- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- eA-1504-624/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09661-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elmoris“
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos apsaugos agentūras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elmoris“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos agentūras) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elmoris“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. spalio 30 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr.J47-1275/2023/J01 (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Departamento Nutarimu Bendrovei patvirtinto kaltinimo esmė – nustatyta teršalo tolueno faktinė tarša viršijo vienkartinius ribinius dydžius, nustatytus Bendrovei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-V.7-28/2018 (TIPK leidimas). Tuo pareiškėjas padarė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19² str. 2 d. ir 55 str. 5 d. normų nustatytų reikalavimų pažeidimą (viename iš 4 tikrintų taršos šaltinių užfiksuotas cheminės medžiagos leistinos koncentracijos ore viršijimas), už ką, atmestus pareiškėjo prašymą pritaikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl galimybės taikant analogiją pripažinti veiką mažareikšme ir neskirti sankcijos, buvo paskirta 1000 eurų ekonominė sankcija.
2.2. Pareiškėjui nežinoma, dėl kokių priežasčių galėjo būti nustatytas vienkartinis, atsitiktinio pobūdžio leistinos taršos viršijimas. Tokių galimų priežasčių negalėjo įvardinti ir byloje apklaustas matavimus atlikęs Agentūros specialistas, pripažinęs, kad matavimo metu tolueno (ši medžiaga siejama būtent su galimais justi kvapais) nebuvo juntama, o buvo juntamas galimai iš šalia esančios įmonės sklindantis nemalonus kvapas, galimai kylantis iš pūvančių šalutinių gyvūninių produktų (kaimynystėje esanti įmonė užsiima šių produktų perdirbimo veikla).
2.3. Pareiškėjas kelia problemą dėl teisingumo ir objektyvumo principų neatitinkančios, išimtinai į formalų teisėtumą orientuotos įsisenėjusios atsakovo veiklos praktikos, kurią būtina keisti. Taikyti ekonominę sankciją vien tik formaliais pagrindais pareiškėjui nebuvo nei protinga, nei teisinga, nei būtina.
2.4. Nutarimas iš esmės grindžiamas vieninteliu motyvu – formaliu taršos rodiklio neatitikimo pareiškėjai išduotame TIPK leidime nustatytam normatyvui konstatavimu. Dėl kokių priežasčių prašymas pripažinti pažeidimą mažareikšmiu netenkintas ir kodėl jis laikomas pakankamai pavojingu, kad būtų objektyvus poreikis skirti sankciją (pvz. siekiant sankcijos tikslų – prevencinio, atgrasančiojo, elgesio koregavimo), Nutarimo motyvai nepaaiškina.
2.5. Nutarimas priimtas išimtinai formaliai konstatavus aplinkybę – formalų leistinos taršos toluenu viršijimą viename iš taršos šaltinių, tačiau tinkamai neįvertinus itin mažo pažeidimo pavojingumo, vienkartinio ir atsitiktinio pobūdžio. Skiriant nuobaudą nebuvo tinkamai įvertinta, kad inkriminuotu pažeidimu nepadaryta esminės žalos įstatymu saugomiems interesams, pareiškėjas atsakomybėn traukiama pirmą kartą, bendradarbiavo su institucijomis, sankcija paskirta ir grindžiama remiantis tik formaliu pažeidimo fakto konstatavimu.
2.6. 2023 m. birželio 12 d. atlikus pakartotinius taršos šaltinių Nr. 001, Nr. 002, Nr. 003 ir Nr. 004, t. y. ne tik keliamo ginčo, bet ir kitų šaltinių išmetamųjų dujų matavimus, TIPK leidimo paraiškoje nustatytų ribų viršijimas nenustatytas. Mėginiai buvo paimti matuojant srauto debitą, kaip numato teisės aktai.
2.7. Sprendžiant dėl ekonominės sankcijos skyrimo turėtų būti atsižvelgta ir įvertinta, kad galimas tolueno ribinės vertės viršijimas nustatytas vos viename taršos šaltinyje. Be to, Bendrovės pateikti įrodymai (buvo pateikti ir Agentūrai) – vėliau atliktų taršos matavimų iš tų pačių taršos šaltinių duomenys – patvirtina, kad ribinės tolueno vertės Bendrovei toliau vykdant veiklą neviršijamos ir jokia žala aplinkai bei įstatymu saugomoms vertybėms nėra daroma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:
3.1. 2023 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu buvo įvertinti 2023 m. gegužės 19 d. gauti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2023 m. kovo 20 d., 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. kovo 23 d. tyrimų protokolai. Oro mėginiai buvo imami iš teršalų išmetimų taršos šaltinių Nr. 001, 002, 003, 004. Vertinant protokoluose pateiktus duomenis, nustatytas teršalo tolueno maksimalios vienkartinės ribinės vertės viršijimas: taršos šaltinis Nr. 001 (ortakis) nustatyta 0,0043028 g/s, normatyvas pagal TIPK 0,0024 g/s; taršos šaltinis Nr. 002 (ortakis) nustatyta 0,0023479 g/s, normatyvas pagal TIPK 0,0006 g/s; taršos šaltinis Nr. 003 (ortakis) nustatyta 0,0057673127 g/s, normatyvas 0,0024 g/s; taršos šaltinis Nr. 004 (ortakis) nustatyta 0,0050174693 g/s, normatyvas 0,0024 g/s. Šiais savo veiksmais Bendrovė neužtikrino TIPK nustatytų sąlygų ir AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pamatuotas realus srauto debitas taršos šaltiniuose Nr. 002, 003, 004, t. y. debetas nebuvo pamatuotas teisės aktuose nustatyta tvarka, iš Protokolo buvo pašalintas kaltinimas dalyje dėl taršos šaltinių Nr. 002, 003, 004.
3.2. Buvo atsižvelgta į pareiškėjo atstovo paaiškinimus ir susisiekta su vyresniąja valstybinės aplinkos apsaugos inspektore, kuri surašė Protokolą, dėl pakartotinio Bendrovės patikrinimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog patikrinimai yra atliekami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, o ne esant pageidavimui, buvo susisiekta su Bendrovės atstovu ir paaiškinta, jog nagrinėjamu atveju bus priimtas nutarimas dėl nustatyto teršalo tolueno, o kiti patikrinimai bus atliekami kitu laikotarpiu.
3.3. Departamento pareigūnai vadovaujasi paskelbtais ir galiojančiais teisės aktais ir formuojama teismų praktika, o ne skunde nurodytais pareiškėjo atstovo argumentais ar siūlymais.
3.4. Paaiškinant, kodėl patikrinimo metu Departamento pareigūnas netaikė Mažareikšmių pažeidimų kriterijaus, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovė savo ūkinėje veikloje naudoja organinius junginius, todėl nebuvo galimybės pripažinti pažeidimo mažareikšmiu pažeidimu, nes nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra oro taršos šaltinis Nr. 001, t. y. stacionarus oro taršos šaltinis ir iš jo sklido tarša į aplinkos orą. Būtent dėl to, atsakovo teigimu, pažeidimas negali būti priskiriamas prie mažareikšmio, jei viršijama iš stacionaraus oro taršos šaltinio išmetamo teršalo ribinė vertė, taikoma pagal teisės aktą, kuris pagal Europos Sąjungos reikalavimus reglamentuoja teršalų ribines išmetimo vertes iš didelių kurą deginančių įrenginių, vidutinių kurą deginančių įrenginių, atliekų deginimo įrenginių ir organinius tirpiklius naudojančių įrenginių.
3.5. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius atliko matavimus iš taršos šaltinių 2023 m. kovo 20 d., 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. kovo 23 d., o UAB „Ekometrija“ Bendrovės užsakymu atliko matavimus 2023 m. birželio 12 d., tad 2023 m. taršos šaltiniai buvo matuojami tik keturias dienas ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kitu laikotarpiu nepasitaikė „vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio leistinos taršos viršijimo“.
3.6. Atsikertant į pareiškėjos skundo argumentus dėl vienkartinio atsitiktinio leistinos taršos viršijimo, Departamentas mano, kad tai galėjo nulemti, galimai, darbo tvarkos pažeidimai Bendrovėje.
3.7. Paskirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti pagal surinktą medžiagą ir sprendimą priimti remiantis nustatytoms aplinkybėmis ir vadovaujantis galiojančiomis tesiės normomis. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 61 straipsnio 2 dalimi, vykdo valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus.
4.2. Agentūrai gavus skundą dėl UAB „Elmoris“ vykdomos veiklos, prašant pagal kompetenciją įvertinti, ar Bendrovės veikloje naudojamos taršos mažinimo priemonės yra pakankamos, Agentūra 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (30)-A4E-13881 kreipėsi į Departamentą, prašydama atlikti neplaninį patikrinimą.
4.3. Departamentas, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, pavedė Agentūrai atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus. Agentūra paėmė ėminius ir atliko matavimus taršos šaltiniuose Nr. 001 (ortakis) (ginčo taršos šaltinis), Nr. 002 (ortakis), Nr. 003 (ortakis), Nr. 004 (ortakis) ir rezultatus užfiksavo Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų ėminių ėmimo ir matavimo protokole Nr. E113-2023-34.
4.4. Bendrovės atlikti pakartotiniai tyrimai taršos šaltiniuose Nr. 001, Nr. 002, Nr. 003, Nr. 004 patvirtina pažeidimo pašalinimą, kad iš taršos šaltinių išmetamo teršalo tolueno faktinė tarša neviršija TIPK leidime nustatytos maksimalios vienkartinės ribinės vertės. UAB „Ekometrija“ 2023 m. birželio 12 d. atlikti tyrimai negali paneigti Agentūros atliktais valstybiniais laboratoriniais tyrimais nustatytų aplinkybių dėl TIPK leidime nurodyto teršalo tolueno maksimalios vienkartinės ribinės vertės viršijimo. Viršijimo priežastys ar jų nebuvimas nepaneigia fakto, kad pamatavus realaus srauto debitą taršos šaltinyje Nr. 001 (ortakis), buvo išmatuota tolueno koncentracija – 0,0043028 g/s, kai TIPK leidime nustatytas normatyvas – 0,0024 g/s.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Departamento Nutarimą.
6. Teismas išanalizavo AAĮ 55 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. D1-437 redakcija) patvirtinto Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje kriterijų aprašo (toliau – ir Aprašas) 1, 3, 9.1, 13 punktus,
7. Teismas, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis ir atsakovo paaiškinimais, vertino, kad pagrįstai Departamento pareigūnai pareiškėjui netaikė mažareikšmių pažeidimų kriterijaus, nes Bendrovė savo ūkinėje veikloje naudoja organinius junginius, ir ginčas dėl mažareikšmiškumo kilęs būtent dėl oro taršos šaltinio Nr. 001 (ortakis), kur (pagal TIPK leidimą) tarša į aplinkos orą sklido skardos lakštų lakavimo ir džiovinimo procesų metu iš ortakių Nr. 001-010 ir Nr. 021-025 skiriantis įvairiems lakiesiems organiniams junginiams, o iš Nr. 001, 005, 006, 007, 021, 022 dar ir deginant gamtines dujas oksidatoriuje susidarantiems teršalams: anglies monoksidui (B) bei azoto oksidams (B). Tarp lakiųjų organinių junginių TIPK 6 lentelėje įvardintas ir toluenas. Nustatytas teršalo tolueno maksimalios vienkartinės ribinės vertės viršijimas, t. y.: taršos šaltinyje Nr. 001 (ortakyje) nustatyta 0,0043028 g/s, kai normatyvas pagal ginčo metu galiojusias TIPK normas buvo 0,0024 g/s, todėl, sutinkamai su Aprašo 13 punktu ir 13.2 papunkčiu, pažeidimas negalėjo būti priskirtas prie mažareikšmių.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas aktyviai bendradarbiavo su Agentūra ir Departamentu. 2023 m. rugsėjo 27 d. Bendrovės paaiškinimuose Departamentui plačiai išdėstytos visos aplinkybės, susijusios su taršos šaltinių matavimais ir teršalų koncentracijos apskaičiavimais, Patikrinimo aktu, iškeltos abejonės dėl Agentūros pareigūnų atliktų įrodymų rinkimo veiksmų objektyvumo. 2023 m. birželio 12 d. atlikus pakartotinius taršos šaltinių Nr. 001, Nr. 002, Nr. 003 ir Nr. 004 išmetamųjų dujų matavimus (mėginiai buvo paimti matuojant srauto debitą), TIPK leidimo paraiškoje nustatytų ribų viršijimas nebuvo nustatytas. Bendrovė 2023 m. spalio 27 d. raštu Agentūrai paaiškino, kad ėmėsi priemonių nustatyti, dėl kokių priežasčių galėjo būti tyrimuose fiksuotas taršalo tolueno koncentracijos viršijimas. Bendrovė atliko protokoluose nurodytų gamybos dienų, procesų, įrangos būklės, naudotos žaliavos (lako) atsekamumą, tikrino kontrolės metu gamyboje naudoto lako saugos duomenis ir t. t., tačiau jokių neatitikimų nebuvo nustatyta ir pati Bendrovė nurodė nežinanti, dėl kokių priežasčių galėjo būti viršytos tolueno ribinės vertės.
9. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtent Institucija turi pateikti pakankamai tikslių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas. Kylant abejonių dėl pareiškėjo atsakomybės, šios abejonės vertintinos būtent teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai.
10. Teismas, atsižvelgęs į AAĮ 52 straipsnį, teismų praktiką, nurodė, kad Agentūros 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (30-1)-A4E-5747 buvo patvirtintas atnaujintas pareiškėjo TIPK leidimas, kuriame buvo patvirtintos visiškai kitokios leidžiamų išmesti į aplinką teršalų normos, ir atskirai tokio teršalo kaip toluenas, jo ribinių verčių nėra išskirta, taigi ir jo koncentracijos matavimas bei atsakomybės už tai taikymas negalimas.
11. Teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžiu, priežastimis (kurios taip ir nebuvo nustatytos), pasekmėmis (jokių realių pasekmių nenustatyta), aptartą teisinį reglamentavimą, kartu ir pakeistas TIPK leidimo sąlygas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus dėl pakeistų TIPK leidimo sąlygų, vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovo skirta 1 000 Eur bauda yra neproporcinga nustatytam formaliam pažeidimui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju Bendrovė įrodė, kad savo bendradarbiavimu su Departamentu ir Agentūra sudarė visas sąlygas naujiems tikrinimams (atiko juos ir pati Bendrovė), bei siekia, kad būtų užkirstas bet koks kelias teršalų išmetimui į orą ne tik nagrinėjamo ginčo procese atlikusi pakartotinius taršos šaltinių matavimus, bet ir persikėlus į naują gamyklą, atnaujinus TIPK leidimo sąlygas dėl naujai taikytinų aplinkosauginių reikalavimų.
12. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į pareiškėjo pastangas koreguoti veiklą, kad ateityje būtų išvengta tokio pobūdžio pažeidimų bei įvertinęs tai, kad TIPK leidimo sąlygos yra pakeistos, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, jog yra pagrindas panaikinti Nutarimą dėl 1 000 Eur baudos skyrimo.
III.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Atsakovas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad 2024 m. gegužės 3 d. Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu Nr. (30-1)-A4E-5747 buvo patvirtintas atnaujintas pareiškėjos TIPK leidimas, kuriame buvo patvirtintos visiškai kitokios leidžiamų išmesti į aplinką teršalų normos, ir atskirai tokio teršalo kaip toluenas, jo ribinių verčių nėra išskirta, taigi ir jo koncentracijos matavimas bei atsakomybės už tai taikymas negalimas. Pagal tokį teismo išaiškinimą susidarytų situacija, jog, įmonėms pasikeitus TIPK leidimą po pažeidimo padarymo ir sankcijos skyrimo, visi Departamento nutarimai turėtų būti panaikinti.
13.2. Departamentas sutinka, jog nagrinėjamu atveju, esant tokiai situacijai, yra aplinkybės sumažinti minėtą baudą, tačiau tokių priimtų Departamento nutarimų panaikinimas reikštų, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, išvengia atsakomybės. Teismas pripažino, jog buvo padarytas ne mažareikšmis pažeidimas.
13.3. Departamentui neaiškus teismo teiginys, kadangi Teismas („Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtent Institucija turi pateikti pakankamai tikslių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas“) pripažino, jog buvo padarytas net ne mažareikšmis pažeidimas, tačiau nurodo, jog Institucija nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas.
13.4. Departamentas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teismas atsižvelgė tik į Bendrovės paaiškinimus, tačiau nevertino atsakovo paaiškinimų atsiliepime į skundą.
13.5. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas nebuvo įspėtas dėl kalbėjimo trukmės, tačiau Departamento atstovei, net nepradėjus kalbėti, jau buvo nurodoma, ką būtų galima kalbėti, manytina, jog toks teisėjos G. Butrimaitės elgesys neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, jog „jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu“, etikos reikalavimų bei sukėlė abejones dėl teisėjos objektyvumo.
14. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Sistemiškai įsigilinus į teismo sprendimo motyvus matyti, kad atsakovo nurodytais teiginiais (Nutarimas panaikintas, atsižvelgiant į tai, jog pakeistas leidimas) pirmosios instancijos teismas siekė kuo išsamiau įvertinti visus svarbius ginčo klausimus ir aplinkybes, o ekonominės sankcijos neskyrimą siejo būtent su jos formalumu ir tikslo bausti asmenį, kuris įrodė savo požiūrį į atsitiktinį taršos viršijimą ir siekį išvengti bet kokių panašių atvejų ateityje, nebuvimu.
14.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai manipuliuojama sprendimo motyvu dėl pažeidimo nepripažinimo mažareikšmiu. Atsakovas galimai painioja, kad teismas sankcijos neskyrė ne dėl pažeidimo mažareikšmiškumo pagal aplinkos apsaugos srities norminių teisės aktų apibrėžtus kriterijus (formalus pagrindas neskirti sankcijos), o būtent vadovaudamasis bendruoju teisingumo ir protingumo principu. Teisine prasme, tai yra du skirtingi dalykai, nes atsakovas siekia formalaus teisingumo, o teismas įžvelgė pagrindą vykdyti teisės viršenybe grindžiamą teisingumą.
14.3. Nors aplinkybė (pakeistas leidimas) atsirado jau po Nutarimo priėmimo, tačiau itin svarbu, kad teismas teisingai įvertino jos reikšmę, nes ji iš esmės reiškia veikos, už kurią asmuo traukiamas atsakomybėn, pavojingumo ir priešingumo teisei išnykimą. TIPK leidimas, už kurio sąlygų nesilaikymą bandoma nubausti pareiškėją, nors ir buvo išduotas 2018 metais, tačiau taršos normos (įskaitant tolueną) buvo apskaičiuotos remiantis pasenusia metodika parengta teršalų inventorizacijos ataskaita, skirta senai ir nemodernizuotai gamyklai, kurioje veikla jau nėra vykdoma.
14.4. Nors atsakovas teigia, kad jam sprendimo motyvas nesuprantamas, pareiškėjui ši motyvas aiškus ir suprantamas. Juo teismas pasisakė dėl paties atsakovo iš kaltinimo pašalintų, bet neleistinai į procesinius dokumentus įtrauktų duomenų – neteisėtai paimtų trijų iš keturių mėginių ir jų rezultatų neleistinumo naudoti ekonominės sankcijos byloje. Taigi, šiuo motyvu teismas aiškiai atsakė į atsakovo atsiliepime pateiktus, neteisėtais ir dėl to neleistinais įrodymais grindžiamus teiginius.
14.5. Pareiškėjo atstovui, dalyvavusiam teismo posėdyje, nesuprantama, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis toks motyvas ir kaltinimas teisėjos atžvilgiu yra reiškiamas procesiniame dokumente.
14.6. Pareiškėjas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį ir į matavimus atlikusios bei pažeidimo protokolą surašiusios Agentūros poziciją šiame ginče. Tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, Agentūra prašo spręsti ginčą savo nuožiūra. Tokia priežiūros institucijos pozicija ekonominių sankcijų praktikoje nėra dažnas reiškinys. Ši pozicija yra sąžininga ir nulemta fakto, kad veika, vertinama pagal senas ir neaktualias TIPK leidimo sąlygas, nėra pavojinga ir nėra būtina už ją bausti. Būtent Agentūra sprendė, ar pritarti TIPK sąlygų pakeitimui (pašalinant tolueną iš atskirai matuotinų teršalų). Agentūra atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad naujam TIPK leidimo išdavimui pareiškėjo pateiktos ir Agentūros dar 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu priimtos inventorizacijos ataskaitos duomenys aktualesni nei pateiktos 2018 m. su prašymu išduoti TIPK, už kurio sąlygų nesilaikymą pareiškėjas nubaustas nutarimu (Tomas 2 psl. 3. (3 pastraipa)).
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti Agentūros atsiliepime į skundą. Papildomai nurodoma:
15.1. Agentūros 2024 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (30-1)-A4E-5747 „Sprendimas pakeisti UAB „Elmoris“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-V.7-28/2018“ priimtas sprendimas pakeisti TIPK leidimą. Pakeisto TIPK leidimo 6 lentelėje ir 7 lentelėje lakieji organiniai junginiai nediferencijuoti pagal jų sudėtį. Lakiųjų organinių junginių sudėtyje esantis teršalas toluenas atskirai neišskirtas iš bendros lakiųjų organinių junginių sudėties, kadangi įmonės pasirinkimu skaičiavimo būdu įvertinti iš o. t. š. Nr. 001 išmetami lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį. TIPK leidimo 7 lentelėje pateiktas bendras iš o. t. š. Nr. 001 į aplinkos orą išmetamas lakiųjų organinių junginių vienkartinis dydis – 0,010 g/s.
15.2. Nuo TIPK leidimo išdavimo dienos pareiškėjas įsipareigojo laikytis TIPK leidimo sąlygų ir turi užtikrinti, kad TIPK leidimo 7 lentelėje nustatytas teršalo tolueno normatyvas nebus pažeistas. Valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimo metu nustačius TIPK leidimo 7 lentelėje nurodyto teršalo tolueno normatyvo viršijimą ir Departamentui konstatavus, kad buvo pažeistos TIPK leidimo sąlygos, pareiškėjui turi būti taikoma AAĮ nustatyta atsakomybė už reikalavimų dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant TIPK leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus – teršalo tolueno vienkartinis dydis – 0,0024 g/s, nesilaikymą.
15.3. TIPK leidime nurodyto teršalo tolueno vienkartinio dydžio viršijimo priežastys ar jų nebuvimas nepaneigia fakto, kad pamatavus realaus srauto debitą taršos šaltinyje Nr. 001 (ortakis) buvo nustatytas teršalo tolueno vienkartinio dydžio viršijimas – 0,0043028 g/s, kai TIPK leidime nustatytas vienkartinis dydis – 0,0024 g/s.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo skirta 1000 Eur bauda pareiškėjui už teršalo (tolueno) maksimalios vienkartinės ribinės vertės viršijimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustačius teršalo – tolueno – maksimalios vienkartinės ribinės vertės viršijimą, sutinkamai su Aprašo 13 punktu ir 13.2 papunkčiu, pažeidimas negalėjo būti priskirtas prie mažareikšmių. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į pareiškėjo pastangas koreguoti veiklą, kad ateityje būtų išvengta tokio pobūdžio pažeidimų, bei įvertinęs tai, kad TIPK leidimo sąlygos yra pakeistos, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, jog yra pagrindas panaikinti Nutarimą dėl 1 000 Eur baudos skyrimo.
18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai panaikino visą Nutarimą dėl sankcijos skyrimo. Atsakovo nuomone, šiuo atveju būtų pagrindas baudos sumažinimui. Atsakovas taip pat kelia abejones dėl teisėjos šališkumo teismo posėdžio metu bei nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.
19. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), iš esmės pritaria atsakovo argumentams, kad ginčijamas Nutarimas panaikintas nesant tam pagrindo: bylos duomenimis, Agentūrai atlikus neplaninį Bendrovės patikrinimą dėl oro taršos į aplinką metu ir nustačius teršalo – tolueno – maksimalios vienkartinės ribinės vertės viršijimą (taršos šaltinyje Nr. 001 (ortakis) nustatyti 0,0043028 g/s, kai normatyvas pagal TIPK – 0,0024 g/s), Departamentas ginčijamu Nutarimu pareiškėjui skyrė 1000 Eur dydžio baudą.
20. Pagal Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarko aprašo, patvirtinto Aplinkos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408, 1.2 punktą teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui. Šiuo aprašu taip pat patvirtintas teršalų sąrašas, kuriame yra ir toluenas.
21. Pagal Aprašo 9.1 punktą pažeidimas negali būti priskiriamas prie mažareikšmio, jei viršijama iš stacionaraus oro taršos šaltinio išmetamo teršalo ribinė vertė, taikoma pagal teisės aktą, kuris pagal Europos Sąjungos reikalavimus reglamentuoja teršalų ribines išmetimo vertes iš didelių kurą deginančių įrenginių, vidutinių kurą deginančių įrenginių, atliekų deginimo įrenginių ir organinius tirpiklius naudojančių įrenginių, žmonių palaikų kremavimo įrenginių (toliau – teršalų išmetimą į aplinkos orą reglamentuojantis teisės aktas), ir (ar) aplinkos oro užterštumo norma. Taigi, nagrinėjamu nustatytas teršalo – tolueno – maksimalios vienkartinės ribinė vertė viršijimas (taršos šaltinis Nr. 001 (ortakis) nustatyta 0,0043028 g/s, normatyvas pagal TIPK 0,0024 g/s), todėl nėra pagrindo laikyti Bendrovės padarytą pažeidimą mažareikšmiu.
22. Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis (AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalis). Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (AAĮ 55 str. 5 d.).
23. Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (AAĮ 51 str. 1 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (AAĮ 51 str. 2 d.). Skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (AAĮ 52 str.).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo dėl sankcijos (ne)skyrimo pareiškėjui pagrįstumo, šioje dalyje nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas yra formalus ir šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjui baudos neskirti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje teismo nustatytos aplinkybės (Bendrovė bendradarbiavo su Departamentu ir Agentūra, atliko pakartotinius taršos šaltinių matavimus, be kita ko, perkėlė veiklą į naują gamyklą, atnaujino TIPK leidimo sąlygas dėl naujai taikytinų aplinkosauginių reikalavimų), vadovaujantis AAĮ 52 straipsniu, sudaro pagrindą Nutarimu paskirtą 1000 Eur dydžio baudą sumažinti. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija vertina, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta 1000 Eur bauda yra nepagrįstai per didelė, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, mažintina iki 500 Eur (AAĮ 52 str.).
25. Pažymėtina, kad pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kurie nėra susiję skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvacija, nėra reikšmingi, kadangi pareiškėjas apeliacinio skundo pirmosios instancijos teismo sprendimo (dėl šio sprendimo motyvų) nepadavė.
26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento dėl galimo teisėjos šališkumo teismo posėdžio metu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Nagrinėjamu atveju nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, nesąžiningą, neteisėtą ar dviprasmišką elgesį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teisėja, siekdama proceso operatyvumo, tik paprašė atsakovo atstovės nekartoti atsiliepimo į skundą teiginių ir išdėstyti pagrindinius argumentus, kuriais grindžiamas nesutikimas su pareiškėjo skundu.
27. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, Departamento 2023 m. spalio 30 d. nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr.J47-1275/2023/J01 keičiamas, sumažinant paskirtą baudą iki 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 2 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elmoris“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 30 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr.J47-1275/2023/J01, sumažinant uždarajai akcinei bendrovei „Elmoris“ skirtą baudą iki 500 Eur.
Nutartis neskundžiama.