- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-61-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09076-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- D. L. M., J. L. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo panaikinimo priėmimo klausimo civilinėje byloje Nr. e2YT-17120-608/2025 pagal pareiškėjų D. L. M. ir J. L. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų D. L. M. ir J. L. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjui D. L. M. palikta pavardė „L. M.“, J. L. M. – „L. M.“ bei patvirtinta pareiškėjų 2025 m. kovo 31 d. sutartis dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių.
2. 2025 m. spalio 13 d. teisme gautas pareiškėjo D. L. M. apeliacinis skundas, kuriuo pareiškėjas prašė: (1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; (2) atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
3. Nurodė, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kalbantis gimtąja (duomenys neskelbtini) kalba. Nors nuo 2023 m. yra įgijęs ir Lietuvos pilietybę, tačiau pareiškėjo lietuvių kalbos žinios yra tik patenkinamo lygio. Teigė, jog pareiškėjui teisinių terminų, sąvokų, taip pat teismo sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų niekas nepaaiškino ir jis jų nežinojo. Tik 2025 m. spalio 8 d. sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu R. K. ir advokatui paaiškinus teismo apskundimo terminus, pareiškėjas suprato, kad apskundimo terminą yra praleidęs.
4. Pažymėjo, kad proceso metu vertėjas į (duomenys neskelbtini) ar pareiškėjui suprantamą anglų kalbą nebuvo kviestas. Taip pat nagrinėjamoje byloje į bylą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta vaikų teisių apsaugos tarnyba.
5. Teigė, kad 2025 m. kovo 31 d. sutartį dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių parengė pareiškėjo atstovė. Priešingos pusės, t. y. J. L. M. atstovė yra iš tos pačios advokatų kontoros. Jų iniciatyva buvo parengta minima sutartis ir pareiškėjui klaidingai buvo išversta, kad po santuokos nutraukimo dalis turto, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), atitenka jo sutuoktinei. Su tokiomis sąlygomis pareiškėjas niekada nebūtų sutikęs. Nurodė, jog taip pat nebuvo atsižvelgta į vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir priteistas per didelis išlaikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo D. L. M. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo atmetė ir apeliacinį skundą atsisakė priimti bei grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas, nustatęs, jog apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti paduotas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos, prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė, o apeliacinį skundą priimti atsisakė.
8. Teismas taip pat vertino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, t. y. pareiškėjo lietuvių kalbos žinių lygį, neteisėtus pareiškėjo atstovės veiksmus, atliktus atstovaujant pareiškėją teisme ir turėjusius įtaką termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimui. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismo sprendimo kopijos savalaikio gavimo neginčija. Teismas sprendė, jog sprendimo apskundimo tvarka ir terminai yra aiškiai ir suprantamai, nenaudojant jokių specialių teisinių terminų, nurodyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl apeliantui, kaip patenkinamai šnekamąją lietuvių kalbą žinančiam asmeniui, turėjo būti visiškai aiškūs ir suprantami.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas 2025 m. birželio 16 d. išsiųstas į nekilnojamojo turto registrą ir šio sprendimo pagrindu turėjo būti atlikti pakeitimai nekilnojamojo turto registre, kurie yra vieši, todėl aplinkybės apie apelianto tikrosios valios neatitinkančią sutartį bei jos pagrindu atliktus nekilnojamojo turto registro pakeitimus pareiškėjui turėjo būti žinomos.
10. Teismas sprendė, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl paties apelianto nepateisinamo aplaidumo ir nesidomėjimo bylos eiga bei dėl nuo apelianto valios priklausančių priežasčių savalaikiai nepasinaudojus teismo sprendimo apskundimo procesine teise.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. L. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
12. Nurodo, kad apeliantas neturi specialių teisinių žinių, todėl jis visą procesą vedė per savo atstovę – advokatę, kuria pasitikėjo ir nežinojo, kad priešingos pusės atstovė yra iš tos pačios advokatų kontoros, todėl apelianto manymu, jam galimai tyčia nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka, o tik atsiųstas skundžiamas teismo sprendimas su paaiškinimu, kad po 30 d. sprendimą bus galima registruoti viešame registre.
13. Pažymi, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kalbantis gimtąja (duomenys neskelbtini) kalba. Nors nuo 2023 m. apeliantas yra įgijęs ir Lietuvos pilietybę, tačiau jo lietuvių kalbos žinios yra tik patenkinamo lygio. Tvirtina, jog teisinių terminų, sąvokų, taip pat teismo sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų apeliantui niekas nepaaiškino ir jis jų nežinojo; teismo proceso metu vertėjas į (duomenys neskelbtini) ar jam suprantamą anglų kalbą taip pat nebuvo pakviestas. Apelianto teigimu, tik 2025 m. spalio 8 d. sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu R. K. ir advokatui paaiškinus teismo apskundimo terminus, apeliantas suprato, kad apskundimo terminą yra praleidęs.
14. Apelianto manymu, teismo sprendime yra padaryta aiški materialinės teisės normos taikymo klaida, nes nekilnojamojo turto padalijimas po ½ dalį neišsprendžia šalių turto valdymo ir nuosavybės klausimo, o tik dar labiau aštrina tarpusavio ginčus dėl turto naudojimo tvarkos. Pareiškėjas taip pat teigė, kad nesutinka su valstybės įmonės Registrų centro turto vertinimu, tačiau į jo argumentus ir kitus pageidavimus nebuvo atsižvelgta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo D. L. M. prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo atmestas ir apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-17120-608/2025 buvo nutraukta D. L. M. ir J. L. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių. 2025 m. spalio 13 d. teisme gautas pareiškėjo D. L. M. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti paduotas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos, konstatavęs, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, sprendė, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl paties apelianto nepateisinamo aplaidumo ir nesidomėjimo bylos eiga bei dėl nuo apelianto valios priklausančių priežasčių savalaikiai nepasinaudojus teismo sprendimo apskundimo procesine teise.
18. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) jo lietuvių kalbos žinios yra tik patenkinamo lygio, todėl teismo sprendimo apskundimo tvarka ir terminai pareiškėjui nebuvo suprantami; teismo proceso metu vertėjas į (duomenys neskelbtini) ar pareiškėjui suprantamą anglų kalbą nebuvo pakviestas; (2) apelianto advokatė galimai tyčia neišaiškino sprendimo apskundimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
19. Pagal teisinį reguliavimą apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 307 straipsnio 1 dalis). CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400-701/2017, 15 punktas).
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas apeliaciniam skundui paduoti yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkinamas, vis dėlto šis terminas gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 58 punktas).
22. Taigi, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pasibaigus trijų mėnesių terminui, procesinė teisė paduoti skundą dėl teismo procesinio sprendimo išnyksta ir toks terminas nebegali būti atnaujinamas, nebent būtų įrodyta, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie priimtą teismo sprendimą.
23. Remiantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau.
24. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas buvo atstovaujamas advokatės V. G.. Teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo kopija sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną buvo išsiųsta pareiškėjo atstovei advokatei V. G. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą ir įteikta 2025 m. gegužės 19 d. Byloje duomenų, jog pareiškėjas nebūtų gavęs teismo sprendimo, kad nebuvo tinkamai pranešta apie priimtą teismo sprendimą, nėra. Apeliantas tinkamo teismo procesinio sprendimo įteikimo taip pat neginčija. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo nurodytas pagrindas netaikyti CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatyto naikinamojo termino apeliaciniam skundui paduoti (nutarties 21 punktas) nagrinėjamu atveju nėra nustatytas.
25. Apelianto argumentas, jog jo lietuvių kalbos žinios yra tik patenkinamo lygio, todėl jis nesuprato teismo sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų, taip pat laikytinas nepagrįstu.
26. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir PĮ) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus bendrai su sutuoktiniu teisėtai nuolat gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jeigu jis, be kita ko, išlaikė valstybinės kalbos egzaminą.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas 2023 m. gegužės mėn. yra įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, taigi, remiantis PĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalėjo išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą, be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvoje apeliantas gyvena daugiau nei 10 metų, nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjas, daugiau nei 10 metų gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje bei turintis Lietuvos Respublikos pilietybę, nesuprato teismo procesinio sprendimo turinio ir rezoliucinėje jo dalyje nurodytos apskundimo tvarkos bei termino. Tuo labiau, jog teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje jo apskundimo tvarka ir terminas yra aiškiai ir suprantamai nurodyti, nenaudojant jokių specialių teisinių terminų, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.
28. Įvertinus nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo turimą Lietuvos Respublikos pilietybę, gyvenimo Lietuvoje trukmę, taip pat atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas, santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo atstovaujamas advokatės, apelianto nurodomas argumentas, jog byloje nebuvo pakviestas (duomenys neskelbtini) ar anglų kalbos vertėjas, nepagrįstas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo kviesti vertėjo byloje. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų reiškęs prašymą dėl vertėjo dalyvavimo. Pažymėtina ir tai, jog teismui pateiktu prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pareiškėjai prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašymas yra pasirašytas abiejų pareiškėjų elektroniniais parašais.
29. Nors apeliantas teigia, kad jo advokatė jam galimai tyčia neišaiškino sprendimo apskundimo tvarkos, tačiau nepateikia jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie apelianto nurodomus jo atstovės neteisėtus veiksmus (neveikimą). Vien tik apelianto nurodyta aplinkybė, jog abiejų pareiškėjų advokatės dirba toje pačioje advokatų kontoroje, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjo advokatė atliko apelianto nurodomus tyčinius neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, šis apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu, todėl nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.
30. Apelianto dėstomos aplinkybės, kad nekilnojamojo turto padalijimas po ½ dalį neišsprendžia šalių turto valdymo ir nuosavybės klausimo ir kt., nesudaro pagrindo jas pripažinti svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis nustatyto termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimą, ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
31. Apibendrinant nurodytus argumentus, spręstina, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios pateisintų termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl paties apelianto nepateisinamo aplaidumo ir nesidomėjimo bylos eiga bei dėl nuo apelianto valios priklausančių priežasčių savalaikiai nepasinaudojus teismo sprendimo apskundimo procesine teise. Atsižvelgiant į tai, pagrindo atnaujinti daugiau nei tris mėnesius praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nėra.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
33. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.