Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elmoris“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl 2023 m. spalio 30 d. nutarimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Elmoris“ (toliau – ir pareiškėja, Įmonė, Bendrovė) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. spalio 30 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr.J47-1275/2023/J01 (toliau – ir Nutarimas).

Nurodo, kad Departamento Nutarimu Bendrovei patvirtinto kaltinimo esmė – nustatyta teršalo tolueno faktinė tarša viršijo vienkartinius ribinius dydžius, nustatytus Bendrovei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-V.7-28/2018 (TIPK leidimas) ir tuo pareiškėja padarė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (AAĮ) 192 str. 2 d. ir 55 str. 5 d. normų nustatytų reikalavimų pažeidimą (viename iš 4 tikrintų taršos šaltinių užfiksuotas cheminės medžiagos leistinos koncentracijos ore viršijimas) bei buvo atmestas pareiškėjos prašymas pritaikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuotą praktiką dėl galimybės taikant analogiją pripažinti veiką mažareikšme ir neskirti sankcijos, ir buvo paskirta 1000 eurų ekonominė sankcija.

Pareiškėja paaiškina esanti gamybinė įmonė, veikianti nuo 1996 metų, gaminanti užsukamuosius metalinius dangtelius (įskaitant ekologiškus dangtelius), taip pat vykdanti skardos lakavimo ir litografijos veiklą. Pareiškėjos produkcija skirta sąlyčiui su maistu, tinka naudoti konservuojant įvairius maisto produktus. Produkcija yra eksportuojama į 40 pasaulio šalių. Pareiškėja yra 4-5 pagal dydį tokio produkcijos gamintoja visame pasaulyje. Tai savaime patvirtina, kad pareiškėjos produkcijos, kurios paskirtis yra sąlytis su maistu, saugumui keliami patys griežčiausi reikalavimai, kurie neatsiejami nuo gamybos procesams keliamų reikalavimų. Pareiškėja nurodo kelianti aukščiausius standartus ne tik gaminamai produkcijai, bet ir gamybos procesui, įskaitant aplinkosauginių standartų laikymąsi.

Pareiškėja teigia, kad jai nežinoma, dėl kokių priežasčių galėjo būti nustatytas vienkartinis, atsitiktinio pobūdžio leistinos taršos viršijimas. Tokių galimų priežasčių negalėjo įvardinti ir byloje apklaustas matavimus atlikęs Agentūros specialistas M. L., pripažinęs, kad matavimo metu tolueno (ši medžiaga siejama būtent su galimais justi kvapais), nebuvo juntama, o buvo juntamas galimai iš šalia esančios įmonės sklindantis nemalonus kvapas, galimai kylantis ir pūvančių šalutinių gyvūninių produktų (kaimynystėje esanti įmonė užsiima šių produktų perdirbimo veikla).

Pareiškėja skundu kelia problemą dėl teisingumo ir objektyvumo principų neatitinkančios, išimtinai į formalų teisėtumą orientuotos įsisenėjusios atsakovo veiklos praktikos, kurią būtina keisti. Teigia, kad taikyti ekonominę sankciją vien tik formaliais pagrindais pareiškėjai nebuvo nei protinga, nei teisinga, nei būtina.

Pasak pareiškėjos, keliamo ginčo apimtyje Nutarimas iš esmės grindžiamas vieninteliu motyvu – formaliu taršos rodiklio neatitikimo pareiškėjai išduotame TIPK leidime nustatytam normatyvui konstatavimu. Dėl kokių priežasčių prašymas pripažinti pažeidimą mažareikšmiu netenkintas ir kodėl jis laikomas pakankamai pavojingu, kad būtų objektyvus poreikis skirti sankciją (pvz. siekiant sankcijos tikslų – prevencinio, atgrasančiojo, elgesio koregavimo), Nutarimo motyvai nepaaiškina.

Pareiškėjos nuomone, Nutarimas priimtas išimtinai formaliai konstatavus aplinkybę – formalų leistinos taršos toluenu viršijimą viename iš taršos šaltinių, tačiau tinkamai neįvertinus itin mažo pažeidimo pavojingumo, vienkartinio ir atsitiktinio pobūdžio. Skiriant nuobaudą nebuvo tinkamai įvertinta, kad inkriminuotu pažeidimu nepadaryta esminės žalos įstatymu saugomiems interesams, pareiškėja atsakomybėn traukiama pirmą kartą, bendradarbiavo su institucijomis, sankcija paskirta ir grindžiama remiantis tik formaliu pažeidimo fakto konstatavimu.

Mano, kad Nutarimu paskirta sankcija atlieka išimtinai nubaudimo funkciją, nes jokių kitų viešosios teisinės atsakomybės tikslų ja nesiekiama ir ji negali padėti pasiekti.

Remiasi tuo, kad 2023 m. birželio 12 d. atlikus pakartotinius taršos šaltinių Nr. 001, Nr. 002, Nr. 003 ir Nr. 004, t. y. ne tik keliamo ginčo, bet ir kitų šaltinių išmetamųjų dujų matavimus, TIPK leidimo paraiškoje nustatytų ribų viršijimas nenustatytas. Mėginiai buvo paimti matuojant srauto debitą, kaip numato teisės aktai.

Pareiškėjos manymu, sprendžiant dėl ekonominės sankcijos skyrimo turėtų būti atsižvelgta ir įvertinta, kad galimas tolueno ribinės vertės viršijimas nustatytas vos viename taršos šaltinyje. Be to, Bendrovės pateikti įrodymai (buvo pateikti ir Agentūrai) – vėliau atliktų taršos matavimų iš tų pačių taršos šaltinių duomenys, patvirtina, kad ribinės tolueno vertės Bendrovei toliau vykdant veiklą neviršijamos ir jokia žala aplinkai bei įstatymu saugomoms vertybėms nėra daroma.

Teismo posėdyje duodamas paaiškinimus pareiškėjos atstovas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, prašydamas tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą. Atstovas mano, kad šiuo atveju buvo neordinarinė situacija, kai pažeidimas buvo nustatytas atsitiktinai, o vėliau daryti pakartotiniai tyrimai taršos viršijimo nefiksavo, be to, TIPK leidimo sąlygos buvo pakeistos, tolueno, kaip atskiro teršalo, nebeišskiriant.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinko ministerijos atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo jį atmesti.

Nurodo, kad Departamentas Nutarimu pareiškėjai už tai, kad ji padarė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 55 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, viršijus taršos šaltinyje (ortakyje) Nr.001 teršalo tolueno maksimalią vienkartinę ribinę vertę, nesilaikant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime Nr. T-V.7-28/2018 nustatytų sąlygų, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalies reikalavimus, paskyrė ekonominę sankciją - 1000 Eur dydžio baudą.

Atsakovas paaiškina, kad 2023-06-08 patikrinimo aktu buvo įvertinti 2023-05-19 gauti Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2023-03-20, 2023-03-22, 2023-03-23 tyrimų protokolai. Oro mėginiai buvo imami iš teršalų išmetimų taršos šaltinių Nr. 001, 002, 003, 004. Įmonė turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-V.7-28/2018. TIPK 7 lentelėje nurodyta nustatyta iš taršos šaltinių Nr. 001, 002, 003, 004 išmetama vienkartinė maksimali teršalo tolueno ribinė vertė. Vertinant protokoluose pateiktus duomenis, nustatytas teršalo tolueno maksimalios vienkartinės ribinės vertės viršijimas: taršos šaltinis Nr. 001 (ortakis) nustatyta 0,0043028 g/s, normatyvas pagal TIPK 0,0024 g/s; taršos šaltinis Nr. 002 (ortakis) nustatyta 0,0023479 g/s, normatyvas pagal TIPK 0,0006 g/s; taršos šaltinis Nr. 003 (ortakis) nustatyta 0,0057673127 g/s, normatyvas 0,0024 g/s; taršos šaltinis Nr. 004 (ortakis) nustatyta 0,0050174693 g/s, normatyvas 0,0024 g/s. Šiais savo veiksmais Įmonė neužtikrino TIPK nustatytų sąlygų ir Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pamatuotas realus srauto debitas taršos šaltiniuose Nr. 002, 003, 004, t. y. debetas nebuvo pamatuotas teisės aktuose nustatyta tvarka, iš Protokolo buvo pašalintas kaltinimas dalyje dėl taršos šaltinių Nr. 002, 003, 004.

Atsakovas pareiškėjos skundo argumentus laiko deklaratyviais ir nepagrįstais. Paaiškina, kad buvo atsižvelgta į pareiškėjos atstovo paaiškinimus ir susisiekta su vyresniąja valstybinės aplinkos apsaugos inspektore I. V., kuri surašė Protokolą, dėl pakartotinio Įmonės patikrinimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog patikrinimai yra atliekami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, o ne esant pageidavimui, buvo susisiekta su Įmonės atstovu ir paaiškinta, jog nagrinėjamu atveju bus priimtas nutarimas dėl nustatyto teršalo tolueno, o kiti patikrinimai bus atliekami kitu laikotarpiu.

Atsakovas nesutinka su skundo argumentais dėl veikos mažareikšmiškumo ir mažo pavojingumo, pažymi, jog Departamento pareigūnai vadovaujasi paskelbtais ir galiojančiais teisės aktais ir formuojama teismų praktika, o ne skunde nurodytais pareiškėjos atstovo argumentais ar siūlymais.

Atkreipia dėmesį į teisinį reglamentavimą dėl galimybės tam tikrus pažeidimus laikyti mažareikšmiais. Paaiškinant, kodėl patikrinimo metu Departamento pareigūnas netaikė Mažareikšmių pažeidimų kriterijaus, atkreipia dėmesį į tai, kad Įmonė savo ūkinėje veikloje naudoja organinius junginius, todėl nebuvo galimybės pripažinti pažeidimo mažareikšmiu pažeidimu, nes nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra oro taršos šaltinis Nr. 001, t. y. stacionarus oro taršos šaltinis ir iš jo sklido tarša į aplinkos orą. Būtent dėl to, atsakovo teigimu, pažeidimas negali būti priskiriamas prie mažareikšmio, jei viršijama iš stacionaraus oro taršos šaltinio išmetamo teršalo ribinė vertė, taikoma pagal teisės aktą, kuris pagal Europos Sąjungos reikalavimus reglamentuoja teršalų ribines išmetimo vertes iš didelių kurą deginančių įrenginių, vidutinių kurą deginančių įrenginių, atliekų deginimo įrenginių ir organinius tirpiklius naudojančių įrenginių.

Pažymi, jog dėl taršos šaltinių Nr. 002, 003, 004 kaltinimas iš Protokolo buvo pašalintas, nes debetas nebuvo pamatuotas teisės aktuose nustatyta tvarka, o ne dėl to, jog nebuvo viršytos nustatytos teršalo tolueno maksimalios vienkartinės ribinės vertės, todėl, Departamento nuomone, nėra pagrindo teigti, jog tai buvo „vienkartinis, atsitiktinio pobūdžio leistinos taršos viršijimas“. Laiko esant svarbiu paminėti, jog Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius atliko matavimus iš taršos šaltinių 2023-03-20, 2023-03-22, 2023-03-23, o UAB „Ekometrija“ Įmonės užsakymu atliko matavimus 2023-06-12, tad 2023 m. taršos šaltiniai buvo matuojami tik keturias dienas ir pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad kitu laikotarpiu nepasitaikė „vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio leistinos taršos viršijimo“.

Atsikertant į pareiškėjos skundo argumentus dėl vienkartinio atsitiktinio leistinos taršos viršijimo, Departamentas mano, kad tai galėjo nulemti, galimai, darbo tvarkos pažeidimai Įmonėje.

Departamentas pažymi, jog priimdamas skundžiamą nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais. Paskirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą. Priimtas skundžiamas nutarimas - teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo palikti jį galioti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti, nurodydama, kad Departamento specialistai veikė vadovaudamiesi teisės aktų normų reikalavimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) atsiliepimu į skundą paaiškina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 61 straipsnio 2 dalimi, ji vykdo valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo gavęs skundą dėl UAB „Elmoris“, adresu (duomenys neskelbtini), vykdomos veiklos. Agentūros buvo prašoma pagal kompetenciją nagrinėti skundą dėl oro teršalų normų ir įvertinti ar šiuo metu Bendrovės veikloje naudojamos taršos mažinimo priemonės yra pakankamos. Kadangi Įmonė turėjo TIPK leidimą, kuriame nustatytos sąlygos, susijusios su leidžiama išmesti tarša į aplinkos orą, Agentūra 2022-12-15 raštu Nr. (30)-A4E-13881 „Dėl UAB „Elmoris“, Titnago g. 13A, Vilnius, neplaninio patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į AAD dėl neplaninio patikrinimo atlikimo.

Nurodo, kad AAD, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, pavedė Agentūrai atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus. Agentūra paėmė ėminius ir atliko matavimus taršos šaltiniuose Nr. 001 (ortakis) (ginčo taršos šaltinis), Nr. 002 (ortakis), Nr. 003 (ortakis), Nr. 004 (ortakis) ir rezultatus užfiksavo Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų ėminių ėmimo ir matavimo protokole Nr. E113-2023-34. Paaiškina, kad pagal Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų 18 punktą, atliekant teršalų koncentracijos matavimus, kartu matuojamas iš taršos šaltinio išmetamųjų dujų tūrio debitas. Kai nėra techninės galimybės išmatuoti iš taršos šaltinio (talpyklose, dulkių filtrų sistemose ir kituose įrenginiuose, kur nėra tolygaus / pastovaus oro srauto greičio, ar kt. priežastys) išmetamųjų dujų tūrio debito, vadovaujamasi pagal TIPK taisykles parengtoje paraiškoje TIPK leidimui gauti (pakeisti) ar pagal Taršos leidimų taisykles parengtoje paraiškoje Taršos leidimui gauti (pakeisti), o kai tokių leidimų turėti nereikia – pagal Inventorizacijos taisykles parengtoje Inventorizacijos ataskaitoje nurodytais duomenimis.

Teigia, kad dėl to, kad Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimui skyriaus specialistas neturėjo prietaiso realiam srauto debitui taršos šaltiniuose Nr. 002 (ortakis), Nr. 003 (ortakis), Nr. 004 (ortakis) pamatuoti, pagal Rekomendacijų 18 punkto reikalavimus, vadovavosi atliekant neplaninį patikrinimą Bendrovės pateikta Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita (toliau – Inventorizacijos ataskaita), priimta Agentūros 2022-08-05 raštu Nr. (30-3)-A4E-8980, Inventorizacijos ataskaitoje nurodytais dujų tūrio debito duomenimis. Inventorizacijos ataskaitoje įvertinami visi teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai, išmetamas į orą teršalų kiekis ir sudėtis ne ilgesniam kaip 5 – erių metų laikotarpiui, todėl manytina, jog šie duomenys atliekant iš taršos šaltinių išmetamų teršalų matavimus ir tyrimus yra aktualesni, nei 2018 m. paraiškos TIPK leidimui gauti duomenys. Realaus srauto debito matavimas buvo atliktas tik taršos šaltinyje Nr. 001 (ortakis). Pažymi, kad Agentūra 2023-05-15 raštu Nr. (30-1)-A4E-5032 priėmė sprendimą, kad TIPK leidimas turi būti pakeistas. Bendrovė pateikė Agentūrai paraišką TIPK leidimui pakeisti, kurios 10 lentelė yra atnaujinta pagal Inventorizacijos ataskaitoje nurodytus dujų tūrio debito duomenimis. Inventorizacijos ataskaitos, kurios dujų tūrio debito duomenimis buvo vadovaujamasi atliekant tyrimą dėl teršalo tolueno faktinės taršos iš taršos šaltinių Nr. 002 (ortakis), Nr. 003 (ortakis), Nr. 004 (ortakis), sutampa su pateiktos paraiškos TIPK leidimui pakeisti dujų tūrio debito duomenimis. AAD nusprendus, kad teršalo tolueno dujų tūrio debitas nebuvo pamatuotas teisės aktuose nustatyta tvarka ir kaltinimą pašalinus dalyje dėl taršos šaltinių Nr. 002, Nr. 003, Nr. 004, Agentūra dėl matavimų, ėminių ėmimo ir atliktų tyrimų taršos šaltiniuose Nr. 002, Nr. 003, Nr. 004 plačiau nepasisako. Agentūra atliktų tyrimų rezultatus pateikė AAD, suvesdama į Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą. AAD analizuoja ir vertina trečiojo suinteresuoto asmens atliktų valstybinių laboratorinių tyrimų ir matavimų rezultatus, įvertina, ar yra TIPK leidime nustatytų maksimalių vienkartinių ribinių verčių viršijimai.

Agentūra atkreipia dėmesį į pareiškėjos užsakymu atliktus pakartotinius taršos šaltinio tyrimus. Nurodo, kad Bendrovės atlikti pakartotiniai tyrimai taršos šaltiniuose Nr. 001, Nr. 002, Nr. 003, Nr. 004 patvirtina pažeidimo pašalinimą, kad iš taršos šaltinių išmetamo teršalo tolueno faktinė tarša neviršija TIPK leidime nustatytos maksimalios vienkartinės ribinės vertės. Pažymi, kad UAB „Ekometrija“ 2023-06-12 atlikti tyrimai negali paneigti Agentūros atliktais valstybiniais laboratoriniais tyrimais nustatytų aplinkybių dėl TIPK leidime nurodyto teršalo tolueno maksimalios vienkartinės ribinės vertės viršijimo. Bei teigia, kad viršijimo priežastys ar jų nebuvimas nepaneigia fakto, kad pamatavus realaus srauto debitą taršos šaltinyje Nr. 001 (ortakis), buvo išmatuota tolueno koncentracija – 0,0043028 g/s, kai TIPK leidime nustatytas normatyvas – 0,0024 g/s.

Agentūros atstovai teismo posėdyje prašė bylą nagrinėti pagal surinktą medžiagą ir sprendimą priimti remiantis nustatytoms aplinkybėmis ir vadovaujantis galiojančiomis tesiės normomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinko ministerijos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 30 d. nutarimo įstatymo pažeidimo byloje Nr.J47-1275/2023/J01 pakeitimo.

Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūrai gavus skundą dėl UAB „Elmoris“ vykdomos veiklos, prašant pagal kompetenciją įvertinti, ar Bendrovės veikloje naudojamos taršos mažinimo priemonės yra pakankamos, Agentūra 2022-12-15 raštu Nr. (30)-A4E-13881 „Dėl UAB „Elmoris“, Titnago g. 13A, Vilnius, neplaninio patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į AAD, prašydama atlikti neplaninį patikrinimą.

Pažymėtina, kad Įmonė turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-V.7-28/2018 (toliau - TIPK).

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, neplaninis patikrinimas vyko 2023-01-25. Jo metu buvo nustatyta, kad Įmonėje veikia 25 stacionarūs organizuoti oro taršos šaltiniai, tačiau dėl nepalankių meteorologinių sąlygų Departamento specialistai atliko galimus tris Įmonės taršos šaltinių Nr. 016 (ortakis), Nr. 017 (ortakis) ir Nr.020 ortakis į aplinkos orų išmetamų teršalų laboratorinius tyrimus. Pagal tą patį Agentūros 2022-12-15 raštą atlikę patikrinimą pagerėjus oro sąlygoms 2023-03-20, 2023-03-22, 2023-03-23 dienomis, paėmė stacionarių organizuotų oro taršos šaltinių, kurių nebuvo galima paimti 2023-01-25, Įmonės neplaninio patikrinimo metu, mėginius iš taršos šaltinių (ortakių) Nr.001, Nr. 002, Nr. 003, Nr. 004 ir surašyti tyrimų protokolai.

2023-06-08 patikrinimo aktu Nr. PA-2549 buvo įvertinti gauti Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2023-03-20, 2023-03-22, 2023-03-23 tyrimų protokolai Nr. E113-2023-24, E113-2023-30, E113-2023-34.

Bendrovės TIPK 7 lentelėje yra nurodyta iš taršos šaltinių Nr. 001, 002, 003, 004 išmetama vienkartinė maksimali teršalo tolueno ribinė vertė. Pagal protokoluose pateiktus duomenis, buvo nustatytas teršalo tolueno maksimalios vienkartinės ribinės vertės viršijimas: taršos šaltinyje Nr. 001 nustatyta 0,0043028 g/s, kai normatyvas pagal TIPK 0,0024 g/s; taršos šaltinyje Nr. 002 nustatyta 0,0023479 g/s, kai normatyvas pagal TIPK 0,0006 g/s; taršos šaltinyje Nr. 003 nustatyta 0,0057673127 g/s, kai normatyvas 0,0024 g/s; taršos šaltinyje Nr. 004 nustatyta 0,0050174693 g/s, kai normatyvas 0,0024 g/s.

Departamentas Įmonei už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje paskyrė 1000 Eur baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Nutarimu, kreipėsi su skundu į teismą.

AAĮ 55 straipsnis reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, arba nesilaikant leidime nustatytų sąlygų ar įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų, negavus įgaliotos institucijos sprendimo dėl leidime nurodytų sąlygų įgyvendinimo iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios atitikties.

AAĮ 55 straipsnio 5 dalis numato, jog „Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų“.

Teismas pažymi, kad pareiškėja iš esmės paties pažeidimo padarymo (kad patikrinimo metu buvo nustatytas teršalo tolueno maksimalios vienkartinės ribinės vertės viršijimas: taršos šaltinyje Nr. 001 nustatyta 0,0043028 g/s, kai normatyvas pagal TIPK 0,0024 g/s) fakto neginčija, kaip ir neginčija paskirtos sankcijos dydžio.

Pareiškėja skundą grindžia iš esmės tuom, kad atlikus 2023-06-12 pakartotinius taršos šaltinių tyrimus, TIPK leidimo paraiškoje nustatytų ribų viršijimas nebuvo nustatytas ir kad Nutarimas grįstas išimtinai formaliu faktu, kad buvo nustatytas vienkartinis taršos viršijimo atvejis bei neatsižvelgta į pareiškėjos prašymą pažeidimą pripažinti mažareikšmiu ir visas jos paaiškinimuose išdėstytas svarbias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad 2024-05-03 sprendimu Nr. (30-1)-A4E-5747 buvo patvirtintas atnaujintas pareiškėjos TIPK leidimas, kuriame buvo patvirtintos visiškai kitokios leidžiamų išmesti į aplinką teršalų normos ir būtent tolueno, kaip atskirai išskiriamo teršalo, TIPK leidimo sąlygose apskritai nebeliko, o ši medžiaga buvo priskirta bendresnei cheminių medžiagų „Lakieji organiniai junginiai“ (LOJ) grupei.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. D1-437 redakcija) patvirtintas Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje kriterijų aprašas (toliau – ir Aprašas). Minėto Aprašo 1 p. nurodyta, jog Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje kriterijų aprašas nustato mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje kriterijus (toliau - mažareikšmių pažeidimų kriterijai), šių pažeidimų nustatymo, įforminimo tvarką, pažeidimų pašalinimo terminus. Aprašo 3 punkte nurodyta, jog mažareikšmių pažeidimų kriterijus taiko ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, patikrinimo metu nustatę aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą.

Pagal Aprašo 9.1 papunktį, pažeidimas negali būti priskiriamas prie mažareikšmio, jei viršijama iš stacionaraus oro taršos šaltinio išmetamo teršalo ribinė vertė, taikoma pagal teisės aktą, kuris pagal Europos Sąjungos reikalavimus reglamentuoja teršalų ribines išmetimo vertes iš didelių kurą deginančių įrenginių, vidutinių kurą deginančių įrenginių, atliekų deginimo įrenginių ir organinius tirpiklius naudojančių įrenginių, žmonių palaikų kremavimo įrenginių (toliau - teršalų išmetimą į aplinkos orą reglamentuojantis teisės aktas), ir (ar) aplinkos oro užterštumo norma.

Pagal Aprašo 13 punktą, 13.2. papunktį, pažeidimas, susijęs su teršalų išmetimu iš stacionaraus oro taršos šaltinio priskiriamas prie mažareikšmio pažeidimo, jei atitinka 11 punkte nurodytus kriterijus ir bent vieną iš šių aplinkybių: ne daugiau kaip 5 proc. vykdant veiklą urbanizuotoje teritorijoje arba ne daugiau kaip 10 procentų - kitoje Lietuvos Respublikos teritorijoje viršytas leidime nustatytas teršalo leidžiamos oro taršos vienkartinis dydis. Šis papunktis netaikomas, jei viršijamas leidžiamos taršos į aplinkos orą vienkartinis dydis, t. y. teršalo koncentracija, nustatyta vadovaujantis Aprašo 9.1 papunktyje nurodytu teršalų išmetimą į aplinkos orą reglamentuojančiu teisės aktu.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis (žr.: https://www.vle.lt/straipsnis/toluenas/), toluenas yra vienas pagrindinių naftos chemijos produktų, buvo gaunamas koksuojant akmens anglis. Naudojamas kaip tirpiklis, benzenui, kitiems aromatiniams junginiams ir jų dariniams, kaprolaktamui, sprogstamosioms medžiagoms sintetinti, jo dedama į benziną oktaniniam skaičiui padidinti. Nuodingas, degus.

Taigi, vadovaujantis Aprašo nuostatomis ir atsakovo paaiškinimais, vertintina, kad pagrįstai Departamento pareigūnai pareiškėjai netaikė mažareikšmių pažeidimų kriterijaus, nes Bendrovė savo ūkinėje veikloje naudoja organinius junginius, ir ginčas dėl mažareikšmiškumo kilęs būtent dėl oro taršos šaltinio Nr. 001 (ortakis), kur (pagal TIPK leidimą) tarša į aplinkos orą sklido skardos lakštų lakavimo ir džiovinimo procesų metu iš ortakių Nr. 001-010 ir Nr. 021-025 skiriantis įvairiems lakiesiems organiniams junginiams, o iš Nr. 001, 005, 006, 007, 021, 022 dar ir deginant gamtines dujas oksidatoriuje susidarantiems teršalams: anglies monoksidui (B) bei azoto oksidams (B). Tarp lakiųjų organinių junginių TIPK 6 lentelėje įvardintas ir toluenas. Nustatytas teršalo tolueno maksimalios vienkartinės ribinės vertės viršijimas, t. y.: taršos šaltinyje Nr. 001 (ortakyje) nustatyta 0,0043028 g/s, kai normatyvas pagal ginčo metu galiojusias TIPK normas buvo 0,0024 g/s, todėl, sutinkamai su Aprašo 13 punktu ir 13.2 papunkčiu, pažeidimas negalėjo būti priskirtas prie mažareikšmių.

Tačiau, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su Agentūra ir Departamentu. 2023-09-27 Bendrovės paaiškinimuose Departamentui plačiai išdėstytos visos aplinkybės, susijusios su taršos šaltinių matavimais ir teršalų koncentracijos apskaičiavimais, Patikrinimo aktu, iškeltos abejonės dėl Agentūros pareigūnų atliktų įrodymų rinkimo veiksmų objektyvumo. Paaiškinimuose taip pat nurodyta, jog 2023-06-12 atlikus pakartotinius taršos šaltinių Nr. 001, Nr. 002, Nr. 003 ir Nr. 004 išmetamųjų dujų matavimus (mėginiai buvo paimti matuojant srauto debitą), TIPK leidimo paraiškoje nustatytų ribų viršijimas nebuvo nustatytas.

Bendrovė 2023-10-27 raštu Agentūrai paaiškino, kad ėmėsi priemonių nustatyti, dėl kokių priežasčių galėjo būti tyrimuose fiksuotas taršalo tolueno koncentracijos viršijimas. Bendrovė nurodo, kad atliko protokoluose nurodytų gamybos dienų, procesų, įrangos būklės, naudotos žaliavos (lako) atsekamumą, tikrino kontrolės metu gamyboje naudoto lako saugos duomenis ir t. t., tačiau jokių neatitikimų nebuvo nustatyta ir pati Bendrovė nurodė nežinanti, dėl kokių priežasčių galėjo būti viršytos tolueno ribinės vertės.

Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtent Institucija turi pateikti pakankamai tikslių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas. Kylant abejonių dėl pareiškėjo atsakomybės, šios abejonės vertintinos būtent teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016).

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Pažymėtina, kad 2024 m. gegužės 3 d. Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu Nr. (30-1)-A4E-5747 buvo patvirtintas atnaujintas pareiškėjos TIPK leidimas, kuriame buvo patvirtintos visiškai kitokios leidžiamų išmesti į aplinką teršalų normos, ir atskirai tokio teršalo kaip toluenas, jo ribinių verčių nėra išskirta, taigi ir jo koncentracijos matavimas bei atsakomybės už tai taikymas negalimas.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdžiu, priežastimis (kurios taip ir nebuvo nustatytos), pasekmėmis (jokių realių pasekmių nenustatyta), aptartą teisinį reglamentavimą, kartu ir pakeistas TIPK leidimo sąlygas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus dėl pakeistų TIPK leidimo sąlygų, vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo skirta 1 000 Eur bauda yra neproporcinga nustatytam formaliam pažeidimui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju Bendrovė įrodė, kad savo bendradarbiavimu su Departamentu ir Agentūra sudarė visas sąlygas naujiems tikrinimams (atiko juos ir pati Bendrovė), bei siekia, kad būtų užkirstas bet koks kelias teršalų išmetimui į orą ne tik nagrinėjamo ginčo procese atlikusi pakartotinius taršos šaltinių matavimus, bet ir persikėlus į naują gamyklą, atnaujinus TIPK leidimo sąlygas dėl naujai taikytinų aplinkosauginių reikalavimų.

Taigi, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į pareiškėjos pastangas koreguoti veiklą, kad ateityje būtų išvengta tokio pobūdžio pažeidimų bei įvertinus tai, kad TIPK leidimo sąlygos yra pakeistos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas panaikinti Nutarimą dėl 1 000 Eur baudos skyrimo (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elmoris“ skundą tenkinti.

Panaikinti 2023 m. spalio 30 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J47-1275/2023/J01“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.