- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- e2YT-2835-399/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00616-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Renas Bradūnas
- Kategorijos
- 3.4.5.15.2Bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimas
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. N.,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims, Marijampolės savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras, UAB „Šešupės ūkis“, R. D., V. D., G. D. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo .
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Patikslintu pareiškimu ir pareiškimu dėl pareiškimo tikslinimo (DOK 11398, 2024-2024-03-15 ir DOK 20367, 2024-05-16, toliau pareiškimu) pareiškėjas V. D. (toliau pareiškėjas) prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, tai yra nustatyti, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – ūkio paskirties patalpą, paskirtis – kita (pagalbinio ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
•
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodęs šias faktines ir teisines aplinkybes: 1992-04-16d., gyvenant santuokoje su R. D. (toliau-suinteresuotas asmuo) pagal pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas Įsigijo nuosavybę, t. y.: Patalpą-butą, Pastatą-ūkinį pastatą, Pastatą-ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau pastatai).Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su (duomenys neskelbtini) bendrove.
Pareiškėjo įsigytas butas buvo keturių butų gyvenamajame name, prie buto priklausė priklausiniai - ūkiniai pastatai. Šie ūkiniai pastatai buvo inventorizuoti, įtraukti į atitinkamus nekilnojamojo turto registrus, jie taip pat buvo įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį, kaip įgyjamas turtas. Pasirašius pirkimo-pardavimo sutarti nekilnojamasis turtas buvo užregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip bendra jungtinė pareiškėjo bei suinteresuoto asmens R. D. nuosavybė.
Tačiau ne visi pastatai bei patalpos, kurie buvo Įgyti pirkimo-pardavimo sandorio melu, buvo įtraukti į nekilnojamojo turto registrą, nes jiems nebuvo sudarytos inventorizacijos bylos. Nors perkant turtą, Pareiškėjui buvo nurodyta, kad prie įgyto turto priklauso ir patalpa, kuri yra pastate, neįregistruotame nekilnojamojo turto registre. Šia patalpa pareiškėjas su sutuoktine nuolatos naudojosi nuo nekilnojamojo turto įgijimo laiko, prižiūrėjo ją, laikė ten savo turtą.
(duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką su suinteresuotu asmeniu R. D., turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai pasidalijo po1/2 dalį, pareiškėjas savo turto dalį užregistravo nekilnojamojo turto registre, o vėliau savo turto dalį perleido sūnui.
Šiuo metu pareiškėjas nori patalpą, kuria naudojosi nuo nekilnojamojo turto įgijimo, įregistruoti asmenine nuosavybe. Dėl to buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą, kur buvo sudaryta inventorizacijos byla, taip pat buvo kreiptasi į Marijampolės savivaldybės administraciją, kurios direktoriaus įsakymu objektui buvo suteiktas adresas. Patalpa (butas), kuria naudojosi Pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo bei kurią norima įregistruoti asmenine nuosavybe, yra įvardinta kaip:
- Patalpa (butas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis - kita (pagalbinio ūkio), pavadinimas - ūkio patalpa, bendras plotas 45,85 kv. m... suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat yra kreipęsis į VĮ Registrų centrą su prašymu atlikti teisinę nekilnojamojo turto registraciją, tačiau šis pažymas nebuvo tenkintas (dokumento kopija pridedama)
Norėdamas išspręsti šį klausimą t. y. užregistruoti turtą, kuriuo naudojosi kartu su suinteresuotu asmeniu-buvusia sutuoktine R. D., Pareiškėjas kreipėsi į ją, tačiau ji jokio suinteresuotumo neišreiškė, juo labiau, kad jau apie (duomenys neskelbtini) metų gyvena (duomenys neskelbtini). Tai rodo jog ji nesuinteresuota ginti savo teises į turtą, kuris gali būti pripažįstamas nuosavybe įgyjamosios senaties būdu. Pareiškėjas patvirtina, kad: niekas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į aukščiau nurodytą turtą t. y. Patalpą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita (pagalbinio ūkio), pavadinimas- ūkio patalpa, bendras plotas 45,85 kv. m., adresas - (duomenys neskelbtini) (toliau patalpą), kitokiu nei I.R CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos LR CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. pareiškėjas, turtą pradėjo valdyti sąžiningai nuo 1992 m. Niekas kitas turtu nesirūpino ir nesikreipė į VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisių įregistravimo; nekilnojamojo turto registre niekas neįregistravęs nuosavybės teisių į šį turtą. t. y. nėra įregistruota nei valstybės, nei savivaldybės, nei fizinio ar juridinio asmens vardu (tai patvirtina 2024-02-09 bei 2024-03-15 VĮ Registrų centras išrašai), visą valdymo laikotarpį turtas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; į turtą niekas kitas iki šios dienos nepretendavo, jis visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas daiktas. Pareiškėjas suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į jį kaip valdomą daiktą; valdymas tęsėsi daugiau kaip 20 metų. nuo (duomenys neskelbtini) t. y. gerokai viršijo LR CK.4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąja senatį faktą.
Šalies argumentai
2024-05-16 pareiškimu dėl pareiškimo tikslinimo (DOK 20367) pareiškėjas tikslino reikalavimą ir nurodė, kad prašo nustatyti jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybę ne į butą, o į ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikį savo patikslintą pareiškimą su paskutiniu reikalavimo patikslinimu ir prašė nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, tai yra ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ne tame pačiame ūkio pastate, kuriame yra kitos ūkio patalpos, kurias jis nusipirko iš „Šešupės“ kolūkio kartu su butu (duomenys neskelbtini) metais. Butas buvo keturių butų name ir buvo visiems to namo butams pastatytas atskiras ūkio pastatas ir jame išskirstytos patalpos atitinkamai kiekvienam butui ir jis su žmona tuometine butą bei ūkio patalpas nusipirko, tačiau buvo planuojama statyti dar vieną keturių butų namą, tačiau jis nebuvo pastatytas, o ūkio pastatas buvo pastatytas ir tame ūkio pastate jis naudojosi visą laiką dviem patalpomis, kurių viena mažesnė, kita didesnė ir per visą laiką nuo (duomenys neskelbtini) metų niekas jokių pretenzijų jam dėl tų patalpų naudojimo nereiškė, jis jas susiremontavo, išbetonavo ir naudojo savo reikmėms, laikė automobilius, juos remontavo ir panašiai. Kodėl 2014 metais jis kreipėsi tik dėl nuosavybės nustatymo įgyjamąja senatimi tik dėl mažesnės patalpos dabar jau detaliai nepamena. Mano jog yra visos sąlygos ir prašo jo patikslintą pareiškimą patenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau NŽT) pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, kad Ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išsidėstęs dviejuose žemės sklypuose - 0,1100 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. A. ir E. A. ir 0,0841 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo pareiškėjas V. D. ir Lietuvos Respublika, valstybinės žemės patikėjimo teise - Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Pažymėtina, kad žemės sklypai formuojami tik prie pagrindinės paskirties pastatų, o prie ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, žemės sklypai neformuojami.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Akcentuotina, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, t.y. teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įgyjamosios senaties teisės normos statybos būdu sukurtam nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos tik nustačius, kad daiktas sukurtas laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Todėl, kai statinys pastatytas savavališkai, t.y. pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą statinių statybos tvarką, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, formuojami tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas turi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti. Manytina, kad pagal statinių statybos atsiradimo metu galiojančius teisės aktus svarbu nustatyti, ar šie statybos darbai yra teisėti veiksmai, jeigu atliekami gavus leidimą, turint projektą ir vykdomi laikantis projekto bei statybos taisyklių, todėl manytina, kad svarbu ar šie pagalbinio ūkio paskirties pastatai buvo pastatyti teisėtu būdu, t.y. pastatyti laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (CPK 178 straipsnis). Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).
Pabrėžtina, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus, inter alia Nacionalinę žemės tarnybą, įpareigoja veikti tik jai suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Valstybės ir savivaldybės institucijos, įgyvendindamos priskirtas funkcijas, turi veikti neperžengdamos turimos kompetencijos ribų, kitaip tariant, valstybės ir savivaldybės institucijos negali priimti sprendimų, priskirtinų kitos institucijos kompetencijai, o viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas, yra vertinami kaip neteisėti ir naikintini. Nacionalinės žemės tarnyba veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti ar yra visos (ar nėra visų) CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos nekilnojamąjį daiktą įgyti pagal įgyjamąją senatį. Tik tuo atveju, jeigu Teismas konstatuos, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad Pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgytų nuosavybės teises į Pareiškėjo prašomą pastatą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo pasisakė, kad pareiškėjas nurodo, kad butą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš Šešupės kolūkio. Nurodo, kad ne visi pastatai bei patalpos, kurie buvo įgyti pirkimo-pardavimo sandorio metu, buvo įtraukti į nekilnojamojo turto registrą, nes jiems nebuvo sudarytos inventorizacijos bylos - tokiu turtu nurodoma ūkio patalpa, bendras plotas 45,85 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens vertinimu dėl šio turto teisinio statuso (pvz., buto priklausinys ir pan.), pirkimo fakto bei perleidimo aplinkybių galėtų paaiškinti UAB Šešupės ūkis, kuris byloje įtrauktas kaip Šešupės kolūkio teisių perėmėjas. VĮ Turto banko vertinimu UAB Šešupės ūkis įpareigotinas pateikti savo paaiškinimus dėl pareiškimo faktinio pagrindo ir dalyko. Valstybės įmonė Turto bankas neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių, kad turtas nebuvo įgytas pareiškėjo nurodomu būdu, todėl, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, neprieštaraujame įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui CK 4.68-4.71 straipsnių pagrindu. Teismui nustačius, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau VMI) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad CPK 443 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.
2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atstovauja valstybei bylose dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pagal Įstatymo 12 straipsnio nuostatas, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. bylose dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo valstybei atstovauja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, ši civilinė byla gali būti susijusi ir su Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisėmis ir pareigomis, todėl VĮ Turto bankas, o ne VMI prie FM, turėtų būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu šioje civilinėje byloje.
Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija Nurodytam faktui nustatyti reikalinga konstatuoti, kad Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bei, kad yra visos LR CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, t. y. Pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Ginčo objektas – nekilnojamasis turtas – patalpa (butas) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas Marijampolės savivaldybės administracijai niekada nepriklausė, taigi Marijampolės savivaldybės administracijos apskaitoje neužregistruotas (neapskaitomas), todėl jokių savarankiškų reikalavimų šioje civilinėje byloje nereiškiame, į šį daiktą nepretenduojame ir neginčijame Pareiškėjo teisių vienokiu ar kitokiu būdu valdyti, naudoti ar disponuoti šiuo nekilnojamuoju daiktu.
Marijampolės savivaldybės administracija neginčija fakto, kad Pareiškėjas negali patvirtinti atitinkamo juridinio fakto ar gauti jam reikalingų dokumentų kitokiu būdu nei tik teisminiu, tačiau šioje teisenoje Marijampolės savivaldybės administracija neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat teismo sprendimas Marijampolės savivaldybės administracijai nesukeltų jokių teisių ir pareigų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 37 straipsnyje nurodyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis (tarp jų ir suinteresuotais asmenimis) yra laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Marijampolės savivaldybės administracija niekada neturėjo jokių teisių į ginčo turtą ir nėra kaip nors kitaip susijusi su pareikštu reikalavimu.
Šio suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo UAB „Šešupės ūkis“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi kompetencijos vertinti ar pareiškime nurodytos ūkio patalpos valdymas prasidėjo sąžiningai taip pat ar daiktas buvo valdomas kaip savas teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai ir ar nuosavybės tesės į šį daiktą nebuvo įgytos kitu būdu ir anksčiau. Nurodė, kad jeigu pareiškėjas įrodys savo reikalavimo pagrįstumą, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkinamas.
Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad į Nekilnojamojo turto registrą (toliau – Registras) nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra ūkio patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys įrašyti 1992-03-24 parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Registro posistemės „Matininkas“ duomenimis atliktas ūkinio pastato 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymas ir parengta 2023-11-27 kadastro duomenų byla, kurios duomenimis šiame pastate yra penki nekilnojamojo turto objektai – penkios ūkinės patalpos. Registro duomenimis į tris iš ūkinio pastate 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių patalpų registruotos fizinių asmenų nuosavybės teisės (žr., 1 ir 2 priedus). Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į ūkinio pastate 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančią ūkio patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-772-301/2014 (teisminio proceso Nr. 2-28-3-00244-2014-2) pagrindu. Šiuo sprendimu teismas tenkino pareiškėjo pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į nurodytą patalpą įgijo pagal įgyjamąją senatį.
2023-11-17 ūkio pastato 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos duomenimis šis pastatas yra išsidėstęs dviejuose žemės sklypuose – 0,1100 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. A. ir E. A., ir 0,0841 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. D. ir Lietuvos Respublikai (patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (žr., 3, 4, 5 ir 6 priedus).
Registro posistemės „Matininkas“ duomenimis taip pat atliktas ir ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymas bei parengta 2023-11-17 kadastro duomenų byla, kurios duomenimis naujai formuojamo kadastro objekto – ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – paskirtis – kita (pagalbinio ūkio), pavadinimas – ūkio patalpa. Registro duomenimis ūkio patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teisė į ją nėra registruota.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal pareiškėjo suformuluotą prašymą nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra patalpa (butas), o pagal 2023-11-17 kadastro duomenų bylą jo paskirtis – kita (pagalbinio ūkio), pavadinimas – ūkio patalpa. Įvertinus tai, Teismui tenkinus pareiškėjo prašymą taip, kaip jis suformuluotas pareiškime, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas negalėtų įrašyti ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų į Kadastrą, o Registro tvarkytojas – įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisės į ją į Registrą.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo. Asmuo, siekiantis, kad jo nuosavybės teisė į daiktą būtų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties būdu, inter alia, turi įrodyti, jog pats asmuo nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).
Registrų centras neturi įgaliojimų vertinti, ar pareiškime nurodyto ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, taip pat, ar jis buvo valdomas kaip savas teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į ūkio patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo įgytos anksčiau ir kitu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, ir t.t. Jeigu pareiškėjas Teismui įrodys savo reikalavimo pagrįstumą, Registrų centras neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Atkreipiame dėmesį, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-772-301/2014 (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) (žr., 13 priedą), kurio pagrindu pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į ūkinio pastate 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančią ūkio patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodytos analogiškos kaip ir šioje byloje aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia nuosavybės teisių įgijimą. Pažymime, kad 1992-04-16 sutartimi, notarinio registro Nr. I-1942, įgyti nekilnojamieji daiktai (butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) ir pareiškėjo nuosavybės teisės į juos Registre buvo įregistruoti laikotarpyje nuo 1992-04-21 iki 2013-10-24, laikotarpyje nuo 2013-10-24 iki 2019-04-23 pareiškėjui ir laikotarpyje nuo 2019-03-22 iki 2019-04-23 R. D. buvo registruota po 1/2 dalį nuosavybės teisės į šiuos daiktus, o 2019-04-09 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas ir R. D. šiuos nekilnojamuosius daiktus padovanojo.
Suinteresuotas asmuo V. D. pateikė į bylą procesinį dokumentą įvardintą pranešimu, kuriame sutiko su pareiškėjo reikalavimais ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Į teismo posėdį šis suinteresuotas asmuo neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimo byloje nepateikė be svarbių priežasčių, nes procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepimo nepateikusi be svarbių priežasčių, nes procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. Į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėta jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau inspekcija) atsiliepimo byloje nepateikė be svarbių priežasčių, atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.Teismas
Konstatuoja:
Patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Byloje nėra pareikšta pareiškimų su savarankiškais reikalavimais.
Faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir R. D. yra buvę sutuoktiniai, V. D. jų sūnus, o G. D. – marti. Pareiškėjo ir R. D. santuoka nutraukta abiejų bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau sutartis) Marijampolės apylinkės teismo (toliau teismo) sprendimu (duomenys neskelbtini) (civilinė byla (toliau byla) 2-3108-399/2007). Šiuo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis, kuria jie pasidalino santuokoje įgytą turtą ir tame tarpe butą Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, tai yra po ½ dalį kiekvienam (4.2 sąlyga). Butas kurį dalinosi pareiškėjas su sutuoktine yra pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A2/p. Ūkio pastatai, kuriuos dalinosi pareiškėjas su sutuoktine priklauso minėtam butui, tai yra nurodyta VĮ Registrų centras išraše pateiktame kartu su pareiškimu ir butas bei ūkio pastatai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (8I1/p) bei (duomenys neskelbtini) (9G1/p), tai yra nekilnojamieji daiktai, kuriuos pareiškėjas nusipirko 1992 metais iš kolūkio „Šešupė“ nuo 2022-01-22 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. D. ir G. D..
Butą ir ūkio pastatus įvardintus sprendime dėl santuokos nutraukimo pareiškėjas pirko iš tuometinio „Šešupės“ kolūkio, tai matyti iš pateiktos į bylą1992-04-16 pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje nurodoma jog kolūkis parduoda, o pareiškėjas perka <..> butą Nr. 4, kurio bendras plotas 77,7 kv. m <..> bei rūsį, ūkinį pastatą (8I1/p) ir garažą“ (9G1/p).
Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suteikė patalpai esančiai (duomenys neskelbtini).
Pateiktoje kadastrinių matavimų byloje yra duomenys, kad kadastriniai matavimai atlikti 2023 n. lapkričio mėn. , patalpa 1-6 yra 45,85 kv. m ploto, pastate pažymėtame indeksu 2I1/p, patalpos pavadinimas ūkio patalpa, paskirtis – kita (pagalbinio ūkio), statybos metai -1990, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši patalpa kaip nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos nei vieno asmens vardu.
Pareiškėjas buvo teikęs prašymus Nekilnojamojo turto tvarkytojui – VĮ Registrų centras dėl ūkio patalpos, dėl kurios pareikšti reikalavimai byloje, įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau prašymai buvo netenkinti, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys šio daikto suformavimo teisėtumą bei nuosavybės teises į jį. Tai matyti iš VĮ Registrų centras sprendimų 2024-01-15 Nr. 38215149 ir 2023-04-14 Nr.35132877.
Ūkiniame pastate 2I1/p pagalbinio ūkio paskirties iš viso yra penkios ūkinės patalpos 26,96; 20,46; 45,12; 45, 85; 16,52 kv. m. iš jų 26,97 ir 20,46 kv. m priklauso E. A. ir A. A., o 16,52 kv. m prikluso pareiškėjui V. D.. Šios patalpos (16,52 kv. m. ) įregistravimo pareiškėjo vardu Nekilnojamojo turto registre pagrindas yra Marijampolės apylinkės teismo sprendimas 2014-06-10 (byla Nr. 2-772-301/2014), kuriuo nustatytas faktas, kad V. D. nuosavybės teisę į patalpą – ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą indeksu 1-8, 16,52 kv. m ploto), įgijo pagal įgyjamąją senatį.
NŽT teikė į bylą duomenis, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra išsidėstęs dvejuose žemės sklypuose – 0,1100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso E. A. ir A. A. ir 0,0841 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo V. D. ir Lietuvos Respublika, valstybinės žemės patikėjimo teise. Pateiktuose VĮ Registrų centras išrašuose yra duomenys, kad 0,1100 ha žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, o 0,0841 ha žemės sklypo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. V. D. priklauso 185/841 0,0841 ha žemės sklypo 2015-10-07 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o Lietuvos Respublikai priklauso 656/841 0,0841 ha žemės sklypo 2015-08-13 NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 20SK-930-(14.20.110) pagrindu.
Pareiškėjas iš „Šešupės“ kolūkio nusipirko ir vėliau dalinosi su sutuoktine butą ir ūkio pastatus, esančius pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo nurodoma patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
CK 4.47 str. 11 p. nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir įgyjamosios senaties būdu. Tam, kad asmuo nuosavybės teisę į turtą įgytų įgyjamosios senaties būdu turi būti sąlygos, nustatytos CK 4.68-4.71 str. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą asmuo gali įgyti tuomet jeigu jis daiktą įgijo sąžiningai, nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai tokį daiktą kaip savo valdo ne mažiau kaip 10 metų ir per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nei karto ja nepasinaudojo.
CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
Remiantis Kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas – ūkio patalpa, kurios paskirtis kita (pagalbinio ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau patalpa), yra kitame kitos paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra ne gyvenamajame name ir nėra buto, kurį dalinosi pareiškėjas su R. D., nutraukdamas santuoką, priklausinys. Patalpa nėra registruota nei Valstybės, nei savivaldybės vardu, tai yra ji neregistruota nei vieno juridinio ar fizinio asmens vardu. Nei vienas asmuo nuo bylos iškėlimo momento nepareiškė savo teisių į šią patalpą ir neginčijo aplinkybės jog ją valdo pareiškėjas daugiau kaip dešimt metų. Byloje nėra duomenų jog šiuo metu yra ar anksčiau buvo ginčai dėl šios patalpos. Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas 2014 -06-10 (byla Nr. 2-772-301/2014), kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas faktas, kad jis įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į kitą tame pačiame pastate esančią ūkio patalpą ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.), patvirtinantis, kad pareiškėjo valdymas prasidėjo sąžiningai bei, kad pastatas, kuriame yra patalpos pastatytas laikantis tuo metu galiojančių reikalavimų ir teismas konstatuoja, kad aplinkybė jog pareiškėja nepertraukiamai valdo pastatus daugiau kaip 10 metų yra nustatyta.
Patalpą pareiškėjas valdo viešai ir sąžiningai, tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl adreso suteikimo ir jo prašymas buvo patenkintas, kreipėsi dėl kadastrinių matavimų bylos suformavimo ir tokia byla suformuota.
Kaip jau minėta per visą laikotarpį nuo neatsirado kitų asmenų kurie pretenduotų į patalpą. Paskelbus pranešimą dėl šios bylos iškėlimo taip pat neatsirado asmenų reiškiančių teises į patalpą ar ginčijančių aplinkybę jog pastatus daugiau kaip 10 metų valdo pareiškėjas.
Patalpa kaip turto objektas yra suformuota, tai yra atlikti šio daikto kadastriniai matavimai.
Pareiškėjas nepateikė statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų, tačiau byloje nėra ir duomenų, kad patalpa pastatyta savavališkai ar neteisėtai. suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau inspekcija) neteikė duomenų apie tai, kad būtų buvę gauti skundai ar surašyti aktai dėl neteisėtos ar savavališkos statybos ir priimti administraciniai sprendimai.
Teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas privalo vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.) ir teismas vertina jog pagrindo konstatuoti patalpos statybos neteisėtumą nėra, o kiti formalūs trūkumai negali būti kliūtimi pareiškėjui realizuoti savo teisę įgyti patalpą, kurią jis valdo, nuosavybės teise vienu iš būdų išvardintų CK 4.47 straipsnyje. Bylos duomenys patvirtina jog per visą laikotarpį nebuvo nustatyta jog statyba neteisėta, suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nereiškė savarankiškų reikalavimų byloje dėl to, kad žemės sklypas būtų reikalingas Valstybės reikmėms, iš esmės neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
Paskelbus apie bylos dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu iškėlimą per visą laikotarpį neatsirado asmenų pareiškusių savo teises į patalpą, nei asmenų, kurie ginčytų tai, kad pareiškėjas valdo patalpą atvirai, sąžiningai ir teisėtai, tai yra niekas neginčijo pastatų valdymo teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo ir sąžiningumo.
Buvusi sutuoktinė R. D. savo teisių į patalpą nereiškė, savarankiškų reikalavimų byloje neteikė ir teismas vertina, kad ji neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
Daiktinės teisė į patalpą nekilnojamojo turto registre neįregistruotos jokio asmens vardu ir nėra kliūčių ją įgyti įgyjamosios senaties būdu (CK 4. 69 str. 3 d.).
Bylos duomenimis nustačius, kad pareiškėjas patalpą valdo nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų, valdymas yra atviras, sąžiningas, tai yra nustačius jog yra visos sąlygos nustatytos CK 4.68 str. -4.71 str., pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkinamas ir nustatoma, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į patalpą įgijo įgyjamosios senaties būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 533 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą (DOK 11398, 2024-03-15) ir pareiškimą dėl pareiškimo tikslinimo (reikalavimo tikslinimo, keitimo , DOK 20367, 2024-05-16) tenkinti visiškai.
Nustatyti faktą, kad pareiškėjas V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – ūkio patalpą, paskirtis kita (pagalbinio ūkio) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,19 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokų kodas: - 5662).
Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims nedalyvavusiems teismo posėdyje.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją patvirtintą per tris dienas siųsti VĮ Registrų centras ( CPK 275 str. 2 d.).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus