Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. B. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, sandorio sudarymo, draudimo ir tvarkymo mokesčių ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-11-25 tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nurodoma, kad vartojimo kredito gavėjui išreiškus pageidavimą „Bendrovė Jūsų įsipareigojimų Bendrovei vykdymo rizikos valdymo tikslu Jūsų naudai apdraudžia su Jūsų gyvybe, sveikata bei darbo netekimu susijusią Bendros Jūsų mokamos vartojimo kredito sumos negrąžinimo (nesumokėjimo) Bendrovei riziką“. Kredito gavėjui sudarius vartojimo sutartį su draudimo apsauga, Pradinis kreditorius kas mėnesį moka draudimo bendrovei draudimo mokestį, kurį kredito gavėjas dengia kartu su vartojimo kredito įmoka. Draudimas galioja nepaisant to, kad vartojimo kredito sutartis nutraukiama, kadangi Pradinis kreditorius valdydamas riziką, kol nėra pilnai padengtas kreditas už kredito gavėją moką draudimo įmokas, kurios yra sutarties sudarymo mokesčio dalis. Draudimo mokestis yra kredito gavėjo laisvai pasirenkama rizikos valdymo priemonė. Pažymi, kad atsakovas pasirinko sudaryti vartojimo kredito sutartį su papildoma draudimo apsauga, todėl atsakovui papildomai taikomas ir draudimo mokestis, kuris buvo įtrauktas į bendrą finansuojamą sumą ir turėjo būti sumokėtas Pradiniam kreditoriui. Kadangi Pradinis kreditorius dėl atsakovo kaltės vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, atsakovas liko nepadengęs sandorio sudarymo mokesčio ir draudimo mokesčio, iš viso 38,33 Eur.

Ieškinyje nurodyta, kad sutarties bendrųjų sąlygų 1.6 punkte nurodoma, jog „Mėnesinis tvarkymo mokestis – Kliento bendrovei mokamas mokestis už Sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Mėnesinis tvarkymo mokestis įskaičiuojamas į įmoką“. Šalys sutartimi susitarė dėl fiksuotos mėnesinio tvarkymo mokesčio sumos, kuri nurodyta mokėjimų grafike. Ieškovė pažymi, kad mėnesinis tvarkymo mokestis paskaičiuotas neapmokėtai tvarkymo mokesčio sumai iki sutarties nutraukimo dienos. Kadangi Pradinis kreditorius dėl atsakovo kaltės vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos liko nepadengęs 83,46 Eur apskaičiuoto mėnesinio tvarkymo mokesčio.

Taip pat ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 2.1, 5.1.1 punktų pažeidimu, ir dėl kurių Pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro 2623,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kurios paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2023-12-07) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2030-04-24), sudedant nepadengtas kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) dalis pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką. Toks negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo būdas pripažįstamas aktualioje Lietuvos teismų praktikoje, todėl taikytinas ir nagrinėjamu atveju.

Atsakovas R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam tinkamai pranešta. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui ir ieškovės atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl negrąžinto kredito dalies

Kaip matyti iš bylos medžiagos, vartojimo kredito davėjas UAB „General Financing“ ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas R. B. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 7947,22 Eur vartojimo kreditas bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą (su vartojimo kreditu susijusias išlaidas (sandorio sudarymo, draudimo ir tvarkymo mokesčiai), suteiktą kredito sumą ir mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 9,90 proc.).

Nustatyta, kad 2020-11-25 tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03, kuria, vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi ir VKĮ 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktu įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas.

Iš ieškovės teiginių nustatyta, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į Pradinio kreditoriaus siųstą įspėjimą, todėl vadovaujantis VKĮ 19 straipsniu bei sutarties 11.5 punktu, 2023-12-07 su atsakovu sudaryta sutartis vienašališkai buvo nutraukta. Atsakovas liko skolingas ieškovei 7739,50 Eur suteikto vartojimo kredito.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

Duomenų byloje, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą, nėra, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 7739,50 Eur negrąžintas kreditas.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 240,90 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023-12-07).

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovas sutartimi už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 240,90 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, tenkinamas.

Dėl sandorio sudarymo, draudimo ir tvarkymo mokesčių

Ieškovė šioje byloje prašo iš atsakovo priteisti 38,33 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčių. Sutarties bendrųjų sąlygų sąvokų skiltyje numatyta, kad „Sandorio sudarymo mokestis – Kliento Bankui mokamas Sandoryje nustatyto dydžio mokestis už Kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, gautų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas Sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų Bankui vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines Sandorio sudarymo išlaidas. Šis mokestis įskaičiuojamas į įmoką“.

Taip pat, sutarties bendrųjų sąlygų sąvokų skiltyje numatyta, kad „Draudimo mokestis - Kliento Bankui mokamas mokestis už Klientui taikomą draudimo apsaugą, kuris išskirtas Sandorio finansavimo sąlygose bei Mokėjimų grafike atvaizduojamas Sandorio sudarymo mokestyje. Šis mokestis įskaičiuojamas į įmoką“.

Sutarties bendrųjų sąlygų sąvokų skiltyje numatyta, kad „Mėnesinis tvarkymo mokestis – Kliento Bankui mokamas mokestis už Sandorio priežiūrą, įmokos surinkimą bei paskirstymą, skaičiuojamas nuo bendros vartojimo kredito sumos. Šis mokestis įskaičiuojamas į įmoką“.

Kadangi Pradinis kreditorius dėl atsakovo kaltės vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos liko nepadengęs 38,33 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčių bei 83,46 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini ir iš atsakovo ieškovei priteistina 38,33 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčių bei 83,46 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 2623,83 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2023-12-07) iki sutarties termino pabaigos (2030-04-24). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis atsakovui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį gauti pajamas, kurias, visų pirma, turėjo sudaryti atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos medžiagos matyti, kad pradinis kreditorius, kurio reikalavimo teisę parėmė ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinęs atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukęs vartojimo kredito sutartį, taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį su atsakovu planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovui suteiktos kredito sumos, nes atsakovas suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas.

Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2030-04-24), skaičiuojant 9,9 proc. palūkanų nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės lūkestis gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, planuotas gauti pagal sutartį iki jos termino pabaigos, nebūtų ginamas tuo atveju, jeigu atsakovas po sutarties nutraukimo savo prievolę grąžinti gautą kreditą įvykdytų anksčiau nei numatytas sutarties pabaigos terminas, nes nuo kredito grąžinimo momento ieškovė nebetektų teisės reikalauti nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma. Į šią aplinkybę teismas atsižvelgia, vertindamas ieškovės negautų pajamų realumą ir spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma priteisimo. Taigi, ieškovės lūkestis gauti pajamas iš su atsakovu sudarytos vartojimo kredito sutarties, kuris buvo pažeistas nutraukus sutartį, yra ribojamas to fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą (vartojimo kredito sumą) arba jos dalį, t. y. įvykdyti savo prievolę dėl sutarties pažeidimo.

Ieškovės reikalavimas priteisti 2623,83 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023-12-07) iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030-04-24), tenkinamas ta apimtimi, skaičiuojant 9,9 proc. dydžio metines palūkanas, neviršijančios 2623,83 Eur sumos, skaičiuojamas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio pagal mokėjimo grafiką paskaičiuotas palūkanas (Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020; Šiaulių apygardos teismo 2021-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-440/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-613/2021).

Dėl procesinių palūkanų

Iš terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio atsakovo priteistinos ieškovei penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina 182 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 424 Eur ieškovei bei 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 240,90 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2023-12-07) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką,

- nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2023-12-07 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2030-04-24), apskaičiuotus taikant 9,9 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos, bet ne daugiau kaip kiekvieną mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką,

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 8102,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 424 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679,

- 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.