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai L. T. bankroto bylą. Nustatė, kad pareiškėjos neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai, kildinami iš 2004-2012 m. sudarytų sandorių, yra 319334,11 Eur, turto vertė sudaro 70000 Eur, per mėnesį gauna 750 Eur pajamų, todėl pripažino, kad pareiškėja yra nemoki. Tačiau teismui sukėlė abejonių pareiškėjos sąžiningumas kreditorių atžvilgiu. Teismas nustatė, kad pareiškėja vykdo individualią veiklą – tarpininkauja parduodant nekilnojamąjį turtą – ir iš šios veiklos gauna visas savo pajamas, nekilnojamąjį turtą parduoda per statytinį – tėvą J. R., kuriam nuosavybės teisėmis priklausė žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad neatlygintinas pareiškėjos darbas (pagalba tėvui) yra tiesiogiai susijęs su pačios pareiškėjos vykdoma individualia veikla, todėl net nekonstatuojant šios veiklos fiktyvumo-apsimestinumo, patvirtina, kad pareiškėja nededa pakankamai (deda nepakankamai) pastangų tam, kad tokiais savo veiksmais padidintų savo pajamas ir, atitinkamai, mokumą. Tai reiškia, kad pareiškėja, turėdama pakankamai didelių skolų savo kreditoriams, imasi tokios neatlygintinos veiklos (t. y. naudoja savo jėgų ir laiko sąnaudas), kuri duoda pelną (ar bent jau pajamas) ne pačiai pareiškėjai, o jos tėvui, kuriam tokios pagalbos reikalingumą pareiškėja neįrodinėjo. Taip pat teismas nenustatė, kad J. R. iš viso oficialiai verčiasi nekilnojamojo turto pardavimo-tarpininkavimo veikla. Todėl teismas tokią pareiškėjos veiklą vertino kaip nesąžiningą ir pažeidžiančią jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. kad pareiškėja nesąžiningai deda nepakankamai (nededa pakankamai) pastangų savo mokumui išlaikyti ir (arba) atkurti (vengdama ne tik padengti skolas, bet ir gauti didesnes pajamas). Pažymėjo, kad pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja iš viso nutylėjo aplinkybes apie savo veiklą J. R. vardu-interesais, todėl konstatavo pareiškėjos procesinį nesąžiningumą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prisiimti skoliniai įsipareigojimai buvo ilgalaikio pobūdžio (t. y. atsižvelgdamas į nustatytus periodinių skolos grąžinimo įmokų dydžius), teismas sprendė, kad tokie pareiškėjos nesąžiningi veiksmai, t. y. sąmoningas pajamų nedidinimas ir neatsiskaitymas su kreditoriais, lėmė pareiškėjos skolų didėjimą ir turėjo įtakos atsirasti konstatuotam pareiškėjos nemokumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėja L. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Paaiškino, kad teismas nepagrįstai pripažino ją nesąžininga, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nesąžiningumą bei pastangas gauti didesnes pajamas. Pareiškėja dėjo visas pastangas uždirbti didesnes pajamas, stengiasi išsaugoti šeimos turtą, kuriame gyvena su savo 18 metų sūnumi. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos neatlygintina pagalba tėvui daro reikšmingą įtaką jos mokumui, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų pardavusi bent vieną jos tėvui priklausiusį objektą. Tai, kad ji šiuo metu padeda parduoti tėvui priklausantį namą, dar nereiškia, jog ji praeityje nors vieną jo objektą yra pardavusi. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškimas atitiko visus FABĮ keliamus reikalavimus, J. R. buvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, kadangi pareiškėja jam buvo įsiskolinusi, tuo tarpu aplinkybės, kurios susijusios su jo turtine padėtimi, niekaip nesusiję su pareiškėjos prašymu iškelti jai bankroto bylą ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo turtinės padėties. Pareiškėja verčiasi individualia veikla, o būtent nekilnojamojo turto pardavimu. J. R. yra pareiškėjos tėvas, todėl pareiškėja, būdama pareigingu vaiku, teikia savo tėvui pagalbą parduodant tėvui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Teisės aktai nedraudžia vaikams teikti įvairiapusišką ir visokeriopą pagalbą savo tėvams ir net priešingai, nustato pareigą rūpintis savo tėvais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad pareiškėjos tėvas J. R. yra fiktyvus pareiškėjos verslo vadovas fiktyviai ir neteisėtai buvo finansuojamas juridinio asmens. Iš pareiškėjos nurodytųjų nekilnojamojo turto objektų, kurie formaliai priklauso J. R., o faktiškai priklauso pareiškėjai, matosi, kad pareiškėja skelbiasi esanti tikroji šių nekilnojamojo turto objektų savininkė, juos pardavinėja kaip savus, derasi dėl kainos, pilnai disponuoja daikto teise, aiškiai pabrėždama, kad yra šių nekilnojamųjų daiktų savininkė. Pareiškimas dėl bankroto yra apsimestinis, tikrieji pareiškimo tikslai yra išvengti prievolių kreditoriams.
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimo prašo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad apeliantė neįrodė, kad jos tėvui būtų reikalingas išlaikymas. Apeliantė nededa pakankamai pastangų tam, kad savo veiksmais padidintų savo pajamas ir, atitinkamai, mokumą. Apeliantė, turėdama didelių skolų savo kreditoriams, neišlaiko proporcingumo ir balanso, o savo interesus iškelia aukščiau visų kreditorių interesų. Apeliantė neatlieka mokėjimų pagal sutartis su bendrove, pastarosios naudai priteistų sumų iš apeliantės neišieško ir antstoliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apeliantės nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl pareiškėjos sąžiningumo, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, numatyto FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsisakė kelti nustatęs, jog pareiškėja nededa pastangų atgauti mokumą, o jos vykdoma individuali veikla – tarpininkavimas parduodant nekilnojamąjį turtą – duoda pajamas ne jai, o jos tėvui, apie bendradarbiavimą su kuriuo pareiškėja nenurodė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos nesąžiningumą, kadangi jos pagalba tėvui yra epizodinė ir teisės aktų nedraudžiama.
Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. (įstatymo redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d.) teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Sąžiningumui įvertinti būtina įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar pareiškėja dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65/2015). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai buvo priimti galiojant FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcijai iki 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, jie yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl apeliantės veiksmų (neveikimo) sąžiningumo ir jos elgesio įtakos mokumui.
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2016 m. spalio 24 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjos sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2016 m. spalio 24 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudariusi CK 6.67 straipsnyje nurodytus sandorius, taip pat nenustatė kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nededa pakankamai pastangų, kad atkurtų mokumą, t. y. iš esmės pareiškėja pripažinta nesąžininga dėl sąmoningo neveikimo ar nepakankamo veikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka pirmiausia dėl to, kad nagrinėjamu atveju net nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjos elgesio (individualios veiklos vykdymo bei pagalbos tėvui parduodant jam priklausantį turtą) ir jos nemokumo. Iš pareiškėjos į bylą pateiktų Gyventojų individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo ir 2013-2015 m. pajamų deklaracijų matyti, kad nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. pabaigos pareiškėjos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 380,53 Eur, 2015 m. – 312,5 Eur. Pareiškėjos paaiškinimais šiuo metu jos pajamos per mėnesį sudaro apie 750 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nuo 2013 m. spalio mėn. iki šiol pareiškėjos atžvilgiu yra vykdomos iš viso 22 vykdomosios bylos dėl bendros apie 160000 Eur skolos išieškojimo (CPK 179 str. 3 d.), tuo tarpu iš viso pareiškėjos įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie 300000 Eur sumą. Byloje nėra jokių įrodymais pagrįstų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjos teikiama pagalba tėvui yra sisteminga bei duodanti tokio dydžio pajamas, kurios, atsižvelgiant į pareiškėjos įsipareigojimų mastą, leistų žymiai daugiau atsiskaityti su kreditoriais nei yra atsiskaitoma šiuo metu. Taigi byloje nėra jokių įrodymų konstatuoti priežastinį ryšį tarp pareiškėjos elgesio ir jo įtakos pareiškėjos mokumui. Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti pareiškėjos nesąžiningus veiksmus, todėl teismo procesinis sprendimas negalėjo būti grindžiamas prielaidomis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros (kuri reiškia skolininkui reikalingos apsaugos suteikimą su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises) užtikrinimą teismas patikrina fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo aptartos aplinkybės dėl pareiškėjos vykdomos veiklos ir pagalbos tėvui yra nepakankamos, kad užkirstų pareiškėjai kelią bankrutuoti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Kadangi iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriaus skyrimas ir pareigų jam nustatymas yra priskirta pirmosios instancijos teismui, nutartis naikinama, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti iš naujo.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti L. T. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.