Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-233-317/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-16
Bylos Nr.
1-233-317/2010
Teisminio proceso Nr.
24-1-00772-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nukentėjusysis
L. S., N. S.
Kaltinamasis
M. A.
Baudž. byla Nr. 1-233-317/2010
(Proceso Nr.24-1-00772-09)
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 16d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, R. M., gynėjai Angelei Fominienei, nukentėjusiajai L. S., jos atstovei pagal įstatymą bei nukentėjusiajai N. S., įgaliotai atstovei D. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

M. A. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, neteistas;

kaltinamas pagal LR BK 149 str. 4d., 150 str. 4d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su mažamete, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška mažametės būkle, o būtent:

Žinodamas, kad L. S. gim. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, laikotarpyje nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas bejėgiška jos būkle dėl mažametystės, pasiguldęs L. S. ant lovos ir įvedęs savo varpą mažametei į makštį, prieš nukentėjusiosios L. S. valią lytiškai santykiavo su ja mažiausiai septynis kartus. t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 149 str. 4 d.

Be to, 2009 m., laikotarpyje nuo balandžio mėn. iki gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančio buto tualete, žinodamas, kad nukentėjusioji L. S. gim. (duomenys neskelbtini)yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, įvesdamas savo varpą L. S. į burną t.y. seksualiai prievartavo mažametę L. S. ir padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 150 str. 4d.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino ir patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad žinojo, jog L. S. yra mažametė, kad jai yra maždaug 12 metų ir, kad jis su ja ne mažiau kaip 7 kartus turėjo lytinius santykius, o ieną kartą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Kaltinamasis patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, jog jis draugavo su L. S. seserimi D. S. ir 2008 metų gruodžio mėn. apsigyveno D. tėvų kambaryje (duomenys neskelbtini). Kartu su D. tame pat kambaryje gyveno ir jos seserys D. ir mažametė L., kuriai jo nuomone buvo 12 metų. 2009 m. sausio mėn. tame pat kambaryje apsigyveno ir D. S. draugas V. K.. M. A. draugavo su D. S., kuri nuo jo pastojo. Pirmą kartą su L. S. lytinius santykius turėjo 2009 m. sausio mėn., tikslios dienos neprisimena. Tą dieną nei V. K., nei D. S. bei D. S. nebuvo namuose. Jis su L. dviese buvo kambaryje ir jos paklausė, ar norėtų L. pabandyti lytiškai santykiauti. Ši nieko neatsakė, tik patraukė į viršų pečiais. Jis suprato, kad ji nežinanti, ar nori pabandyti santykiauti. Tada jis jos paklausė, ar ji yra bandžiusi tai daryti t.y. ar turėjusi anksčiau lytinius santykius. L. jam nieko neatsakė. Dar kartą paklausus, ar norėtų pabandyti lytiškai santykiauti su juo, L. linktelėjo galvą. Tada jis jai pasakė, kad turint pirmuosius lytinius santykius gali skaudėti, tačiau per prievartą jai nieko nedarys. L. jam atsakė, kad nebijo. Ji nusirengė pati-nusimovė treningo kelnes ir apatines kelnaites. Jis atsigulė ant nugaros lovoje, nusimovė kelnes ir liepė L. užlipti ant jo. L. atsisėdo ant jo, pati įsikišo jo varpą sau į makštį ir jiedu lytiškai santykiavo apie pusę valandos. Lytinį aktą jis užbaigė ant lovos patalynės. Tada L. nuėjo nusiprausti į tualeto patalpoje esančią kriauklę. Nors L. tai ir buvo pirmas kartas, ji kraujavo labai mažai. Tai jis pastebėjo pats plaudamasis kriauklėje varpą. L. niekam apie jų lytinius santykius nesakė. Jis nepamena, kada jiedu antrą kartą turėjo lytinius santykius, tačiau žino, jog tai buvo tuo metu, kai D. S. jau gulėjo Kauno medicinos universiteto klinikose dėl inkstų ar kepenų uždegimo. Tą kartą kambaryje jie taip pat buvo dviese, nes D. su V. K. buvo kažkur išėjusi. Maždaug apie 18-19 val., gulėdami lovoje, jie su L. pradėjo bučiuotis. Tada jis jai numovė treningo ir apatines kelnaites, o ji numovė jo kelnes. Jis vėl atsigulė ant nugaros, o L. pati užlipo ant jo ir įsivedė jo varpą sau į makštį. Tą kartą jiedu lytiškai santykiavo apie 20 minučių, o pabaigė jis vėl ant paklodės. Lygiai tokiu pačiu būdu jis lytiškai santykiavo su L. dar penkis kartus 2009 m. balandžio pabaigoje ar gegužės mėn. pradžioje t.y. dar iki jam išvykstant iš Kauno gyventi į Vilnių. Tai jie darė maždaug kas dvi – tris savaites. Tris kartus jie santykiavo kambaryje, o du kartus tualeto patalpoje: tuos du kartus jam sėdint ant dangčiu uždengto klozeto, L. atsisėsdavo jam ant kelių veidu į jį bei įsikišdavo jo varpą sau į makštį. Jų lytiniai aktai trukdavo apie 20-30 minučių. Tuo metu namuose jie buvo tik jiems dviese - D., D. ir Virginijaus bute nebuvo.

Oraliniu būdu jis su L. santykiavo tik vieną kartą, maždaug 2009 m. pavasarį. Tai galėjo būti ir balandžio mėnesį, nes netrukus po to jis išvažiavo gyventi į Vilnių. Vieną vakarą, būdamas neblaivus bute, su V. K. jis nuėjo į tualetą parūkyti. Jiems abiem rūkant, į tualetą užėjo L.. Kadangi jis buvo girtas ir troško lytinių santykių, o D. jau 6 mėn. laukėsi kūdikio ir negalėjo su juo lytiškai santykiauti, jis liepė L. pačiulpti jo varpą. L. iš karto pakluso: ji atsitūpė, jis ištraukė iš trumpikių savo varpą ir L. pradėjo ją čiulpti. Tokiu būdu jie santykiavo oraliniu būdu. Visą tą laiką V. stovėjo šalia ir juokėsi.

Savo parodymus M. A. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2t. b.l. 80-81).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė baudžiamojoje byloje pilnai įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji L. S. nurodė, kad jai gyvenant su savo seserimis D. ir D. S. tėvų bute (duomenys neskelbtini), tame pat bute apsigyveno ir D. draugas V. K. bei D. draugas M. A.. Jos seserys gyveno su šiais savo vaikinais, miegodavo su jais, o ji tik kartais miegodavo jų lovose. Jos tėvai Natalija ir J. S. bei broliai gyveno kitame t.y. šalia esančiame bute Nr. 127.

L. S. patvirtino, kad 2009 metais yra ne kartą turėjusi lytinius santykius su R. A.. Kada tai įvyko pirmą kartą, ji nepamenanti, tačiau tą kartą namuose nieko nebuvo- tik ji ir M. A.. Būnant abiem kambaryje, jai santykiauti pasiūlė M.. Ji neprieštaravo, todėl jis liepė jai nusirengti. Ji tai padarė ir jiedu atsigulė į lovą. Jis įkišo savo varpą jai į makštį ir atliko lytinį aktą. Tai buvo pirmas kartas, kai ji aplamai turėjo lytinius santykius. Po to, jie dar ne mažiau kaip šešis kartus lytiškai santykiavo tokiu pat būdu-M. jai pasiūlydavo santykiauti, ji sutikdavo, ir jie su M. A. santykiaudavo kambaryje. Gali būti, kad du kartus lytinį aktą ji su M. turėjo ir tualete, tiksliai to nepamena. Tačiau tikrai pamena, kad vieną kartą M. liepė čiulpti jai savo varpą buto tualete ir ji tai darė. Nei vieno karto nebuvo, kad M. būtų jai kaip tai grasinęs. Jis nevertė jos santykiauti, ji pati sutiko tai daryti M. pasiūlius.

Savo parodymus L. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1t. b.l. 133-134).

Nukentėjusioji ir įstatyminė L. S. atstovė N. S. parodė, jog su 8 savo vaikais bei vyru gyvena (duomenys neskelbtini). Ji su vyru ir sūnumis gyvena 127 bute, o dukros D., D. ir L. gyvena gretimai esančiame 126 bute. Jos dukterys D. ir D. draugavo su dviem vaikinais, kurie vėliau apsigyveno kartu su jomis jų kambaryje. D. apsigyveno su V. K., o D. su M. A.. Jie visi ėmė gyventi viename kambaryje, kur gyveno ir mažametė jos duktė L.. D. ėmė lauktis nuo M. A. kūdikio ir buvo paguldyta į ligoninę. 2009 m. gegužės mėn., tikslios datos ji nepamenanti, vieno tarpusavio konflikto su V. K. metu, jai su vyru liepus dukrai ir V. K. kraustytis iš buto gyventi kitur, šis jiems pasakė, kad matė, kaip M. A. tualete ir kambaryje prievartavo jos mažametę dukrą L. S.. Ji iš karto paklaususi dukters Lauros, ar tai tiesa. L. jai prisipažino, kad turėjo su M. lytinius santykius, bet nesakė, kad buvo prievartaujama. Ji niekad jai nesiskundė dėl prievartos, visad buvo linksma, geros nuotaikos. M. A. tuo metu jau gyveno Vilniuje Jos vyras L. nuvedė L. patikrinti pas gydytoją, ar mergaitė nepastojo. Ją apžiūrėjusi gydytoja patvirtino, kad duktė yra ne kartą turėjusi lytinius santykius, tačiau paneigė, kad ji laukiasi. Vėliau L. patvirtino, kad turėjo lytinius santykius ir su V. K., o ne tik su M. A..

Liudytojas J. S. iš esmės davė tokius pat parodymus t.y. patvirtino, kad jo mažametė dukra L. gyveno kartu su kitomis dviem vyresnėmis seserimis D. bei D. ir jų vaikinais V. K. ir M. A. viename kambaryje (duomenys neskelbtini), o jis su žmona ir sūnumis kitame t.y. 127 kambaryje. 2009 m. pavasarį jo dukters D. S. vaikinas V. K. pasakė, kad matė, kaip dukters D. draugas M. A. buto tualete lytiškai santykiavo su mažamete jo dukra L.. Jis tuo nepatikėjo, tačiau dėl visa ko užregistravo L. pas gydytoją moterų konsultacijoje. Nuvedus ją į konsultaciją, L. apžiūrėjusi gydytoja patvirtino, kad mergaitė yra jau ne kartą turėjusi lytinius santykius, tačiau nėra pastojusi. Tuomet jis paklausęs Lauros, kur ir su kuo ši turėjo lytinius santykius. L. pradžioje tylėjo. Tada jis kreipėsi į policiją. Vėliau L. jam prisipažino, kad turėjo lytinius santykius su V. K., o dar vėliau L. jam pasakė, kad santykiavo ir su M. A.. Jo žmonai L. papasakojo smulkiau, kad A. ją namuose prievartavo ir per burną, ir per priekį bei užpakalį tiek kambaryje, tiek ir tualete. Vėliau ir jam L. tą faktą patvirtino.

Liudytoja D. S. parodė, kad M. A. yra jos vaiko tėvas, su kuriuo ji pradėjo draugauti 2008 metų liepos mėn., o vėliau apsigyveno tėvams priklausančiame bute Lampėdžių g.10-126 Kaune. Kartu su jais tame pat kambaryje gyveno ir jos sesuo D. su sugyventiniu V. K. bei kita sesuo-mažametė L., kuriai buvo 12 metų. 2009 m. pavasarį ji ėmė lauktis vaiko nuo M. A., todėl buvo paguldyta į Kauno klinikas. Kad tuo metu, kai ji gulėjo ligoninėje, L. turėjo lytinius santykius su jos sugyventiniu M. A., ji nežinojo. Grįžus iš ligoninės, jos sugyventinis jau buvo išsikraustęs į Vilnių. 2009 m. liepos 22 d. vieno pokalbio telefonu su juo metu, M. A. jai pasakė, jog yra ieškomas policijos pareigūnų ir bijo sėsti į kalėjimą, todėl neatvažiuoja. Dėl kokios priežasties yra paieškomas, jai jis nepasakė. Kadangi tuo metu ji jau iš V. K. buvo išgirdusi, kad M. A. turėjo lytinius santykius su L., o tėvai apie tai pranešė policijai, ji suprato, kad M. policija ieško dėl jo lytinių santykių su jos seserimi L.. Sesuo jai vėliau taip pat prisipažino, kad yra turėjusi lytinių santykių tiek su V. K., tiek ir su M. A..

Liudytojas Richardas D. N. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad M. A. 2009 m. vasario mėnesį jam sakė, kad yra turėjęs lytinius santykius su L. S., nors ir žinojo, kad L. yra mažametė.

Apklausta liudytoja V. B. nurodė, kad 2009 m. gegužės 29 d. J. S. jai kaip ginekologei atvedė savo mažametę dukrą L. S. ir paprašė patikrinti, ar ji nesilaukia kūdikio. Ji apžiūrėjusi mergaitę ir mačiusi, kad L. gyvena lytinį gyvenimą, yra turėjusi ne kartą lytinius santykius, tačiau nėštumo neradusi. J. S. teigė jai manantis, kad jo dukrą L. prievartavo jo kitos dukters sugyventinis. Ji patarusi J. S. kreiptis dėl to į policiją.

Be aptartų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų M. A. kaltę patvirtina rašytiniai įrodymai:

Iš 2009-07-14 įvykio vietos apžiūros protokolų (T.1 b.l. 10-24) bei specialisto išvados Nr. 140-(6600)-ISI-9944 (T.1 b.l. 86-89) matyti, kad ištyrus iš buto (duomenys neskelbtini) nuo lovos paimtą gobeleno iškarpą, ant jos rastas moters kraujo genotipas, sutampantis su L. S. genotipu, kas patvirtina tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusios parodymus, kad pirmus lytinius santykius L. S. turėjo su M. A. ant lovos, kurios gobelenas buvo ištirtas.

Specialistė išvadoje Nr.2729/09 (02) patvirtino, jog neatmestina galimybė, kad L. S. praeityje yra turėjusi lytinius santykius, tačiau nerasta šviežių mechaninės traumos požymių išorinių lytinių organų srityje, makštyje, tarpvietėje, mergystės plėvėje, išangės srityje (T.1.b.l.128-129).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.103MS-68 nurodyta, kad L. S. galėjo teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo teisingai suprasti jų reikšmės. Atsižvelgiant į L. S. būdingus amžiaus tarpsnio ir individualius psichologinius ypatumus, jos būseną įvykių metu, ji negalėjo aktyviai, konstruktyviai priešintis su ja atliktiems veiksmams. L. S. galėjo ir gali teisingai suvokti konkrečias faktines įvykio aplinkybes bei duoti apie tai parodymus; nėra jokių duomenų, jog tiriamoji savo elgesiu inicijavo ar kaip nors provokavo jos atžvilgiu padaryti nusikalstamą veiką, kad jos lytinis potraukis būtų padidėjęs. Jos emocijos, jų raiška atitinka amžiaus tarpsnį. L. S. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, galimas L. S. padidintas įtaigumas emociškai reikšmingiems asmenims. Ji gali teisingai suvokti, įsiminti ir vėliau atgaminti konkrečius aplinkos įvykius bei faktus. Šiuo metu L. S. konstatuojamas depresinis elgesio sutrikimas, šio sutrikimo išsivystymas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su L. S. patirta prievarta. Specialistai konstatavo, kad L. S. skausmingai išgyvena dėl byloje nagrinėjamų įvykių, stebimas išliekantis psichotraumuojantis jų poveikis (pradeda verkti, negali nurimti, būdingas emocijų labilumas), nagrinėjami įvykiai neabejotinai neigiamai paveiks L. S. tolimesnę asmenybės raidą bei formavimąsi, todėl šiuo metu jai būtina intensyvi stacionari psichologinė- psichiatrinė pagalba (krizių intervencija), o vėliau ir pastovus psichologinis-psichiatrinis ambulatorinis psichokorekcinis konsultavimas. (T.1. b.l. 103-109).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados:

Teisme ištirti ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai tik patvirtina, kad kaltinamasis ilgą laiką gyveno su nukentėjusiosios seserimi, kuri vėliau nuo jo susilaukė kūdikio, todėl akivaizdu, jog M. A. tikrai žinojo, kad L. S. gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė ir, kad pirmųjų lytinių santykių metu jai buvo tik 11 metų. Teismui nekelia abejonių ir ta aplinkybė, kad M. A. lytinius santykius su mažamete turėjo ne mažiau kaip 7 kartus, o vieną kartą kaltinamasis tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja oraliniu būdu.

Lietuvos AT Senatas dar 2004 m. gruodžio mėn. 30 d. nutarime Nr.49 išaiškino, jog ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas už­trau­kia bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę tik tais at­ve­jais, kai tai da­ro­ma prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens va­lią. Ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ki­toks ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens va­lią yra ta­da, kai tai da­ro­ma ne­su­tin­kant vie­nam iš as­me­nų, da­ly­vau­jan­čių ly­tiš­kai san­ty­kiau­jant ar ten­ki­nant ly­ti­nę aist­rą. Vie­no iš as­me­nų ne­su­ti­ki­mas ga­li bū­ti iš­reikš­tas ne tik žo­džiais( pa­sa­kant apie as­mens ly­ti­nių san­ty­kių ne­no­rą, šau­kiantis pa­gal­bos) ar­ba ki­to­kio po­bū­džio veiks­mais(ver­kiant, at­stu­miant kal­ti­nin­ką, sten­gian­tis nuo jo pa­bėg­ti, nau­do­jant prieš jį fi­zi­nį ar psi­chi­nį po­vei­kį ir pan.). Nesutikimu gali būti pripažįstami ir at­ve­jai, kai kal­ti­nin­kas pa­si­nau­do­ja be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­ asmens būk­le t.y. kai nukentėjęs asmuo sa­vo ne­sutiki­mą ga­li iš­oriš­kai ne­iš­reikš­ti ir dėl be­jė­giš­kos savo būk­lės.

Nors kaltinamasis teigė, o nukentėjusioji patvirtino, jog mažametė neprieštaravo kaltinime nurodytiems ir su ja atliektiems veiksmams - lytiniam santykiavimui bei seksualiniam prievartavimui, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į aptartas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tokį nesutikimą mažametė neišreiškė dėl to, jog tuo metu buvo bejėgiškos būklės.

Teismų praktikoje ly­ti­nis santykiavimas ar ly­ti­nės aistros ten­ki­ni­mas pa­si­nau­do­jant be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio asmens ­ būk­le pripažįstamas tuomet, kai ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas įvyks­ta iš­oriš­kai ne­nau­do­jant jo­kių veiks­mų nu­ken­tė­ju­sio­jo va­liai pa­lauž­ti ar pa­si­prie­ši­ni­mui įveik­ti, ta­čiau ki­ta ver­tus, nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens su­ti­ki­mas ly­tiš­kai santy­kiau­ti ar ly­ti­nei aist­rai ten­kin­ti ne­gau­na­mas dėl prie­žas­čių, su­si­ju­sių su nu­ken­tė­ju­sio­ asmens fi­zi­ne ar psi­chi­ne būk­le.

Nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens fi­zi­nė būk­lė, ku­ri ga­li lem­ti be­jė­giš­ką būk­lę, ga­li bū­ti ne tik as­mens am­žius, mie­gas, neįgalumas ar fizinė liga, dėl ku­rių jis ne­ga­li pa­si­prie­šin­ti kal­ti­nin­kui. Kuomet nu­ken­tė­ju­sy­sis dėl psi­chi­nės li­gos ar pro­ti­nio vys­ty­mo­si at­si­li­ki­mo ar dėl so­cia­li­nės bran­dos ne­su­vo­kia, ar­ba ne vi­sai su­vo­kia, su juo at­lie­ka­mų veiks­mų po­bū­džio ar jų es­mės, pa­da­ry­toji vei­ka ga­li ir turi bū­ti įver­tin­ta kaip pa­da­ry­ta prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią.

Iš to seka, jog ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas su ma­ža­me­čiu as­me­niu pa­pras­tai ver­ti­na­mas kaip pa­si­nau­do­ji­mas be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­gal sa­vo fi­zi­nį ir psi­chi­nį iš­si­vys­ty­mą bei so­cia­li­nę bran­dą su­vo­kė da­ro­mų su juo veiks­mų es­mę ir da­vė su­ti­ki­mą to­kiems san­ty­kiams ar­ba tie veiks­mai įvy­ko ma­ža­me­čio as­mens (nu­ken­tė­ju­sio­jo) ini­cia­ty­va.

2004 m. AT Senato nutarime Nr.49 išaiškinta, jog tais atvejais, kai nu­ken­tė­ju­sia­jam nė­ra su­ėję 14 me­tų, teis­mas tu­ri įver­tin­ti to as­mens psi­chi­nę ir so­cia­li­nę bran­dą ir tik ta­da pa­da­ry­ti iš­va­dą, ar mažamečio su­ti­ki­mas lytiniams santykiams yra są­mo­nin­gas, ar jis duo­tas su­vo­kiant su juo da­ro­mų veiks­mų po­bū­dį ir es­mę. Prie­šin­gu at­ve­ju, net ir esant for­ma­liam as­mens su­ti­ki­mui, vei­ka ver­ti­na­ma kaip pa­da­ry­ta prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią.

Atsižvelgdamas į aptartus šiame nuosprendyje įrodymus, teismas daro išvadą, kad savo nesutikimą lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą nukentėjusioji išoriškai aiškiai ir sąmoningai neišreiškė ne dėl to, kad pati norėjo tokių santykių, o dėl savo amžiaus tarpsnio bei individualių psichologinių ypatumų.

Kad mažametė savo nesutikimo neišreiškė, o M. A. ją išžagino bei seksualiai ją prievartavo pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, įrodo jau aptarta specialistų išvada bei kiti bylos duomenys, patvirtinantys, jog mažametė galėjo teisingai suprasti tik jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį. Tačiau ji, dėl psichologinių ypatumų bei amžiaus, negalėjo suvokti situacijos pavojingumo, numatyti ir įvertinti kaltinamojo veiksmų pavojingumo, tolimesnių jų pasekmių, su nukentėjusiąja atliktų veiksmų kryptingumo, jų tikslų ir pan. Pagal savo amžiaus tarpsnio ir individualius psichologinius ypatumus( t.y. dėl nebrandumo, naivumo, patiklumo, nepasitikėjimo savimi, žemo savęs vertinimo, dėl mažamečiui vaikui būdingo dėmesio bei psichologinės šilumos poreikio, jo pažeidžiamumo, silpnų socialinių įgūdžių), dėl savo būsenos įvykio metu (t.y. baimės, išgąsčio), nukentėjusioji negalėjo aktyviai bei konstruktyviai pasipriešinti su ja atliktiems veiksmams t.y. negalėjo kritiškai ir visapusiškai teisingai įvertinti situacijos, teisingai suprasti kaltinamojo veiksmų esmės ir jų reikšmės.

Atsižvelgęs į tai, teismas ir daro išvadą, jog nukentėjusioji dėl savo amžiaus, fizinio ir psichinio išsivystymo bei socialinės brandos, buvo bejėgiškumo būklėje, todėl M. A. pripažintinas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 149 str. 4d. bei 150 str. 4d. ir už šias veikas privalo atsakyti.

Dėl bausmės

M. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad M. A. savo kaltę iš esmės pripažino, o savo parodymais apie įvykio aplinkybes, faktiškai pats padėjo išaiškinti padarytas veikas.

Skir­da­mas baus­mę, teismas vadovaujasi LR BK VIII sky­riaus nuo­sta­to­mis ir at­si­žvelg­ia į vi­sas LR BK 54 straips­ny­je nu­ma­ty­tas są­ly­gas. Ka­dan­gi mažametės iš­ža­gi­ni­mas ir sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas pri­ski­ria­mi prie la­bai sun­kių nu­si­kal­ti­mų, o įsta­ty­mo sank­ci­jo­se už juos nu­ma­ty­ta tik ilgalaikė lais­vės at­ėmi­mo baus­mė, M. A. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgus į LR BK 61 str. 2d. nuostatas ir nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo ap­lin­ky­bes(veika padaryta nenaudojant smurto ir negrasinant jo naudoti), kal­ti­nin­ko as­me­ny­bę(neteistas), jo san­ty­kių su nu­ken­tė­ju­siuo­ju po­bū­dį(santykiai nebuvo priešiški), kitas LR BK 54 str. 2d. numatytas sąlygas ir aplinkybes (lengvinančią atsakomybę aplinkybę-prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą savo parodymais ją išaiškinti, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą), nesant LR BK 54 straips­nio 3 da­ly­je ar LR BK 62 straips­ny­je nu­ma­ty­toms są­ly­goms taikyti švelnesnę bausmę), teismas daro išvadą, jog M. A. turi būti skirta kiek mažesnė bausmė nei įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareikštas civilinis ieškinys nepilnametės L. S. naudai - tenkintinas, nes yra motyvuotas, teisiškai argumentuotas ir pagrįstas. Kaltinamasis atliko veiksmus, kurie, kaip matyti iš specialistų išvados, jau šiuo metu sukėlė mažametei dvasinį sukrėtimą( jai nustatytas depresinis elgesio sutrikimas). Nusikalstami M. A. veiksmai ateityje gali ne tik sutrikdyti mažametės fizinį bei psichologinį vystymąsi, bet ir paskatinti per ankstyvą jos domėjimąsi lytinėmis funkcijomis bei lytiniu gyvenimu, iškreiptą santykių tarp vyro ir moters įsivaizdavimą, kitas sunkias pasekmes, todėl prokuroro pareikštas nukentėjusiosios naudai 10 000 litų ieškinys neturtinei žalai atlyginti (3t. b.l. 65-66) nėra aiškiai per didelis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str. teisėjas

nusprendė:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 149 str. 4d., 150 str. 4d. bei nuteisti jį laisvės atėmimo bausme:

-už veiką numatytą LR BK 149 str. 4d.-8(aštuoneriems) metams;

-už veiką numatytą LR BK 150 str. 4d.-6(šešiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. ir 4d., paskirtas bausmes subendrinus t.y. iš dalies jas sudėjus, skirti M. A. galutinę 9(devynių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo jo sulaikymo pagal LR BPK 140 str. dienos t.y. nuo 2009-09-24 (t.2 b.l.122).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti M. A. nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.

Priteisti iš nuteistojo M. A. nukentėjusiajai L. S. 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-tris gobeleno iškarpas, saugomas Kauno apskrities VPK Santakos PK(1t. b.l. 91) - gražinti nukentėjusios įstatyminei atstovei N. S.;

-seilių lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Kauno apskrities VPK Santakos m. PK (1t. b.l. 91)-sunaikinti;.

-M. A. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti jo bausmės atlikimo vietos administracijai (2 t. b.l. 165);

-vaizdo kasetę su M. A. parodymais įvykio vietoje, CD diskus su garso įrašais, DVD diską su nukentėjusiosios ir liudytojo apklausomis-gražinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas