- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2YT-7723-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02865-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- M. V., UAB „EDS Invest“, UAB „Lateko lizingas“, 406-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Uždaroji akcinė bendrovė "JURGENA", UAB "LSV Intergroup", PLUSPLUS CAPITAL AS, UAB "Gelvora", UAB "Lateko lizingas", UAB "Julianus Inkaso", UAB EDS INVEST, OÜ Aktiva Finants, UAB "Intrum Lietuva", UAB "Ignitis", UAB "Posūkis", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje M. V., UAB „EDS Invest“, UAB „Lateko lizingas“, 406-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Ignitis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, UAB „Gelvora“, UAB „Posūkis“, PlusPlus Capital AS, Aktiva Finants OU, UAB „LSV Intergroup“, UAB „Jurgena“ antstolis Gintas Badikonis, antstolė Irena Beliačic, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Dainius Šidlauskas, antstolė Neringa Lipeikienė, antstolis Ramūnas Kamarauskas, antstolis Arminas Naujokaitis, antstolė Aurelija Puodžiukienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. V. 2020 m. sausio 23 d. pateikė antstoliui Donatui Kisieliui (toliau – antstolis) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020 m. sausio 8 d. gavo antstolio patvarkymą Nr. S-2-174-524 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02378. Antstolio patvarkyme buvo nurodyta, kad nė vienam išieškotojui nesutikus perimti iš antrųjų pakartotinių varžytynių neparduoto turto, bus skelbiamos jos turto antrosios pakartotinės varžytynės, kurios vyks tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis (pradinė pardavimo kaina sudarys 60 proc. rinkos vertės, t. y. 42720,00 Eur). Pareiškėja nurodė, kad su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais nesutinka. Pareiškėja antstolio atliekamus procesinius veiksmus prašė pripažinti neteisėtais dėl tokių priežasčių. Antstolis Donatas Kisielius vykdo priverstini skolos išieškojimą išieškotojo UAB „EDS Invest“ naudai. Antstolis nukreipė išieškojimą į jai priklausantį turtą – butą esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis paskelbė pakartotinas varžytines nepaisant to, kad teisme yra vis dar nagrinėjamos dvi susijusios su skola civilinės bylos: Nr. e2-30210-465/2019 dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia ir pradinio, kredito grąžinimo termino pakeitimo bei Nr. e2-2371-1097/2020 dėl atsakovo (byloje suinteresuoto asmens UAB „EDS Invest“) įpareigojimo pateikti informacija ir dokumentus. Nors teismo sprendimų minėtose bylose dar nėra, tačiau antstolis ir toliau atlieka jos atžvilgiu priverstinius procesinius veiksmus. Antstolis per 2018-2019 metus net septynis kartus bandė parduoti jos butą iš varžytynių, kas rodo, jog antstolis piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis. Prašė sustabdyti buto pardavimą iš varžytynių veiksmus.
Antstolis Donatas Kisielius, išnagrinėjęs pareiškėjos R. V. skundą, 2020 m. sausio 30 d. Patvarkymu Reg. Nr. 2-DK-T-3882 skundo netenkino. Antstolis Patvarkyme nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procesą organizuoja ir jo teisėtumą užtikrina antstolis, pagal LR CPK 594 str. 1 d. antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, - teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Vykdytino dokumento priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos - tam, kad būtų realiai apgintos sprendimu nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas vykdytino sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai jo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Vykdymo procesas yra paskutinė civilinio proceso stadija, kurios metu yra užtikrinamas įsiteisėjusio vykdytino dokumento įvykdymas, o išieškotojas ir skolininkas patiria realias su tuo susijusias teisines pasekmes. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d., LR CPK 634 str. 2 d.). Taigi antstolio atliekamų vykdymo veiksmų paskirtis - įvykdyti vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas geranoriškai to nepadaro. Nors vykdymo procese būtina atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus, nes LR CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, tačiau vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo - asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nes teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad užtikrinant paskolos sutarties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp pareiškėjos ir pradinio kreditoriaus Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, su visais esamais bei vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymą, (duomenys neskelbtini)sutartinės hipotekos sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditoriaus UAB EDS INVEST (pradinis kreditorius Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“) naudai įkeistas pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 4- ių kambarių butas su rūsiu, kurio bendras plotas sudaro 77.65 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Hipoteka, kitaip negu kitos prievolių užtikrinimo priemonės, yra daiktinės teisės institutas. Hipotekos sandorio esmė - nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą pirmiau už kitus skolininko kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų (LR CK 4.170 str. 3 d.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas visų pirma yra skirtas kreditoriaus interesams apsaugoti, nes hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra Taigi, hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad antstolis tokios kategorijos bylose turi dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau. Pareiškėja, motyvuodama teisme nagrinėjamomis civilinėmis bylomis Nr. e2-30210- 465/2019 ir e2-39394-1097/2019, siekia sustabdyti vykdymo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto. Tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuotas asmuo (pareiškėjos sutuoktinis) šioje byloje ir anksčiau siekė, kad vykdymo procesas būtų stabdomas, pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-06 nutartis c/b Nr. 2YT-15924- 809/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-07 nutartis c/b Nr. e2YT-16689-599/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-29 nutartis c/b Nr. 2YT-21938-854/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-04 nutartis c//b Nr. 2YT-22788-809/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-25 nutartis c/b Nr. e2YT-24505- 1080/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-26 nutartis c/b Nr. 2YT-25138-545/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-14 nutartis c/b Nr. e2-30210-465/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-25 nutartis c/b Nr. 2YT-41750-599/2019. Vykdomojoje byloje antstoliui buvo pareikštas nušalinimas, kuris netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-27 nutartimi c/b Nr. e2VP-25344-854/2018. Aptarti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (pareiškėjos sutuoktinio) veiksmai byloje teismų įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-29 nutartis c/b Nr. e2YT-22341-994/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-03 nutartis c/b Nr. e2YT-23574-1077/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-11 nutartis c/b Nr. e2YT-24505-1080/2018. Tikrąjį tikslą byloje patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2018-12-07 nutartimi nutrauktos c/b Nr. 2-4526-781/2018 medžiaga. Siekį vilkinti vykdymo procesą objektyviai patvirtinta ir aukščiau nurodyto hipoteka įkeisto turto realizavimo procesas. Vykdomosios bylos sustabdymo klausimai reglamentuojami LR CPK 626 str. ir 627 str. LR CPK 626 str. yra nustatyti atvejai, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. LR CPK 627 str. yra įtvirtinti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, kuomet antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. LR CPK 626 str. ir 627 str. nustatytas baigtinis sąrašas, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą. LR CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomosios bylos kitais pagrindais, negu yra numatyta LR CPK 626-627 str. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Antstolis, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą ir pareiškėjos skundo argumentus, padarė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmų bei nevykdyti hipoteka įkeisto turto realizavimo pareiškėjos skundu nurodytais pagrindais. Kadangi pareiškėjos skundas buvo atmestas, antstolis LR CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiuntė pareiškėjos skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašo teismo atmesti pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą. Iš dalies pakartojo antstolio motyvus.
Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2 d.). Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (CPK 634 str. 1, 2 d., Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Būtent antstolis yra valstybės įgaliotas pareigūnas, priverstinai vykdantis įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus ir prisiimantis atsakomybę, įskaitant ir civilinę, dėl tinkamo priverstinio vykdymo proceso organizavimo, vykdymo proceso teisėtumo, operatyvumo ir pan. principų užtikrinimo vykdymo procese. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Pagal CPK 634 str. 2 d. antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis neturi kompetencijos spręsti dėl pateikto vykdyti vykdomojo dokumento turinio.
CPK 626 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: 1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisė į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirminės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; 3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; 4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto.
Pareiškėja iš esmės savo skundą grindžia aplinkybėmis, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos Nr. e2-1235-465/2020 (dėl paskolos sutarties nutraukimo esanpripažinimo neteisėtu) ir Nr. e2-2371-1097/2020 (dėl įpareigojimo pateikti informaciją ir dokumentus), dėl ko buto realizavimas iš varžytynių turi būti sustabdytas. Pažymėtina, kad šios nutarties priėmimo dieną, abi civilinės bylos dar nėra išnagrinėtos, sprendimai dar nėra priimti.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1235-465/2020 (dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu)sutarties nutraukimo) pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02378 2018-10-24 paskelbtas antrąsias pakartotines buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš viešųjų varžytynių. Įsiteisėjusia teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teismas netenkino prašymo dėl nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, nurodęs, kad nors reikalavimas ir nėra preliminariai nepagrįstas, tačiau vykdymo išieškojimo procese sustabdymo paskirtis yra užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo konkrečioje (nagrinėjamoje) byloje įvykdymą, o ne apsisaugoti nuo kitokių tiesiogiai su nagrinėjama byla nesusijusių neigiamų padarinių atsiradimo.
Antroji civilinė byla Nr. e2-2371-1097/2020 (dėl įpareigojimo pateikti informaciją ir dokumentus) teisme iškelta 2019 m. lapkričio 11 d. Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjos prašymas stabdyti buto pardavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių veiksmus yra iš esmės analogiškas pareiškėjos 2019 m. lapkričio 21 d. prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padavus antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, kuris netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-41750-599/2019, palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-169-794/2020. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad nors pareiškėja kreipėsi į teismą dėl kredito sutarties nutraukimo neteisėtumo, tačiau civilinė byla Nr. e2-1235-465/2020 nėra išnagrinėta ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl kredito sutarties nutraukimo neteisėtumo, todėl teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo vertinti, kad kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Pareiškėja prašyme nenurodo jokių motyvuotų argumentų, kodėl šiuo atveju turėtų būti padarytos kitokios išvados dėl jos reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo, nei buvo padarytos anksčiau įsiteisėjusiais teismo priimtais procesiniais sprendimais.
Kitų argumentų, kurie būtų pagrindas remiantis CPK 626 str. 2 d. stabdyti turto realizavimo veiksmus, t. y. buto pardavimą iš varžytynių, pareiškėja savo skunde dėl antstolio veiksmų nenurodo.
Taigi, įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog antstolis Donatas Kisielius Civilinio proceso kodekse bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą teisinį vykdymo proceso reglamentavimą nepažeidė, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti antstolio Donato Kisieliaus veiksmus atsisakyti stabdyti buto pardavimo iš varžytynių neteisėtais. Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, antstolio veiksmuose nėra nustatyta neteisėtumo požymių, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.