Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. (G. L.) ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovui G. L. (G. L.) dėl nuostolių atlyginimo, kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, yra R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2022 m. kovo 18 d. priimtas ieškovo G. L. (G. L.), kuriuo prašoma iš atsakovės A. P. priteisti 2 250 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, jo atstovas prašė priteisti skolą už ieškovo kaip rangovo atliktus darbus klojant laiko trinkeles, nes pagal ieškovo ir atsakovės žodinį susitarimą ieškovas įsipareigojo iškloti trinkelėmis 420 m² teritoriją, o atsakovė suteikti medžiagas ir atsiskaityti už darbus mokant 15 Eur už 1 m². Nors ieškovas išklojo 350 m² teritoriją, darbų negalėjo baigti, nes trūko medžiagų (akmens atsijų). Apie medžiagų trūkumų jis informavo atsakovę, ji atsisakė nupirkti papildomai 5 m² akmens atsijų, todėl jis sustabdė darbus. Atsakovė liko skolinga 2 250 Eur už jo atliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

5. Nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta, kad 2021 m. gegužės 29 d. buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigojo atlikti darbus – iškloti 420 m² teritoriją trinkelėmis objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo suteikti medžiagas, būtinas darbų atlikimui, ir atsiskaityti už atliktus darbus, mokant po 15 Eur už 1 m². Atsakovė 2021 m. birželio 16 d. sumokėjo 3 000 Eur dydžio avansą (1 t., b. l. 9). Šalys taip pat patvirtino, kad dar prieš sudarant minėtą susitarimą dėl trinkelių klojimo ieškovas ir atsakovė žodžiu susitarė, kad atsakovas įrengs lietaus nuvedimo (kanalizacijos) darbus. Todėl daroma išvada, kad šalis sieja sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai, nes sutartimi vykdytojas (ieškovas) įsipareigojo atlikti statybos darbus, kurių metu būtų sukurtas materialus objektas, t. y. trinkelėmis išklotas takas, lietaus nuvedimos (kanalizacijos) sistema (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad užsakovai yra fiziniai asmenys, kad darbų rezultatas būtų naudojamas jų šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o rangovas (ieškovas) yra verslininkas, kuris jau 10 m. atlieka statybos rangos (lauko) darbus, ši veikla yra jo pajamų šaltinis, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju sutartys dėl lietaus nuvedimo (kanalizacijos) įrengimo ir trinkelių išklojimo turi visus vartojimo rangos sutarčiai būdingus požymius, todėl kvalifikuotinos kaip vartojimo rangos sutartys (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

6. Nors atsakovė bei trečiasis asmuo tvirtina, kad trinkelių klojimo darbų susitarimui esminės reikšmės turėjo darbų atlikimo terminas, nes planavo sodyboje rengti šeimos šventę, ieškovas teigia, kad darbų atlikimo termino svarba jam nebuvo žinoma, jis neįsipareigojo darbų baigti iki 2021 m. birželio 19 d., o 2021 m. birželio 16 d. atliktas avansas kaip tik įrodo, kad tokios apimties darbų jis nepažadėjo atlikti vos per 3 dienas. Nors CK 6.652 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad rangos sutartyje turi būti nustatoma darbų pradžia ir pabaiga, reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju šalių susitarimas buvo išreikštas žodžiu, sandorio šalys skirtingai aiškina sutarties sąlygas, dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti ar sudarant sutartį užsakovai informavo apie darbų pabaigos terminą (pažymėtina, kad trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pats nedalyvavo sudarant sutartis, visus darbus užsakė jo žmona, t. y. atsakovė, o apie sodyboje atliekamus darbus žinojo tik iš žmonos pasakojimo bei tiek, kiek matė atvykęs į sodybą). Tuo tarpu atsakovės 2021 m. rugsėjo 9 d. siųsta trumpoji žinutė ieškovui rodo, kad atsakovė buvo suinteresuota, kad ieškovas tęstų ir užbaigtų darbus (1 t., b. l. 10). Tai reiškia, kad atsakovė sutiko, kad darbų atlikimo terminas būtų vėlesnis nei 2021 m. birželio 19 d., kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovei neprarado prasmės, ir ji negali remtis CK 6.652 straipsnio 4 dalimi ir atsisakyti priimti atliktą darbą, reikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius.

7. Ieškovas tvirtina, kad trinkelių klojimo darbus pridavė, tai padarė atsakovei išsiųsdamas pranešimą apie sutarties nutraukimą ir darbų priėmimo-perdavimo aktą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2021 m. spalio 29 d. ieškovas paštu siuntė raginimą/pretenziją atsakovei, kuria buvo reikalaujama vykdyti savo sutartinius reikalavimus ir atsiskaityti už atliktus darbus (1 t., b. l. 19–20), pašto siunta pristatyta adresatui 2021 m. lapkričio 10 d. (1 t., b. l. 21–25), taip pat 2022 m. sausio 5 d. išsiuntė pranešimą apie sutarties vienašališką nutraukimą (1 t., b. l. 26–27) ir darbų priėmimo-perdavimo aktą (1 t., b. l. 28), šiuos dokumentus siuntė paštu bei elektroniniu paštu (1 t., b. l. 29–34, 35). Teismas pažymi, kad pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), tačiau tai yra neatsiejama nuo rangovo pareigos atlikus sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/2017, 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų informavęs atsakovę, kad baigė darbus, kad darbų rezultatą jis nori priduoti, atitinkamai tai reiškia, kad jis negali remtis priėmimo-perdavimo aktu kaip įrodymu, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir užsakovė neturi teisė reikšti pretenzijų dėl darbų trūkumų.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas). Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 34 punktas)

9. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas sodyboje išklojo apie 350 m² trinkelių, tačiau, jos vertinimu, darbai atlikti nekokybiškai, todėl ji neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką rangovas užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl šios priežasties užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), todėl atsakovė, siekdama įrodyti, kad darbai atlikti su trūkumais pateikė antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2021 m. lapkričio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktą (1 t., b. l. 57–58, 62–169) bei dr. D. K. parengtą vertinimo aktą (2 t., b. l. 3–111), taip pat atsakovės iniciatyva teisme kaip liudytojas buvo apklaustas G. B., į bylą pateikti jo užrašai, kuriuose detalizuojami jo atlikti darbai (3 t., b. l. 92–97), bei nuotraukos, darytos 2022 m. gruodžio 5 d. (3 t., b. l. 33–47).

10. Ieškovas pripažįsta, kad visų sutartų darbų jis nebaigė, tačiau, tvirtinai, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad atsakovė atsisakė papildomai pateikti atsijų, o be atsijų jis negalėjo tęsti darbų. Tiek šalių susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (1 t., b. l. 7–8, 10–12), tiek šalių, trečiojo asmens paaiškinimai teisme patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma ši aplinkybė, tačiau ji atsisakė papildomai pateikti 5 t atsijų, motyvuodama, kad pateiktų medžiagų turėjo užtekti darbų atlikimui. Atsakovė teisme paaiškino, kad dar prieš pradėdamas darbus ieškovas paskaičiavo, kiek ir kokių medžiagų reikės, davė kontaktus asmens, iš kurio buvo perkamos akmens atsijos. Ieškovas pats bendravo su tuo asmeniu ir jam paaiškino, kokių medžiagų reikia. Ji ir nupirko tiek atsijų, kiek apskaičiavo ieškovas. Atsakovė tvirtina, kad objektui buvo pristatytos 25 t atsijų. Ieškovas patvirtino šias atsakovės nurodytas aplinkybes. Ieškovo teigimu, atsijų pritrūko dėl atsakovės pateikto didesnės frakcijos statybinio laužo, kuris buvo naudojamas kaip pagrindas, todėl jis (jo darbuotojai) sunaudojo daugiau atsijų nei buvo paskaičiuota, pasluoksnio storis negalėjo būti mažesnis. Pažymėtina, kad CK 6.648 straipsnio 2 dalyje, 6.659 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose įtvirtinta rangovo pareiga, tais atvejais, kai darbai atliekami iš užsakovo medžiagų, nustačius, kad užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą. Šių reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas sąlygoja rangovo atsakomybę už daikto trūkumus (darbų neatlikimą) (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų informavęs atsakovę ar jos sutuoktinį (trečiąjį asmenį) apie pastebėtus medžiagų trūkumus ir jų įtaką galutiniam darbų rezultatui. Pastebėtina ir tai, kad objekte lankėsi D. K., kuris yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą ir jam yra suteikta teisė teikti ekspertines išvadas statybų teisės klausimais (1 t., b. l. 145–148, 149), jis vertino ieškovo atliktus darbus, jų kokybę, be kita ko, matė, kokios medžiagos buvo naudotos darbų atlikimui, tačiau ekspertas nenustatė, kad medžiagų kokybės trūkumo, priešingai, jis konstatavo, kad objekte naudojamos medžiagos įtakos neturėjo, atsiradę defektai yra dėl netinkamai/nekokybiškai atliktų darbų. D. K. taip pat atliko skaičiavimus ir nurodė, kad atsijų kiekis po trinkelių danga įprastai naudojamas iki 3 cm, dolomito atsijų svoris yra 1,53 t/m³, todėl 350 m² plotui reikėtų 16,1 t (350 x0,03 x 1,53), 420 m² plotui reikėtų 19,3 t (420 x0,03 x 1,53) atsijų (2 t., b. l. 3–111). Vertinimo akte taip pat nurodoma, kad apžiūros metu pasirinktinai, penkiuose vietose, nuardžius trinkeles ir atidengus pasluoksnį bei išsimatavus jo storį nustatyta, kad pasluoksnio storis yra nuo 2,5 cm iki 5 cm (3.5 pav.), vietomis pasluoksnio storis neužtikrina minimalių reikalavimų, pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 71 patvirtintų Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklių ĮT TRINKELĖS 14 (toliau – Taisykles) 105 punkto reikalavimų, pagal kurias pasluoksnio storis turi būti nuo 3 cm iki 5 cm. Tuo tarpu ieškovas, siekdamas paneigti atsakovės pateikus duomenis ir įrodyti savo teiginius, nepateikė teismui jokių įrodymų, nors jam buvo sudaryta galimybė nuvykti į objektą ir antstolio pagalba fiksuoti faktines aplinkybes, tačiau antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo akte fiksuotos tik faktinės aplinkybės, susijusios su lietaus nuvedimo (kanalizacijos) darbais (3 t., b. l. 111–142). 2022 m. lapkričio 11 d. vykusiame teismo posėdyje liudytojas G. B. nurodė, kad atsakovė jį pasamdė tam, kad jis ištaisytų ankstesnio rangovo, t. y. ieškovo, darbų trūkumus ir pabaigtų kloti trinkeles, patvirtino, kad ardydamas jau paklotas trinkeles pastebėjo, kad atsijos buvo naudotos netinkamai, užsakovai nenupirko daugiau atsijų, jis surinko ir naudoja tas pačias atsijas, kurios buvo pateiktos ir ieškovui (3 t., b. l. 9, 13–16). Atsakovės atstovės pateiktose nuotraukose, kurios darytos 2022 m. gruodžio 5 d., yra matomos krūvelės atsijų (3 t., b. l. 33–47), kurias surinko ir toliau naudoja G. B.. Nors ieškovas, jo atstovas teisme reiškė abejones ar naujasis rangovas dirba naudodamas tas pačias medžiagas, tačiau pripažino, kad atsakovės atstovės pateiktose nuotraukose matomos krūvelės yra atsijų krūvelės. Ieškovas, jos atstovas nenurodė aplinkybių, kurios leistų abejoti liudytojo pateiktais paaiškinimais, ypač turint omeny, kad prieš pradedant liudytojo apklausą jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, atsakomybė už melagingų parodymų. O į bylą pateiktos nuotraukos iš esmės patvirtina liudytojo parodymus apie tai, kaip ir kokius darbus jis atlieka objekte.

13. Byloje esančios nuotraukos, antstolės Svetlanos Kastanauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, vertinimo aktas, atsakovės, trečiojo asmens bei liudytojo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas su trūkumais atliko trinkelių klojimo darbus, nes tarp trinkelių yra nevienodi tarpai, tako paviršius nėra tolygus, nelygumai yra iki 13 mm, aplink pastatą išklotos trinkelės nesilaikant reikalavimų dėl nuogrindos įrengimo, apibetonuotas trinkelių perimetras yra sutrūkinėjęs, aptrupėjęs. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad defektai atsirado ne dėl jo kaltės. Antstolės Svetlanos Kastanauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo akte nurodoma aplinkybė, kad darbai nebaigti prie pastato, šalia tako mėtosi statybinės medžiagos (trinkelės), nevertintinos kaip ieškovo atliktų darbų trūkumai, nes ieškovas pripažįsta, kad iš objekto išvyko nebaigęs visų sutartų darbų, o išvykdamas net nesurinko visų savo darbo įrankių. Vertinimo akte nurodoma, kad trūkumus, susijusius su trinkelių klojimu galima pašalinti tik iš naujo perdarant tą dalį, trinkelių dangos remontą reikia atlikto 196,31 m² plote. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad šiems darbams jis nesamdė G. B., liudytojas G. B. teisme patvirtino iš naujo klojantis trinkeles, pateikė savo paskaičiavimus, kuriuose detalizavo kiek ir kokių darbų atliko objekte. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam 2 250 Eur sumą yra nepagrįstas, nes be trūkumų išklotas plotas yra tik 153,69 m². Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 3 000 Eur dydžio avansą (1 t., b. l. 9), ir nesutinka mokėti ieškinyje nurodytos sumos, toks ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip užsakovės reikalavimas sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 78 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Vadovaujantis CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakovė turi teisę pasinaudoti šiuo gynimosi būdu. Nors avanso sampratos nereglamentuoja jokie teisės aktai, tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad avansas suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008), vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, todėl sumokėtas avansas turi būti įskaitomas į pagrindinius mokėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-823/2021, 47 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011). Įvertinus tinkamai atliktų darbų apimtį, daroma išvada, kad užsakovei nekyla pareiga atsiskaityti su rangovu (ieškovu) už darbus, kurie atlikti su trūkumais.

14. Dėl netinkamai atliktų trinkelių klojimo darbų atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 8 114 Eur sumą, nes tokio dydžio remonto darbų kainą apskaičiavo vertinimo aktą pateikęs D. K., nors realios atsakovė išlaidos, susijusios su darbų trūkumų šalinimu bus didesnės. Teismas pažymi, kad specialieji užsakovo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: (1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; (2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; (3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Norėdamas pasinaudoti trečiuoju gynimosi būdu užsakovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 36, 40 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013), tai yra savarankiški teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 50 punktas), todėl daroma išvada, kad atsakovė gali reikšti reikalavimą dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors reikalavimai neatlygintinai pašalinti trūkumus, pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas sietini su žalos atlyginimo institutu, kadangi šių reikalavimų patenkinimas reiškia, kad asmuo gaus pajamų arba nepatirs išlaidų, jie yra specialūs pažeistų teisių gynimo būdai, kurie gali būti pareiškiami tik tais atvejais, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, siekia arba ateityje imsis priemonių darbų trūkumams pašalinti. Reikalavimas atlyginti nuostolius, kaip dėl darbų trūkumų pažeistų teisių gynimo būdas, skirtingai nei minėti reikalavimai, kurie yra specialūs pažeistų teisių gynimo būdai, gali būti pareiškiamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl jo teisių pažeidimo patyrė nuostolių, tačiau neketina šalinti darbų trūkumų, kadangi atlikus darbus su trūkumais sukurtas objektas tiek de facto (iš lot. faktiškai), tiek de jure (iš lot. teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 30 punktas). Minėtas teisinis reguliavimas, suteikiantis galimybę pasirinkti dėl statybos darbų trūkumų pažeistų teisių gynimo būdą, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad užsakovas negali rinktis skirtingų pažeistų teisių, kurios pažeistos dėl skirtingų darbų trūkumų, gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 31 punktas).

16. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje, gali nukentėti žalą patyrusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistos padarytos žalos pašalinimo būsimos išlaidos, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 76–77 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

17. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 56 punktas). Šioje byloje jau konstatuota, kad ieškovas trinkelių klojimo darbus atliko su trūkumais, todėl šių trūkumų šalinimui atsakovė pasamdė kitą asmenį. Teismas pažymi, kad vertinimo akte ir joje esančioje lokalinėje sąmatoje nurodyto tam tikrų darbų atlikimo įkainiai nėra individualizuoti, atliekant šiuos skaičiavimus, nebuvo atsižvelgta į tai, kas šiuos darbus atliks, kokie to asmens darbo įkainiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo darbų trūkumus taiso G. B. ir jis yra paskaičiavęs, kad darbus atliks už 8 293,29 Eur sumą (3 t., b. l. 92–97). Dėl užimtumo kituose objektuose bei darbų sezoniškumo, G. B. yra ištaisęs dalį darbų defektų. Pagal šalių susitarimą jam mokama atlikus dalį darbų, todėl jam yra sumokėta 3 300 Eur (3 t., b. l. 98, 99). Įvertinęs liudytojo paaiškinimus, kad pirmiausia jis turi atlikti demontavimo darbus ir tik po to kloja trinkeles, todėl trūkumų šalinimas kainuoja žymiai daugiau nei vien trinkelių klojimas, be to, neatlikti darbai sudėtingiausiose vietose, kur yra kelio linkus ir reikia trinkeles pjaustyti, šis darbas reikalauja daugiau kruopštumo ir užima ilgiau laiko, todėl itin sunku pasakyti, kokia būtų galutinė darbų kaina, teismas pripažįsta, kad atsakovė realiai jau yra patyrusi 3 300 Eur išlaidų darbų trūkumams šalinti, nes būtent tokio dydžio pinigų sumą sumokėjo G. B.. Teismo vertinimu, dėl atliekamų darbų specifikos (įvertinus liudytojo G. B. paaiškinimus) nėra galimybės šioje proceso stadijoje apskaičiuoti realios trūkumų šalinimo kainos. Taigi, reali trūkumų kaina nėra žinoma, nes šie darbai dar nėra baigti. Vadovaujantis kasacinio teismo aiškinimais, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį būsima žala priteisiama, įvertinus žalos realumas, t. y. būtinumas ir pagrįstumas, jei nukentėjusio asmens turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Nepaisant to, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie atsakovės, jos sutuoktinio turtinę padėtį, teismas pažymi, kad nepagrindus aplinkybės, kad nepriteisus būsimos trūkumų šalinimo kainos nukentės užsakovės (atsakovės) interesai, reikalavimas priteisti būsimą žalą netenkintinas. Pažymėtina ir tai, kad paprastai būsima žala priteisiama nustačius žalą asmens sveikatai, o nagrinėjamu atveju žala šiam teisiniam gėriui nebuvo padaryta.

18. Kitas priešieškinyje suformuotas reikalavimas yra atlyginti atsakovės išlaidas dėl lietaus nuvedimo (kanalizacijos) darbų. Byloje nustatyta, kad dėl šių darbų šalys susitarė anksčiau nei dėl trinkelių klojimo darbų, t. y. sudarant susitarimą dėl trinkelių klojimo darbų ieškovas jau buvo atlikęs didžiąją dalį lietaus nuvedimo (kanalizacijos) darbų. Atsakovė matė jo atliktus darbus ir pretenzijų neturėjo, todėl visiškai su juo atsiskaitė už šiuos darbus sumokėdama visą šalių sutartą darbų kainą. Ieškovas pripažįsta, kad šie darbai nėra atlikti taip, kad objektą būtų galima naudoti pagal paskirtį, nes ne visi lietvamzdžiai sujungti su latakais (t. y. lietaus nuvedimo sistema, kuri skirta, kad lietaus vanduo nesikauptų prie statinių), lietaus nuvedimo vamzdžių nenuvedė iki pat miško, tvenkinio, neuždengė šulinių. Išekovo teigimu, jis nebuvo susitaę dėl šulinių uždengimo, tik dėl latakų įrengimo. Antstolis I. G. konstatavo, kad ieškovas iš viso paklojo 239,02 m vamzdžių (3 t., b. l. 111–136), teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino neturinti pretenzijų atsakovui dėl jo faktiškai atliktų lietaus nuvedimo (kanalizacijos) darbus (teigdama: „tiek, kiek padarė, padarė gerai“), tačiau, šis darbai nėra atlikti iki galo, todėl nėra galimybės naudotis lietaus nuvedimo sistema pagal jų paskirtį: vanduo lietvamzdžiais bėga ant žemės, o ne į specialiai įrengtus latakus, kuriais vanduo turėtų būti nukreipiamas nuo statinių.

20. Įvertinus tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovo darbų trūkumų šalinimui, susijusiais su lietaus nuvedimo (kanalizacijos) darbų užbaigimu realiai patyrė 1 780 Eur, būsimi nuostoliai neatlyginti neįrodžius jų realumo.

21. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007; 2005-06-29 d. ir kt.). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 ir kt.), nes jos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 ir kt.). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007 ir kt.). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos tiek esant sutartinei civilinei atsakomybei, tiek ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tuo tarpu, kai skolininkas yra juridinis asmuo – skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti 5 procentų normą, skaičiuojant procesines palūkanas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kreditoriaus prašymas taikyti mažesnį procesinių palūkanų dydį, negu nustato įstatymas, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005 ir kt.), todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dieno iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Bylos iškėlimo data vertintina priešieškinio priėmimo data, nes būtent šiame procesiniame dokumente buvo suformuotas toks atsakovės reikalavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas tyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 51 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo kreipdamasis į teismą (1 t., b. l. 37), 847 Eur sumokėjo savo atstovui už teisines paslaugas (1 t., b. l. 36; 3 t., b. l. 147, 148, 149) ir 550 Eur ieškovas sumokėjo antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (3 t., b. l. 147, 150, 151). Atsakovė tyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 226 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo pareiškusi priešieškinį (1 t., b. l. 150), sumokėjo 3 207 Eur savo atstovei už teisines paslaugas (1 t., b. l. 47, 48; 2 t., b. l. 184–185, 186, 187, 188; 3 t., b. l. 143–144, 145, 146), 400 Eur už vertinimo akto pateikimą (2 t., b. l. 184–185, 189, 190).

23. Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o tenkinus 32,85 procentus priešieškinio reikalavimų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi proporcingai tenkintų reikalavimų daliai atlygintinos atsakovės aptirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 73,59 Eur žyminio mokesčio ir 130,24 Eur už vertinimo aktą.

24. Spręsdamas advokato padėjėjos išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį (1 t., b. l. 47, 48), advokato padėjėja pateikė rašytinį prašymą atlyginti teisines paslaugas išlaidas bei duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai (2 t., b. l. 184–185, 186, 187, 188; 3 t., b. l. 143–144, 145, 146). Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientę teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su teisine pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 5, 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu priteistina atsakovei iš ieškovo 2 000 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Teismo vertinimu, tikslinga atlyginti daugiau nei 32,86 procentus išlaidų advokato pagalbai, nes atsakovės atstovė rengė procesinius dokumentus (atsiliepimą, tripliką), siekdama įrodyti, kad neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu dėl jo atliktų darbų trūkumų, be to, pasirengimo bylos nagrinėjimui metu pateikė priešpriešinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

25. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 33,20 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinus tai, kad ieškinys atmestas visiškai, priešieškinis tenkintas iš dalies, todėl iš ieškovo priteistina dalis teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, o kita dalis teismo patirtų išlaidų nepritiestina iš atsakovė, nes suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškovo G. L. (G. L.) ieškinį dėl skolos priteisimo.

Iš dalies tenkinti atsakovės A. P. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Priteisti atsakovei A. P. iš ieškovo G. L. (G. L.) 2 203,83 Eur (du tūkstančius du šimtus tris eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo G. L. (G. L.) 30 Eur (trisdešimt eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.