- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-403-348/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00023-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- Ž. M., P. S.
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Advokatai
- Rimantas Bučma, Ramutė Budrytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. ir nukentėjusiojo K. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiojo K. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam solidariai iš Ž. M. ir P. S. 2 000 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas P. S., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ž. M. ir P. S. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo mėn. 10 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, veikdami bendrininkų grupėje, padarė nukentėjusiajam K. P. nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymus, o būtent: kaltinamasis Ž. M. tyčia nukentėjusiajam K. P. dešine koja spyrė vieną smūgį į kairę krūtinės sritį, vieną smūgį į dešinį šoną ties šonkauliais, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajam K. P. dešinės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamasis P. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaire koja spyrė ne mažiau tris smūgius nukentėjusiajam K. P. į kojų, sėdmenų sritis ir dešine ranka sudavė ne mažiau du smūgius į rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. P. dešinės plaštakos V piršto sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistieji Ž. M. ir P. S. bendrininkų grupėje užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį K. P., todėl iš jų solidariai priteistinas neturinės žalos dydis nukentėjusiajam K. P..Nukentėjusysis K. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jam priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos. Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl priteistos neturtinės žalos. Apelianto įsitikinimu teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į jam padarytus sužalojimus, kad iki šiol jaučia pasekmes, t. y. deformavosi dešinės rankos pirštas, negali jo normaliai valdyti, iki šiol jaučia skausmą lūžusių kaulų. Taip pat apeliantas nurodo, kad dėl sumušimo patyrė fizinius skausmus, dvasinį išgyvenimą, pažeminimą kitų nuteistųjų akivaizdoje, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nesaugumo jausmas.Nuteistasis Ž. M. apeliaciniame skunde prašo sumažinti paskirtą bausmę arba paskirti švelnesnę bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde nurodo, kad nukentėjusysis K. P., duodamas parodymus, parodė, kad jo padarytas sužalojimas netrukdo nei gyventi, nei per daug jį sureikšmina. Būdamas laisvėje galėtų dirbti ir atlyginti priteistą civilinį ieškinį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis K. P. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistieji P. S., Ž. M., jų gynėjai ir prokuroras prašė - skundą atmesti. Nuteistasis Ž. M. savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o prokuroras prašė – atmesti.Nuteistojo Ž. M. ir nukentėjusiojo K. P. skundai atmetami.
Dėl nuteistojo Ž. M. apeliacinio skundo
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Skunde nesutinkama tik su paskirta bausmės rūšimi, prašant ją sušvelninti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.Nagrinėjamu atveju Ž. M. buvo nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausią bausmės rūšį, numatytą padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis Ž. M. yra ankščiau teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Aukštesniojo teismo vertinimu, Ž. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, ankstesni teistumai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pažymima, kad nuteistasis Ž. M. nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo vietoje, jau būdamas anksčiau teistas, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenybę ir neduoda teismui pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, konstatuojama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus straipsnių sankcijose numatytą bausmę ir netaikant jos vykdymo atidėjimo.Žemesniosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis). Tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 6⁴¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti Ž. M. jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę vienu trečdaliu. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir už ją paskyrė apeliantui teisingą bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.
Dėl nukentėjusiojo K. P. apeliacinio skundo
Nukentėjusysis K. P. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, kad jam neturtinės žalos turėjo būti priteista 6 000 Eur. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis K. P. prašė priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į padarytų kūno sužalojimų laipsnį, kaltinamųjų smurtinių veiksmų trukmę, vieno iš kaltinamųjų viešą atsiprašymą ir vertino, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos dydžio suma yra per didelė, neatitinkanti protingumo, teisingumo principų, prieštaraujanti suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl neturtinės žalos dydį sumažino iki 2 000 Eur. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymima, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kaltais P. S. ir Ž. M. veiksmais nukentėjusiajam K. P. buvo padarytas dešinės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžimas, dešinės plaštakos V piršto sumušimas. Kaip ieškinyje nurodė nukentėjusysis, dėl jam padarytų sužalojimų, jis šiol jaučia pasekmes, t. y. deformavosi dešinės rankos pirštas, negali jo normaliai valdyti, jaučia lūžusių kaulų skausmą, dėl sumušimo patyrė fizinius skausmus, dvasinį išgyvenimą, pažeminimą kitų nuteistųjų akivaizdoje, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nesaugumo jausmas. Neabejotina, kad nukentėjusiajam tyčiniai nusikalstami P. S. ir Ž. M. veiksmai sukėlė fizinį skausmą bei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, jis jautė nusikalstamos veikos pasekmes, dėl šio įvykio nukentėjusysis nebejotinai patyrė psichologinį stresą ir nepatogumus, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos duomenys rodo, jog nuteistieji pagal padarytų sužalojimų laipsnį padarė nežymius ir nesunkius sužalojimus, vienas iš kaltinamųjų viešai atsiprašė nukentėjusiojo. Be to, bylos duomenimis nuteistieji nedirba, neturi jokių pajamų, yra išlaikomi valstybės. Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus bei jų pasekmes, konflikto aplinkybes, nuteistųjų turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sumažino K. P. civilinį ieškinį šioje dalyje ir priteisė jo naudai solidariai iš nuteistųjų 2 000 Eur (vietoje prašytų 6 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimui. Didinti ar mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Tokia suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, BPK 115 straipsnyje ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktikai tyčinio nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo Ž. M. ir nukentėjusiojo K. P. apeliacinius skundus atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.