- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 2-1306-918/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14504-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- M. A.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Jolitai Pavilionienei, dalyvaujant ieškovei D. S., ieškovės atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, atsakovui M. A., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui M. A., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus D. S. tėvas, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo 2009-07-08 bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu susituokusi nebuvo. Su atsakovu susipažino 2008 metų birželio mėnesį, pradėjo draugauti, po 3-4 mėnesių turėjo nuolatinius intymius santykius. Ieškovė pranešė atsakovui apie nėštumą, kartu gyveno ieškovės tėvų namuose, kartu laukė kūdikio. Gimus vaikui, atsakovas pripažino, kad D. jo sūnus, tačiau materialiai nerėmė. Šalys vyko pas notarą dėl tėvystės pripažinimo, tačiau ieškovė tu metu buvo nepilnametė, neturėjo paso. 2009-07-24 vaikas buvo paimtas iš ieškovės, kadangi ji buvo nepilnametė, o jos tėvai neturėjo pajamų, todėl anūko globoti negalėjo. Vaikas ieškovei buvo grąžintas po 3 mėnesių, šiuo metu vaiką ieškovė augina pati ieškovei gavus pasą, pas notarą su atsakovu dėl tėvystės pripažinimo nuvykti negalėjo, kadangi atsakovas buvo nuteistas dėl ieškovės mažametės sesers išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Atsakovas jokio išlaikymo vaikui nėra teikęs. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškinio reikalavimais sutiko. Teismo posėdyje nurodė, kad neabejoja esąs D.tėvu. Su ieškove draugavo, turėjo lytinių santykių. Ieškovė nėštumą kurį laiką slėpė nuo tėvų. Prieš gimdymą šalys gyveno kartu. Atsakovas visą laiką pripažino save vaiko tėvu. Pagal ieškovo skaičiavimus, buvusių lytinių santykių laiką, Dominykas yra jo sūnus. Atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba. Pripažįsta, kad sūnui išlaikyti reikalinga ieškovės nurodyta suma, tačiau neturi pajamų ir išlaikymo vaikui teikti negali Kitų išlaikytinių, turto neturi. Nurodė, kad nustačius tėvystę, toks faktas įtakos jo bausmės trukmei neturės.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Gražina Didžbalieenė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus. Atsakovas neneigia esąs vaiko tėvas, todėl DNR ekspertizę skirti netikslinga. Ieškovė turi dar vieną vaiką, jai teikiamos socialinės paslaugos, gauna pašalpas. Pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje pateikto Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo AA Nr. 636782, akto įrašo Nr. 3278, matyti, kad D. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta (b.l. 5).
Dėl tėvystės nustatymo.
A. M. pripažįsta, kad yra D. S. tėvas, todėl dėl šio reikalavimo surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.
Nagrinėjamu atveju ekspertizė paskirta nebuvo, kadangi atsakovas neneigia esąs ieškovės vaiko tėvas. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimai dėl buvusių santykių, vaiko gimimo ir bandymo pripažinti tėvystę aplinkybių yra nuoseklūs, teismas neturi pagrindo jais netikėti. Įvertinus pateiktų įrodymų visumą, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas M. A., a. k (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Atsakovas M. A. pripažįsta, kad ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl dėl šių reikalavimo surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad D. S. poreikiams užtikrinti kas mėnesį reikalinga apie 80 Lt suma. Šia sumą sudaro išlaidos vaiko, maistui, drabužiams, darželiui ir t.t.. Atsakovas vaiko poreikiams reikalingos sumos neginčijo.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t. y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą.
Ieškovė mokosi Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre (7 b. l.), gauna stipendiją (8 b. l.), pašalpas. Be to, ieškovė išlaiko ir kitą vaiką – D. S. (15, 16 b.l.). Iš gaunamų pašalpų ieškovė gyvena pati ir išlaiko abu vaikus. Šalys nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (32-35 b. l.). Atsakovas patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2010-11-16 Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-317/2010 (99-14 b.l.), nedirba, pajamų iš darbo teisinių santykių negauna (43-44 b.l.). Duomenų, kad atsakovas nedirba dėl objektyvių priežasčių byloje nėra. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip neatsakingas ir pažeidžiantis vaikų teisę gauti išlaikymą iš tėvo. Tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nedirba negali būti pagrindas perkelti vaikų išlaikymo naštą vienai ieškovei. Tenkinti savo vaikų poreikius yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius bei šalių pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui D. S. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-10-31) iki sūnaus pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina D. S. motina – D. S..
Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejų metų laikotarpiu iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Atsakovas pripažino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo visa apimtimi, todėl iš atsakovo priteistinas 16000 Lt išlaikymo įsiskolinimas už 2009-07-08 – 2012-10-30 laikotarpį (400 Lt x 40 mėn.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Nors šalys reikalavimo dėl D. S. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nepareiškė, tačiau remiantis CPK 376 str. 3 d., šeimos bylose teismas turi teisę priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo, akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, užtikrintų įprastą socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. S. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 778 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 624 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 144 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 d., 92 str.). Be to, valstybei iš atsakovo priteistina 400 Lt ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 284 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad M. A., a.k. (duomenys neskelbtini), yra D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustatyti D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina D. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturi šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-10-31) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui D. S., 16000 Lt (šešiolika tūkstančių Lt) išlaikymo įsiskolinimą už 2009-07-09 – 2012-10-30 laikotarpį.
Paskirti D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) D. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 778 Lt (septyni šimtai septyniasdešimt aštuoni Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 400 Lt (keturi šimtai Lt) ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
Sprendimą per 3 darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.